- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-18
- Bylos Nr.
- e2YT-6726-842/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02416-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- M. M., J. H.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS
Įžanginė dalis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų M. M. ir J. H. skundą dėl antstolio Daliaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, R. M., anstolis Darius Bliznikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėjai (skolininkai) M. M. ir J. H. pateikė skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolio 2024 m. sausio 2 d. Raginimus įvykdyti sprendimą Nr. S-24-35-107 (toliau – Raginimas 1) ir Nr. S-24-35-108 (toliau – Raginimas 2) (toliau, kartu – Raginimai) bei sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0035/23/02273 iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-607-779/2024 ir išspręstas klausimas dėl R. M. ir R. M. prievolės Luminor Bank AS padalinimo.
2. Pareiškėjai (skolininkai) nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/23/12273 pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. Birutienės 2023 m. gruodžio 6 d. vykdomąjį įrašą pagal 2008 m. balandžio 21 d. paskolos sutartį Nr. KK08/04/87VY, sudarytą tarp Lumino Bank AS ir sutuoktinių R. M., mirusio (duomenys neskelbtini), ir R. M.. Skolininkų atžvilgiu antstolis 2024 m. sausio 2 d. priėmė Raginimus, kuriais ragina skolininkus per 30 dienų nuo Raginimo 1-2 gavimo dienos sumokėti 234 786,60 Eur skolos (iš jų 220 833,47 Eur skolos, 8 336,06 Eur delspinigių, 568,67 Eur notarinių išlaidų, 5 048,40 Eur palūkanų), 5,4 proc. metinių palūkanų, 349,61 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 238 289,49 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkai skundžia Raginimus, kadangi nesutinka su juose nurodoma išieškojimo suma. Skolininkų įsitikinimu Raginimai įvykdyti sprendimą ir sumokėti visą 238 289,49 Eur sumą yra neteisingi ir neteisėti, kadangi R. M. įpėdiniai yra atsakingi tik už R. M. tenkančią ½ dalį prievolės, o ne už visą bendrą solidarią sutuoktinių R. M. ir R. M. prievolę. Pareiškėjų (skolininkų) teigimu, mirus R. M., jo turėta solidari prievolė su R. M. tapo dalinė, todėl R. M. įpėdiniai, priėmę palikimą, t. y. J. H., M. M., R. M. (kaip įpėdinė) yra solidariai atsakinga paveldimo turto ribose tik už ½ dalį prievolės. Tik dėl šios prievolės dalies yra susiklostę paveldėjimo teisiniai santykiai ir įpėdiniai yra solidariai atsakingi tik už šią prievolės dalį. Už kitą ½ prievolės dalį asmeniškai atsako pergyvenusi sutuoktinė – R. M.. Taigi, antstolis neturėjo teisės priimti ginčijamų Raginimų, o privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą ir pasiūlyti mirusiojo R. M. įpėdiniams ir skolininkei R. M. ar išieškotojui Luminor Bank AS kreiptis į teismą dėl mirusiajam R. M. tenkančios prievolės dalies nustatymo. Dėl nurodytų argumentų Raginimai naikintini ir vykdomoji byla Nr. 0035/23/12273 stabdytina iki bus išspręstas klausimas dėl R. M. ir R. M. prievolės padalinimo, skolininkai ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl prievolės padalinimo. Be to, Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-607-779/2024, kurioje sprendžiamas klausimas dėl mirusiajam R. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), (prievolė Luminor Bank AS užtikrinta šio turto hipoteka) nuosavybės teisės. R. M. ieškiniu prašo pripažinti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė bei padalinti, nustatant ½ dalį šio turto kaip ieškovės nuosavybės dalį. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-607-779/2024, nėra aiški paveldimo turto masė ir įpėdinių atsakomybės ribos – ar įpėdiniai paveldi ½ dalį turto ir atsako jo ribose ar paveldi visą turtą ir atsako viso turto ribose. Šios aplinkybės yra reikšmingos vykdymo procesui. Skolininkų teigimu, vykdomoji byla turi būti stabdoma dėl to, kad nėra išspręstas klausimas dėl prievolės Luminor Bank AS padalinimo bei klausimas dėl R. M. priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės.
3. Antstolis Darius Bliznikas 2024 m. vasario 12 d. patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolis nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/23/02272 pagal 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-7844, kuriame siūloma: „priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, netesybomis (delspinigiais), taip pat – notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą ir susijusius veiksmus iš: skolininkės R. M., <...> bei turto savininko, R. M., <...>, mirusio (duomenys neskelbtini), po kurio mirties palikimą priėmė įpėdiniai: R. M., <...>, M. M., <...>, J. H., <...> hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS, <...> naudai pagal 2008 m. balandžio 21 d. hipotekos sutartį, <...>. Skolininkas: R. M., <...>, ir R. M., <...>. Vykdomajame įraše nurodyta skolinio įsipareigojimo suma yra 234 786,60 Eur ir 5,4 procentai metiniu palūkanų“. Kaip ir nurodyta vykdomajame įraše Nr. 14-7864 vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/02273 skolinio įsipareigojimo suma bus priverstinai išieškota iš hipoteka įkeisto turto. Vadovaujantis VĮ Registru centro testamentu registro išrašu, R. M. palikimą priėmė R. M., M. M. ir J. H.. Pakeitus skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/02273 bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 655 straipsniu, buvo priimti Raginimai, kuriame skolininkai raginami sumokėti skolinio įsipareigojimo sumą pagal vykdomąjį įrašą Nr. 14-7864. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.172 straipsnyje numatytas hipotekos išlikimas padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Skolininkų prašymas sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0035/23/02273 iki bus išnagrinėta civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl mirusio R. M. ir R. M. prievolės Luminor Bank AS padalinimo, nustatant mirusiojo R. M. skolos dalį, bei dėl neišspręstos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-607-779/2024 dėl R. M. priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), nuosavybes teises, nėra numatyta CPK 626 straipsnio 1 dalyje ir 627 straipsnyje.
5. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikdamas per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o Raginimus palikti galioti. Dėl vykdomosios bylos Nr. 0035-23-02273 sustabdymo, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-607-779/2024, suinteresuotas asmuo prašo spręsti teismo nuožiūra.
6. Pareiškėjai (skolininkai) pateikė pareiškimą dėl vykdomosios bylos Nr. 0035-23-02273 stabdymo, nurodydami, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl solidariosios prievolės pagal 2008 m. balandžio 21 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK08/04/87VY padalinimo, nustatant, kad R. M. ir R. M. priklauso po ½ dalį prievolės (civilinės bylos Nr. e2-8156-534/2024). Skolininkai prašo stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0035-23-02273 iki kol bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-8156-534/2024, e2-607-779/2024.
7. Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašymas dėl vykdomosios bylos stabdymo turi būti atmestas. Pažymėjo, kad ji ir jos sutuoktinis R. M. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. Sutuoktinis iki santuokos su suinteresuotu asmeniu sudarymo turėjo įgytą asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Santuokos metu R. M. kreipėsi į AB „Hansabankas“ dėl kredito suteikimo, ko pasekoje tarp AB „Hansabankas“, kaip kreditoriaus, ir R. M., kaip kredito gavėjo, buvo sudaryta 2005 m. birželio 29 d. kredito sutartis Nr. 05-041311-FA su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurios pagrindu kredito gavėjui tikslinei paskirčiai buvo suteikta 300 000,00 Lt suma, kuri 2006 m. balandžio 10 d. papildomu susitarimu Nr. 05-041311-FA/06-022978-FA-1 padidinta iki 420 000,00 Lt. Tarp AB „Hansabankas“, kaip kreditoriaus, ir R. M., kaip laiduotojos, buvo sudaryta 2005 m. birželio 29 d. laidavimo sutartis Nr. 05-041311-LA1, kaip viena iš kredito gavėjo prievolių pagal minėtą kredito sutartį užtikrinimo priemonių (2005-06-29 kredito sutarties Nr. 05-041311-FA 2.5.4 punktas). Sutuoktiniai kreipėsi į Nordea Bank Finland Plc dėl kredito ir palūkanų pagal kredito sutartį Nr. 05-041311-FA su vėlesniais pakeitimais ir papildymais refinansavimo ir vartojimo kredito suteikimo, ko pasekoje tarp Nordea Bank Finland Plc, kaip kreditoriaus, ir R. M. bei R. M., kaip kredito gavėjų, buvo sudaryta 2008 m. balandžio 21 d. kreditavimo sutartis Nr. KK 08/04/87VY su pakeitimais ir papildymais. 2022 m. rugsėjo 12 d. mirė R. M.. Po sutuoktinio mirties dėl jo palikimo priėmimo pagal įstatymą R. M. ir sutuoktinio vaikai J. H. (dukra iš pirmosios santuokos) ir M. M. (sūnus iš antrosios santuokos) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos Vilniaus miesto 34-ojo notaro biuro notarę Liną Madeikytę dėl paveldimo turto pagal apyrašą priėmimo. A. M. (R. M. ir R. M. sūnus) paveldėjimo teises perleido savo motinai R. M.. Iš 2022-11-17 Paveldimo turto apyrašo Nr. 0015/22/01676 (toliau – Paveldimo turto apyrašas) matyti, kad paveldėtojai pagal įstatymą, priimdami palikimą pagal apyrašą, paveldėjo ne tik mirusiojo Turtą, tačiau ir palikėjo turtines prievoles. R. M. ir R. M. prievolės kreditoriui yra solidariosios. Taigi, Pareiškėjams priėmus mirusiojo R. M. palikimą pagal apyrašą, pastarieji priėmė ne tik Turtą, tačiau ir prievoles tokia forma, kokia buvo įgijęs mirusysis. Vieno iš solidarių bendraskolių mirties faktas nesudaro pagrindo keisti solidariosios skolininkų prievolės daline. Mirus R. M., Pareiškėjai apskritai ignoravo savo prievolės, kurią įgijo priimdami palikimą, faktą. R. M. vienasmeniškai vykdė kreditoriui kreditorinius įsipareigojimus (tai patvirtina teikiami į šią bylą 2022-09-29, 2022-11-03, 2022-12-01, 2023-01-02, 2023-02-03, 2023-03-06, 3023-04-06 mokėjimo nurodymai), nors priėmė mirusiojo palikimą kartu su kitais įstatyminiais atstovais, kurie įgijo mirusiojo prievolę solidarioje atsakomybėje. Teisminis procesas dėl paveldimo Turto apimties negali būti pagrindas nevykdyti savalaikiai kreditorinių įsipareigojimų, perleidžiant visišką atsakomybę, kylančią iš kreditavimo teisinių santykių, vienam iš solidarių skolininkų. Kadangi solidarūs bendraskoliai ignoravo pareigą vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, permesdami visą finansinę naštą vienam iš bendraskolių R. M. bei galimai naudodamiesi tuo, jog vyksta teisminis procesas dėl paveldėto Turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, R. M. ilgainiui nustojo mokėti kredito įmokas, ko pasekoje kreditorius, ne kartą raginęs solidarius bendraskolius vykdyti prievoles, pradėjo išieškojimo veiksmus iš įkeisto jam Turto. Iš Pareiškėjų pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-8156-534/2024 ieškinio dėl solidarios prievolės atidalinimo aiškiai matyti dėl mirusiojo R. M. prievolių apimties jų pozicija (iš esmės neneigiant mirusiojo įsipareigojimų kreditoriui), tačiau pastarieji savo veiksmais (neveikimu) net ir savo pačių pozicija nesivadovavo bei kreditorinių įsipareigojimų apskritai nedengė. Pareikštas R. M. atžvilgiu ieškinys dėl solidarios prievolės atidalinimo, galimai yra siekis vilkinti išieškojimo veiksmus, nepagrindžiant jokio suinteresuotumo bent dalinai kreditorinius įsipareigojimus vykdyti. Skolininkų prievolės solidarumas teisiškai reikšmingas būtent jų santykiuose su kreditoriumi. Solidariosios prievolės yra nedalintinos, priešingu atveju būtų pažeistos kreditoriaus teisės, nebent kreditorius sutiktų su solidarios prievolės padalinimu. Šiuo atveju tik paveldėtojų tarpusavio santykiams (atgręžtiniams reikalavimams), remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, taikytinos dalinės prievolės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam bendraskolių, apibrėžti.
8. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).
9. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
10. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
11. Remiantis rašytiniai bylos duomenimis, nustatyta, kad 2008 m. balandžio 21 d. tarp pradinio kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (teisių perėmėjas Luminor Bank AS) ir R. M. bei R. M. buvo sudaryta kreditavimo sutarties Nr. KK 08/04/87VY. Remiantis Testamentų registro duomenimis, nustatyta, kad skolininkas R. M. mirė, jo palikimą pagal turto apyrašą priėmė R. M., M. M., J. H..
12. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0035/23/02273 medžiagos matyti, kad antstolis Darius Bliznikas 2024 m. sausio 2 d. patvarkymu Nr. S-24-35-62 priėmė vykdyti 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės Rasos Birutienės vykdomąjį įrašą dėl 220 833,47 Eur skolos, 8 336,06 Eur delspinigių, 568,67 Eur notarinių išlaidų, 5 048,40 Eur palūkanų ir palūkanų išieškojimo kreditoriau Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus naudai.
13. Antstolis Darius Bliznikas 2024 m. sausio 2 d. priėmė Raginimus Nr. S-24-35-107 ir S-24-35-108, kuriais paragino skolininkus J. H. ir M. M. per 30 dienų į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti 234 786,60 Eur skolą 5,4 proc. metines palūkanas nuo 220 833,47 Eur, skaičiuojamas nuo 2023 m. spalio 3 d., 5,4 proc. metines palūkanas nuo 5 048,4 Eur, skaičiuojamas nuo 2023 m. spalio 3 d., 5,4 proc. metines palūkanas nuo 8 336,06 Eur, skaičiuojamas nuo 2023 m. spalio 3 d., ir 349,61 Eur vykdymo išlaidas į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą.
14. CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.
15. Skolininkai su antstolio Raginimais nesutinka, kadangi, jų teigimu, yra atsakingi tik už R. M. tenkančią ½ dalį prievolės, o ne už visą bendrą solidarią sutuoktinių R. M. ir R. M. prievolę.
16. Antstolis, persiųsdamas skundą nagrinėti teismui, nurodė, kad, pakeitus skolininką R. M. vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/02273 bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 655 straipsniu, buvo priimti Raginimai, kuriame skolininkai (įpėdiniai) raginami sumokėti skolinio įsipareigojimo sumą pagal vykdomąjį įrašą Nr. 14-7864.
17. Byloje kilo ginčas dėl įpėdinių skolininkų J. H. ir M. M. atsakomybės prieš kreditorių Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ir antstolio priimtų Raginimų teisėtumo.
18. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi, solidarioji skolininko prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
19. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.
20. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas, taigi įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).
21. Vadovaujantis CK 6.128 straipsnio 1 dalimi, mirus skolininkui pasibaigia tik neatsiejamai su skolininku susijusi prievolė. Piniginės prievolės nėra neatsiejamai susijusios su skolininku, todėl po skolininko mirties nepasibaigia, bet pereina skolininko įpėdiniams paveldėjimą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu yra užtikrinama universali kreditoriaus interesų apsauga: civilinis santykis išsaugomas, tik pakeičiama viena iš šio santykio šalių (mirusį skolininką pakeičia jo įpėdinis (įpėdiniai)). Taip užtikrinamas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo principas, taip pat įgyvendinami CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, (2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019)). Taigi, pagal nurodytas teises normas ir nuosekliai išplėtotą kasacinio teismų praktiką pagal apyrašą turtą paveldėjusiems asmenims kyla tarpusavio solidari atsakomybė prieš kreditorių pavelėtu turtu.
23. Išimtys iš bendros taisyklės, kad priėmus palikimą įvyksta palikėjo teisių ir pareigų perkėlimas įpėdiniui, yra galimos tik tuo atveju, jeigu tokios išimtys yra tiesiogiai nustatytos teisės aktuose. Viena iš tokių išimčių pripažintina CK 6.10 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tuo atveju, jeigu įstatymai ar sutartys nenumato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal CK penktojoje knygoje nustatytas taisykles, išskyrus atvejus, kai prievolė yra nedali. Ši norma turi būti taikoma tokiose situacijose, kai palikėjas iki mirties buvo vienas iš kelių solidariųjų skolininkų. Tokiu atveju išnyksta įpėdinio (įpėdinių) ir kito skolininko prievolės solidarumas, palikėjo prievolė turi būti atidalijama ir perkeliama įpėdiniui (įpėdiniams) (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1830-945/2018).
24. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju taikytina išimtis, pagal kurią, nepaisant to, kad įpėdiniams R. M., M. M. ir J. H. kyla tarpusavio solidari atsakomybė pavaldėtu turtu, tačiau santykyje su skolininke R. M. (kaip solidaria skolininke pagal kreditavimo sutartį) jiems kyla dalinė (1/2 dalis) atsakomybė.
25. Taigi, nagrinėjamu atveju antstolis, priimdamas skundžiamus Raginimus pažeidė teisės aktus, todėl pareiškėjų skundas tenkintinas ir antstolio 2024 m. sausio 2 d. patvarkymai Nr. S-24-35-107 ir Nr. S-24-35-108 naikintini.
Dėl vykdomosios bylos stabdymo
26. CPK 626 straipsnyje yra nustatyti privalomi, o CPK 627 straipsnyje fakultatyvūs vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai.
27. Pareiškėjai prašo stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0035-23-02273 iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-8156-534/2024, e2-607-779/2024.
28. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-8156-534/2024 2024 m. kovo 14 d. nutartimi yra išnagrinėta, ieškinį atsisakius priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
29. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjo valia CPK 626–627 straipsnyje nurodytais pagrindais vykdomosios bylos sustabdymas yra priskirtas antstolio, o ne teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499-180/2018, 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-189-464/2017), todėl prašymas paliekamas nenagrinėtu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų skundą tenkinti.
Panaikinti antstolio Dariaus Blizniko 2024 m. sausio 2 d. patvarkymus Nr. S-24-35-107 ir S-24-35-108.
Prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0035-23-02273 sustabdymo paliekti nenagrinėtą.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.