- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-319-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01079-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- L. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4295-291/2023 pagal pareiškėjos L. J. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. J. pateikė skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2023-02-09 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti L. J. 2022-12-12 prašymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo, skolininko R. J. atžvilgiu imtis veiksmų dėl 2022-10-04 įvykio nevykdant 2022-09-28 nutarties.
2. Skunde nurodė, kad antstolio T. U. kontoroje gautas išieškotojos L. J. prašymas, kuriame išieškotoja prašo imtis veiksmų vykdymo procese dėl sankcijų skyrimo R. J. už teismo nutarties nevykdymą, tai yra vaiko tėvas privalo per programėlę „Facebook messenger“ bendrauti su dukra nuo 10 iki 30 min. kiekvieną pirmadienį, tačiau kiekvieno pasimatymo metu neišbūna dešimties minučių.
3. Antstolio T. U. kontoroje buvo gautas R. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad norėtų bendrauti nuotoliniu būdu su dukra kelis kartus per savaitę, kuo ilgiau, bet L. J. sudaro dirbtinas kliūtis jo nuotoliniam bendravimui, nuvilioja vaiką nuo kameros, blaško jo dėmesį.
4. Antstolis T. U. 2023-02-09 priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino išieškotojos L. J. prašymo dėl sankcijų skyrimo R. J. už teismo nutarties nevykdymą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjos L. J. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų atmetė.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl sankcijų netaikymo skolininkui, ne kartą buvo išnagrinėtos atsakymuose į ankstesnius pareiškėjos skundus bei prašymus. Vykdomojoje byloje surinkta informacija bei skolininko paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog antstolis pagrįstai netenkina pareiškėjos pretenzijų dėl sankcijų skyrimo skolininkui už netinkamą nutarties vykdymą.
7. Teismas nurodė, jog R. J. vykdomojoje byloje 2023-02-21 pateikė informaciją, kad 2023-02-06 bendravimas per kamerą buvo įvykęs, bet L. J. 16.26 val. parašė (18.00 val. neskambink, kai prabusim paskambinsiu), bendravimas įvyko 18.57 val. Lietuvos laiku ir ne dėl R. J. kaltės jis buvo trumpesnis, pati išieškotoja nesugebėjo užtikrinti tinkamo dukros ir tėvo bendravimo, o dukrai nusiraminus pati neperskambino ir neieškojo kontaktų su vaiko tėvu, kad vaikas galėtų tinkamai bendrauti, neatsakė į vaiko tėvo skambučius ir į žinutes.
8. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos ir iš pateikto skundo matyti, jog vaiko tėvas bendrauja su vaiku kiek leidžia vaiko amžius bei daromos pareiškėjos pastangos. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad kontakto laikas nėra pakankamas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog R. J. nevykdo teismo nutarties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Pareiškėja L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta objektyviai neišsiaiškinus visų susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurios yra itin reikšmingos sprendžiant klausimą, ar šiuo atveju buvo tinkamai skolininko R. J. vykdoma nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo atveju priimta nutartis pažeidžia nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus ir sukuria prielaidas skolininkui išvengti pareigos vykdyti laikinai nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, o jos nevykdant išvengti sankcijų. Teismas iškėlė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, kadangi faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrindžia, kad skolininkas tinkamai nevykdo nutarties, t. y. bendravimo su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis metu skolininkas neišbūna visą teismo nustatytą laiką. Tokiu būdu, be kita ko, yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko teisės bei teisėti interesai, nes yra trikdoma vaiko dienotvarkė, suvokimas, kiek laiko turi praleisti bendravimo metu, todėl skolininko formalūs argumentai negali ir neturi būti svariomis priežastimis, pateisinančiomis nutarties nevykdymą.
9.2. Vykdomojoje byloje yra pateikti įrodymai, vaizdo medžiaga, kurie pagrindžia, kad R. J. tinkamai nevykdė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. 2022-12-05 (pasimatymas truko tik 3.16 min.), 2022-12-19 (5.61 min., II vaizdo įrašai iš šios dienos susitikimo), 2022-12-26 (8.14 min.), 2023-01-02 (6.5 min.), 2023-01-30 (5 min.). Iš nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos R. J. nėra vykdoma, dėl šios priežasties antstolis nepagrįstai atsisakė atlikti vykdymo veiksmus dėl sankcijų skyrimo už nutarties nevykdymą.
9.3. Teismas nepagrįstai vadovaujasi subjektyviais skolininko paaiškinimais neva mama nuvilioja vaiką nuo kameros - nėra pateikta jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Taigi, antstolio patvarkymas buvo priimtas galimai neįvertinus aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl skolininko R. J. veiksmų tinkamai nevykdant nutarties.
9.4. Priimta nutartis yra nemotyvuota, apsiribota tik trumpu motyvavimu dėl priimtos nutarties pagrindimo, nėra išsamiai pasisakyta dėl aplinkybių, jog iš principo nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, dėl kokių priežasčių yra pateisinamas R. J. nutarties nevykdymas, kai akivaizdu, kad jis nustatytu laiku neišbūna bendraujant su vaiku naudojant nuotolinio ryšio priemones.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis T. U. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, jas tinkamai juridiškai kvalifikavo.
11. Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą; pridėti prie bylos L. J. 2023 kovo 30 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-56-1021/2023 išrašus (1,23,28, 51 lapus); Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-597-894/2023 ; priteisti R. J. iš L. J. jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinėje instancijoje (200 Eur). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų (Nr. e2-56-1021/2023) pateiktame 2023 m. kovo 30 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį L. J. pati nurodo: „Pažymėtina, kad ieškovas nesiima jokių veiksmų bendraujant su dukra per kamerą, kai vaikas verkia, nors akivaizdu, kad pravirkdžius vaiką reikėtų nutraukti bendravimą, kad jis neverktų, nusiramintų, tačiau to ieškovas nedaro, priešingai – kai dėl nuolatinio vaiko verksmo atsakovė nutraukia bendravimą, kad jį nuramintų, ieškovas nepagrįstai apeliuoja į atsakovę, neva jam bendravimas priklauso su dukra, nepaisant jos psichologinės būklės, nuolatinių verksmų ir klyksmų bendravimo metu“ (23 ir 28 atsiliepimo lapai). Taigi, pareiškėja L. J. teikia nepagrįstus skundus, bet pati nurodo, jog „bendravimą nutraukia“.
11.2. Pareiškėjos atskiruosius skundus dėl nuotolinio R. J. ir dukros bendravimo eliminavimo iš laikinos bendravimo tvarkos jau du kartus nagrinėjo Kauno apygardos teismas. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje (c. b. Nr. e2S-1190-894/2022), priimtoje išnagrinėjus atsakovės atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo pašalinant iš tvarkos punktą, numatantį ieškovo bendravimą su vaiku vaizdo ir garso ryšių priemonėmis, konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog vaiko bendravimas su ieškovu per programėlę „Facebook Messenger“ vaizdo ir garso ryšių priemonėmis kenkia vaiko regėjimui ir fizinei raidai. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis yra alternatyvus bendravimo būdas, atitinkantis vaiko interesus ir užtikrinantis skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku ir taip kurti bei stiprinti tėvo ir dukros tarpusavio ryšį.
11.3. Pareiškėja kreipėsi su atskiruoju skundu į Kauno apygardos teismą dar kartą, siekdama eliminuoti iš laikinos R. J. ir dukros bendravimo tvarkos nuotolinį bendravimą. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-597-894/2023 atmetė L. J. atskirąjį skundą ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir užtikrina skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku, todėl keisti nustatytos teismo laikinos bendravimo tvarkos, mažinant ieškovo bendravimo trukmę, eliminuojant bendravimo nuotoliniu būdu galimybę ar keičiant bendravimo vietą, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pateikimo
14. Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pridėti prie bylos L. J. 2023 kovo 30 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-56-1021/2023 išrašus (1, 23, 28, 51 lapus); Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-597-894/2023. Nurodė, kad šių naujų įrodymų, kurių objektyviai dėl tos priežasties, kad anksčiau neturėjo, negalėjo pateikti.
15. 2023-04-26 apeliacinės instancijos teisme gautas suinteresuoto asmens R. J. prašymas prijungti prie bylos 1:41 min. trukmės Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-56-1021/2023 2023-01-04 posėdžio garso įrašo iškarpą, kurioje L. J. išsako savo poziciją dėl R. J. nuotolinio bendravimo su vaiku. Tą pačią dieną suinteresuotas asmuo R. J. pateikė prašymą pridėti prie bylos L. J. duotų parodymų 1:41 min. trukmės Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-56-1021/2023 dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų 2023-01-04 posėdžio garso įrašą. Minėtame prašyme nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos 2023-01-04 posėdžio garso įrašas galėjo būti pateiktas su R. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą, tačiau šio įrodymo pateikimas niekaip negali užvilkinti bylos nagrinėjimo, nes L. J. jos išsakyta pozicija yra žinoma. Dėl itin didelės Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-56-1021/2023 dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų apimties, o taip pat ir dėl to, kad posėdis, kuriame L. J. pasisakė dėl nuotolinio bendravimo trukmės ir kokybės, vyko 2023-01-04, o atskirąjį skundą ji pateikė 2023-03-23, įrodymo suradimas užtruko.
16. 2023-05-11 teisme gauti pareiškėjos L. J. rašytiniai paaiškinimai su priedais (2023-02-06 L. J. ir R. J. susirašinėjimas, „Ekrano nuotraukos vaizdo įrašų laikas“).
17. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį, bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010; 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima pareiškėjos L. J. ir suinteresuoto asmens R. J. teikiamus įrodymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjos L. J. rašytinius paaiškinimus, nes CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus atskirųjų skundų skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 323 straipsnio nuostatas, draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-727-798/2018; 2022 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1022-798/2022; kt.).
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties
18. Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų.
19. Pažymėtina, kad CPK 442 straipsnio 6 punktas taip pat nustato, jog bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šios bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). CPK 133 straipsnio 3 dalyje reglamentuota apie rašytinio proceso tvarka vyksiantį teismo posėdį pranešimo dalyvaujantiems byloje asmenims tvarka – kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė.
20. Nagrinėjamu atveju iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2023-03-13 teisėjo rezoliucija pareiškėjos L. J. skundas dėl antstolio veiksmų paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023-03-13, 15 val. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme yra sudėtinė bylos nagrinėjimo teisme dalis. Taigi, ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose teismas turi vadovautis CPK 225 straipsnio 2, 3, 5 punktų reikalavimais, pagal kuriuos teismas turi prireikus nuspręsti dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis, suinteresuotiems asmenims (CPK 443 straipsnio 3 dalis) išsiųsti pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą pareiškimą (prašymą) pateikimo, pareikšto pareiškimo ar prašymo (CPK 443 straipsnio 4 dalis) kopiją ir nustatyti terminą atsiliepimui į jį pareikšti (CPK 142 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis). Tokios kategorijos bylose draudžiama priimti sprendimą už akių (CPK 443 straipsnio 9 dalis). Kartu įstatymų leidėjas nustato teismui pareigą ypatingosios teisenos bylose imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, todėl teismas turi patikrinti visas aplinkybes, neapsiribodamas proceso dalyvių pateikta medžiaga, taip pat gali nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti, ir juos išreikalauti, jei byloje dalyvaujantys asmenys negali šito padaryti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
21. Pažymėtina, kad toks teisinis reglamentavimas suponuoja teismui pareigą net ir rašytinio bylos proceso atveju vykdyti CPK 225 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimus, t. y. išsiųsti byloje dalyvaujantiems suinteresuotiems asmenims pareiškimo kopijas ir suteikti jiems galimybę atsiliepimuose išsakyti savo poziciją (nuomonę) dėl pareiškimo pagrįstumo.
22. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyta, kad teismas bylą iš esmės išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Nėra duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas atliko pasirengti bylos nagrinėjimui reikalingus veiksmus bei priėmė procesinį sprendimą dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje (CPK 225 straipsnis, 232 straipsnis). Apie teismo posėdžio, kuriame rašytinio proceso tvarka turėjo būti nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, datą, laiką, vietą bei teismo posėdį nebuvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims apie pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį būtų pranešta kitu būdu. Nors apeliantė atskiruoju skundu šiuo aspektu nekvestionuoja skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, tačiau įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai nepranešus apie skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį, suinteresuotam asmeniui R. J. nesuteikus galimybės pateikti atsiliepimą į pareiškėjos skundą, buvo apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į tinkamą procesą ir procesinių teisių įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nepranešus apie bylos nagrinėjimą, byloje dalyvaujantiems asmenims buvo apribotos galimybės pateikti įrodymus, kuriais jie siekia įrodinėti savo poziciją dėl bendravimo tvarkos vykdymo.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi bendrųjų civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principo. Tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimas inter alia užtikrinamas teisės normų nustatytais procesiniais terminais bei teismo posėdžių forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formą, pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).
24. Teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę teikti paaiškinimus, įrodymus ir naudotis kitomis įstatyme įtvirtintomis teisėmis. Aptariamų principų nesilaikymas gali lemti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį palyginus su oponentu (žr., Kress prieš Prancūziją [DK], Nr. 39594/98, 72 par., ECHR 2001-VI).
25. Atsižvelgdamas į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos ir CPK 443 straipsnio 5 dalies bei 225 straipsnio nuostatos dėl skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo tvarkos, taip pat CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta pranešimo byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdį tvarka, dėl ko byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suvaržyta teisė būti išklausytiems, teikti įrodymus. Šis pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Šio pažeidimo pašalinti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybių, nes tokiu atveju, tirdamas ir vertindamas pareiškėjos L. J. ir suinteresuoto asmens R. J. apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas veiktų kaip pirmosios instancijos teismas ir būtų apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
26. Panaikinus skundžiamą teismo nutartį ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.