Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. I. OU ieškinį atsakovui K. J. dėl skolos ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „R.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

19. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Taigi, šioje byloje būtina nustatyti ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus; ar atsakovas padarė žalą ieškovei ir ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos. Nenustačius bent vienos būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

26. Sutarties Bendrųjų sąlygų 12.8 punkte buvo nustatyta trečiojo asmens UAB „R.“ teisė atlikti išsamią automobilio patikrą ir pareikšti atsakovui pretenziją dėl nustatytų nematomų automobilio trūkumų. Analogiška išlyga buvo įtraukta ir į 2022-10-14 Transporto priemonės grąžinimo–priėmimo aktą. Tačiau nei Sutartyje, nei kituose su ja susijusiuose dokumentuose nėra sąlygų, kad trečiojo asmens vienašališkai atliktos automobilio apžiūros išvados turėtų išskirtinę įrodomąją galią, kilus ginčui tarp bendrovės ir atsakovo dėl automobilio trūkumų fakto. Teismo vertinimu šalių sudaryta sutartis pagal subjektų ir dalyko kriterijus yra vartojimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis), todėl sutarties Bendrosios sąlygos, reglamentuojančios grąžinto automobilio defektų nustatymą, turi būti aiškinamos atsakovui kaip vartotojui palankesniu būdu (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Pabrėžti, jog ieškovės pateikta automobilio remonto sąmata pati savaime negali pagrįsti automobilio trūkumų, jų susidarymo priežasties, kada šie trūkumai atsirado ir kokiu laikotarpiu.

27. Byloje nustatyta, jog atsakovui naudotis ir valdyti buvo perduotas ne naujas automobilis (pagamino metai 2009 m., rida perdavimo atsakovui metu – 175882 km). 2022-06-18 priėmimo – perdavimo akte Nr. PA18062022/0081 sudarytame tarp pardavėjo D. G. ir pirkėjo UAB „R.“ ir gavėjo K. J. nurodoma, jog automobilis turi kėbulo, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų defektų, kurie įvardijamai kaip kosmetiniais defektais, stabdžių apsauga, taip pat salono apdailos bei įrangos, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, kurie įvardijami kaip kosmetiniai defektai, neveikia bagažinės pakėlėjas, automobilis neturėjo eismo įvykių (2022-06-18 priėmimo-perdavimo akto Nr. PA18062022/0081 4, 5 punktai). Trečiajam asmeniui perimant automobilį iš atsakovo 2022-10-14 Transporto priemonės grąžinimo–priėmimo akte atlikti įrašai, kad automobilio rida 191 173 km, aprašyti defektai – 1) nėra apiplovimo dangtelio bei 2) nėra priekinio bamperio atšvaito. Taip pat akte kaip standartinė sąlyga įrašyta išlyga: „Klientas patvirtina, kad jam yra žinoma ir jis sutinka, kad Transporto priemonės grąžinimo–priėmimo metu užfiksuojami tik žymūs vizualiai matomi Transporto priemonės apgadinimai ir R. turi teisę, Klientui nedalyvaujant, atlikti pilną Transporto priemonės patikrą tikslu nustatyti galimus trūkumus ir/ar gedimus.“ Kiti remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui taikomi defektai - 2) radijas-remontas (neveikia pagarsinimo mygtukas), 3) pavaros perdavimo skirstytuvas – remontas, 8) gal. K.P. durų vidinė apdaila apdraskyta – keitimas, 11) nesandari dujų sistema – remontas, 15) pakaba – remontas buvo nustatyti, atlikus patikrą UAB „E. S.“. Tačiau ieškovės pateikta UAB „E. S.“ parengta sąmata nepatvirtina nei sąmatoje nurodytų gedimų faktų, nei jų ryšio su atsakovo veiksmais rūpinantis automobilio priežiūra, nei kada trūkumai atsirado ir dėl kieno veiksmų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad automobilio patikra, kurią atliko UAB „E. S.“, būtų buvusi užfiksuota ar kad būtų vizualiai fiksuoti remonto sąmatoje aprašyti automobilio defektai (gedimai). Nei sąmatoje, nei kituose dokumentuose nėra aprašyta, kokie tiksliai gedimai buvo nustatyti, kokios priežastys lėmė gedimus (ar netinkama priežiūra, ar natūralus nusidėvėjimas), be to nėra aišku, kaip ieškovė nustatė, kurie trūkumai atsirado dėl atsakovo veiksmų, o kurie ne, kodėl už šių trūkumų atsiradimą kaltas atsakovas ir kokių atsakovas neatliko veiksmų, kurie lėmė ieškovės nurodomų defektų atsiradimą. Juo labiau, kad atsakovas 2022-10-12 telefoninio pokalbio metu su UAB „R.“ atstovei nurodė, kad atsakovas visą naudojimosi laikotarpį buvo patenkintas automobiliu. Prieš įsigijimą buvo keletas defektų, kurie buvo pažymėti, jis juos ištaisė, nupoliravo, užtamsino langus, atliko cheminį valymą, kas neveikė, viskas buvo sutvarkyta, kad veiktų (DOK-12528, Priedas Nr. 5 2022-10-12 telefoninio pokalbio įrašas). Taigi UAB „E. S.“ sąmatos duomenys objektyviai negali būti patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, ieškovė neprašė byloje skirti ekspertizės, apklausti asmenų, kurie atliko automobilio apžiūrą bei nustatė trūkumus. Be to, byloje duomenų apie tai, kad atsakovui buvo sudarytos galimybės dalyvauti defektacijos nustatyme bei automobilio apžiūroje, ar suteikta galimybė pačiam atlikti automobilio patikrą, nėra. Atsakovas nurodė, jog apžiūros atlikime nedalyvavo, į atliekamą apžiūrą nebuvo kviečiamas. Teismo vertinimu svarbu pažymėti ir tai, jog trečiajam asmeniui įsigyjant transporto priemonę pagal 2022-06-18 sutartį, ginčo automobilio patikra nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovės nurodomi transporto priemonės defektai atsirado būtent atsakovo transporto priemonės naudojimo metu.

29. Taip pat svarbu pažymėti, jog nei vienas iš sąmatoje įrašytų defektų (gedimų) nepaminėtas 2022-11-22 pardavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nors UAB „E. S.“ sąmatoje nurodytų defektų (gedimų) pradinė kreditorė netvarkė, tačiau, jeigu nustatyti defektai ir gedimai iš tiesų buvo, teismo vertinimu, jie taip pat turėjo būti fiksuoti 2022-11-22 transporto priemonės pardavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau to nebuvo padaryta, minėtoje sąskaitoje apskritai jokie defektai nebuvo nurodyti.

30. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. kad jis netinkamai rūpinosi automobilio technine būkle, jo neprižiūrėjo ir tai lėmė ieškovės nurodomų automobilio defektų atsiradimą, be to neįrodė, jog šie defektai atsirado būtent atsakovo transporto priemonės valdymo metu. Byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė sutartinę prievolę rūpintis ginčo automobilio techninės būklės priežiūra (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas; kt. ). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; kt.). Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo našta pagrįsti, kad egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis).

32. Teismo vertinimu ieškovė nepagrindė žalos fakto. Byloje nustatyta, kad automobilis nebuvo remontuojamas. Tai yra, išlaidos remontui nebuvo patirtos. Šių išlaidų ieškovė ir nebepatirs, nes automobilis jau parduotas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškovė teigia, kad dėl nustatytų defektų sumažėjo automobilio vertė, todėl automobilį pardavė tik už 7000,00 Eur vietoj 8495-9150 Eur vidutinės rinkos kainos ir šį argumentą grindžia tuo, jog analogiško ginčo automobilio vidutinė rinkos vertė be trūkumų, kurie aprašyti UAB „E. S.“ sąmatoje, pagal viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenis automobilio pardavimo metu buvo 9150 Eur (su PVM), o pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą kainų analizę panašios transporto priemonės kaina svyruoja nuo 8495 – 9150 Eur ir už šių kainų skirtumą yra atsakingas atsakovas (Sutarties Bendrųjų sąlygų 12.11 punktas). Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais. Kaip matyti, ieškovė, apskaičiuodama automobilio rinkos vertę, remiasi viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, nurodo (duomenys neskelbtini) pateiktą kainų analizę panašios transporto priemonės kainos intervalą nuo 8495 – 9150 Eur, tačiau jie yra orientaciniai ir jokiu būdu neįrodo būtent ginčo automobilio rinkos vertės. Ieškovė nepateikė duomenų, kokia buvo ginčo transporto rinkos vertė sudarant sutartį, kokia reali transporto vertė buvo, kai ji buvo sugrąžinta. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų už kokią kainą buvo pardavinėjama transporto priemonė.

34. Teismo vertinimu sprendžiant dėl ieškovės nurodomos žalos svarbu ir tai, jog nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog automobilio pardavimo kainos dydį – potencialų automobilio rinkos vertės sumažėjimą, lėmė būtent UAB „E. S.“ sąmatoje aprašyti ir nustatyti defektai. Juo labiau, kad, kaip nustatyta byloje, sąmatoje aprašyti transporto priemonės defektai (gedimai) nebuvo nurodyti pardavimo sutartyje. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kaip tiksliai buvo organizuotas ir įvykdytas automobilio pardavimas. Taigi ieškovė neįrodė, kad automobilis buvo parduotas už didžiausią galimą gauti kainą ir kad pardavimo kainą lėmė konkretūs atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių pablogėjo automobilio būklė, o ne trečiojo asmens UAB „R.“ pasirinkimas dėl automobilio pardavimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog jos nurodomas skirtumas tarp automobilio pardavimo kainos ir galimos vidutinės tokių pačių automobilių rinkos vertės, buvo nulemtas atsakovo veiksmų.

35. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, taip pat atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir tariamos žalos. Ieškovė nepateikė duomenų pagrindžiančių faktiškai jos dėl transporto priemonės BMWX5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patirtą žalos dydį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1101,10 Eur transporto priemonės atstatymo išlaidas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl netesybų (delspinigių), kompensacijos priteisimo ir Sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis.

37. Teismas nurodo, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnis).

38. Nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra verslininkas – juridinis asmuo savo verslo tikslais sudarantis sutartis verslininko naudai (CK 6.228¹ straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovas šiuo atveju sutartį su ieškove sudarė ir paslaugą įsigijo kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalis). Ginčo sutartis buvo sudaryta, siekiant patenkinti privačius asmens poreikius, t. y. automobilis asmeniniam naudojimui, su tikslu įsigyti transporto priemonę.

39. Atsižvelgiant į ginčo sutarties prigimtį, bei į nustatytas sutarties sudarymo ir kitas aplinkybes, Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis kvalifikuotina, kaip vartojimo sutartis, todėl ginčo santykiui taikytinos ne tik bendrųjų sutarčių teisės normos, bet ir specialiosios taisyklės, užtikrinančios vartotojo teisių apsaugą.

40. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga nuosekliai pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų, arba sąžiningumo kontrolės, aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį ir joje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

42. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, preziumuojama kaip nesąžininga. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Vienas tokių įstatymų yra Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi.

43. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Sutarties 10.3 punktas nustato, jog gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai iki 1 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Tačiau ieškovė, nors sutartyje numatytas 1 proc. delspinigių dydis, apskaičiuodama netesybas taikė mažesnį – 0,05 proc. delspinigių dydį, t. y. savo iniciatyva sumažino delspinigių dydį bei paskaičiavo 183,88 Eur netesybų (delspinigių), nuo transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų 1101,10 Eur sumos už laikotarpį nuo 2022-10-18 iki 2023-09-17 pagal Sutarties Bendrųjų nuostatų 10.3 punktą – 0,05 proc. per dieną už 334 dienas. Šiuo atveju pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Todėl ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma, paskaičiuota už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, yra aiškiai per didelė, tokio dydžio delspinigiai laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Be to Sutarties 10.3 punktas nenumato delspinigių skaičiavimo už teismo sprendimu priteistinus nuostolius (žalą), nėra nurodoma nuo kokių konkrečių sumų mokami delspinigiai, juo labiau, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, ieškovė nuostolių nepatyrė. Remiantis aukščiau išdėstytais teiginiais dėl maksimalaus 180 dienų laikotarpio, neįvardijus nuo kokių pagal šią sutartį mokėtinų sumų skaičiuojamos netesybos, be to teismui konstatavus, jog ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė išlaidas, teismas sprendžia, jog reikalaujamas netesybų dydis (183,83 Eur) neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, teisės aktų reikalavimų delspinigiams, todėl ši Sutarties sąlyga vertintina, kaip nustatanti neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą, taigi šiuo atveju taikytina CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta sutarties sąlygos nesąžiningumo prezumpcija.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, nustatančia neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių susitarimas dėl netesybų, t. y. Sutarties Bendrųjų nuostatų 10.3 punkte numatyta sąlyga, kuria įtvirtintas šalių susitarimas dėl netesybų ir jų dydžio, neįvardijant konkrečių sumų, nuo kurių skaičiuojami delspinigiai, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia.

45. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos negali būti priimti tinkamo sprendimo. Vartojimo sutarčių sąlygos turi būti rašomos aiškia, suprantama kalba ir vartotojui faktiškai turi būti suteikiama galimybė išnagrinėti visas sąlygas. Tarp šalių sudarytos sutarties Bendrųjų nuostatų 13.2 punktas numatė, jog gavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą nesant esminiams Sutarties pažeidimams, numatytiems Bendrųjų nuostatų 13.1.1 – 13.1.3 punktuose, raštu įspėjus davėją apie nutraukimą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Gavėjas privalo sumokėti davėjui visus Bendrųjų nuostatų 6.2 punkte nustatytus mokėjimus bei įmokas, kurių terminas jau suėjo (Sutarties Bendrųjų nuostatų 13.3.2.1, 13.3.2.1.1., 13.3.2.1.2 punktai). Sutarties bendrųjų nuostatų 6.2 punkte numatyta, kad šalys aiškiai išreiškia savo valią ir patvirtina, kad gavėjas turi sumokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su transporto priemonės gabenimu ir perdavimu, taip pat transporto priemonės eksploatavimo, priežiūros ir remonto išlaidas. Be to, gavėjas sumoka registracijos mokesčius, baudas ir kitas sumas, valstybės ir vietos valdžios nustatytus muitus, rinkliavas ir mokesčius, įskaitant PVM, bet tuo nepasiribojant (taip pat netesybas (baudas ir delspinigius) dėl laiku nesumokėtų muitų, rinkliavų ir mokesčių), bet kokio pobūdžio baudas, padengia valiutos keitimo nuostolius, moka draudimo įmokas ir kompensacijas (įskaitant draudimo franšizę). Davėjo prašymu gavėjas pateikia davėjui minėtų mokesčių ir kitų sumų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

46. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 258,63 Eur kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui. Sutarties Bendrųjų nuostatų 12.4 punkte numatyta, kad pasibaigus transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminui ir gavėjui nepasinaudojus savo teise įsigyti transporto priemonę, gavėjas ne vėliau kai kitą darbo dieną po transporto priemonės valdymo ir naudojimosi termino pabaigos, grąžina davėjui transporto priemonę. Pažymėtina, kad Sutarties bendrųjų nuostatų 12.4 punktas numato galimybę atsakovui grąžinti transporto priemonę anksčiau laiko, tačiau jokių nuorodų į Sutarties sąlygas, kuriose būtų numatyta atsakomybė ir pareiga, sutartį nutraukus ir jai pasibaigus anksčiau joje nustatyto termino, mokėti kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą, nėra nurodyta. Kaip jau nustatyta byloje, atsakovas automobilį trečiajam asmeniui UAB „R.“ 2022-10-15 pristatė pats, trečiasis asmuo jokių išlaidų dėl automobilio grąžinimo nepatyrė, Sutartyje sąlygų, įpareigojančių mokėti kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą, nenumatyta, nors pareiga tinkamai informuoti vartotoją apie sutarties sąlygas tenka sutartį pateikusiai šaliai, todėl teismo vertinimu, toks pareigos nustatymas, kai reikalaujama išlaidų atlyginimo, kuomet jos nėra patirtos ir vartotojas prieš sudarant sutartį su jos sąlygomis nėra supažindinamas, yra nesąžiningas vartotojų atžvilgiu.

47. Teismas konstatuoja, jog minėtą Sutarties Bendrųjų nuostatų 13.2 punkte numatytą sąlygą su nuoroda į Sutarties Bendrųjų nuostatų 6.2 punktą yra pagrindas pripažinti nesąžininga, nes ji nėra skaidri, šios sutarties sąlyga nėra aiški ir suprantama vartotojui. Taip pat Sutartyje nėra nurodyta sąlygų dėl kompensacijos už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui, Sutartyje aiškiai nurodytas nuomos įmokų mokėjimas visos sutarties galiojimo laikotarpiu, tačiau apie kompensacijos mokėjimą nekalbama. Sutartis buvo nutraukta 2022-10-15, kai transporto priemonė buvo grąžinta, todėl Sutarties 13.2 punkte numatytas 30 dienų terminas, suteikiantis teisę nutraukti Sutartį, įspėjus prieš 30 dienų, nebuvo aktualus. Atsakovui ši sąlyga paaiškinta nebuvo. Iki Sutarties nutraukimo aktualus tik nuomos įmokos mokėjimas už tai, kad transporto priemonė buvo valdoma ir ja naudojamasi. Minėtas aplinkybes, jog grąžinus automobilį prieš terminą skaičiuojamas tik nuomos įmokos mokėjimas ir jokie kiti mokesčiai neskaičiuojami, patvirtina byloje pateiktas 2022-10-12 telefoninio pokalbio įrašas su atsakovu ir UAB „R.“ atstove, kurio metu UAB „R.“ atstovė atsakovui paaiškino, jog po pokalbio atsakovui atsiųs prašymą dėl automobilio grąžinimo, po prašymo pateikimo atsakovas automobiliu gali naudotis 30 dienų, atsakovas per tą 30 dienų automobilį gali grąžinti jam patogiu laiku, tačiau už šį laikotarpį bus skaičiuojama nuomos mokesčio mėnesio mokėjimo suma (DOK-12528, Priedas Nr. 5 2022-10-12 telefoninio pokalbio įrašas). Taigi, toks mokestis už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui neturi būti taikomas ir atsakovui neturi kilti pareiga jo mokėti.

48. Sutarties 13.2 punkte numatyta sąlyga taip turi būti pripažinta ex officio kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu, kadangi ji nustato atsakomybę ir pareigą mokėti mokestį ir išlaidas tuo laikotarpiu, kuomet transporto priemonė atsakovo nebuvo valdoma ir naudojama, nes ji jau buvo grąžinta trečiajam asmeniui, pažeidžia vartotojo teises, nustatant jam nepagrįstą atsakomybę, šiuo Sutarties punktu nustatomas įspėjimo 30 dienų terminas, bet sutinkant Sutartį nutraukti anksčiau, juo remiantis, yra reikalaujama transporto priemonės grąžinimo mokesčio mokėjimo. Taigi, šios sutarties sąlyga gali būti aiškinama plečiamai, todėl akivaizdu, jog ją reikia aiškiai detalizuoti, pavyzdžiui, ar atsakovas pasinaudodamas nutraukti sutartį ir grąžinti automobilį per nustatytą terminą, turi atlikti transporto priemonės vertinimą, ar atsakomybė atsakovui grąžinus automobilį prieš terminą kyla automatiškai atlyginti visas išlaidas ir mokesčius, ar tik patirtas išlaidas, per kiek laiko reikia atlyginti ir t.t. Ši sąlyga pripažintina sąžiningumo kriterijams prieštaraujanti vartojimo sutarčių sąlygoms, iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojų teises ir interesus. Vadovaujantis CK 6.217 straipsniu, 6.483 straipsniu, 6.493 straipsniu, nepagrįstai yra ribojama atsakovo teisė nutraukti Sutartį prieš terminą bei nepagrįstai nustatoma atsakomybė už išnuomoto daikto grąžinimą prieš terminą. Šios sutarties sąlygą teismas pripažįsta nesąžininga ir negaliojančia.

49. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas šalių Sutarties Bendrųjų nuostatų 10.3 punkte numatytą sąlygą, kuria nustatyti 1 procento dydžio už kiekvieną dieną delspinigiai, nenumatant delspinigių skaičiavimo už teismo sprendimu priteistinus nuostolius (žalą) bei konkrečias sumas mokėtinas pagal Sutartį, bei Sutarties Bendrųjų nuostatų 13.2 punkte numatyta sąlyga, kuri nustato gavėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą nesant esminiams Sutarties pažeidimams, numatytiems Bendrųjų nuostatų 13.1.1 – 13.1.3 punktuose, raštu įspėjus davėją apie nutraukimą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, tuo pačiu įpareigojant gavėją sumokėti davėjui visus Bendrųjų nuostatų 6.2 punkte nustatytus mokėjimus bei įmokas, kurių terminas jau suėjo, pripažįsta nesąžiningomis, taigi jos yra niekinės, negalioja ir šalių nesaisto nuo Sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Š. S. be nesąžiningomis pripažintomis sąlygomis gali egzistuoti, todėl kitoms Sutarties sąlygoms tai nedaro įtakos.

50. Atsižvelgiant į tai, kad rašytinis šalių susitarimas dėl netesybų, t. y. Sutarties Bendrųjų nuostatų 10.3 punkte numatyta sąlyga, kuria įtvirtintas šalių susitarimas dėl netesybų ir jų dydžio, neįvardijant konkrečių sumų, nuo kurių skaičiuojami delspinigiai, taip pat Sutarties Bendrųjų nuostatų 13.2 punkte numatyta sąlyga, kuria įtvirtina teisė vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą nesant esminiams Sutarties pažeidimams, numatytiems Bendrųjų nuostatų 13.1.1 – 13.1.3 punktuose, raštu įspėjus davėją apie nutraukimą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, tuo pačiu įpareigojant gavėją sumokėti davėjui visus Bendrųjų nuostatų 6.2 punkte nustatytus mokėjimus bei įmokas, kurių terminas jau suėjo, teismo pripažintos negaliojančiomis, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 183,88 Eur netesybų (delspinigių), paskaičiuotų nuo transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų 1101,10 Eur sumos už laikotarpį nuo 2022-10-18 iki 2023-09-17 pagal Sutarties Bendrųjų nuostatų 10.3 punktą – 0,05 proc. per dieną už 334 dienas bei 258,63 Eur kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui yra atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

51. Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl skolos ir netesybų priteisimo iš atsakovo, atmestinas ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

52. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 295 bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 35 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 260 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 1219,09 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (39,33 Eur prašymo dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo paruošimas, 983,13 Eur atsiliepimo į ieškinį dėl skolos ir netesybų išieškojimo parengimas, suderinimas ir pateikimas teismui, 39,33 Eur prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paruošimas, 157,30 Eur pasiruošimas bylai ir atstovavimas teismo pasėdyje). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

54. Įvertinus tai, kad atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) nustatytų rekomendacinių advokato teikiamų paslaugų įkainių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1219,09 Eur bylinėjimosi išlaidas.

55. Teismas šioje byloje patyrė 7,93 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024-03-14 pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį atmetus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei iš ieškovės nepriteisiamos, nes neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo K. J. ir UAB „R.“ 2022-06-18 Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties Nr. RNTI18062022/0081 10.3 punkte įtvirtintą sąlygą, jog gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai iki 1 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo K. J. ir UAB „R.“ 2022-06-18 Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties Nr. RNTI18062022/0081 13.2 punkte įtvirtintą sąlygą, jog gavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą nesant esminiams Sutarties pažeidimams, numatytiems Bendrųjų nuostatų 13.1.1 – 13.1.3 punktuose, raštu įspėjus davėją apie nutraukimą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, tuo pačiu įpareigojant gavėją sumokėti davėjui visus Bendrųjų nuostatų 6.2 punkte nustatytus mokėjimus bei įmokas, kurių terminas jau suėjo.

Priteisti iš ieškovės O. I. OU, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbini), 1219,09 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniolikos eurų 09 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo K. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.