Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo pareiškėjos A. J. J. skundą dėl 2024-04-17 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir Ukmergės RPK) nutarimo ROIK:23228691178.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ukmergės RPK 2024-04-17 nutarimu administracinio nusižengimo teisena ROIK:23228691178 dėl to, kad 2022-08-21, apie 16.05 val., vykdydamas J. G. savavališką, neatitinkantį įstatymuose nustatytos tvarkos ir be kaimynų leidimo, prašymą, V. B., dalyvaujant J. G., nupjovė šalia J. G. tvoros kaimynų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), neleistinu atstumu nuo jos sklypo augusius vaismedį slyvą ir klevą, turtinė žala nenustatyta (nepagrįsta), buvo nutraukta V. B. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnyje „Tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas", požymių. J. G. buvo surašytas protokolas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį „Savavaldžiavimas". V. B. veiksmuose tyčios sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą neįžvelgta.

Pareiškėja A. J. J., nesutikdama su aptariamu nutarimu pateikė skundą ir prašė panaikinti 2024-04-17 Ukmergės RPK nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ROIK 23228691178 ir grąžinti bylą institucijai tęsti tyrimą dėl V. B. padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 ir 518 straipsniuose. Pareiškėja pateiktame skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad V. B. vykdydamas J. G. nurodymą 2022-08-21, apie 16.05 val., nukentėjusiosios sklype (duomenys neskelbtini), nupjovė jai nuosavybės teise priklausančius du medžius, taip sunaikindamas mažiausiai 182 Eur vertės turtą. Jis suvokė, kad tai yra svetimas turtas, medžių pjovimo veiksmus atliko tyčia. V. B. turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn būtent pagal ANK 115 straipsnį, tačiau institucija nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą tokių V. B. veiksmų nevertino kaip svetimo turto sunaikinimo, nes, neva, įvykio metu nebuvo gauta duomenų apie turtinę žalą. J. G. paprašė V. B., kad šis aptariamą dieną, nukentėjusiosios sklype nupjautų jai nuosavybės teise priklausančius du medžius, taip gindama, neva, jos pažeistą teisę dėl per arti sklypo ribos augusių medžių, vadovavo šiam procesui ir jį prižiūrėjo, o V. B., žinodamas, kad medžiai priklauso ne J. G., o kitam asmeniui, padėjo įgyvendinti J. G. tariamą teisę. Tuo tarpu V. B., žinodamas, kad medžiai auga ne J. G., o kaimyniniame žemės sklype, taip pat neturėjo teisės realizuoti jos tariamą teisę negavęs sklypo savininkės A. J. J. sutikimo. Akivaizdu, kad V. B. veiksmuose yra visi ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymiai, todėl nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną naikintinas. J. G. atžvilgiu dėl šio nusižengimo yra priimtas nutarimas, kuris jau yra įsiteisėjęs (pateikė papildomą informaciją el. p. DOK-46826), tačiau atstovo manymu vien J. G. atsakomybės šiuo atveju nepakanka, nežiūrint kokio dydžio bauda paskirta, kadangi tai yra principinis reikalas. Visi asmenys, kurie dalyvauja tokiose neteisėtose akcijose, turėtų būti nubausti ir žinotų, kad pasikartojus tokiems neteisėtiems veiksmas, jie neišvengs atsakomybės. Šiuo atveju V. B. už minėtus neteisėtus veiksmus nėra nubaustas, todėl galima teigti, kad V. B. viską darė teisėtai, o tokia situacija neatitinka teisingumo principo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

6. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

8. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Remiantis CK 1.137 straipsnio nuostatomis, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

9. Teismas, susipažinęs su skundo motyvais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad Ukmergės RPK, priimdamas skundžiamą nutarimą padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą nutarimą. Vien tai, kad Ukmergės RPK nutarimas akivaizdžiai netenkinta pareiškėjo ir, jo nuomone, neatitinka pareiškėjo interesų, savaime nereiškia, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas.

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad aptariamus medžius (slyvą ir klevą) nupjovė V. B. J. G. prašymu, ką teismo posėdyje patvirtino V. B. ir J. G.. J. G. 2022-08-21 inicijavo medžių pjovimą, už ką jai 2024-01-08 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu ir paskirta 8 Eur bauda pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (2024-03-26 Administracinių nusižengimų registro išrašas Nr. 88-ANR_1-82-2024). Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje išreiškė poziciją, jog vien J. G. atsakomybės šiuo atveju nepakanka, nežiūrint kokio dydžio bauda paskirta – jiems tai principinis reikalas ir visi tokiose neteisėtose akcijose dalyvaujantys asmenys turėtų būti nubausti. Šiuo atveju turi būti nubaustas ir V. B..

11. Teismai analogiškose situacijose yra išaiškinę, jog negali būti toleruojama praktika, kai įvairūs tarpusavio nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant savavaldžiavimu ar siekiant principinio nubaudimo, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir neatitinka administracinės teisės paskirties. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

12. Teismo posėdžio metu, vaizdo konferencijos būdu, J. G. parodė savo sklypą, tvorą ir nupjautus medžius. Iš vaizdo buvo matyti, kad augančių medžių tarp tvoros ir pastato tarpe (vizualiai apie 30 cm) vertė abejotina apskritai, todėl, esant pagrindui atlyginti žalą, pareiškėja galės kreiptis civilinio proceso tvarka.

13. Akivaizdu, kad tarp pareiškėjos, galimai ir jos giminaičių, bei J. G. ir V. B. yra kilę civilinio pobūdžio nesutarimai (dėl tvoros, medžių ir pan.), o jiems išspręsti pasirinktas neva kaltų asmenų nubaudimo tikslas – „principinis reikalas“.

14. Ginčai, kai nesutaria kaimynai ir galimai atlieka veiksmus, kuriais gali būti daroma turtinė žala, sprendžiami civilinio proceso tvarka. V. B. ir J. G. teismo posėdžio metu savo veiksmų neneigė, J. G. jau yra nubausta administracine tvarka, todėl bylos ir V. B. pradėjimas, būtų aiškiai perteklinis ir neatitiktų protingumo ir teisingumo principo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos A. J. J. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo 2024-04-17 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK:23228691178 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.