Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Tomas Ubartas, R. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam pritesimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Minėtoje byloje 2022-04-01 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina vaiko tėvo R. J. bendravimo su vaiku tvarka, kuri teismo 2022-09-28 nutartimi buvo pakeista ir nustatyta nauja bendravimo su vaiku tvarka. Minėta nutartis antstoliui Tomui Ubartui buvo pateikta 2022-12-12. Taip pat antstoliui Tomui Ubartui buvo pateiktas išieškotojos L. J. prašymas, kuriame ji prašo imtis veiksmų vykdymo procese dėl sankcijų skyrimo R. J. už teismo nutarties nevykdymą, t. y., kad vaiko tėvas privalo per programėlę „Facebook Messenger“ bendrauti su dukterimi nuo 10 iki 30 min. kiekvieną pirmadienį, tačiau kiekvieno pasimatymo metu neišbūna 10-ties minučių. Antstolis, gavęs R. J. paaiškinimą, 2023-02-09 priėmė patvarkymą ir netenkino jos prašymo dėl sankcijų skyrimo R. J. už teismo nutarties nevykdymą. L. J. nesutinka su tokiu antstolio patvarkymu, nes R. J. tinkamai nevykdo teismo nutarties, jo pasimatymai su vaiku trunka apie 3, 5, 8 minutes, ką įrodo vaizdo, foto medžiaga, todėl akivaizdu, kad antstolis nepagrįstai atsisakė atlikti vykdymo veiksmus dėl sankcijų skyrimo už nutarties nevykdymą. Todėl antstolio 2023-02-09 patvarkymas naikintinas kaip nepagrįstas (b. l. 1-4).

Suinteresuotas asmuo antstolis Tomas Ubartas 2023-02-28 patvarkymu Nr. S-23-136-10299 atsisakė tenkinti skundą, nurodydamas, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl sankcijų netaikymo skolininkui ne kartą buvo išnagrinėtos atsakymuose į ankstesnius pareiškėjos skundus bei prašymus. R. J. savo 2023-02-07 paaiškinime nurodė, jog jis norėtų bendrauti nuotoliniu būdu su dukterimi kelis kartus per savaitę kuo ilgiau, bet L. J. sudaro dirbtinas kliūtis jo nuotoliniam bendravimui, nuvilioja vaiką nuo kameros, blaško jo dėmesį. Su paaiškinimu R. J. pateikė 2023-02-06 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-56-1021/2023, kurioje matyti, jog pareiškėja prašo panaikinti bendravimo su dukterimi tvarką ir prašo įvertinti, ar toks bendravimas nepažeidžia nepilnametės dukters interesų, ir pateikia psichologės išvadas, jog toks bendravimas gali būti žalingas ir pakenkti pareiškėjos dukteriai, tačiau tuo pačiu L. J. antstoliui pateikė prašymą, kuriame prašo kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento nevykdymo ir skolininko nubaudimo. Iš minėtos nutarties matyti, jog R. J. nesutinka su pareiškėjos prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu ir prašo laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistas, tai yra, tėvas siekia ir toliau turėti nuotolinį kontaktą su mažamete dukterimi. Teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą panaikinti nuotolinį bendravimą, pažymėjo, kadangi vaikas gyvena su motina ir ieškovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, šiuo atveju atsakovė turi užtikrinti, kad būtų užtikrinta bendravimo tvarka tarp nepilnamečio vaiko ir jo tėvo pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovė turi dėti pastangas kuo efektyviau užtikrinti nuotolinį bendravimą su tėvu, taip pat vaikui paaiškinti, kad kalba su „tėte“. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, kaip pažymėjo ir teismas 2023-02-06 nutartyje, ji turi dėti pastangas kuo efektyviau užtikrinti nuotolinį bendravimą su tėvu, o neblaškyti vaiko dėmesio filmavimais ar kitokia veikla. Skolininkas nori ir stengiasi bendrauti su vaiku, ir tiek kiek leidžia vaiko raida bei pareiškėjos pastangos siekia bendrauti su vaiku kuo ilgiau, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad skolininkas nevykdo teismo nutarties (b. l. 5-6).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareikštu skundu pareiškėja skundžia antstolio Tomo Ubarto veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0136/22/01797, nurodydama, kad skundžiamas antstolio 2023-02-09 patvarkymas buvo priimtas galimai neįvertinus visų pareiškėjos pateiktų faktinių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl skolininko R. J. veiksmų, tinkamai nevykdant 2022-09-28 teismo nutarties ir susiklosto tokia situacija, kad antstoliui priėmus skundžiamą patvarkymą nėra užtikrinamas teismo nutarties privalomumas, o tai sąlygoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 str. pažeidimą. Be to, trikdomas ne tik L. J. užimtumo grafikas, bet ir vaiko dienos režimas bei sudaromos galimybės R. J. galimai piktnaudžiauti teismo nutartimi bendraujant su dukterimi, kas nėra pateisinama vaiko interesų apsaugos atžvilgiu.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus yra draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Vienas iš CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis 2022-11-25 patvarkymu Nr. S-22-136-60865 priėmė vykdyti L. J. pateiktą vykdomąjį dokumentą, išduotą 2022-09-28 civilinėje byloje Nr. e2-1912-1021/2022 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J., atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų (vieno) sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų. Nurodytoje byloje (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2022-09-28 nutartimi iš dalies tenkino atsakovės L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitė 2022-04-01 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi bendravimo tvarką (ieškovui esant Lietuvos Respublikoje), kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą pagal nurodytą nutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, 2022-11-28 patvarkymu Nr. S-22-136-61099 nustatė nutarties vykdymo tvarką ir išsiuntė ją R. J.. Pareiškėja 2023-02-15 pateikė prašymą antstoliui imtis veiksmų vykdymo procese dėl sankcijų skyrimo R. J. už teismo nutarties nevykdymą. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, tai ne pirmas prašymas antstoliui skirti sankciją R. J. dėl teismo 2022-09-28 nutarties netinkamo vykdymo. 2023-02-15 prašyme pareiškėja nurodė, kad vaiko tėvas privalo per programėlę „Facebook Messenger“ bendrauti su dukterimi nuo 10 iki 30 min kiekvieną pirmadienį, tačiau kiekvieno pasimatymo metu neišbūna 10-ties minučių. Kaip matyti iš R. J. 2023-02-21 paaiškinimų, tėvas su vaiku bendrauti nori kelis kartus per savaitę, kuo ilgiau, tačiau, pasak jo, nuotolinį bendravimą kompiuterio pagalba kontroliuoja pareiškėja, o ne jis, ir ji neužtikrina tinkamo bendravimo jam su vaiku, nes visus nuotolinius jo bendravimus su vaiku išjungia ir nutraukia ji pati. Taigi, antstolis, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, nenustatė R. J. netinkamo teismo 2022-09-28 nutarties vykdymo, ir 2023-02-09 priėmė patvarkymą Nr. S-23-136-7439, kuriuo netenkino pareiškėjos L. J. prašymo dėl sankcijų skyrimo R. J..

Pareiškėjos teigimu, antstolis skundžiamą patvarkymą priėmė galimai neįvertinęs faktinių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl suinteresuoto asmens R. J. veiksmų, tinkamai nevykdant nutarties, privaloma imtis veiksmų sprendžiant klausimą dėl sankcijų skyrimo, kuomet suinteresuotas asmuo R. J. bendraujant nuotoliniu būdu su vaiku neišbūna viso privalomo laiko (nuo 10 iki 30 min.), t. y. 2022-12-05 pasimatymas truko tik 3.16 min., 2022-12-19 – tik 5.61 min., 2022-12-26 – 8.14 min., 2023-01-02 – 6.5 min., 2023-01-30 – 5 min.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas numato, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Teismas, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų nevykdymą, turi atsižvelgti į baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, įvertinti, ar yra įstatyme nustatytos sąlygos ir pagrindas skirti baudą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad R. J. pagal nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, gyvendamas (duomenys neskelbtini), su dukterimi privalo bendrauti per programėlę „Facebook Messenger“ nuo 10 iki 30 min kiekvieną pirmadienį, tačiau 2022 m. gruodžio 5, 19, 26 dienomis ir 2023 m. sausio 2 ir 30 dienomis su dukterimi bendravo tik iki 10 min., taip pažeisdamas nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Suinteresuotas asmuo R. J. 2023-06-13 teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad tik pareiškėja turi galimybę kontroliuoti jo su vaiku pokalbio trukmę, o sklandus nuotolinis bendravimas su dukra nevyksta tik dėl pareiškėjos elgesio „iš principo kenkti“. Iš R. J. į bylą pateikto L. J. 2023-03-30 atsiliepimo į patikslintą ieškinį (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, matyti, kad L. J. deklaruoja visiškai priešingą nuomonę dėl R. J. ir dukters nuotolinio bendravimo, teigdama, kad net vaikui stresuojant, verkiant tėvas reikalauja bendravimo, nors turėtų atsižvelgti į vaiko emocinę būklę ir pokalbį nutraukti. Pareiškėja atsiliepime netgi cituoja mokslinę literatūrą, įrodinėdama ekranų (TV, kompiuterio, telefono) žalą (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vaiko raidai ir t.t.

Ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1320-657/2020).

Kaip matyti iš bylos duomenų, R. J. negyvena Lietuvoje, tik retkarčiais grįžta, todėl nustatytas nuotolis bendravimas su dukterimi šiuo atveju yra vienintelė alternatyva. Tiek iš pareiškėjos, tiek ir iš R. J. pateiktų įrodymų matyti, kad tėvo ir dukters bendravimas nuotoliniu būdu vyksta, tačiau, pasak pareiškėjos, jos netenkina tėvo bendravimo su dukterimi trukmė. Kaip ir nurodė psichologė J. Š. psichologinio tyrimo išvadoje, „<... Teorija teigia, kad 1-2 metų vaikas gali sutelkti dėmesį veiklai, trunkančiai tik 2-3 minutes, 2-3 metų vaikas dėmesį išlaiko 5-8 minutes ...>. <... Tačiau čia kalbama apie dėmesio sutelkimą esant gyvam kontaktui, gyvai veiklai. ...>“. Todėl, teismo nuomone, antstolis tinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą ir nenustatė bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų, nes atsižvelgiant į labai jauną vaiko amžių, į nesugebėjimą išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką, ypač bendraujant nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimas natūraliai vyksta tiek laiko, kiek vaikas sugeba sukoncentruoti dėmesį į kitą pus ekrano kalbantį tėvą.

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai objektyvių duomenų apie teismo nutarties dėl skyrium gyvenančio tėvo nuotolinio bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tiek pareiškėja L. J., tiek ir R. J. suteikia galimybę vaikui bendrauti su tėvu nuotoliniu būdu, tačiau, ir dėl vaiko labai jauno amžiaus, ir dėl abiejų tėvų emocijų vienas kito atžvilgiu, vaiko ir tėvo bendravimas po kelių minučių baigiasi pakitusia vaiko emocine būkle. Todėl teismo nuomone, tiek pareiškėja, tiek ir R. J., turėtų dėti pastangas kuo efektyviau užtikrinti nuotolinį vaiko bendravimą su tėvu atsižvelgiant į vaiko amžių ir emocijas, kas tikėtina, palaipsniui prailgins vaiko ir tėvo bendravimo trukmę.

Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju duomenų, jog R. J. netinkamai vykdo 2022-09-28 teismo nutartį, nenustatyta, todėl antstolis, įvertinęs vykdomojoje byloje pateiktus duomenis, neturėjo pagrindo surašyti teismo sprendimo nevykdymo aktą ir kreiptis į teismą dėl baudos R. J. skyrimo. Darytina išvada, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, 2023-02-09 patvarkymas Nr. S-23-136-7439 yra pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti, todėl pareiškėjos L. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 513 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 200 Eur teisinių paslaugų išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (b. l. 36) ir 100 Eur teisinių paslaugų išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjos L. J. skundą parengimą (b. l. 106). Atsižvelgus į pareiškėjos ir suinteresuoto asmens skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, priešingus interesus, įvertinus, jog pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, suinteresuoto asmens patirtos 300 Eur teisinių paslaugų išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 2 d., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos L. J. 2023 m. vasario 20 d. skundą.

Priteisti iš pareiškėjos L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) byloje patirtas teisinių paslaugų išlaidas.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.