Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-639-324/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-29
Bylos Nr.: 2A-639-324/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01836-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas iš dalies.

Teisėjai: Virginija Gudynienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas: A. I.
Atsakovas: I. S.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyrius
Trečiasis asmuo: Swedbank, AB, Lietuvos Respublikos valstybė atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos Prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr.2A-639-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01836-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.3.1.15; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,dalyvaujant ieškovui A. I. ir jo atstovei advokatei I. A.,atsakovei I. S. ir jos atstovui advokatui A. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-472-979/2019 pagal ieškovo A. I. patikslintą ieškinį ir atsakovės I. S. patikslintą priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina nustatymo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, R. S., antstolė A. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi paliko galioti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą, kuriuo dėl atsakovės kaltės nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nepilnametės K. I. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, iš atsakovės priteista nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Civilinės bylos dalis dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina nustatymo ir šalių santuokoje įgyto turto padalijimo šia nutartimi perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, teismo prašė nustatyti, kad teisinės pasekmės šalių turtinėms teisėms ir pareigoms atsirado nuo 2016 m. balandžio 27 d. (gyvenimo skyrium dienos); priteisti ieškovui 22 400 Eur vertės 68,05 kv. m. bendro ploto trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir butą); nustatyti, kad ieškovas asmeniškai vykdys prievolę „Swedbank“, AB (toliau tekste ir bankui) pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį Nr.14-035555-FA (toliau tekste – ir kredito sutartį) ir prievolę R. S.; priteisti iš atsakovės ieškovui 2 133,26 Eur piniginę kompensaciją.

3. Nurodė, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas turtas – butas ir transporto priemonės „Scoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir automobilis, transporto priemonė). Šis butas įgytas už skolintus pinigus. Avanso mokėjimui ir įsigijimo dokumentų tvarkymui sesuo R. S. paskolino 20 000 Lt. 2014 m. gegužės 13 d. su banku buvo sudaryta kredito sutartis dėl 60 000 Lt kredito suteikimo, t. y. likusios buto pirkimo kainos sumokėjimo. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas užtikrintas įsigyto buto hipoteka. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2032 m. lapkričio 20 d. Prievolė bankui buvo vykdoma iš asmeninių lėšų, bankas sutinka dėl prievolės modifikavimo į asmeninę. Nuo 2016 m. balandžio 20 d. ieškovas vienas vykdė solidarią prievolę bankui, t. y. mokėjo ir atsakovės dalį, todėl atitinkama sumokėta dalis turi būti grąžinta. Be to, už atsakovę yra įvykdęs prievolę bankui pagal 2015 m. gegužės 20 d. su Swedbank, AB sudarytą lanksčiųjų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 15-036320-RK dėl 1 000 Eur vartojimo kredito. Sutartis sudaryta atsakovei prašant tenkinti jos asmeninius poreikius, todėl sumokėtą įmokų sumą 1 251,99 Eur atsakovė privalo grąžinti. Buto vertė yra 22 400 Eur, atitinkamai kiekvienam po 11 200 Eur ekvivalentas pinigais. Butą prašo padalinti, natūra priteisiant jam, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją, išskaitant asmeniškai vykdytinos prievolės trečiajam asmeniui R. S. sumą (5 792,40 Eur), už atsakovę įvykdytos solidarios prievolės bankui pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį dalį, pagal 2015 m. gegužės 20 d. lanksčiųjų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 15-036320-RK sumokėtas atsakovės gyvybės draudimo įmokas kreditoriui „Swedbank P&C InsuranceA/S Lietuvos filialas“ ir atitinkamai sumokėtas būsto išlaikymo išlaidas, t. y. komunalines paslaugas daugiabučių namų savininkų bendrijai „Sudvajų 18“, UAB „Litesko“ ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui. Nurodė, kad butas negali būti padalintas natūra abiems šalims, nes dėl išlikusių konfliktinių santykių gyvenimas kartu su atsakove bendrabutyje pažeistų nepilnametės dukros teises, paveiktų jos psichologinę ir emocinę būseną, asmenybės formavimąsi. Nesutinka dėl maksimalios atsakovės ir nepilnametės dukros K. I. bendravimo tvarkos. Supranta, kad motinai turi būti sudarytos galimybės bendrauti, tačiau bendravimas turi būti be nakvynių ir svečiavimosi, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, norą bei užimtumą. Bendravimas ryšio priemonėmis yra galimas, tačiau dėl platesnio bendravimo būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę ir interesus.

4. Atsakovė patikslintu priešieškiniu teismo prašė: priteisti kiekvienam po ½ dalį 24 400 vertės buto; priteisti iš ieškovo atsakovei 100 Eur dydžio kompensaciją už parduotą transporto priemonę; priteisti iš ieškovo atsakovei 1 310 Eur dydžio kompensaciją už kilnojamuosius daiktus; pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe kilnojamuosius daiktus: šviestuvą, kabantį virtuvėje (80 Eur vertės), dulkių siurblį (180 Eur vertės), elektrinį židinį (150 Eur vertės), minkštą kampą ir stalą (1400 Eur vertės), elektrinę bulvių tarkavimo mašiną (70 Eur vertė), indų rinkinį 6 asmenims (60 Eur vertės), virtuvės įrankius „Berghoff“ (60 Eur vertės), virtuvės samčių komplektą (80 Eur vertės), keramikines gėles (60 Eur vertės); nustatyti naudojimosi butu tvarką, paskiriant bendram naudojimui buto patalpas, buto plane pažymėtas indeksais 4-1 plotas 11,03 kv/m, 4-2 plotas 2,60 kv/m; 4-3 plotas 1,02 kv/m; 4-4 plotas 0,84 kv/m; 4-6 plotas 2,42 kv/m; 4-9 plotas 8,69 kv/m ir rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-7 plotas 6,49 kv/m; paskirti atsakovei naudotis 47/100 dalimi buto – patalpą, pažymėtą indeksu Nr. 4-8 plotas 18,14 kv/m; paskirti ieškovui naudotis 53/100 dalimi buto – patalpas, pažymėtas indeksu Nr. 4-5 plotas 11,83 kv/m ir 4-7 plotas 11,48 kv/m.; nustatyti bendravimo su dukra K. I. tvarką; pripažinti neįvykdytą 16 162, 86 Eur prievolę bankui pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį šalių solidaria prievole, įpareigojant toliau vykdyti pagal sutarties sąlygas; pripažinti atsakovės asmenines prievoles pagal antstolei A. K. pateiktus vykdyti vykdomuosius raštus kreditoriams A. I., valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos.

5. Nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas turtas – butas, kurio vertė 26 400 Eur, automobilis, vertė 200 Eur, kilnojamieji daiktai – namų apyvokos daiktai, vertė 2 620 Eur, asmeniniai daiktai ir dovanos 2 160 Eur vertės. Buto vertė 26 400 Eur nustatyta pagal vertinimą, tačiau įvertinus ieškovo pateiktą vertinimą (22 400 Eur) sutinka, kad bylos nagrinėjimo metu buto vertė yra 24 400 Eur, t. y. nurodytų verčių vidurkis. Kilnojamieji daiktai – šaldytuvas (400 Eur vertės), mikrobangų krosnelė (70 Eur vertės), virtuvinis komplektas (200 Eur vertės), skalbimo mašina (400 Eur vertės), komoda (300 Eur vertės), virtuvės spinta (200 Eur vertės), dvi vaikiškos lovos (440 Eur vertės), komoda (60 Eur vertės), rašomasis stalas (100 Eur vertės), roletai ant svetainės kambario lango (150 Eur vertės), du televizoriai (1300 Eur vertės). Asmeniniai daiktai ir dovanos – šviestuvas, kabantis virtuvėje (80 Eur vertės), dulkių siurblys (180 Eur vertės), elektrinis židinys (150 Eur vertės), minkštas kampas ir stalas (1400 Eur vertės), elektrinė bulvių tarkavimo mašina (70 Eur vertė), indų rinkinys 6 asmenims (60 Eur vertės), virtuvės įrankiai „Berghoff“ (60 Eur vertės), virtuvės samčių komplektas (80 Eur vertės), keramikinės gėlės (60 Eur vertės). Laiko, kad turtas turi būti padalintas vadovaujantis įtvirtinta prezumpcija po ½ dalį kiekvienam natūra, nustatant pasiūlytą buto naudojimosi tvarką. Sutinka, kad įsipareigojimai pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį lieka solidarūs. Neginčija, kad patys savarankiškai neturėjo pinigų pradiniam įnašui buto įsigijimui, žinojo, kad 5 792,40 Eur (20 000 Lt) davė trečiasis asmuo, tačiau nesutinka, kad buvo paskola, todėl nėra atsakinga už prievolės vykdymą trečiajam asmeniui R. S.. Apie susitarimą dėl galimo skolinimosi sužinojo tik prasidėjus teisminiams procesams dėl santuokos nutraukimo. Žinojo, kad 20 000 Lt ieškovui buvo išmokėti iš anksto kaip kompensacija į galimą paveldimą turtą po motinos mirties, paveldėtame bute gyvena S. šeima, juolab buvo žinoma, kad dalį santuokinių lėšų ieškovas patikėdavo saugoti trečiajam asmeniui. Žinodama ieškovo polinkį piktnaudžiauti alkoholiu ir išleisti uždirbtus pinigus, trečiasis asmuo R. S. perkant butą sukauptus pinigus grąžino. Pinigai įgyti kaip darbo užmokestis santuokoje, panaudoti šeimos poreikiams, negali būti paskola ar asmeninė nuosavybė. Santuokoje su ieškovu vedė bendrą ūkį, siekė įsigyti gyvenamą būstą sau ir nepilnamečiams vaikams bendrų poreikių tenkinimui. Dabartinėje situacijoje dėl išlikusių konfliktiškų santykių su ieškovu bendravimas dukra yra sudėtingas, jaučiamas galimas tėvo poveikis, spaudimas ir draudimas bendrauti. Paskutiniu laikotarpiu teko bendrauti retai, dėl susitikimo nesusitarė, atsitiktinai susitiko mieste, matėsi ir bendravo su dukra mokykloje, prie namų ir darbo vietoje, tačiau norėtų bendrauti nuolat ir dažniau, atkurti tarpusavio ryšį ir pasitikėjimą. Kreipėsi tarpininkavimo ir pagalbos į vaiko teisių specialistus, buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, rekomenduotos socialinės paslaugos, tame tarpe visiems lankytis pas psichologą, tačiau planas nebuvo vykdomas. Asmeniškai lankosi pas psichologą, deda pastangas pagal galimybes bendrauti, bet gerbia mergaitės nenorą ir tiki, kad ateityje situacija pasikeis. Pagal nuosprendį yra įvykdžiusi įpareigojimus probacijos tarnyboje, paskirta bauda nesumokėta, išieškoma priverstinai. Apribojimų bendrauti su nepilnamete dukra nėra. Dabartinė gyvenamoji vieta yra tinkama svečiuotis. Nuolat dirba, moka priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai, darbe charakterizuojama teigiamai, gyvena iš sąžiningai gaunamų pajamų, priklausomybių neturi, viena augina nepilnametį sūnų A.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nustatė, kad teisinės pasekmės šalių teisėms ir teisiniams interesams atsirado nuo 2016 m. balandžio 27 d. Priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise butą. Priteisė iš ieškovo atsakovei 1 143,21 Eur kompensaciją, įpareigojant sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo visos teisės ir pareigos pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį pereina ieškovui. Pripažino asmeninėmis atsakovės prievoles pagal 2018 m. birželio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-20-179 dėl išlaikymo išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0133/18/01383), pagal 2018 m. sausio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaidų išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0133/18/00606), pagal 2018 m. sausio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo (Nr. 0133/18/00796). Nustatė atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamete dukra K. I. tvarką. Paliko galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytą atsakovės ir nepilnametės dukros K. I. laikiną bendravimo tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisė iš atsakovės 250 Eur ieškovui bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti.

7. Vadovaudamasis nustatytu verčių vidurkiu teismas pripažino, kad šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teisė įgyto buto vertė yra 24 400 Eur. Sprendė, kad nesant duomenų apie transporto priemonės realią techninę būklę laikytina, jog aktualiu laikotarpiu jos vertė galėjo būti ne didesnė nei 200 Eur. Reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų pareikštas nepagrįstai, jie netraukiami į dalintino turto balansą, atitinkamai nesprendžiamas klausimas dėl jų padalijimo ir/ar kompensacijos priteisimo. Buto įsigijimui pagal su kreditoriumi Swedbank, AB 2014 m. gegužės 13 d. sudarytą kredito sutartį šalims solidariai buvo suteiktas 60 000 Lt (17 377,20 Eur) kreditas. Neįvykdyta įsipareigojimų bankui suma iki 2016 m. gegužės 2 d. sudarė 16 162,86 Eur. Ieškovas nurodė, kad šalys turi vykdytiną 5 792,40 Eur solidarią prievolę trečiajam asmeniui R. S., ši prievolė turi būti įtraukta į turto balansą. Paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėjo 2014 m. gegužės 6 d. kredito sutartimi Nr. 14-034575-GV ir 2014 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu, kuriais trečiajam asmeniui suteiktas 20 000 Lt kreditas pervestas į ieškovo sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „pervedimas už butą“. Teismas sprendė, kad pinigų perdavimo metu paskolos teisiniai santykiai nebuvo susiklostę, atitinkamai nėra pagrindo spręsti dėl prievolės solidaraus pobūdžio ir įtraukimo į dalintino šalių turto balansą. Įvertinus bankui neįvykdytus įsipareigojimus iki 2016 m. balandžio 27 d., bendra dalintino turto vertė buvo 8 237,14 Eur, atitinkamai kiekvienam po 4 118,57 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad butas nėra dalus ir kad jį padalijus natūra nemaža dalis erdvių – virtuvė, vonia, tualetas – būtų naudojami bendrai, į išlikusius šalių tarpusavio konfliktinius santykius, negebėjimą bendrauti tarpusavyje, taip pat į tai, kad bute nuo jo įsigijimo yra nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kuri teismo sprendimu nustatyta su ieškovu, teismas padarė išvadą, jog šalių gyvenimas bendruose namuose neatitiktų nepilnamečio vaiko poreikių, pažeistų jo interesus, teisę į saugią, ramią ir sveiką aplinką, toliau būtų patiriamos neigiamos emocijos ir išgyvenimai dėl tėvų nesantaikos. Teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti butą natūra ieškovui, o atsakovei – kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Transporto priemonė sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo yra parduota. Nustatyta jos vertė 2016 m. balandžio 27 d. 200 Eur, ieškovas privalo išmokėti atsakovei kompensaciją 100 Eur. Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas padalintinas tokiu būdu – ieškovui priteistinas butas, vertė 24 200 Eur, atsakovei kompensacija pinigais 4 218,57 Eur. Šalys turi galiojantį bendrą dalintiną solidarų įsipareigojimą kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį, kurios įvykdymas užtikrintas minėto buto hipoteka. Paskaičiuota 2019 m. sausio 18 d. likusi nesumokėta kredito įmokų suma buvo 14 011,24 Eur, sprendimo priėmimo dieną (2019 m. gruodžio 10 d.) 12 909,70 Eur, kai mėnesio įmoka 100,14 Eur. Teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl solidarios prievolės modifikavimo nekeičiant kredito sutarties sąlygų, ieškovui perkeliant vienasmeniškai visas teises ir pareigas pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį (įkeisto turto padalijimo bendrosios jungtinės nuosavybės atveju hipoteka išlieka ir seka paskui daiktą, užtikrindama kredito sutarties vykdymą). Nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios naujai atsiradę kreditoriai ir įsipareigojimai yra asmeniniai. Atsakovės atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0133/18/01383 pagal 2018 m. birželio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-20-179 dėl išlaikymo išieškojimo, Nr. 0133/18/00606 pagal 2018 m. sausio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaidų išieškojimo, Nr. 0133/18/00796 pagal 2018 m. sausio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo (t. 9 b. l.125). Pagal byloje nustatytas aplinkybes šios prievolės yra atsakovės asmeninės (CK 3.109 straipsnio 3 dalis, 3.112 straipsnis). Ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 27 d. jis vykdė solidariam kreditoriui „Swedbank“, AB prievolę pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį. Nepaisant to, kad ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimų netikslino reikalavimų ir nereiškė reikalavimo atsakovei dėl sumokėtų sumų kompensavimo, įvertinus aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose bei teismo prerogatyvą pagal šalių nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus kvalifikuoti teisinius santykius, aiškinti ir taikyti ginčo santykiui aktualias teisės normas, yra pagrindas papildomai spręsti ir pasisakyti dėl kompensacijos už sumokėtas kredito įmokas. Pagal kredito grąžinimo ir/ar palūkanų mokėjimo grafiką, kai kas mėnesį mokėtina kredito įmokų bendra suma 100,14 Eur, pripažintina, kad ieškovas nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki sprendimo priėmimo momento 2019 m. gruodžio 10 d. kreditoriui sumokėjo 4 205,88 Eur (100,14 Eur x 42 mėn.), todėl įgijo teisę į kompensaciją, t.y. ½ įvykdytos solidarios prievolės dalį (2 102,94 Eur) pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį Nr. 14-035555-FA.

8. Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją už gyvybės draudimo įmokas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutarties vykdymo užtikrinimo sąlyga buvo kredito gavėjų gyvybės draudimo sutartis, todėl teismas sprendė, kad ji sudaryta ne asmeniniams poreikiams, o kaip susijusi su bendro turto tvarkymu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d. ieškovas sumokėjo 529,92 Eur draudimo įmokas, atitinkamai turi teisę reikalauti ½ atlyginimo iš atsakovės, t. y. 264,96 Eur. Iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti kas mėnesį mokėtinos tikslios draudimo įmokos sumos, tačiau reikalavimo teisės už vėlesnius laikotarpius ieškovas nepraranda iki bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos, t. y. iki teismo sprendimo dėl nuosavybės padalijimo įsiteisėjimo.

9. Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti kompensaciją už sumokėtas įmokas „Swedbank“, AB pagal 2015 m. gegužės 20 d. lanksčiųjų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 15-036320-RK tuo pagrindu, kad piniginės lėšos buvo naudojamos ne bendriems šeimos poreikiams, o asmeniniams atsakovės poreikiams tenkinti. Ieškovas minėtą sutartį sudarė laisva valia bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo su atsakove laikotarpiu. Šalių pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad tarp jų nuolat vyko piniginiai pervedimai vienas kitam. Ieškovas teigė, kad visiškai pasitikėjo atsakove ir netikrino pinigų pervedimo pagrįstumo. Vien aplinkybė, kad šalys vedė bendrą ūkį, nesudaro pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, jog ieškovo vardu pasiskolintos lėšos buvo panaudotos šalių šeimos interesams tenkinti. Ieškovui neįrodžius piniginių lėšų panaudojimo aplinkybių labiau tikėtina, kad piniginės lėšos galėjo būti naudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės sumokėtų sumų kompensavimo.

10. Teismas padarė išvadą, jog bendra ieškovo atsakovei mokėtina kompensacijos suma, atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, yra 1 143,21 Eur (4 218,57 Eur -702,46 Eur- 2102,94 Eur -269,96 Eur).

11. Teismo vertinimu, duomenys apie ieškovo finansinę padėtį leidžia daryti išvadą, kad jo gaunamos pajamos (darbo užmokestis apie 600 Eur/mėn.) nėra pakankamos realiai išmokėti kompensaciją. Negalėjimas vykdyti sprendimo dėl kompensacijos sumokėjimo sąlygotų tokio sprendimo vykdymo nukreipimą į ginčo butą, kuris padalijus turtą atitenka ieškovui ir yra nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Nepažeidžiant nepilnamečio vaiko interesų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, ieškovas įpareigotas kompensaciją sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas atitinka šalių teisėtus interesus, nepaneigia teismo sprendimo esmės ir privalomo pobūdžio.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį ir patenkinti šiuos reikalavimus: priteisti ieškovui ir atsakovei po ½ 24 400 vertės buto asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš ieškovo atsakovei 100 Eur dydžio kompensaciją už parduotą transporto priemonę; priteisti iš ieškovo atsakovei 1310 Eur dydžio kompensaciją už kilnojamuosius daiktus; pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe kilnojamuosius daiktus: šviestuvą, kabantį virtuvėje (80 Eur vertės), dulkių siurblį (180 Eur vertės), elektrinis židinys (150 Eur vertės), minkštą kampą ir stalą (1400 Eur vertės), elektrinę bulvių tarkavimo mašiną (70 Eur vertė), indų rinkinys 6 asmenims (60 Eur vertės), virtuvės įrankiai „Berghoff 4 (60 Eur vertės), virtuvės samčių komplektą (80 Eur vertės), gėlės (60 Eur vertės); nustatyti naudojimosi butu tvarką: paskirti bendram naudojimui buto patalpas, buto plane pažymėtas indeksais 4-1 plotas 11,03 kv./m., 4-2 plotas 2,60 kv./m.; 4-3 plotas 1,02 kv./m.; 4-4 plotas 0,84 kv./m.; 4- 6 plotas 2,42 kv./m.; 4-9 plotas 8,69 kv./m., rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-7 plotas 6,49 kv./m.; paskirti atsakovei naudotis 47/100 dalimi buto - patalpą, pažymėtą indeksu Nr. 4-8 plotas 18,14 kv./m.; paskirti ieškovui naudotis 53/100 dalimi buto - patalpas, pažymėtas indeksu Nr. 4-5 plotas 11,83 kv./m. ir 4-7 plotas 11,48 kv./m.; pripažinti neįvykdytą 16 162, 86 Eur prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį šalių solidaria prievole, įpareigojant toliau vykdyti pagal sutarties sąlygas; pripažinti asmeninėmis atsakovės prievoles kreditoriams A. I., valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, pagal antstolei A. K. pateiktus vykdyti vykdomuosius raštus.; atmesti nepagrįstus ieškovo reikalavimus, kuriais jis prašo priteisti išlaidas, sietinas su buto išlaikymu ir kreditų dengimu.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. gyvenamasis būstas (butas) buvo įgytas visos šeimos – ieškovo, atsakovės, jų bendro vaiko K. I. ir atsakovės nesantuokinio sūnaus A. Č. poreikių tenkinimui. Ieškovas prieš santuoką žinojo, kad būsimoji sutuoktinė turi sūnų, įgyjant butą buvo aišku, kad mažametis gyvens kartu su motina ir ieškovu šioje šeimoje. Taigi butas įgytas ne tik suaugusiųjų poreikių į gyvenamąjį būstą tenkinimui, jame deklaruota atsakovės sūnaus gyvenamoji vieta, greta yra mokykla, motinos darbo vieta, lankomi būreliai.

13.2. Dėl ieškovo veiksmų, netinkamo elgesio nuo 2016 m. balandžio mėn. 27 d. atsakovė negalėjo gyventi ginčo bute, nes buvo laikini apribojimai iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme. Jos sūnus iš buto buvo neteisėtai iškeldintas. Ieškovas pakeitė durų spyną, neįsileido į butą nei gyventi, nei pasiimti asmeninių daiktų. Atsakovei su vaiku teko nuomoti kitą būstą, už jį susimokėti bei patirti materialinius nuostolius, kelionės išlaidas ir t.t. Atsakovė neturėjo mokėti pusės komunalinių išlaidų už ginčo butą, apmokėti visų su buto nuoma turimų išlaidų, nes visu butu ir daiktais per šį laikotarpį naudojosi ieškovas. Kadangi jis naudojosi ir atsakovės turtu, mokesčiai negali būti priteisti iš atsakovės – tai būtų jo praturtėjimas, o atsakovės nuskurdinimas. Šiuos ieškovo reikalavimus teismas turėjo atmesti. Jeigu ieškovas nebūtų piktybiškai draudęs bute gyventi atsakovei su vaiku, privalomai būtų mokami ir buto išlaikymo mokesčiai.

13.3. Atsakovės motina D. S. patvirtino, kad ji su tėvu S. S. gali paremti savo dukrą materialiai. Įvertinus, kad atsakovė gerai dirba ir yra teigiamai charakterizuojama, visiškai atlikusi teismo jai paskirtą bausmę baudžiamojoje byloje, nekonfliktiška, nuolaidi, gauna pastovų darbo užmokestį, ją materialiai gali paremti artimi giminaičiai, yra pagrindo teigti, kad ji pajėgi sumokėti komunalinius mokesčius buto išlaikymui, dengti priklausančią kredito dalį. Tai patvirtina, kad atsakovė gali su savo sūnumi gyventi ginčo bute, todėl nustatytina naudojimosi juo tvarka.

13.4. Siekiant nustatyti, ar buvę sutuoktiniai su vaikais gali gyventi ginčo bute, būtina įvertinti, kas trukdo normaliam santykių egzistavimui. Vaiko teisių apsaugos institucijos nurodo, kad vaiko ir mamos santykių gerinimui ir apskritai santykių gerinimui tarp dviejų suaugusių asmenų reikalinga pagarba, tolerancija, bendras situacijos supratimas, siekimas, kad vaikas turėtų abu tėvus ir normaliai galėtų bendrauti. Nesantaikos priežastis yra aklas ieškovo užsispyrimas kenkti atsakovei, jos vaikui, tačiau tuo pačiu jis kenkia ir savo dukrai. Pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino.

13.5. Pirminio bylos nagrinėjimo iš esmės metu šalys 2018 m. balandžio 26 d. pasirašė susitarimą dėl kilnojamųjų daiktų pasidalijimo, atsakovė teismo posėdžio metu atsisakė patikslino priešieškinio 7, 8, 9 punktų reikalavimų (2017 m. balandžio 27 d. patikslintas priešieškinys), teismas 2018 m. birželio 16 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl atsakovės pareikšto priešieškinio dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo ir 1 310 Eur kompensacijos priteisimo. Buvo tikėtasi, kad ieškovas įvykdys 2018 m. balandžio mėn. 26 d. susitarimą, bet to neįvyko. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal atsakovės skundą dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, transporto priemonės ir prievolių padalijimo, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti dėl bendravimo tvarkos nustatymo, turto ir prievolių padalijimo. Reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų pareikštas pagrįstai, atsisakymas įtraukti į dalintino turto balansą yra nepagrįstas, taip pat neišspręsti ir atsakovės reikalavimai dėl asmeninio turto, t.y. dėl santuokoje įgyto 2620 Eur vertės kilnojamojo turto ir 2160 Eur vertės asmeninių daiktų (dovanų).

13.6. Nesutiktina su teismo sprendime išdėstytais motyvais dėl kilnojamųjų daiktų. Ieškovas kilnojamųjų daiktų ir asmeninių atsakovės daiktų į dalintino turto balansą neįtraukė. Atsakovė turėjo pagrindą ir teisinę argumentaciją, kad neįtraukti kilnojami daiktai ir jos bei jos sūnaus asmeniniai daiktai būtų įtraukti į santuokinio turto balansą ir išspręstas klausimas dėl šio turto procesinės padėties. Dovanotas turtas neįtraukiamas į dalintino turto balansą, nes yra dovanos gavėjo asmeninė nuosavybė. Teismui motyvuotai buvo pareikštas reikalavimas, kokį konkretų turtą (dovanas) prašoma pripažinti asmeniniu atsakovės turtu, tačiau sprendimu šie klausimai nebuvo išspręsti. Tuo iš esmės pažeistos atsakovės procesinės teisės, nes teismas neišsprendė dalies jos reikalavimų.

13.7. Tuo atveju, jeigu butas bus padalintas pagal jos reikalavimą, atsakovė turės galimybę dengti privalomą kredito dalį. Ji su savo sūnumi neturi kito gyvenamojo būsto ir galimybės jį įsigyti. Butas yra dalus, pateikta prašoma patvirtinti jo valdymo tvarka. Šis atsakovės reikalavimas išspręstas netinkamai. Teismas nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl negina mažamečio A. Č. interesų kartu su motina turėti būstą. Teismas prioritetą dėl gyvenamojo būsto suteikė K. I., tačiau vaikų interesai turi būti ginami lygiomis teisėmis ir motyvuotais argumentais, o ne remiantis suaugusių nesutarimais dėl turto padalinimo. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, i 2 dalyje – galimybė nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Kriterijai, kuriais remdamasis teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, yra nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinę padėtis arba kitos svarbios aplinkybės (CK 3.123 straipsnis). Nurodyti kriterijai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

13.8. Daug šeimų gyvena bendrabučiuose su bendro naudojimo patalpomis ar butuose atskiruose kambariuose. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog nebuvo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir kad nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kad pats teismas tokių aplinkybių nenustatė. Bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės buvo įrodinėjamos ir prašoma atsižvelgti parenkant ginčo turto padalijimo būdą, t. y. priteisiant dalis natūra ar išmokant kompensaciją. Buvo pabrėžiama, kad abi šalys maždaug vienodai neturtingos, neturinčios galimybės įsigyti kitus gyvenamuosius būstus, todėl butą buvo siekiama padalinti natūra.

Atsiliepimas

13.9. Atsakovė nesutiko, kad kreditavimo sąlygos būtų keičiamos, nurodė, kad, jeigu buto dalis bus priteista ir jai, tai kreditą ji dengs kreditavimo sutartyje numatytomis sąlygomis solidariai su ieškovu. Teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė.

13.10. Ieškovas nepateikė duomenų apie sprendimu priteistos kompensacijos sumokėjimą, todėl teismas negalėjo tenkinti ieškovo reikalavimo atsisakyti solidaraus kredito dengimo. Tuo yra pažeistos kreditoriaus teisės, be to, tokiam sprendimui nebuvo atsakovės sutikimo. Šioje teismo sprendimo dalyje aptartos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra nepakankami solidariai prievolei modifikuoti, nekeičiant kredito sutarties sąlygų. Nėra garantijų, kad bus užtikrintas kredito sutarties vykdymas.

13.11. Sprendime nurodoma, kad šalims, kaip bendrosios nuosavybės savininkėms, išlieka pareiga išlaikyti bendrąją jungtinę nuosavybę iki jos pabaigos. Atsakovės manymu, būtina konstatuoti, kas ta santuokinio turto dalimi naudojasi. Pareiga išlaikyti turtą išlieka ne tik tam sutuoktiniui, kuris dalį valdo bendrosios jungtinės santuokinės nuosavybės pagrindu, bet ir tam, kuris konkrečiai pilna apimtimi, drausdamas ir atimdamas galimybę tuo turtu naudotis kitam sutuoktiniui, privalo dengti to naudojamo turto patiriamus nuostolius, t.y. ir komunalinius mokesčius. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad atsakovės turto dalimi visą laiką išimtinai naudojosi ieškovas. Pareiga kiekvienam iš bendraturčių apmokėti tik tokias išlaidas, kurios yra susijusios su bendro turto tvarkymo ir šio turto išlaikymo išlaidoms. Sprendžiant bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

13.12. Ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimų netikslino ir nereiškė reikalavimo atsakovei dėl sumokėtų sumų kompensavimo. Teismas nepagrįstai peržengė ieškovo reikalavimų ribas, nustatydamas piniginę kompensaciją už ieškovo sumokėtą kredito dalį.

13.13. Ieškovas nepagrįstai reiškė reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją už gyvybės draudimo įmokas.

14. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai :

14.1. Teismas sprendime pažymėjo, kad šalys faktiškai pradėjo gyventi skyrium nuo 2016 m. balandžio 27 d., nuo šios datos ieškovas prašė taikyti teisines pasekmes turtui ir prievolėms. Atsakovė su nurodyta aplinkybe sutiko, todėl teisinga ir pagrįsta teismo sprendimo dalis, pagal kurią teismas konstatavo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą 2016 m. balandžio 27 d.

14.2. Atsakovė neginčija buto vidutinės rinkos vertės, dėl kurios šalys susitarė ir sutinka, kad teismas pagrįstai šalių įgytą butą įvertino 24 400 Eur. Pagal esamus rašytinius įrodymus teismas vertino, kad automobilio vidutinė rinkos vertė yra 200 Eur, taigi visas šalių turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje yra vertinamas 24 600 Eur.

14.3. Teismas pagrįstai į dalintino turto balansą neįtraukė kilnojamųjų daiktų, nes ginčo dėl jų nebuvo ir nėra, daiktai pasidalinti. Šalys rašytiniu susitarimu pasidalino kilnojamuosius daiktus ir atsakovei priklausančius asmeninius daiktus. Šį ginčą jos išsprendė, pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pasidalijus natūra kilnojamuosius daiktus, atsakovė atsisakė reikalavimų dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų padalijimo bei asmeninių daiktų grąžinimo ir teismas šią bylos dalį nutraukė (2018 m. birželio 16 d. teismo sprendimas). Atsakovė šios sprendimo dalies neapskundė apeliacine tvarka, sprendimas buvo apskųstas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, buto ir transporto priemonės padalijimo bei prievolių vykdymo. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme teismas aiškinosi pakartotinai teikiamą atsakovės reikalavimą padalinti kilnojamuosius daiktus, tačiau šalys antrą kartą teismui patvirtino, kad ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo nėra ir kad visi kilnojamieji daiktai, kurie šalių susitarimu yra pasidalinti, taip pat atsakovės asmeniniai daiktai, priklauso šalims pagal 2018 m. balandžio 26 d. teismui pateiktą šalių pasidalijimo sutartį. Teismas, nutraukęs šią bylos dalį, išaiškino atsakovei bylos nutraukimo pasekmes. Atsakovė buvo atstovaujama advokato ir jas suprato. Atsakovei yra gerai žinoma, kad atsisakius reikalavimo ir bylą nutraukus, antrą kartą reikšti reikalavimo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl darytina išvada, kad atsakovė, pareiškusi reikalavimą, dėl kurio ginčas buvo išspręstas procesiniu teismo sprendimu ir dėl kurio ginčo apskritai nėra, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

14.4. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstomas sutuoktinių bendro turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (daiktai, pinigai, reikalavimo teisė ir pan.), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Teismas nustatė, kad bendra dalintino turto vertė, įvertinus kreditoriui Swedbank, AB bankui neįvykdytus įsipareigojimus, iki 2016 m. balandžio 27 d. buvo 8 237,14 Eur (24 200+200-16162,86). Teismas pagrįstai sprendė, kad kiekvienam buvusiam sutuoktiniui priklauso 1/2 turto dalis, kas sudaro po 4 118,57 Eur. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra sąlygų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl vadovavosi CK 3.117 str. įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija.

Šalies argumentai

14.5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo prievolę bankui palikti solidaria, neįvertindama, kad ieškovas vienas už save ir atsakovę nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki dabar vykdo įsipareigojimus bankui, mokėdamas paskolą ir palūkanas. Atsakovė kreditoriui prievolės nevykdo, ieškovui už solidarios prievolės įvykdymą nekompensuoja, nepateikė duomenų apie galimybes vykdyti prievolę ateityje. Rašytiniais įrodymais konstatuota, kad atsakovė negalės vykdyti prievolės Swedbank, AB, nes ji neįstengia įvykdyti savo asmeninių prievolių A. I., K. I., VMI ir antstolei A. K..

14.6. Kaip pagrįstai nustatė teismas, dalijant santuokoje įgytą turtą negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 str.). Neįvykdytos solidariosios prievolės nemodifikuojamos, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012). Bankas sutiko atsisakyti prievolės vykdymo iš bendraskolės atsakovės, kuri niekuomet paskolos nemokėjo. Tai reiškia, kad jo interesai modifikuojant prievolės pobūdį yra užtikrinti. Kreditorius Swedbank, AB 2018 m. kovo 29 d. atsiliepime Nr. SR/18-7788 nurodė ir patvirtino, jog yra priimtas sprendimas, kurio pagrindu bankas sutinka, kad prievolių vykdymą pagal 2014 m. gegužės 13 d. sutartį (su pakeitimais ir papildymais) prisiimtų ieškovas, jei įkeistas butas taps jo asmenine nuosavybe. Priteisus butą asmeninėn ieškovo nuosavybėn kreditoriaus interesai yra užtikrinti, nes ieškovas prievolę bankui vykdo tinkamai, pradelstų mokėjimų nėra. Kreditorius, dalyvaujantis byloje trečiuoju asmeniu, dėl prievolės modifikavimo apeliacinio skundo neteikė. Iš to seka, kad apeliacinio skundo argumentas, jog prievolė bankui turėjo būti palikta solidari, prieštarauja kreditoriaus interesams – jo teisei gauti prievolės vykdymą iš bendraskolės (atsakovės).

14.7. Teismo parinktas buto padalijimo būdas atitinka įstatymą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra dėl nepriimtinumo, atsižvelgiant į sutuoktinių ar jų vaikų apsaugą, įvertinant svarbias faktines bylos aplinkybes. Teismas pagrįstai sprendė, kad buto padalijimas natūra yra negalimas ir nepriimtinas. Sutiktina su teismo vertinimu, jog padalijus butą natūra šalių gyvenimas viename bute neatitiktų nepilnametės K. I. interesų. Byloje nustatyta, kad atsakovė gyvena su M. S., kurio diržu vaikas buvo mušamas, K. turi psichologinių baimių dėl minėto asmens ir savo motinos nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu.

14.8. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad teismas neužtikrino jos vaiko interesų – jo teisės gyventi ginčo bute. Nepilnametis A. Č. turi įstatyminius atstovus savo tėvus, iš kurių vienas yra atsakovė. Atsakovė teismui yra pateikusi nuomos sutartį, kurios pagrindu, jos teigimu, ji su vaiku gyvena M. S. priklausančiame gyvenamajame name. Tai patvirtina, kad A. Č. teisė į būstą yra užtikrinta.

14.9. Atsakovė prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl piniginių kompensacijų ieškovui apskaičiavimo ir priteisimo atsakovei. Ieškovas su šia sprendimo dalimi sutinka iš dalies, nes pagal teismo apskaičiavimą piniginė kompensacija jam turėjo būti priteista didesnė, nei nustatė teismas. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 1251,99 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo vykdydamas Swedbank, AB prievolę pagal 2015 m. gegužės 20 d. lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį, teismas konstatavo, kad paskola buvo panaudota bendriems šeimos reikalams, tačiau neįvertino aplinkybės, kad bendra šalių prievolė buvo įvykdyta po apsigyvenimo skyrium, po to, kai baigėsi sutuoktinių bendro turto režimas ir šalių bendras gyvenimas. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas mokėjo bankui palūkanas, nes paskolos grąžinimas buvo sustabdytas ieškovo prašymu, kol vyko teisminiai procesai. Swedbank, AB bankui pareikalavus ieškovas grąžino kreditą, suteiktą 2015-05-20 pagal lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį, iš asmeninių lėšų, kai šalys gyveno skyrium. Teismas neįvertino, kad kreditas buvo grąžintas 2018 m. kovo 14 d. iš asmeninių ieškovo lėšų. Iš to seka, jog palūkanos pagal nurodytą kredito sutartį ir 919,03 Eur ieškovo grąžinta bendra šalių paskola bankui (teismui pateiktas 2018-03-14 mokėjimo nurodymas Nr. 1) turėjo būti įvertinta, iš atsakovės priteisiant l/2 dalį piniginės kompensacijos, kas sudaro 626 Eur. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina kompensacija turėjo būti mažinama iki 517,21 Eur (1143,21-626).

14.10. Atsakovė, būdama buto bendraturte, privalėjo vykdyti pareigą išlaikyti bendrą turtą, vykdyti bendras prievoles. Atsakovė ne tik jų nevykdė, bet ir ilgą laiką inicijavo teisminį ginčą, be pagrindo reikšdama nepagrįstus reikalavimus, tuo apsunkindama ieškovo padėtį bei šalių nepilnametės dukters interesus. Apeliantės reikalavimai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei byloje surinktų įrodymų.

14.11. Ieškovas mano, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė ieškovas, todėl sutinka, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Atsiliepimas

15. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

15. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl nekilnojamojo turto ir prievolių padalijimo

18. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

19. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju šalys prašė butą padalinti lygiomis dalimis, tačiau nesutarė dėl padalijimo būdo – ieškovas pageidavo išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją, prisiimdamas pareigą bankui sumokėti paskolą, už kurią butas buvo įsigytas, atsakovė prašė butą padalinti natūra. Pastarąjį reikalavimą tenkinti atsisakyta dėl to, kad, nors butą sudaro trys kambariai, jame yra nemaža dalis bendrų erdvių (virtuvė, vonia, tualetas, koridorius). Kadangi šalių santykiai konfliktiniai, jos negeba tarpusavyje bendrauti, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, gyvenimas bendruose namuose pažeistų šalių nepilnametės dukters teisę į saugią, ramią ir sveiką aplinką.

21. Atmestini apeliantės argumentai, jog konfliktiniai šalių santykiai nesudaro pagrindo buto nedalinti natūra, nes normalių santykių egzistavimui kliudo aklas ieškovo užsispyrimas kenkti atsakovei, jos vaikui, tuo pačiu kenkiant ir šalių dukros interesams. Byloje nustatyti priešingi faktai – įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 19 d. teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes ji tinkamai nesirūpino šeima, susitikinėjo su svetimais vyrais, girtavo, buvo neištikima sutuoktiniui, žiauriai elgėsi su dukra. Įsiteisėjusiu 2017 m. birželio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-543/2017, kuriuo atsakovė yra pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, konstatuota, jog atsakovė 2016 m. balandžio 22 d. vakare (duomenys neskelbtini) esančiame vaikų kambaryje lovoje gulinčiai mažametei dukrai K. I., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį diržu į dešinę koją ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje. Nurodomoje byloje taip pat nustatyta kad vaiko tėvas tuo metu buvo komandiruotėje (ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju), pas atsakovę vakare namus atėjo draugas M. S.. Atsakovė savo dukrą M. S. diržu mušė už tai, kad apie 22 val. vaikai kitame kambaryje pradėjo triukšmauti, garsiai juokėsi, šaukė. Baudžiamojoje byloje, remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu bei liudytojų parodymais nustatyta, kad padaryta nusikalstama veika vertinama kaip nesunki, dėl jos mažametei neatsirado sunkių fizinių pasekmių, tačiau dvasiniai išgyvenimai buvo stiprūs, nukentėjusioji, būdama (duomenys neskelbtini) metų, patyrė stiprų fizinį skausmą, sukrėtimą, baimę, nerimą dėl ateities, visa tai vyko jos namuose, kur vaikas turi jaustis visiškai saugus, smurtą jos atžvilgiu pavartojo tuo metu artimiausias šalia jai buvęs žmogus – mama. Šis įvykis sąlygojo nukentėjusiosios norą gyventi atskirai nuo mamos, po patirto smurto mergaitė prarado ryšį su ja, visa tai ateityje gali sukelti liekamuosius reiškinius (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas šalių dukters gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, o nustatydamas bendravimo tvarką su motina, numatė 12 mėnesių pereinamąjį bendravimo laikotarpį dalyvaujant psichologui ir numatant kitas atitinkamas priemones – bendravimą pereinamuoju laikotarpiu pirmus šešis mėnesius Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje padedant psichologei, kitus šešis mėnesius atsakovei dukrą pasiimant be nakvynės (pažymėtina, jog atsakovė apeliaciniu skundu šių išvadų neginčija). Pastebėtina ir teismo posėdyje atsakovės pripažinta aplinkybė, kad šiuo metu būstą ji nuomojasi iš asmens, 2016 m. balandžio 22 d. buvusio pas ją bute (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovė dukters atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus. Tai reiškia, kad jos ir M. S. ryšiai nėra nutrūkę, todėl neatmestina, jog tas pats asmuo lankytųsi pas atsakovę ir tada, jei butas būtų padalintas natūra. Sutiktina su ieškovu, kad tai vaikui sukeltų nemalonias asociacijas, psichologiškai traumuotų (atsakovė neįrodinėjo galimumo buto patalpas izoliuoti, atidalinti taip, kad bendrų erdvių neliktų, t.y. kad šalių gyvenamoji erdvė taptų privati). Visos nurodytos aplinkybės papildomai patvirtina, kad šalių gyvenimas bendrame būste pažeistų nepilnametės jų dukters teisę į emociškai saugią aplinką, juolab atsižvelgiant į tai, kad, jei butas būtų padalintas natūra, atsakovė, kuriai moralinės nuostatos nekliudė vestis į namus įvairius draugus matant nepilnametei dukrai bei gyvenant santuokoje, dabar tai darytų nevaržoma nei teisės, nei moralės normų.

22. Atmestini apeliantės teiginiai, jog natūrinis buto padalijimas būtinas palaikyti jos ryšiui su dukra dėl to, kad iki šiol pagal teismo nustatytą tvarką su ja nebendrauja, nes to neužtikrina ieškovas. Apeliacine tvarka tikrinamu sprendimu nustatyta, kad iki šio sprendimo įsiteisėjimo atsakovė gali bendrauti su dukra pagal 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, t.y. mobiliuoju telefonu, „SKYPE“ programa bei kitomis technologinėmis priemonėmis bei kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir popamokinę veiklą, paimdama ją iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 15 val. ir atitinkamai grąžindama į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18 val. Atsakovė nepaaiškino, kuo pasireiškia ieškovo trukdymas bendrauti su dukra nurodytu būdu, kita vertus, trukdymo atveju nutartis galėjo būti vykdoma priverstinai, tačiau to atsakovė nesiekė.

23. Atsakovės sūnus A. Č. yra gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys iš bylos Nr. 2-1191-572/2009 pagal I. I. ieškinį N. Č. dėl išlaikymo).

24. Apeliantė iš esmės teisingai teigia, kad butas buvo įsigytas ne tik šalių bei jų nepilnametės dukters, bet ir nepilnamečio apeliantės sūnaus, gyvenusio su šalių šeima, poreikių turėti gyvenamąjį būstą patenkinimui, tačiau vien pastarasis faktas nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog butas natūra nedalintinas. Bendroji jungtinė nuosavybė priklauso šalims, o ne jų bendriems vaikams ar vieno iš sutuoktinių vaikui, todėl ji dalintina tarp sutuoktinių. Atsakovės sūnaus teisę į gyvenamąjį būstą privalo užtikrinti ne ieškovas, o atsakovė ir minimo vaiko tėvas. Ši teisė gali būti užtikrina ir kitokiu būdu, nebūtinai pagrįstu būsto nuosavybės teise (ką atsakovė užtikrina šiuo metu, gyvendama M. S. priklausančiame būste). Apeliantė nepaneigė ieškovo paaiškinimo, jog A. su šalių dukra nebendrauja (įvertinus vaikų amžiaus skirtumą akivaizdu, jog berniukas matytis su seserimi galėtų ir be tėvų pagalbos), prieš dvejus metus iš sesers nepriėmė gimtadienio dovanos, todėl nėra pagrįsti apeliantės argumentai ir apie būtinumą butą natūra padalinti vien tam, kad vaikai galėtų bendrauti tarpusavyje.

25. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad byloje buvo pagrindas nukrypti nuo lygių turto dalių principo ir kad toks pagrindas buvo įrodinėjamas. Nė viename patikslintame priešieškinyje ji neprašė taikyti CK 3.123 straipsnio nuostatas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog pastarąjį argumentą apeliantė sieja su natūriniu buto padalijimu, nes abiejų šalių turtinė padėtis yra maždaug vienoda (jos neturtingos) (pažymėtina, kad paskirti didesnę buto dalį atsakovė taip pat neprašė). Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta, nes kitas būstas gali būti įgytas analogišku būdu tam, kokiu buvo įgytas ir ginčo butas, t.y. iš pasiskolintų lėšų (banko suteikto kredito suma buvo 17 377,2 Eur, iki 2016 m. gegužės 2 d. negrąžinto kredito dalis sudarė 16 162,86 Eur, t.y. šalys gyvenant santuokoje išmokėjo tik nedidelę kredito dalį). Pažymėtina ir tai, kad būstas gali būti įsigytas ne tik jį nusiperkant.

26. Nesutiktina su apeliante, kad ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nereiškė jai reikalavimo dėl sumokėtos kredito dalies grąžinimo. Ieškinio reikalavimas dėl pusės ieškovo sumokėtų kreditų kompensavimo yra pareikštas patikslintuose ieškiniuose t. 3 b. l. 5-19, t. 4 b. l. 109, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas piniginę kompensaciją už ieškovo sumokėtą kredito dalį, ieškinio reikalavimų ribų faktiškai neviršijo.

27. 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutarties vykdymo užtikrinimo sąlyga buvo kredito gavėjų gyvybės draudimo sutartis, todėl atmestinas apeliantės teiginys apie nepagrįstą ieškovo reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją už gyvybės draudimo įmokas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tokia sutartis yra susijusi su bendro turto tvarkymu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovė nesinaudojo butu, nepašalina atsakovės pareigos išlaikyti bendrąją nuosavybę iki jos pabaigos (CK 4.76 straipsnis). Nesutiktina su apeliante, kad iš jos buvo priteistos išlaidos, panaudotos asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti. Iš ieškinio reikalavimų ir daugiabučio namo butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ sąskaitų matyti, kad prašoma priteisti suma susideda iš išlaidų tokioms namo ir butų savininkų reikmėms, kurios nekinta priklausomai nuo to, ar butu kas nors naudojasi (išlaidos bendroms namo reikmėms, už šildymą, šilumą temperatūros palaikymui, karšto vandens skaitiklių aptarnavimą). Apeliantės nurodyta teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, šiam principui neprieštarauja, priešingai – išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje byloje išaiškino, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, taip pat kad šiai taisyklei taikyti teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Pažymėtina, jog apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ieškovo išlaidos asmeniniams poreikiams tenkinti į priteistą sumą nebuvo įtrauktos (naudojimasis vandeniu, elektra ir pan.).

29. Swedbank, AB apeliacine tvarka neapskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo visos teisės ir pareigos pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį Nr. 14-035555-FA pereina ieškovui A. I. (solidari abiejų šalių prievolė bankui buvo modifikuota), todėl apeliantės argumentas apie tai, kad bankas sutiko atsisakyti reikalavimo jai kaip bendraskolei tik kai bus pateikti dokumentai, patvirtinantys pagal teismo sprendimą priteistos piniginės kompensacijos išmokėjimą, nevertintini kaip nereikšmingi. Tai, kad butą natūra paskyrus ieškovui jam atiteko ir prievolė grąžinti bankui kreditą, apeliantės teisių nepažeidžia.

Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto balansą įtraukti atsakovės priešieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus ir nagrinėti jos reikalavimą dėl atsakovės asmeninės nuosavybės teisės į dalį jų pripažinimo, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Šis pažeidimas nulėmė netinkamą paminėtų materialinės teisės normų pritaikymą, atitinkamai – ir bylos baigtį.

31. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

32. 2019 m. balandžio 18 d. atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė padalinti jame išvardintus santuokoje įgytus 2620 Eur vertės kilnojamuosius daiktus, priteisiant jai iš ieškovo 1310 Eur pusės šių daiktų vertę, ir pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į virtuvėje kabantį šviestuvą 80 Eur, dulkių siurblį 180 Eur, elektrinį židinį 150 Eur, minkštą kampą ir stalą 1400 Eur (nurodė už mokanti kreditą), elektrinę bulvių tarkavimo mašiną 70 Eur, indų rinkinį 6 asmenims 60 Eur, virtuvės įrankius „Bergof“ 60 Eur, virtuvės samčių komplektą 80 Eur, keramikines gėles 60 Eur vertės.

33. Tapačius priešieškinio reikalavimus atsakovė buvo pareiškusi 2017 m. balandžio 28 d. (t. 5 b. l. 125-138). Šalys į bylą pateikė abiejų pasirašytą 2018 m. balandžio 26 d. sutartį dėl kilnojamųjų daiktų pasidalijimo, kurioje pažymėjo pasidalijantys visus priešieškinyje nurodytus daiktus. Ieškovas patvirtino sutinkantis, kad atsakovė jai atitekusius kilnojamuosius daiktus pasiimtų, apie pasiėmimo laiką jį iš anksto informavusi (t. 7 b. l. 26). 2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu atsakovė, atstovaujama advokato, atsisakė nuo minimos priešieškinio reikalavimų dalies (garso įrašas 09:57:18). Atsižvelgiant į tai, kad pastarųjų priešieškinio reikalavimų ji atsisakė ir prašė šią bylos dalį nutraukti, byloje priimtu 2018 m. birželio 19 d. sprendimu teismas nutraukė bylos dalį dėl atsakovės priešieškinio kilnojamojo turto padalijimo klausimu ir 1310 Eur piniginės kompensacijos priteisimo. Atsakovė šio procesinio sprendimo neapskundė, apeliaciniu skundu patvirtino minimų priešieškinio reikalavimų atsisakiusi ir neprašė panaikinti sprendimo dalies, kuria bylos dalis buvo nutraukta atsakovei atsisakius dalies priešieškinio (t. 7 b. l. 116, 128).

34. 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas 2018 m. birželio 19 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino iš dalies, grąžindamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylos dalį dėl sutuoktinių turto bei prievolių padalijimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, konstatavo, jog procesas byloje yra tęstinis. Kadangi atsakovė yra atsisakiusi reikalavimo dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, sprendė, jog priešieškinio reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo yra pareikštas nepagrįstai. Nurodė, kad šie daiktai neįtraukiami į dalintino turto balansą, atitinkamai nesprendžiamas klausimas dėl jų padalijimo ir/ar kompensacijos priteisimo.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pastaroji pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. 2019 m. balandžio 18 d. atsakovės pareikštą patikslintą priešieškinį teismas 2019 m. balandžio 19 d. priėmė, todėl dėl priešieškinio reikalavimų turėjo nuspręsti vykdydamas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (be kita ko, pažymėtina, jog skiriasi ir priešieškinio dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo pagrindai, įvardinti pirminiuose ir 2019 m. balandžio 19 d. priimtame patikslintame priešieškinyje). Kita vertus, šiuos reikalavimus teismas privalėjo išspręsti ir dėl to, kad nepriėmė procesinio sprendimo aptariamą bylos dalį palikti nenagrinėtą vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu bei 293 straipsnio 3 punkto nuostatomis. Trečia, 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas panaikino 2018 m. birželio 19 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimo dalį dėl sutuoktinių turto bei prievolių padalijimo. Tai reiškia, kad, nagrinėjant šią bylos dalį iš naujo, sutuoktinių turto balansas turi būti sudaromas ir vertinamas iš naujo.

36. Vykdydamas Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, apeliacinio proceso metu ieškovas pateikė rašytinius, abi šalys – žodinius paaiškinimus dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo.

37. Ieškovas teigė, kad atsakovės nurodyta daiktų vertė per didelė, jie gali būti padalinti natūra. Šaldytuvas buvo įgytas 2012-03-28 už 1139,63 Lt (330,06 Eur), jo įgijimui panaudota paskola, suteikta pagal 2012-03-29 ieškovo ir UAB General financing sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės pabaigoje šaldytuvo vertė buvo 70,00 Eur; mikrobangų krosnelė ieškovui buvo padovanota per vestuves, todėl nedalintina (naujos vertė apie 50-100 Eur, dabartinė vertė 20 Eur); virtuvinis kampas įgytas kartu su butu, nepatiriant jo įgijimo išlaidų (vertė bendrosios nuosavybės pabaigoje apie 60 Eur); skalbimo mašina įgyta 2014-02-28 už 1169 Lt (338,6 Eur), jos vertė bendrosios nuosavybės pabaigoje 50 Eur; dvi komodos bendrosios nuosavybės pabaigoje vertos 60 Eur; virtuvinės spintos šalys neįgijo; roletai yra beverčiai; televizoriaus Philips vertė buvo 600 Eur, LG televizorius įgytas 2014-06-28 už 1099 Lt (318 Eur), vertė bendrosios nuosavybės pabaigoje 50 Eur. Atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgijo elektrinį židinį ir keramikines gėles, tačiau dulkių siurblys ir kompiuteris nėra jos asmeninė nuosavybė (dulkių siurblys pirktas 2015-11-12 už 144,43 Eur, vertė bendrosios nuosavybės pabaigoje 50 Eur; kompiuteris įgytas 2012-12-28 už 2200 Lt (637 Eur), vertė bendrosios nuosavybės pabaigoje 50 Eur). Bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys taip pat įgijo 20 Eur vertės virtuvės šviestuvą, 600 Eur vertės minkštą svetainės kampą, 20 Eur vertės elektrinę bulvių tarkavimo mašinėlę, 50 Eur vertės virtuvinius indus, įrankius, samčius Bergof. Atsakovei prašo priteisti virtuvės šviestuvą 20 Eur, minkštą svetainės kampą 600 Eur, bulvių tarkavimo mašinėlę 20 Eur, virtuvės indus, įrankius, samčius Bergof 50 Eur, LG televizorių 50 Eur, vieną vaikišką lovą 20 Eur vertės, jam priteisti šaldytuvą 70 Eur, virtuvinį kampą 60 Eur, skalbimo mašiną 50 Eur, televizorių Philips 600 Eur vertės.

38. Atsakovė paaiškino, kad dulkių siurblį ir bulvių tarkavimo mašiną nupirko ir jai padovanojo jos tėvai. Minkštas kampas įgytas išsimokėtinai, kreditą baigė mokėti gyvendama atskirai, tai patvirtina byloje šalių sudaryta taikos sutartis. Indus ir virtuvės įrankius prieš aštuonis metus gimtadienio proga padovanojo jos motina. Virtuvinė spinta yra vitrininė spinta. Šaldytuvo vertė daugiau nei 400 Eur, jį įsigiję naują, mikrobangų krosnelės vertė 70 Eur. Virtuvės baldus (virtuvinį kampą, stalą ir kėdes) pirkę atskirai nuo buto apytiksliai už 400 Eur. Roletai nėra beverčiai, nes pagaminti pagal užsakymą. Daiktus, kuriais naudojasi dukra (vieną vaikišką lovą, rašomąjį stalą, kėdę, kompiuterį) sutinka įtraukti į nedalintinų daiktų sąrašą.

39. Nustatant kilnojamųjų daiktų kaip dalintinos bendrosios jungtinės nuosavybės sudėtį teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmeninės nuosavybės teisės į nurodytus daiktus, išskyrus ieškovo pripažintas atsakovei priklausančias keramikines gėles ir elektrinį židinį, neįrodė nė viena šalis – jei ir būtų galima laikyti, jog atitinkami daiktai yra padovanoti, ūkinė-buitinė jų paskirtis panaudojant visos šeimos interesais, padovanojimo proga (pvz., mikrobangų krosnelė per šalių vestuves, dulkių siurblys, bulvių tarkavimo mašinėlė, indai ir virtuvės įrankiai) arba atsakovės negebėjimas tokią progą įvardinti, taip pat ieškovo pateikti šaldytuvo, dulkių siurblio, televizoriaus LG, skalbyklės įsigijimą patvirtinantys dokumentai asmeninės nuosavybės kilmę paneigia. Nesutiktina su apeliante, kad tai įrodo 2018-04-26 kilnojamųjų daiktų pasidalijimo sutartis (t. 7 b. l. 26, t. 10 b. l. 38). Ja šalys susitarė tik dėl daiktų pasidalijimo, nepatvirtindamos, jog konkretūs daiktai joms priklauso asmeninės nuosavybės teise (CPK 185 straipsnis).

40. Šalys nurodė ir skirtingas daiktų vertes. Ieškovas pateikė šaldytuvo (2012 m. už 330,06 Eur), skalbyklės (338,6 Eur 2014 m.), televizoriaus LG (318 Eur 2014 m.) įsigijimo dokumentus, kas paneigia atsakovės poziciją, jog bendrosios nuosavybės pabaigoje šaldytuvo ir skalbyklės vertė yra po 400 Eur, o abiejų televizorių – 1300 Eur. Įvertinus tai, kad šie daiktai įsigyti tik prieš dvejus bei ketverius metus iki bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos, o jais besinaudojantis ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų apie individualizuotą jų vertę, minėtų daiktų vertė apskaičiuotina pagal įsigijimo kainą ir, atsižvelgiant į nusidėvėjimą dėl eksploatacijos, sumažintina pusiau. Kilnojamuosius daiktus atsakovė prašė padalinti priešieškiniu, taigi pareiga įrodyti priešieškinyje nurodomą jų vertę bendrosios nuosavybės pabaigoje tenka atsakovei (CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų nei apie konkrečių, nei apie panašių ar analogiškų kitų daiktų vertę, jie vertintini pagal ieškovo nurodytas kainas. Ieškovas neigia, kad šalys yra įgiję virtuvinę spintą. Nesant objektyvių duomenų apie šio daikto egzistavimą, virtuvinė spinta į dalintinų daiktų sąrašą neįtrauktina, taip pat nedalintini buto įrangos dalimi esantys roletai. Dalintini daiktai yra šaldytuvas 165 Eur, mikrobangų krosnelė 20 Eur, virtuvinis kampas 60 Eur, skalbyklė 169 Eur, komoda 60 Eur, televizorius Philips 600 Eur, televizorius LG 159 Eur, dulkių siurblys 50 Eur, virtuvės šviestuvas 20 Eur, svetainės baldų minkštas kampas 600 Eur, bulvių tarkavimo mašina 20 Eur, virtuvės indai ir įrankiai Bergof 50 Eur, viena vaikiška lova 20 Eur vertės, bendra suma 1993 Eur, pusė šios sumos sudaro 996,5 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas sutiko daiktus pasidalinti taip, kaip pageidauja apeliantė, į aplinkybę, jog visi daiktai yra bute, kuris natūra paskirtas ieškovui, taip pat įvertinus šalių nepilnametės dukters interesą turėti nepablogintas buitines sąlygas tame bute, atsakovei iš ieškovo priteistina 996,5 Eur piniginė kompensacija už kilnojamuosius daiktus, šia suma padidinant bendrą jai priteistą piniginę kompensaciją. Kadangi pirmosios instancijos teismo priteistą 1 143,21 Eur piniginę kompensaciją ieškovas įpareigotas sumokėti per tris mėnesius, ją padidinus iki 2139,71 Eur, sumokėjimas nustatytinas per penkis mėnesius (sprendimo vykdymo atidėjimas apeliacine tvarka neginčijamas).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

41. Pirmosios instancijos teismas, į dalintino turto sudėtį neįtraukęs priešieškinyje nurodyto turto, netinkamai pritaikė CK 3.118 straipsnio ir CPK 265 straipsnio nuostatas, todėl sprendimas pakeistinas, padidinant atsakovei iš ieškovo priteistą piniginę kompensaciją, atitinkamai nuo trijų iki penkių mėnesių prailginant jos sumokėjimo terminą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šeimos byloje nebuvo susietas su pareikštų ir patenkintų turtinių reikalavimų dydžiu, kad nė vienos šalies reikalavimai nebuvo patenkinti visiškai, pripažintina, jog sprendimo korekcija neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų, šalių ir valstybės patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymui (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

42. Nesant ieškovo apeliacinio skundo bei galiojant CPK 313 straipsnyje įtvirtintam draudimui priimti dėl apelianto blogesnį sprendimą, nepasisakytina dėl ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų mažesnio dydžio piniginės kompensacijos apskaičiavimo klausimu.

43. Apeliacinio proceso metu ieškovui buvo suteikta antrinė valstybės teisinė pagalba, apmokant 50 procentų išlaidų už apeliacinį procesą, atsakovei iki 2020 m. lapkričio 30 d. suteikta 100 procentų apmokama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (t. 11 b. l. 25-26, 47-48). Valstybė dėl ieškovo atstovavimo patyrė 168 Eur išlaidų, duomenų apie atsakovės atstovavimo išlaidas nėra (t. 11 b. l. 58). Apeliacinio proceso metu valstybė patyrė 31,13 Eur pašto išlaidų. Kai abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo valstybei, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, CPK 96 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovas yra 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu, iš jo valstybei priteistina pusė žyminio mokesčio, mokėtino už patenkintą apeliacinio skundo reikalavimų dalį, t.y. 15,00 Eur (996,5x3/100/2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinus 7 procentus apeliantės turtinių reikalavimų, pusė ieškovo mokėtinų pašto išlaidų sudarytų 1,08 Eur (31,13x7/100/2), t.y. mažiau už CPK 96 straipsnio 6 dalyje nurodytą minimalią sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą, iš ieškovo atsakovei priteistą piniginę kompensaciją padidinant iki 2139,71 (dviejų tūkstančių šimto trisdešimt devynių eurų 71 ct) Eur, įpareigojant ją sumokėti per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį tokia pastraipa:

„Pripažinti atsakovės I. S. asmeninės nuosavybės teisę į 60 Eur vertės keramikines gėles ir 150 Eur vertės elektrinį židinį, esančius pas ieškovą A. I.“.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 (penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėNijolia IndreikienėIzolda Nėnienė