- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-807-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02774-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 336,23 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 302,60 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu už akių tenkino dalį ieškinio: priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Legal Balance“ iš atsakovės V. L. 336,23 Eur skolos, 30,26 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 366,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 149,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvai, susiję su skundžiama sprendimo dalimi:
2.1. Teismas nurodė, jog ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 302,60 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį taikant 0,5 procentų normą.
2.2. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovę perėmė iš pradinės kreditorės jau po sutarties nutraukimo, įrodymų apie realiai jos patirtus nuostolius dėl atsakovės vengimo vykdyti sutartinę prievolę byloje nėra. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių, atsižvelgė ir į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, įvertinus tai, kad buvo sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
2.3. Įvertindamas tai ir atsižvelgdamas į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas tik kaip į kriterijų vertinant delspinigių dydį Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, teismas nusprendė, kad sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus, neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine komercine veikla, interesus. Taigi teismas tenkino dalį ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisė 30,26 Eur delspinigių (336,23 Eur × 0,05 procentų × 180 dienų). Teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 302,60 Eur delspinigių; perskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės 19,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
3.1. Apeliantė nurodo, jog šalių sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje aiškiai įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartį per visą jos galiojimo laikotarpį ir sumokėjęs visas nuomos mokesčio mėnesio įmokas, turi teisę įsigyti daiktą. Taigi pradinė kreditorė ir atsakovė susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą išsipirkti nuomojamą daiktą.
3.2. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo Vartojimo kredito įstatymas ir 2011 m. balandžio 1 d. Civilinio kodekso XLIII skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimai.
3.3. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomas Vartojimo kredito įstatymo normos.
3.4. Pažymi, jog teismas nukrypo nuo įstatymo nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir dėl netesybų) nustatymą. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažino 10 kartų, taip iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
3.5. Teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojos kaip silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina, sąžiningumo ir protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir pareikalavo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
3.6. Apeliantės pateiktas delspinigių skaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatoms, todėl nėra pagrindo sumažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio. Tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas nuo pat sutarties sudarymo nevykdė prisiimto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, pažeidė prievolę grąžinti gautą daiktą pirminei kreditorei, į gautas pretenzijas vykdyti sutartį nereagavo, pareiškus ieškinį teisme su ieškove nebendradarbiavo, teisminiame procese nedalyvavo. Atsakovė ieškovei ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sunkios finansinės padėties negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir negalės sumokėti sutartyje numatytų netesybų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas pasisakys kitoje sprendimo dalyje (CPK 329 straipsnis).
5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
6. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove „Be kredito“ 2020 m. liepos 3 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-022349, pagal ją atsakovei buvo išnuomoti baldai – dviaukštė lova su čiužiniais „Halmar 20100011368971“ 24 mėnesių terminui, atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 19,99 Eur mėnesio nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2021 m. balandžio 28 d. nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės prievolę.
7. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 336,23 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 302,60 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Atsakovė skolos fakto ir jos dydžio neginčijo (savo pozicijos byloje neišreiškė), ieškovė teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteista skolos suma, taip pat neskundžia, todėl teismas skolos dydžio klausimu nepasisakys. Apeliantė ginčija tik teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas sumažino priteistiną delspinigių sumą.
9. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Apeliantės nuomone, pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka sutarties šalių valią. Be to, teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik atsakovės (vartotojos) kaip silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kad apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką – tik už 180 dienų.
10. Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi Vartojimo kredito įstatymo turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardyta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.
11. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į Vartojimo kredito įstatymo reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. liepos 3 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkei (atsakovei) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad, nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, ir sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip minėta, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi sukuriamų prievolių pobūdis ir tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
12. Nusprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. liepos 3 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, pagal esmę gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, slepianti tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).
13. Visos nutarties 12 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovės susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo įvertinimu (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnis). Pareigos įvertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje). Taigi kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), o tai kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo ir pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali sukelti tokias pasekmes: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 12–13 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo įvertintos. Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 3 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Be kredito“. 2021 m. birželio 11 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi naujoji kreditorė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“, gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujasi aukštesnės instancijos teismų praktika, suformuota Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-690-589/2021. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktika šiuo metu yra pasikeitusi: pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-669-826/2022. Akcentuotina, jog teismas privalo ex officio (pagal pareigas) kvalifikuoti vartojimo sutarčių sąlygas ir vertinti jų (taip pat ir sąlygos dėl delspinigių dydžio) sąžiningumą.
16. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.