Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-08-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1144-459/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-22
Bylos Nr.
2S-1144-459/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04396-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1144-459/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04396-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ (skolininkas) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0075/18/00193 antstolės priimtą 2018 m. kovo 8 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Aktas), nes Aktas surašytas vadovaujantis tik išieškotojos UAB ‚Agrovet“ rašytiniais paaiškinimais ir yra nemotyvuotas, jame nenurodyta jokių konkrečių faktų, kurie patvirtintų nutarties nevykdymą. Nurodė, kad vykdo 2014 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau tekste – ir Nutartis), kurioje uždrausta nutraukti ar kitaip apriboti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą abonentei UAB „Agrovet“. Apie Nutarties vykdymą informavo antstolę, kai 2018 m. vasario 22 d. gavo 2018 m. vasario 20 d. antstolės Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nurodė, kad dėl sumažėjusio vandens slėgio, dėl ko sutrinka (ar sutriko) išieškotojui vandens tiekimas, yra kaltas išieškotojas, nes turi sumontavęs neteisingai parinktus vandens siurblius ir taip, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, priverstiniu būdu pasiurbiant vandenį iš vandentiekio tinklų, linijoje sudaromas neigiamas slėgis.

2. Antstolė 2018 m. gegužės 14 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo, nepanaikino Akto ir vadovaudamasi LR CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka prašo teismo spręsti klausimą dėl skolininko nubaudimo už 2014 m. gegužės 21 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą (nutartis priimta Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-78-460/2014). Antstolė pažymėjo, kad 2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. kovo 2 d. išieškotojas informavo, kad skolininkas sistemingai nevykdo minėtos teismo nutarties, ir pateikė rašytinius įrodymus. Be to, Akte antstolė pažymėjo, kad skolininkas dėl minėtų faktų, t. y. dėl išieškotojo pateiktų įrodymų, nepasisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjos AB „Klaipėdos vanduo“ skundą patenkino; panaikino vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės priimtą 2018 m. kovo 8 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); antstolės A. R. Ž. pareiškimo netenkino. Teismo motyvai:

3.1. Nurodė, kad skolininkė tiek skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose neneigia, kad 2014 m. kovo 25 d. įrengė momentinio debito reguliavimo čiaupą (t. y. srauto ir slėgio reguliavimo vožtuvą) vandentiekio įvade į UAB „Agrovet“ (čiaupas nuimtas 2018 m. birželio 15 d.) ir taip apribojo iš vandenvietės paduodamo vandens kiekį, kad išieškotojas, siurbdamas didesnį vandens kiekį iš vandentiekio įvado, nei tiekiama, ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, neviršytų vandenvietės pajėgumų, dėl ko atsiranda vandens slėgio svyravimų ir vandens tiekimo sutrikimų tinkluose. Taip pat pažymėjo, kad jei vandens slėgis svyruoja, tai svyravimai galimi tik pačiam išieškotojui nesilaikant teisės aktų reikalavimų, priverstiniu būdu siurbiant vandenį iš vandentiekio tinklų. Taip vykdant neteisėtą vandens siurbimą slėgis nukrenta iki nulio. Išieškotojo vandentiekio įvade įrengus momentinio vandens debito reguliavimo čiaupą, siekta užtikrinti optimalų vandentiekio veikimą, išvengiant didžiulio vandens slėgio svyravimų, kurių atsirasdavo dėl išieškotojo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl savavališko priverstinio vandens siurbimo. Šių aplinkybių antstolė neįvertino, todėl Aktas naikintinas kaip neatitinkantis faktinės ir teisinės padėties dėl Nutarties nevykdymo.

3.2. Nurodė, kad antstolė su pareiškimu dėl baudos skyrimo, jei nevykdoma Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą – Klaipėdos apygardos teismą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Suinteresuotas UAB „Agrovet“ pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininkės pareiškimą atmesti; antstolės priimtą 2018 m. kovo 8 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už 2014 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties nevykdymą tenkinti. Skundo motyvai:

4.1. Nurodo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ įrengė momentinio debito reguliavimo čiaupą, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje nurodytais teiginiais apie tai, jog neva skolininkė vykdo 2014 m. gegužės 21 d. teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-541-460/2014 reikalavimus, draudžiančius nutraukti arba kitaip apriboti geriamojo vandens tiekimą UAB „Agrovet“.

4.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl geriamojo vandens trūkumo UAB „Agrovet“ gamybinėje bazėje buvo patirti milžiniški nuostoliai. AB „Klaipėdos vanduo“ nutarties tyčia nevykdė latentiniu būdu, t. y. nepateikdama gamybai reikalingo geriamojo vandens kiekio per gamybos valandas, o tik dozuotai tiekdama geriamąjį vandenį sumažintu debitu per ištęstą valandų skaičių. Dėl geriamojo vandens tiekimo ribojimo mėsos perdirbimo bendrovėje susidarydavo prastovos, gesdavo įranga, bendrovė nebegalėdavo laiku įvykdyti klientų užsakymų ir gaudavo didžiules baudas. Esant nepakankamam momentiniam geriamojo vandens debitui UAB „Agrovet“ gamybinė įranga veikia netinkamai arba visai neveikia.

4.3. Nurodo, kad ginčijamoje nutartyje neatsižvelgta į faktą, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pripažino, jog Kretingalės vandenvietė ir vandens ruošykla dirba be sutrikimų, tačiau, nepaisant to, AB „Klaipėdos vanduo“ ir toliau netiekia 2016 m. vasario 7 d. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigoto patiekti geriamojo vandens kiekio. Nors skolininkė dėjosi nežinanti abonentės geriamojo vandens suvartojimo poreikių, tačiau, remiantis 2016 m. vasario 7 d. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų 2 straipsnio 1.3 punktu ir 1.4 punktu, vandens tiekėjas, t. y. AB „Klaipėdos vanduo“, įsipareigojo patiekti abonentei UAB „Agrovet“ šalto geriamojo vandens kiekius – 250 kub. m per parą arba 25 kub. m per val.

4.4. Nurodo, kad ginčijamoje nutartyje nenurodyta, kokie konkretūs faktai patvirtina, jog išieškotoja įsirengė neteisėtai sumontuotus vandens siurblius, todėl padarytos klaidingos išvados.

4.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant, kad byla galbūt buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, byla turėjo būti perduota nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui, tačiau tai jokiu būdu nesudarė pagrindo antstolės pareiškimo netenkinti ir panaikinti antstolės priimtą 2018 m. kovo 8 d. Aktą.

2. Pareiškėja AB „Klaipėdos vanduo“ vadovaudamasi CPK 42 straipsnio 1 dalimi pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Rašytinių paaiškinimų motyvai:

5.1. Nurodo, kad UAB „Klaipėdos vanduo“ veiksmai laikinai įrengiant momentinį vandens reguliavimo čiaupą buvo susiję ne su teisme nagrinėtu ginču dėl tarpusavio įsiskolinimo ir byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. jų (ne)tinkamu vykdymu, o su naujomis aplinkybėmis – UAB „Agrovet“, kaip pramoninio vandens vartotojos, pradėtu vykdyti priverstiniu didesnio tiekiamo vandens kiekio siurbimu.

5.2. Nurodo, kad įrengė UAB „Agrovet“ vandentiekio tinklų įvade momentinio debito reguliavimo čiaupą ne tam, kad nutrauktų ar kažkaip apribotų vandens tiekimą UAB „Agrovet“ ir tokiu būdu žlugdytų šios bendrovės verslą, o tam, kad užtikrintų optimalų vandentiekio veikimą, būtų išvengta didžiulių vandens slėgio svyravimų, kurių atsirado dėl UAB „Agrovet“ neteisėtų veiksmų, t. y. savavališko priverstinio vandens siurbimo.

5.3. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1649-186/2018 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 21 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

7. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, panaikintas antstolės priimtas Aktas ir netenkintas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

8. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja AB „Klaipėdos vandenys“ įstatymo jai suteikta teise pateikti atsiliepimą į UAB „Agrovet“ atskirąjį skundą nepasinaudojo, apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, prie jų pridėdama naujus pirmosios instancijos teisme nevertintus rašytinius įrodymus, tačiau pateikė argumentus, pagrindžiančius jų pridėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2005). Kadangi nauji įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių padarinių ir nėra pagrindo išvadai, jog šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas pažymi, jog apeliantė atskirajame skunde iš esmės pakartoja bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teiktus argumentus, nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis – tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, akivaizdu, kad visos apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, aptartos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad aptariamos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-78-460/2014. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovės (pareiškėjos AB „Klaipėdos vanduo“) ieškinį patenkino iš dalies, o atsakovės (UAB „Agrovet“) priešieškinio dalį paliko nenagrinėtą, kitą dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi panaikino tik sprendimo dalis, kuriomis ieškovei iš atsakovės priteista 351 948,39 Eur skola už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., 6 proc. metinės palūkanos nuo šios sumos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Taigi, teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas ginčas dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų AB „Klaipėdos vanduo“ teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei tvarkymo paslaugas apimties, taip pat sprendimo dalis, kuria palikti nenagrinėti / atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimai, įsiteisėjo.

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1649-186/2018 pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad kadangi šalių ginčas dėl to, kurios sutarties nuostatomis (2016 m. vasario 17 d. ar 2008 m. gruodžio 1 d.) turi būti vadovaujamasi ieškovei teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas atsakovei, yra jau išspręstas, o bylos nagrinėjimas tęsiasi tik dėl skolos už laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. ieškovės suteiktas paslaugas atsakovei, nebeliko aplinkybių, kurios sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės nurodyta apimtimi. Įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi nustatyta, kad ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ teikia atsakovei UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos pagal 2016 m. vasario 17 d. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Šioje sutartyje bei ieškovės paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra numatyti atvejai, kai ieškovė turi teisę apriboti, sustabdyti ar nutraukti paslaugų teikimą paslaugų gavėjui. Šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tolesnis galiojimas, kai minėta ginčo dalis jau yra galutinai išspręsta, nepagrįstai suvaržo ieškovės teisių įgyvendinimą ir dėl to nebėra užtikrinama šalių interesų pusiausvyra. Teismas nurodė, kad įsiteisėjus 2017 m. balandžio 19 d. teismo sprendimo daliai, kuria palikti nenagrinėti / atmesti visi atsakovės (AB „Agrovet“) priešieškinio reikalavimai, 2014 m. gegužės 21 d. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas teismo nustatyta apimtimi nebeatitinka šio instituto tikslo ir paskirties. Atsakovės ūkinės veiklos tęstinumo užtikrinimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, o ieškovė tokiu būdu neprašo užtikrinti jos naudai priimto sprendimo dalies, kuri įsiteisėjo, įvykdymo.

13. Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė 2014 m. gegužės 21 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad kadangi byla dėl skolos už laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. ieškovės suteiktas paslaugas atsakovei dar neišnagrinėta, tikslinga taikyti ieškovei draudimą nutraukti ar kitaip apriboti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą atsakovei UAB „Agrovet“ už šiuo laikotarpiu susidariusią skolą. Todėl tenkintas alternatyvus ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant, kad ieškovei draudžiama nutraukti ar kitaip apriboti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą atsakovei už skolas, susidariusias nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., bet šie apribojimai netaikomi esant kitoms teisės aktuose ir 2016 m. vasario 17 d. Šalto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygose numatytoms aplinkybėms.

14. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi padarytas išvadas ir nustatytus pakeitimus, matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja – ieškovei (pareiškėjai) draudžiama nutraukti ar kitaip apriboti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą atsakovei (apeliantei) už skolas, susidariusias tik nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., tačiau negalioja esant kitoms aplinkybėms, taip pat ir už kitu laikotarpiu susidariusias skolas.

15. Apeliantė nurodo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ įrengė momentinio debito reguliavimo čiaupą, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje nurodytais teiginiais apie tai, jog neva skolininkė vykdo 2014 m. gegužės 21 d. teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-541-460/2014 reikalavimus, draudžiančius nutraukti arba kitaip apriboti geriamojo vandens tiekimą UAB „Agrovet“.

16. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliantės teiginiais, kadangi UAB „Klaipėdos vanduo“ veiksmai laikinai įrengiant momentinį vandens reguliavimo čiaupą buvo susiję ne su teisme nagrinėtu ginču dėl tarpusavio įsiskolinimo, susidariusio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., ir jame taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. jų tinkamu ar netinkamu vykdymu, o su naujomis aplinkybėmis – UAB „Agrovet“, kaip pramoninio vandens vartotojos, pradėtu vykdyti priverstiniu didesnio tiekiamo vandens kiekio siurbimu. Dėl šių UAB „Agrovet“ veiksmų visoje vandens tiekimo linijoje nukrisdavo tiekiamo vandens slėgis ir susiformuodavo dideli momentiniai vandens slėgio kitimai, kas kėlė grėsmę visiems AB „Klaipėdos vanduo“ tiekiamo geriamo vandens vartotojams (duomenys neskelbtini) miestelyje. AB „Klaipėdos vanduo“ įrengė UAB „Agrovet“ vandentiekio tinklų įvade momentinio debito reguliavimo čiaupą ne tam, kad nutrauktų ar apribotų vandens tiekimą UAB „Agrovet“, o tam, kad užtikrintų optimalų vandentiekio veikimą, išvengiant didelio vandens slėgio svyravimų, kurių atsirado dėl UAB „Agrovet“ savavališko priverstinio vandens siurbimo. Būtent tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje.

17. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl geriamojo vandens trūkumo UAB „Agrovet“ gamybinėje bazėje buvo patirti milžiniški nuostoliai. AB „Klaipėdos vanduo“ nutarties tyčia nevykdė latentiniu būdu, t. y. nepateikdama gamybai reikalingo geriamojo vandens kiekio per gamybos valandas, o tik dozuotai tiekdama geriamąjį vandenį sumažintu debitu per ištęstą valandų skaičių. Dėl geriamojo vandens tiekimo ribojimo mėsos perdirbimo bendrovėje susidarydavo prastovos, gesdavo įranga, bendrovė nebegalėdavo laiku įvykdyti klientų užsakymų ir gaudavo didžiules baudas. Esant nepakankamam momentiniam geriamojo vandens debitui UAB „Agrovet“ gamybinė įranga veikia netinkamai arba visai neveikia.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. UAB „Agrovet“ nepateikė jokių įrodymų dėl nurodomų nuostolių, kilusių dėl pareiškėjos AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmų, gautų baudų, netinkamai veikiančios arba visai neveikiančios gamybinės įrangos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės nurodomų aplinkybių kaip deklaratyvių nevertino.

19. Apeliantė nurodo, kad ginčijamoje nutartyje neatsižvelgta į faktą, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pripažino, jog Kretingalės vandenvietė ir vandens ruošykla dirba be sutrikimų, tačiau, nepaisant to, AB „Klaipėdos vanduo“ ir toliau netiekia 2016 m. vasario 7 d. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigoto patiekti geriamojo vandens kiekio.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 26 d. tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Agrovet“ buvo pasirašytas susitarimas dėl skolų grąžinimo, kuriame numatyta sąlyga, kad, UAB „Agrovet“ pažeidus bent vieną susitarime nurodytą skolos grąžinimo terminą ar mokėtiną sumą, per 3 darbo dienas bus nutrauktas vandens tiekimas be atskiro įspėjimo. UAB „Agrovet“ pažeidus minėto susitarimo sąlygas, 2019 m. balandžio 9 d. UAB „Agrovet“ buvo nutrauktas geriamojo vandens tiekimas. Kadangi UAB „Agrovet“ iki šiol nepadengia susitarime numatytų įsiskolinimų, vandens tiekimas nėra atnaujintas. Taigi, atsižvelgiant į naujas aplinkybes ir naują tarp šalių sudarytą susitarimą, spręstina, kad faktas, jog AB „Klaipėdos vanduo“ pripažino, kad (duomenys neskelbtini) vandenvietė ir vandens ruošykla dirba be sutrikimų, neturi teisinės reikšmės tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimui, kadangi apeliantė šiuo faktu remiasi, reikalaudama pareiškėjos laikytis Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

21. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja – ieškovei (pareiškėjai) draudžiama nutraukti ar kitaip apriboti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą atsakovei (apeliantei) už skolas, susidariusias tik nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., tačiau negalioja 2019 m. vasario 26 d. sudarytam susitarimui dėl skolų grąžinimo, nes tai nepagrįstai suvaržytų AB „Klaipėdos vanduo“ teisių įgyvendinimą ir dėl to nebūtų užtikrinama šalių interesų pusiausvyra.

22. Apeliantė nurodo, kad ginčijamoje nutartyje nenurodyta, kokie konkretūs faktai patvirtina faktą, jog išieškotoja neteisėtai sumontavo vandens siurblius, todėl padarytos klaidingos išvados.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė teismui įrodymus apie tai, kad UAB „Agrovet“ yra sumontavusi vandens siurblius, kuriais siurbiamas vanduo iš geriamojo vandens tiekimo vamzdyno (darbuotojų paaiškinimas (I t., b. l. 118). Taip pat išdėstė motyvus, dėl ko toks siurblių sumontavimas yra neteisėtas. Tuo tarpu UAB „Agrovet“ teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų paneigti AB „Klaipėdos vanduo“ teiginiai ir pateikti įrodymai. Pažymėtina, kad UAB „Agrovet“ atskirajame skunde patvirtina, kad tokie siurbliai buvo įrengti, tačiau pateikia savo vertinimą apie tokių siurblių pastatymo teisėtumą, teigdama, kad jokia institucija niekada nėra konstatavusi neteisėto geriamojo vandens siurbimo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimai, draudžiantys be geriamojo vandens tiekėjo suderinimo siurbti vandenį iš įvado, yra nustatyti teisės akte – statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 170 punkte. Abonentui leidžiama siurbti vandenį iš įvado tik su geriamojo vandens tiekėju suderinta tvarka. Šios teisės normos privalo laikytis bet kuris geriamojo vandens vartotojas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Agrovet“ neteisėtai sumontavo vandens siurblius, laikytina pagrįsta.

25. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismui sprendžiant, kad byla galbūt buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, byla turėjo būti perduota nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui, tai jokiu būdu nesudarė pagrindo antstolės pareiškimo netenkinti ir panaikinti antstolės priimtą 2018 m. kovo 8 d. Aktą.

26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika ir 2017 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, pateiktu išaiškinimu ir nurodė, kad antstolė pareiškimą dėl baudos skyrimo, jei nevykdoma Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusiam teismui – Klaipėdos apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog AB „Klaipėdos vanduo“ nepažeidė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl teisėtai panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0075/18/00193 antstolės priimtą 2018 m. kovo 8 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė