- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-1190-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00206-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- R. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų, bei atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų, kreditorius bankas ,,Swedbank“, institucija duodanti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovo R. J. (toliau – ieškovas) prašymu civilinėje byloje Nr. e2-1912-1021/20222 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra E. J., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, t. y. nustatė: 1) gyvendamas užsienyje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo 2022 m. balandžio 1 d. kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18 val. nuo 10 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams R. J. ir L. J. naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis; 2) būdamas Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo 2022 m. balandžio 1 d., atsakovės nurodytoje neutralioje vietoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), įpareigojat atsakovę pristatyti vaiką ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 12.00 val. iki 13.00 val.
Šalies argumentai
2. Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė iš dalies pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1912-1021/2022 ir nustatyti laikiną, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra E. J. tvarką - būdamas Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo 2022 m. balandžio 1 d., atsakovės nurodytoje neutralioje vietoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), įpareigojat atsakovę pristatyti vaiką ir jai stebint ar esant netoliese, kiekvienos savaitės antradienį nuo 12.00 vai. iki 13.00 val.
3. Atsakovė savo prašymą grindė tuo, kad dalyje dėl bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis ieškovo bendravimo tvarka su dukra sunkiai įgyvendinama dėl labai mažo vaiko amžiaus ir neatitinka vaiko interesų.
Atsiliepimas
4. Ieškovas atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kartu pateikė prašymą dėl 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties padidinimo. Ieškovas teismo prašo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti, kaip prieštaraujantį vaiko ir tėvo interesams, ir papildyti 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį: gyvendamas užsienyje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo 2022 m. balandžio 1 d. kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18 val. nuo 10 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams R. J. ir L. J. naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis. L. J. dukrai (duomenys neskelbtini) bendraujant su tėvu per programėlę „Facebook Messenger“ privalo kooperuotis ir sudaryti galimybę mažametei dukrai matyti savo tėvą kompiuterio ekrane, o tėvui matyti savo dukrą, neblaškyti vaiko dėmesio pašaliniais įrenginiais. R. J. visą bendravimo su dukra E. J. laiką gali daryti vaizdo ir garso įrašą bei išsaugotą medžiagą pateikti vaikų psichologui įvertinimui; būdamas Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo 2022 m. balandžio 1 d., atsakovės nurodytoje neutralioje vietoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), įpareigojat atsakovę pristatyti vaiką ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 12.00 val. iki 13.00 val.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atmetė. Ieškovo prašymą dėl 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties padidinimo, atmetė. Paliko galioti 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas nurodė, kad prieš priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –VTAS) dėl išvados pateikimo. VTAS pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bendrauti su abiem tėvais, į tai, kad šalys geranoriškai nesutaria dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos, siekiant stiprinti emocinius ryšius tarp tėvo ir dukros, VTAS specialistų nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos nepilnamečio vaiko E. J. ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymas neprieštarauja vaiko interesams. Kadangi ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta retai, todėl VTAS specialistų nuomone, vaiko bendravimas su tėvu per programėlę „Facebook Messenger“, naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis, netrikdant vaiko dienos režimo ir dienotvarkės, nustatant bendravimo trukmę, atsižvelgiant į vaiko labai jauną amžių, neprieštarauja vaiko interesams.
7. Teismas nustatė, kad tiek atsakovė, prašydama pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir ieškovas parašydamas padidini pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, nepagrindė, kad 2022 m. balandžio 1 d. pritaikytos laikinos apsaugos priemonės pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime yra lygios. Su vaiku gyvenantis tėvas (motina) turėtų užtikrinti maksimalias galimybės kartu negyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Tėvų bendravimui su vaiku kliudyti yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai bendravimas tampa pavojingu vaiko interesams. Kliudymas bendrauti su vaiku traktuojamas ne tik kaip vieno iš tėvų, gyvenančio skyriumi, teisės pažeidimas, bet tuo pačiu ir vaiko interesų pažeidimas.
8. Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turi dėti pastangas ir nekliudyti vienas kitam bendrauti su vaiku. Vaikas gyvena su motina ir ieškovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl šiuo atveju atsakovė turi užtikrinti, kad būtų užtikrinta bendravimo tvarka tarp nepilnamečio vaiko ir jo tėvo pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Kartu teismas pažymėjo, kad išimtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose neįtvirtinta tinkamos laikinosios apsaugos priemonės, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę. Kadangi atsižvelgiant į labai mažą vaiko amžių ir tai, kad tokio vaiko miego ir poilsio rėžimo negali sureguliuoti joks įstatymas, teismas sprendžia, kad tiek atsakovė tiek ir ieškovas turi numatyti tokią situaciją, kad tuo metu, kai yra nustatyta bendravimo tvarka su tėvu nuotoliniu būdu, o vaikas miega, jo motina (atsakovė) turi pranešti ieškovui ir suderinti kitą tos dienos valandą ir dėti pastangas, kad vaiko ir tėvo bendravimas būtų kuo sklandesnis, kiek tai įmanoma dėl vaiko amžiaus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė L. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti – pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką: ieškovui būnant Lietuvoje ieškovas bendrauja su dukra kas antrą pirmadienį (pirmuoju pirmadieniu laikant tos savaitės, kuri eina po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos) 1 valandą ieškovas praleidžia su dukra bendraudamas nuo 12.00 val. iki 13.00 val., viešoje atsakovės L. J. nurodytoje vietoje, prižiūrint vaikų psichologui“ ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo specialistui, įpareigojant išlaidas (jei tokių bus) susijusias su specialistų (psichologų ir kt.) tarpininkavimu ieškovo bendravimo su dukra metu ar kitas susijusias išlaidas, pilna apimtimi padengtų ieškovas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų gynimo principu, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus. Šalių dukra yra mažo amžiaus, todėl būtina apsaugoti dukros interesus, užtikrinti, kad ji jaustųsi saugiai bei emociškai saugi, kad nebūtų trikdomas dienos ritmas, miego ir maitinimo rėžimas, o bendravimas su ieškovu vyktų tokia tvarka, kokia yra tinkamiausia dukrai, netrikdant vaiko dienotvarkės. Byloje nustatyta, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis šalių dukrai, tam, kad būtų atkurtas ryšys su tėvu, kad šalių dukra jaustųsi saugi, kad dukra tėvą pažintų net naudojant nuotolines ryšio priemones.
1.2. Byloje pateikti vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad ieškovo elgesys yra agresyvus, ieškovas nuotolinio ryšio priemonėmis naudoja necenzūrinius žodžius, o tai suponuoja prielaidą, kad šalių dukrai gali būti daroma neigiama įtaka. Teismas neanalizavo, kad vaiko bendravimas su tėvu naudojant nuotolinio ryšio priemones yra pažeidžiantis vaiko teises ir interesus bei jai žalingas. Vertinant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas vadovavosi išimtinai VTAS išvada, nevertinat, jog VTAS prieš išvados teikimą atsakovės netgi neapklausė, neišklauso jos nuomonės.
1.3. Bendravimo tvarka yra ydinga, nes byloje pateikti įrodymai liudija, kad dukra yra per mažo amžiaus koncentruoti dėmesį, juolab, kad toks bendravimas kenkia dukros regėjimui, dėmesio koncentravimui, fizinei raidai. Atsakovė dėjo pakankamas pastangas, kad būtų vykdoma tėvo ir vaiko teismo nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka, nors susitikimų laikus ir buvo sudėtinga suderinti. Ieškovo elgesys yra agresyvus, netoleruotinas, ieškovas yra konfliktiškas, nes tiek atsakovės, tiek jos motinos atžvilgiu yra naudojęs fizinį smurtą, todėl, siekiant išvengti galimų konfliktinių situacijų, ieškovo bendravimas su dukra turėtų vykti neutralioje aplinkoje tarpininkaujant išvadą teikiančiai institucijos atstovams. Kadangi ieškovas elgiasi nelojaliai ir netgi žiauriai, kai nuolat trukdo šeimos ramybę, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, todėl tokie ieškovo veiksmai laikytini amoraliais, negerbiančiais šeimos bei rodantys šalių vaikui neigiamą pavyzdį.
1.4. Ieškovas su vaiku nebendravo ilgą laikotarpį, jų socialiniai ryšiai nėra susiformavę, todėl vaiko ir ieškovo bendravimui reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bendravimo trukmė būtų nuosekliai didinama. Atsakovės siūlytas alternatyvus ieškovo bendravimo su dukra būdas, jam atvykus į Lietuvą, yra geriausiai atitinkantis tiek dukros, tiek paties ieškovo interesus, nes tik betarpiškai bendraujant būtų geriausiai atkurtas ieškovo ir dukros tarpusavio ryšys.
1.5. Teismo priimta nutartis yra nemotyvuota, yra apsiribota tik trumpu motyvavimu dėl priimtos nutarties pagrindimo, nėra išsamiai atsakyta dėl kokių priežasčių, teismo vertinimu nėra pagrindų tenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, yra tik remtasi VTAS išvada, kuri atsakovės manymu yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
10. Ieškovas R. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ieškovas vaiko gyvai nėra matęs nuo pat atsakovės išvykimo iš Švedijos į Lietuvą, t. y. nuo 2021 m, gruodžio 27 d., nežiūrint pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes atsakovė piktnaudžiauja tėvo valdžia. Ieškovas nesutinka su skunde išdėstytais atsakovės prašymais, kadangi jie grubia pažeidžia tėvų kooperavimosi pareigos principą, bei vaiko teisę žinoti savo tėvus bei prieštarauja įstatymo normoms.
2.2. Ieškovas 2022 m. gegužės 16 d. informavo atsakovę, kad parvyksta į Lietuvą ir 2022 m. birželio 7 d. prašė nurodyti susitikimo vietą, kur atsakovė pristatytų vaiką. 2022 m birželio 2 d. ieškovas priminė atsakovei, kad grįžta į Lietuvą ir prašė nurodyti laiką, jei vaikui ir jai tinkamesnis kitas laikas, tačiau atsakovė į sms žinutes nereagavo ir ieškovui neatsakė. Ieškovas nuvyko į vaiko gyvenamosios vietos regioną, tačiau su vaiku nepasimatė.
2.3. 2022 m. birželio 7 d. ieškovas apsilankė V. V. teisių apsaugos skyriuje, kuris surašė Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė atsisakė pristatyti vaiką netgi Vaiko teisių apsaugos skyriui pasiūlius tarpininkauti, tėvui pasisiūlius nupirkit naują automobilinę kėdutę. Galiausiai atsakovė nurodė, kad viešuoju transportu nesivažinės, nebent jei Vaiko teisių skyrius ją su vaiku atvežtų ir parvežtų. Vaiko teisių skyriui atsakius, jog skyrius pavežėjo paslaugų neteikia, vaiką pristatyti tėvui dėl bendravimo pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsisakė (Vertinimo anketos 6, 10 lapai). Ieškovas kreipėsi į antstolę S. Ž., kuri 2022 m. birželio 7 d. priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-76-15369. 2022 m. birželio 20 d. pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką ieškovo bendravimas su dukra nuotolinės vaizdo priemonės neįvyko, nes atsakovė neprisijungė.
2.4. Atsakovė prašo teismų visiškai uždrausti tėvui, gyvenančiam užsienio valstybėje ir antrus metus einančiam vaikui pažinti vienas kitą neteisėtais motyvais. Iš atsakovės pateiktų į bylą vaizdo ir garso įrašų matyti, kad vaikas pasodintas į kėdutę, mato per mobiliojo ryšio telefono ekraną tik tėvo viršugalvį ir, suprantama, motinai nesikooperuojant, geranoriškai neskatinant vaiko, nemotyvuojant mergaitės pabendrauti su tėčiu, kėdutėje jaučiasi neramiai. Iš įrašo matyti, kad atsakovė nedemonstruoja jokio geranoriškumo, o filmuoja vaiką tam, kad galėtų pateikti „įrodymą“, kad vaiko bendravimas su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis yra žalingas, nes, kaip teigiama skunde „ieškovas siekia išbalansuoti ne tik vaiko maitinimo, miego, lavinimo rėžimą, bet ir atsakovės dienos ir užimtumo grafiką“.
2.5. Teismo nustatytas laiko tarpas, kurio metu tėvas gali bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, yra labai minimalus (nuotoliniu būdu, tėvas dukrą gali pamatyti tik vieną dieną per savaitę, nuo 10 min iki 30 min.), atsižvelgiant į vaiko mažą amžių, kuriuo nuolat manipuliuoja atsakovė. Vieną kartą per savaitę ir tokios trukmės bendravimas, niekaip negali pažeisti šiuo metu nedirbančios ir laikiną materialinį išlaikymą iš ieškovo gaunančios atsakovės dienotvarkės ir negalima pripažinti, jog tėvas „kryptingai siektų išbalansuoti vaiko miego, maitinimo ar lavinimo rėžimą ar atsakovės dienos ir užimtumo rėžimą“, į ką apeliuoja atsakovė.
2.6. Atsakovės elgesys, pasireiškianti kliudymu tėvui bendrauti su dukra ir nuotoliniu būdu, ir tiesioginiais susitikimais, ignoruojant ieškovo pastangas, neleidžia susiformuoti ryšiui tarp tėvo ir dukros bei kelią grėsmę, kad tėvo nematantis vaikas gali savo tėvo nebepažinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuoja CK 3.170 straipsnis, kurio 1–3 dalyse nurodoma, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o taip pat, jog kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
15. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
16. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė siekia pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo ir dukros bendravimo tvarką, t. y. nesutinka, kad ieškovas bendrautų su nepilnamete dukra kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18 val. nuo 10 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis. Atsakovė skunde nurodo, kad šalių dukra yra mažo amžiaus, todėl būtina apsaugoti dukros interesus, užtikrinti, kad ji jaustųsi saugiai bei emociškai saugi, kad nebūtų trikdomas dienos ritmas, miego ir maitinimo rėžimas, o bendravimas su ieškovu vyktų tokia tvarka, kokia yra tinkamiausia dukrai, netrikdant vaiko dienotvarkės.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Šie principai taikomi ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų galima teigti, kad teismo nutartimi laikinai nustatyta bendravimo tvarka nerealizuojama.
19. Byloje duomenų, jog ieškovo bendravimas su dukra kenkia vaiko interesams, nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas byloje spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrįstai rėmėsi VTAS pateikta išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-1912-1021/2022, kurioje buvo nurodyta, kad vaiko bendravimas su tėvu per programėlę „Facebook Messenger“, naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis, netrikdant vaiko dienos režimo ir dienotvarkės, nustatant bendravimo trukmę, atsižvelgiant į vaiko labai jauną amžių, neprieštarauja vaiko interesams.
20. Pažymėtina, kad vertinant vaiko interesus ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Žemesnės instancijos teismas
21. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad dukra yra per mažo amžiaus koncentruoti dėmesį, o bendravimas per programėlę „Facebook Messenger“, naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis, kenkia dukros regėjimui, dėmesio koncentravimui, fizinei raidai. Tačiau atsakovė jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo įvertino šalių dukros mažą amžių ir tai, kad tokio vaiko miego ir poilsio rėžimo negali sureguliuoti joks įstatymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiek atsakovė tiek ir ieškovas turi numatyti tokią situaciją, kad tuo metu, kai yra nustatyta bendravimo tvarka su tėvu nuotoliniu būdu, o vaikas miega, jo motina (atsakovė) turi pranešti ieškovui ir suderinti kitą tos dienos valandą ir dėti pastangas, kad vaiko ir tėvo bendravimas būtų kuo sklandesnis, kiek tai įmanoma dėl vaiko amžiaus.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovės atskirajame skunde nurodytais motyvais, kad dukros ir ieškovo bendravimui reikalingas pereinamasis laikotarpis, nes jų socialiniai ryšiai nėra susiformavę, todėl atsakovės siūlytas alternatyvus ieškovo bendravimo su dukra būdas yra geriausiai atitinkantis tiek dukros, tiek paties ieškovo interesus, nes tik betarpiškai bendraujant būtų geriausiai atkurtas ieškovo ir dukros tarpusavio ryšys. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas gyvena ne Lietuvoje ir ne dažnai grįžta į Lietuvą, todėl kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas valstybėje, užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą yra sudėtinga, todėl bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis yra alternatyvus bendravimo būdas, atitinkantis vaiko interesus ir užtikrinantis skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku ir taip kurti bei stiprinti tėvo ir dukros tarpusavio ryšį. Šalių dukra yra mažametė (bylos nagrinėjimo metu jai yra 1 m. 2 mėnesiai), todėl augdama turi kiek įmanoma daugiau bendrauti ir leisti laiką su abiem tėvais ir juos pažinti.
23. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Nors ieškovas su atsakove nesugeba susitarti dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos, tačiau dėl to neturėtų nukentėti vaiko interesai. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustų, jog abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra teisinga ir jos keisti nėra pagrindo, nes ji nepažeidžia nepilnamečio vaiko tėvų teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu ir paties vaiko interesų.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai. Visi šalių argumentai ir pateikti įrodymai bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o teismas šiuo atveju sprendė klausimą tik dėl laikinųjų priemonių pakeitimo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas / pakeitimas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.
25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo - laikino bendravimo tvarkos pakeitimo, atsižvelgė į šalių pateiktus rašytinius dokumentus, vertino, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, todėl turi būti užtikrinama reali, o ne deklaratyvi, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas siekdami užtikrinti abiejų tėvų lygiavertį bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir užtikrina nepilnamečio vaiko teises bendrauti su tėvu, todėl keisti nustatytos teismo laikinos bendravimo tvarkos nėra pagrindo.
26. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir jame pateiktais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.