Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Klaipėdos bendrabutis“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

civilinė byla nutrauktina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nutraukus bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio numatytais pagrindais, pripažįstama, kad subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad sprendžiant klausimą, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014). Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-494/2010). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d, nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5415-965/2020 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“ dėl turtinės žalos priteisimo. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 90 Eur turtinės žalos atlyginimo, 7,33 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas dėl 2018 m. sausio 4 d. draudžiamojo įvykio metu sulietų patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ieškovė patalpų draudėjui išmokėjo dėl namų turto sugadinimo kilusią 90 Eur žalą, kadangi atsakovė yra nurodyto pastato administratorė, ji privalėjo prižiūrėti savo administruojamo pastato bendro naudojimo objektus, ar jų būklė atitinka techninius reikalavimus, o atsakovė šių pareigų neatliko, dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdyno ieškovės apdraustam turtui atsirado žala.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5415-965/2020 atmetė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“ dėl turtinės žalos priteisimo, ir konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad vandens pratekėjimo šaltinis buvo iš bendro naudojimo objekto ir patalpos užliejimo židinio vieta yra atsakovės atsakomybės ribose; kad ieškovė neįrodė (ir net neįrodinėjo) atsakovės deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų (jų viseto). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 24 d., ieškovės nebuvo skundžiamas, o nagrinėjamu atveju ieškovė teismui taip pat nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų patalpos užliejimo židinio vietą.

Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi res judicata galia reiškia, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-230-969/2015). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo vertinti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

Teismas konstatuoja, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-5415-965/2020 ir civilinėje byloje Nr. e2-1466-676/2021 dalyvauja tos pačios šalys, buvo įrodinėjamos ir nustatinėjamos tos pačios aplinkybės, susijusios su draudžiamuoju įvykiu, įvykusiu 2018 m. sausio 4 d.. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ antrą kartą pareiškė reikalavimą, dėl to paties dalyko, tuo pačių pagrindu (dėl turtinės žalos priteisimo) ir tarp tų pačių šalių.

Kadangi jau po ieškinio priėmimo nustatyta, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, civilinė byla Nr. e2-1466-676/2021 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 293 straipsnio 3 punktu, teismas

nutaria:

nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1466-676/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos bendrabutis“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.