Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-10-23 · Civilinė byla Nr. e2-5415-965/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-23
Bylos Nr.
e2-5415-965/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02987-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
uždarajai akcinei „Klaipėdos bendrabutis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5415-965/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02987-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.14 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei „Klaipėdos bendrabutis“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 90 Eur turtinės žalos atlyginimo, 7,33 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. draudžiamojo įvykio metu buvo sulietos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ieškovė patalpų draudėjui išmokėjo dėl namų turto sugadinimo kilusią 90 Eur žalą. Kadangi atsakovė yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, ji privalėjo prižiūrėti savo administruojamo pastato bendro naudojimo objektus, ar jų būklė atitinka techninius reikalavimus. Kadangi atsakovė šių pareigų neatliko, dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdyno ieškovės apdraustam turtui atsirado žala.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad namo administratoriaus pareigas ji vykdė tinkamai, o už bendro naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą buvo atsakingas techninis prižiūrėtojas sudarytos techninės priežiūros sutarties pagrindu. Kadangi nenustatytas buto apliejimo šaltinis, todėl mano, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad buto užliejimas įvyko dėl bendro naudojimo kanalizacijos stovo defekto. Atsakovė, kaip namo administratorius, ir jos samdomas namo techninis prižiūrėtojas nėra atsakingi dėl žalos, kuri kyla dėl administruojamo namo būklės ar už bet kokias avarijas, įvykusias turto savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė, būdama namo administratoriumi, turėjo pareigą kontroliuoti, ar techninis prižiūrėtojas tinkamai vykdo sutartį. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji neprižiūrėjo bendro naudojimo inžinerinės įrangos ir iki įvykio neorganizavo jos remonto.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė tripliką į ieškovės dubliką, kuriuo prašo ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog jos nurodomas užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo objekto defekto, o ne dėl kitų priežasčių, nesusijusių su bendrojo naudojimo objektais. Duomenų, jog patalpos galėjo būti užlietos dėl ieškovės nurodomos priežasties, nepateikta. Atliekant namo, esančio (duomenys neskelbtini), kasmetinę apžiūrą 2017 m. liepos 20 d. nuotekų šalinimo sistemos prabėgimų ir nesandarumų nebuvo pastebėta.

Šalies argumentai

Į teismo posėdį šalys neatvyko. Pateikė prašymus bylą nagrinėti joms nedalyvaujant. Atsižvelgiant į pateiktus prašymus, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 4 d. įvyko įvykis, kurio metu buvo užlietos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių 13/100 priklauso K. G. Nurodytas turtas įvykio metu buvo apdraustas būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“. 2018 m. sausio 9 d. ieškovės eksperto surašytame turto sugadinimo, sunaikinimo akte užfiksuota, kad 2018 m. sausio 4 d. įvykio metunuo lubų bėgo vanduo, kuris suliejo patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), grindis, stalą ir sofą-lovą; apliejimo priežastis– bėgo vanduo iš bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio. Ieškovė, remdamasi šiuo aktu, apskaičiavo 90 Eur draudimo išmoką ir ją išmokėjo K. G. Namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratore yra paskirta atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“. Atsakovė namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą (administruojamų daugiabučių namų, bendro naudojimo objektų, išskyrus šilumos punktų, šildymo sistemų ir karšto vandens sistemų, nuolatinę techninę priežiūrą) 2017 m. sausio 2 d. Techninės priežiūros sutarties Nr. KB1/1 pagrindu yra perdavusi UAB „Pastatų meistrai“.

Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui žalą, subrogacijos tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, motyvuodama tuo, jogįvykus vandens pratekėjimui iš bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyno stovo, ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, todėl atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, privalėjo prižiūrėti savo administruojamo pastato bendro naudojimo objektus taip, kad jie atitiktų techninius reikalavimus, organizuoti jų remontą. Tarp šalių nėra ginčo dėl padarytos žalos fakto. Atsakovė savo kaltę dėl žalos padarymo neigia, kadangi neaiškus apliejimo šaltinis, teigia, kad žala galėjo atsirasti turto savininkams priklausančiose patalpose. Argumentuoja, kad nėra įrodytos sąlygos jos civilinei atsakomybei kilti.

CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju, draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką, draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

Deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK6.245 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktas). Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdama reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, privalo įrodyti ieškovė (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Ieškovė, nurodydama patalpų užliejimo priežastį – dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo kanalizacijos stovą, remiasi ieškovės atstovo sudarytu 2018 m. sausio 9 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, kuriame ir nurodyta būtent tokia turto sugadinimo priežastis, taip pat įvykio vietos nuotraukomis. Atkreiptinas dėmesys, kad turto sugadinimo, sunaikinimo akte ieškovės atstovas nurodė iš draudėjo gautą informaciją apie žalos atsiradimo priežastį, kad vanduo bėgo iš bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio pro lubų dailylentes. Ieškovė nepateikė duomenų, kuo remiantis draudėjas ieškovei nurodė būtent tokią informaciją, kodėl iš karto po įvykio nefiksavo vandens prasiskverbimo vietos, siekdamas užtikrinti informacijos išsaugojimą, be to, byloje nepateikta duomenų, kad draudėjas turi specialių žinių, leidžiančių jam nustatyti, jog vanduo pratekėjo iš bendrojo naudojimo vamzdyno, o ne iš kitų šaltinių. Byloje pateiktos išorinės pastato nuotraukos, tačiau iš šių nuotraukų nėra galimybės nustatyti vandens pratekėjimo į nurodytą patalpą šaltinio ir vietos. Taip pat akte nurodyta, kad įvykio priežastis pašalino avarinė tarnyba, apie įvykį informuota UAB „Vitės valdos“, tačiau šių teiginių nei rašytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais nepagrindė. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių patalpų užliejimo židinio vietą, ar vandens patekimo į patalpą priežasčių ieškovė nepateikė. Ieškovės pateiktose patalpos nuotraukose kanalizacijos vamzdis, kuris, ieškovės nuomone, buvo patalpos užliejimo priežastis, neužfiksuotas. Kaip ir nepateikta duomenų, kad dėl nurodyto įvykio buvo atliekami avarijos likvidavimo darbai, nustatinėjamas užliejimo židinys (konkretus vamzdis, jo buvimo vieta, kam jis priklauso) arba kad avarijos dieną, ar ieškovės atstovui apžiūrint patalpas, buvo bandoma susisiekti su atsakove, jeigu, kaip teigia ieškovė, atsakomybė už jo priežiūrą tenka būtent atsakovei. Be to, avarinės tarnybos iškvietimas į įvykio vietą tik patvirtintų patį užliejimo faktą, tačiau nepatvirtintų patalpų užliejimo vandeniu priežasčių ar dėl to atsakingų asmenų. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, avarinė tarnyba paprastai yra kviečiama ne tik įvykus avarijai dėl bendro naudojimo defekto, bet ir įvykus avarijai dėl kitų priežasčių (pvz. įvykus avarijai privačių patalpų atsakomybės ribose). Ieškovė neįrodė, kokiomis priemonėmis buvo nustatyta jos nurodoma avarijos priežastis ir vieta, t. y. kad vanduo prasiskverbė per bendro naudojimo kanalizacijos stovą. Šiuo atveju pažymėtina, kad vadovaudamasis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ikiteismine tvarka nesiaiškino, neatliko tyrimo dėl patalpų užliejimo vandeniu priežasčių ir dėl už padarytą žalą atsakingų asmenų, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad kreipėsi į asmenis, kompetentingus nustatyti užpylimo židinį ar namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorių. Iš byloje pateiktų nuotraukų negalima nustatyti vandens pratekėjimo šaltinio, požymių, kad patalpos sienos, lubos buvo paveiktos vandens ar būtų likusios dėmės, išdžiūvus vandeniui, kas leistų nustatyti vandens prasiskverbimo vietą. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovė neįrodė, kad vandens pratekėjimo šaltinis buvo iš bendro naudojimo objekto ir patalpos užliejimo židinio vieta yra atsakovės atsakomybės ribose.

Kaip minėta, ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas pažymi, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo – profesionaliai veikiantis draudimo ir žalų sureguliavimo srityje, atstovaujama profesionalių teisininkų, siekdama įrodyti, kad žala atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto defekto, o ne dėl kitų priežasčių, nesusijusių su bendrojo naudojimo objektais, pvz. patalpos galėjo būti aplietos iš viršuje esančių patalpų, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Vien ta aplinkybė, jog atsakovė yra namo administratorė, neįrodo, jog patalpos užliejimo židinio vieta yra atsakovės administruojamų bendro naudojimo patalpų atsakomybės ribose.

Nagrinėjamu atveju ieškovei teko pareiga nustatyti ir pateikti teismui duomenis apie tikslią patalpos užliejimo židinio vietą ir avarijos priežastis, tačiau vien patalpos savininko paaiškinimai, nesant kitų įrodymų apie fakto konstatavimą, negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos.

Kadangi nagrinėjamu atveju neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t.y. nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Vien draudėjo nuomonė, kad žalos atsiradimo priežastis yra vandens pratekėjimas iš bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio, neatlikus tyrimo žalos priežasčiai nustatyti, nepateikus kompetentingo asmens išvados dėl užliejimo židinio vietos, neįrodo namo administratoriaus kaltės, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Pažymėtina, kad byloje pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, šalims, atstovaujamoms profesionalių teisininkų, teismo nustatytas terminas buvo pakankamas pasiruošti bylai ir pateikti teismui turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai.

Dėl atsakovės, kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratoriaus pareigų įgyvendinimo

Ieškovė nurodo, kad atsakovė privalėjo prižiūrėti savo administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, buvo atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turėjo pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Atsakovė, įgyvendindama vieną iš savo funkcijų – organizuoti daugiabučių namų techninę priežiūrą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai) 4.3 punktas), 2017 m. sausio 2 d. Techninės priežiūros sutarties Nr. KB1/1 pagrindu techninės priežiūros paslaugas teikiančiai UAB ,,Pastatų meistrai“ pavedė vykdyti atsakovės administruojamų patalpų techninę priežiūrą – periodiškai apžiūrėti šias sistemas bei atlikti jų techninį patikrinimą, kasmetines apžiūras, informuoti apie eksploatacijos ar apžiūrų metu nustatytus vandens sistemų trūkumus ir (ar) pažeidimus bei privalomuosius sistemos atnaujinimo darbus.

2017 m. liepos 20 m. buvo atlikta patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kasmetinė periodinė statinio, pastato bendro naudojimo konstrukcijų ir inžinierinių sistemų apžiūra. Statinio apžiūros akte nurodyta, jog apžiūros metu nuotekų šalinimo sistemos prabėgimų ir nesandarumų nebuvo pastebėta, namo nuotekų šalinimo sistemos vamzdynas yra patenkinamos būklės. Nesant duomenų apie poreikį remontuoti, keisti ar atnaujinti nuotekų šalinimo vamzdyną (jo dalį) ar avarinę vamzdyno būklę, negalima teigti, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiūrėti pastatų bendrojo naudojimo objektus. Šie duomenys patvirtina ir tai, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), kasmetinė ir nuolatinė apžiūra buvo vykdoma ir bendro naudojimo inžinerinės įrangos būklė buvo fiksuojama, kaip to reikalauja įstatymai ir Vyriausybės nuostatai (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Pažymėtina ir tai, jog atsakovė, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 1995 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ) 21 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). Remiantis CK 4.84 straipsnio 5 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (paprastasis turto administravimas). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Atkreiptinas dėmesys, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo bendraturčiai būtų informavę atsakovę apie netvarkingus vamzdžius, drėkstančias sienas ir pan., jog būtų galima daryti išvadą, kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio tokios avarijos atsiradimui.

Be kita ko, nesant duomenų, kad žalos atsiradimo šaltinis – bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdis, nėra pagrindo vertinti administratoriaus atsakomybės už tinkamą / netinkamą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atmetus ieškinį, būtų pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei iš ieškovės, tačiau atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Erika Tamošaitienė