- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- eAN2-319-891/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00032-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Pareiškėjas
- A. J. J.
- Advokatai
- Paulius Bružas
- Kategorijos
- 8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. J. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Bružo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-309-522/2024, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo Nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate (toliau – ir Institucija) buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK (duomenys neskelbtini) pagal I. P., pagal notaro išduotą įgaliojimą atstovaujančios A. J. J., pareiškimą dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. be jos leidimo kaimynai (J. G. ir V. B.) nupjovė klevą ir slyvą, augusius jos mamai priklausančiame sklype prie kaimynų sklypo ribos, adresu (duomenys neskelbtini). J. G. veiksmuose įžvelgus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, tyrimas tęstas teisenoje ROIK (duomenys neskelbtini), o procesinio sprendimo priėmimui dėl V. B. veikų suformuota kita administracinio nusižengimo teisena (ROIK (duomenys neskelbtini)) pagal ANK 115 straipsnį.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK (duomenys neskelbtini)) dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 16.05 val., vykdydamas J. G. savavališką, neatitinkantį įstatymuose nustatytos tvarkos ir be kaimynų leidimo, prašymą, V. B., dalyvaujant J. G., nupjovė šalia J. G. tvoros kaimynų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), neleistinu atstumu nuo jos sklypo augusius vaismedį slyvą ir klevą, nutraukta V. B. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje („Tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas“), požymių. Nutarime konstatuota, kad įvykio tyrimo metu duomenų, pagrindžiančių turtinę žalą, negauta. Dėl tiriamo įvykio administracinio nusižengimo teisenoje ROIK (duomenys neskelbtini) J. G. buvo surašytas protokolas pagal ANK 518 straipsnį „Savavaldžiavimas“. V. B. veiksmuose tyčios sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą neįžvelgta.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos A. J. J. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Institucijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai tęsti tyrimą dėl V. B. padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 ir 518 straipsniuose.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai, išnagrinėję bylą pagal pareiškėjos A. J. J. skundą, 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-309-522/2024 pareiškėjos skundo netenkino ir skundžiamą Institucijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, kad ginčai, kai nesutaria kaimynai ir galimai atlieka veiksmus, kuriais gali būti daroma turtinė žala, sprendžiami civilinio proceso tvarka. V. B. ir J. G. teismo posėdžio metu savo veiksmų neneigė, J. G. jau yra nubausta administracine tvarka, todėl bylos ir V. B. pradėjimas, būtų aiškiai perteklinis ir neatitiktų protingumo ir teisingumo principo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniu skundu A. J. J. įgaliotasis atstovas advokatas Paulius Bružas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą bei grąžinti bylą Institucijai tęsti tyrimą dėl V. B. padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115, 518 straipsniuose.
6. Pasak pareiškėjos atstovo, teismo argumentai, kad kilęs ginčas tarp kaimynų yra civilinio pobūdžio ginčas ir jis spręstinas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o administracinė atsakomybė šiuo atveju netaikytina, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir įstatymo nuostatoms. Pirma, teisės ginti savo teises civiline tvarka turėjimas nešalina asmenų, kurie padarė nurodytus ANK pažeidimus, veiksmų pavojingumo ir institucijos pareigos tokius veiksmus įvertinti dėl ANK numatytų veikų atitikties, o tai nustačius ir paskirti atitinkamas nuobaudas. Daugelis nusižengimų, nurodytų ANK, yra susiję su žalos asmeniui, gamtai ar kitoms įstatymo saugomoms vertybėms padarymu, todėl vien aplinkybė, kad tokia žala gali būti pripažinta bei išieškota ir civiline tvarka, neatima institucijai pareigos vertinti šių veiksmų ir ANK požiūriu. Antra, kaip tinkamai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, viena iš teisės pažeidimo dalyvių J. G. dėl šio įvykio yra nubausta už administracinio nusižengimo padarymą, nutarimas yra įsiteisėjęs, pažeidėja yra sumokėjusi baudą. Tai suponuoja išvadą, kad pažeidėjų veiksmai buvo ne civilinio pobūdžio teisės normų pažeidimas, o administracinis nusižengimas. Todėl vertindamas kito pažeidėjo – V. B. veiksmus, priešingai, teismas akivaizdžiai pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą, kad asmenims įstatymo nuostatos turi būti taikomos vienodai. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas išvis netyrė ir neanalizavo, ar V. B. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, nors tai išsamiai buvo nurodyta skunde, ir nenurodė, kodėl atmeta skundo argumentus dėl ANK sudėties buvimo V. B. veiksmuose.
7. Skunde nurodoma, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog V. B., vykdydamas J. G. nurodymą, 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 16.05 val., pareiškėjos sklype (duomenys neskelbtini), nupjovė jai nuosavybės teise priklausančius du medžius, taip sunaikindamas mažiausiai 182 Eur vertės turtą. Šie V. B. veiksmai atitinka visus ANK 115 straipsnio sudėties požymius, nes jis suvokė, kad tai yra svetimas turtas, medžių pjovimo veiksmus atliko tyčia, turtas (medžiai) buvo sunaikinti. Todėl V. B. turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn būtent pagal ANK 115 straipsnį, tačiau teismas nurodė, kad medžių vertė yra abejotina. Advokatas skunde pažymi, kad teikdama pareiškimą dėl nagrinėjamo įvykio pareiškėjos atstovė nurodė, jog A. J. J. yra padaryta mažiausiai 182 Eur vertės žala ir tai paneigiančių duomenų nėra nustatyta. Pasak apelianto, akivaizdu, kad nupjauti medžiai, kurie buvo pasodinti ir ilgus metus puoselėti pareiškėjos, turi materialinę vertę, kuriai nedaro jokios įtakos aplinkybė, kad medžiai augo arti tvoros, ir kad tokių medžių nukirtimas padarė pareiškėjai turtinę žalą, nes panašių medžių atsodinimui reikės išleisti finansinių lėšų.
8. Taip pat skunde teigiama, kad byloje nustatyta, jog J. G. paprašė V. B., kad šis 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 16.05 val., pareiškėjos sklype (duomenys neskelbtini), nupjautų jai nuosavybės teise priklausančius du medžius, taip gindama, neva, jos pažeistą teisę dėl per arti sklypo ribos augusių medžių, vadovavo šiam procesui ir jį prižiūrėjo, o V. B., žinodamas, kad medžiai priklauso ne J. G., o kitam asmeniui, padėjo įgyvendinti J. G. tariamą teisę. Pasak apelianto, asmuo, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos dėl per arti jo sklypo augančių medžių, turi hipotetinę teisę reikalauti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nustatyta tvarka šį pažeidimą pašalinti, tačiau ne pats ar pasitelkdamas kitų asmenų pagalbą. Nepavykus išspręsti klausimo ne teismo tvarka, toks asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl tikros ar tariamos teisės gynimo CK 1.138 straipsnyje nustatyta tvarka ir tik teismui nustačius tokios teisės pažeidimą, toks pažeidimas gali būti šalinamas įstatymo nustatyta tvarka, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo procese. Jei asmuo nesilaiko šios teisės aktais nustatytos tvarkos ir savo tikrą ar tariamą teisę realizuoja pats ar pasitelkęs tam tikrus asmenis, jo veiksmuose yra ANK 518 straipsnio požymiai. Anot advokato, byloje nustatyta, kad J. G. suvokė, jog nesilaiko nustatytos tvarkos ginant savo tariamą teisę, šią teisę realizavo pati tyčia, tai yra pasitelkė šios teisės realizavimui kitą asmenį, konkrečiai V. B., taigi padarė ANK 518 straipsnyje numatytą veiką. O V. B., žinodamas, kad medžiai auga ne J. G., o kaimyniniame žemės sklype, taip pat neturėjo teisės realizuoti jos tariamą teisę negavęs sklypo savininkės A. J. J. sutikimo. Todėl akivaizdu, kad ir jo veiksmuose yra visi ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymiai.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gytis Vaitkevičius prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, nes tenkinti apelianto skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Institucijos nuomone, apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą eII-309-522/2024, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir apelianto skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus regiono apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
A. J. J. įgaliotojo atstovo advokato P. Bružo apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
11. Apeliaciniame skunde keliamas administracinio nusižengimo teisenos V. B. nutraukimo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, padarymo pagrįstumo klausimas bei siekiama, kad V. B. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 518 straipsnį. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad pareiškėjos atstovas nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Todėl skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas apeliacinio skundo ribose.
12. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
13. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
15. ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tada, kai nusižengimą padaro tyčia, tai yra suvokdamas pavojingą veikos pobūdį ir numatydamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (ANK 8 straipsnio 1–3 dalys).
16. Pagal ANK 518 straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
17. Nagrinėjamu atveju byloje (ROIK (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis A. J. J., ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiu J. G.. Taip pat nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. V. B., paprašytas J. G., nupjovė slyvą ir klevą, augusius A. J. J. sklypo teritorijoje, kurie buvo persisvėrę per tvorą ir įsiterpę į J. G. sklypo teritoriją – šią aplinkybę viso proceso metu pripažino tiek V. B., tiek J. G.. Be to, iš 2024 m. kovo 26 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. 88-ANR_I-82-2024 matyti, kad J. G., kaip 2022 m. rugpjūčio 21 d. inicijavusiai medžių pjovimą, 2024 m. sausio 8 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu ir paskirta 8 Eur bauda pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos atstovo teigimu, vien J. G. atsakomybės šiuo atveju nepakanka, V. B. veiksmai taip pat atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau apylinkės teismas to išvis netyrė ir neanalizavo.
18. Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nenurodė, kodėl atmeta skundo argumentus dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo V. B. veiksmuose. Kita vertus, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas Institucijos nutarimo išvadoms, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, atlikus tyrimą, nebuvo surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. B. A. J. J. sklypo teritorijoje augusius medžius (klevą ir slyvą) nupjovė tyčia, siekdamas sunaikinti svetimą turtą, bei kurie pagrįstų pareiškėjai padarytą žalą. Todėl sutikti su skundo argumentais, kad V. B. veiksmai atitinka visus ANK 115 straipsnio sudėties požymius (suvokė, kad tai yra svetimas turtas, medžių pjovimo veiksmus atliko tyčia, turtas (medžiai), kurių vertė buvo mažiausiai 182 Eur, buvo sunaikinti), nėra jokio pagrindo.
19. Kaip matyti iš 2023 m. gruodžio 28 d. tarnybinio pranešimo, atliekant administracinio nusižengimo teiseną ROIK (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo nustatyta, kad: klevas užaugo natūraliai (tai patvirtino ir pareiškėjos dukra I. P.); klevas ir slyva augo akivaizdžiai neleistinu atstumu, kuris nustatytas ne mažiau 5 metrai nuo šiaurinės pusės ir 3 metrai nuo kitos pusės, nuo kaimyno sklypo ribos, todėl šie augalai turėjo būti šalinami; apžiūrėjus įvykio vietą (pridėtos nuotraukos), pasitvirtino, kad priėjimas prie minėtų augalų ir naudojimasis jais labai sudėtingas, kadangi jis užkrautas stogo danga, tarpas tarp tvoros ir šiferio statinio yra siauras. Ant šiferio statinio stogo mėtosi supuvę slyvos vaisiai, o tai patvirtina J. G. paaiškinimus, kad vaisiais nebuvo rūpinamasi. Taigi, kaip matyti, įvykio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, pagrindžiančių, kad V. B., J. G. prašymu nupjovus minėtus medžius, pareiškėjai buvo padaryta kokia nors turtinė žala. Be to, minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas V. B. paaiškinimas, jog jis nesiekė padaryti turtinės žalos, o tik vykdė J. G. prašymą nupjauti minėtus medžius, kadangi jie jai trukdė rūpintis savo sklypu. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. B. nurodė, kad aptariamus medžius nupjovė J. G. prašymu, ne už atlygį, pjaudamas medžius žinojo, jog medžiai auga ne J. G. sklype, tačiau atsižvelgdamas į ankstesnį kaimynų susitarimą dėl invazinių medžių, augančių palei tvorą, panaikinimo statant naują bendrą kaimynų tvorą, geranoriškai, J. G. prašymu, sutiko medžius nupjauti. Tokius V. B. paaiškinimus patvirtina ir J. G. proceso metu duoti paaiškinimai, jog neturėjo blogų ketinimų, manė, kad elgiasi teisėtai, nes apie minėtų medžių panaikinimą kalbėjosi ir tarėsi su pareiškėjos A. J. J. sūnumi, tariantis dėl bendros tvoros statymo. Įvertinus tiek V. B., tiek J. G. paaiškinimus bei kitus anksčiau nurodytus ir tiriant įvykį nustatytus duomenis matyti, jog, priešingai nei mano apeliantas, tokių duomenų visumos pagrindu negalima teigti, jog V. B. medžių pjovimo veiksmus atliko tyčia, siekdamas sunaikinti ar sugadinti svetimą, A. J. J. priklausantį, turtą.
20. Apelianto vertinimu, šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena negalėjo būti nutraukta, nes V. B. veiksmuose yra ir visi ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, kadangi jis, žinodamas, kad medžiai auga ne J. G., o kaimyniniame žemės sklype, realizavo jos tariamą teisę negavęs sklypo savininkės A. J. J. sutikimo. Pirmiausia, pažymėtina, kad nors Institucijos nutarime nebuvo analizuojamas V. B. veiksmų atitikimas / neatitikimas ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiams (V. B. veiksmai vertinti tik ANK 115 straipsnio prasme), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio tyrimo metu V. B. veiksmai buvo vertinami ir ANK 518 straipsnio kontekste. Be to, administracinio nusižengimo tyrimo metu nenustatyta jokių duomenų, kad V. B., nesilaikydamas teisės aktais nustatytos tvarkos, būtų realizavęs savo tikrą ar tariamą teisę, ar būtų veikęs kaip J. G., kuri, kaip jau minėta, dėl šio įvykio yra nubausta už savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, bendrininkas. Vien tai, kad V. B. žinojo, jog medžiai auga ne J. G., kuri jo paprašė nupjauti medžius, o kaimyniniame žemės sklype, savaime nereiškia, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas – savavaldžiavimas. Kaip jau minėta, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka. O nagrinėjamu atveju tokie tyčiniai V. B. veiksmai nenustatyti.
21. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad apeliantas, prašydamas panaikinti apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą bei grąžinti bylą Institucijai tęsti tyrimą dėl V. B. padarytų administracinių nusižengimų, apeliaciniame skunde nepateikia iš esmės jokių reikšmingų argumentų, galinčių patvirtinti V. B. kaltę padarius ANK 115 ar 518 straipsniuose numatytą administracinį nusižengimą, taip pat nenurodo jokių, jo manymu, dar reikalingų atlikti tyrimo veiksmų, kurie nebuvo atlikti ir kurie galėtų nustatyti kokias nors reikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad pareiškėjos atstovas kitaip vertina byloje esančius duomenis ir sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną V. B. netenkina pareiškėjos interesų, nereiškia, kad skundžiama nutartis bei Institucijos nutarimas yra nepagrįsti ir neteisėti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad už savavaldžiavimą dėl šio įvykio yra nubausta J. G., todėl nutraukus administracinio nusižengimo teiseną V. B., pareiškėjai nėra užkertamas kelias, esant pagrindui, reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens civilinio proceso tvarka.
22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 115 straipsnį V. B. nutraukta pagrįstai. O Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai, netenkindami pareiškėjos A. J. J. skundo dėl tokio Institucijos nutarimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti pareiškėjos atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-309-522/2024 nepakeistą ir pareiškėjos A. J. J. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Bružo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.