Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-12-16 · Civilinė byla Nr. e2S-790-589/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-12-16Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-09Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-16
Bylos Nr.
e2S-790-589/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04500-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Atsakovas
G. N.
Ieškovas
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-790-589/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04500-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.2.3.6.1.2.4; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8293-837/2020 pagal ieškovo V. B. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atsakovui G. N., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarė V. J..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarės V. J. 2006 m. balandžio 25 d. patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. 966, kuriuo mirusioji J. Š. visą savo turtą paliko atsakovui G. N., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas 2020 m. spalio 14 d. pateikė prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, kuriame nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje dėl atsakovo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00004-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 3 dalį. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės gali turėti reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl prašė civilinę bylą stabdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovo V. B. prašymą tenkino – civilinę bylą Nr. e2-8293-837/2020 sustabdė iki ikiteisminio tyrimo Nr. 06-7-00004-20 pabaigos.

Šalies argumentai

4. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos ikiteisminio tyrimo skyrius vykdo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-7-00004-20, užvestą pagal BK 225 straipsnio 3 dalį. Ieškiniu V. B. prašo pripažinti J. Š. testamentą, kuriuo ji visą savo turtą paliko G. N., negaliojančiu, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai, gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.81 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas sprendė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad G. N. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, galimai būtų pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, kaip prieštaraujantį CK 1.81 straipsnio nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo Nr. 06-7-00004-20 baigtis gali turėti tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šią civilinę bylą sustabdė iki ikiteisminio tyrimo Nr. 06-7-00004-20 pabaigos.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas G. N. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti.

7. Nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka ir mano, kad ji nepagrįsta ir neteisėta. Teismui nuo pat ieškinio pateikimo pradžios buvo žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-7-00004-20, kuris buvo pradėtas pagal ieškovo pareiškimą. Būtent tokie veiksmai yra akivaizdus ieškovo siekis panaikinti arba vilkinti J. Š. testamento įvykdymą.

8. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo byloje tiriami V. B. nurodyti įvykiai 2020 m. (sutikimas priimti palikimą), o civilinėje byloje įvykiai susiję su 2006 m. (testamento sudarymas). Akivaizdu, kad civilinės bylos dalykas yra J. Š. valios išreiškimas 2006 m., o baudžiamojoje byloje G. N. valios išreiškimas ir veiksmai 2020 m. Šių įvykių negalima tapatinti kaip vieno ir jie nagrinėjami skirtingų teisių normomis.

9. Pažymi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje G. N. nėra pareikšti jokie įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Pats tyrimo egzistavimas neįrodo ir nenurodo G. N. kaltės.

10. Mano, kad būtent ikiteisminio tyrimo byloje nepriimamas joks procesinis sprendimas, nes laukiama teismo sprendimo civilinėje byloje, kadangi toks teismo sprendimas gali turėti įtakos 2020 m. įvykių ir faktinių aplinkybių traktavimui, o ne atvirkščiai – 2020 m. įvykiai turėtų įtakos 2006 m. įvykiams. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad civilinė byla turėtu būti išnagrinėta pirma, o ne priėmus procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje. Laukimas abejose bylose prieštarautų teisės aktuose numatytiems proceso tikslams ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės pažeidžiamos, teises. Jeigu ieškovas savo veiksmais siekia sau naudos ir piktnaudžiauja teise, tai tokiu atveju pažeidžiamos G. N. teisės ir mirusio žmogaus, t. y. J. Š. valia, kuri išreikšta testamentu, ir tokiu atveju pažeidžiamos materialinės ir subjektinės šių asmenų, o ne ieškovo, teisės.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą V. B. prašo atsakovo G. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarties panaikinimo atmesti.

12. Nurodo, kad testatoriaus valia yra sudėtingas ir individualus reiškinys, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti ne tik įvairūs testatoriaus fiziniai ir emociniai aspektai, bet ir siekiančio gauti palikimą (šiuo atveju G. N.) veiksmai testatorės atžvilgiu. Tiek pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyti veiksmai, tiek teismui pateiktame ieškinyje atsakovo gydytojo G. N. nurodyti veiksmai identiški, jie laikytini neteisėtais. Ir civilinės bylos, ir baudžiamosios bylos dalykas yra tas pats, ir vienu, ir kitu atveju siekiama gydytojo G. N. veiksmų įvertinimo. Kadangi testatorė J. Š. yra mirusi, jos valios, kaip testatorės išraišką, testamento surašymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, savo su testatore santykį ir motyvus aiškina tik atsakovas G. N., suprantama aiškina savo naudai, todėl ieškovo teisių gynimas civiliniame procese yra akivaizdžiai apsunkintas, civilinės atsakomybės ribos akivaizdžiai peržengtos. Tik pasitelkus baudžiamojo proceso preimones, bus nustatytos aplinkybės, kurios tiesiogiai įtakos teismo sprendimą civilinėje byloje.

13. Mano, kad baudžiamojo proceso tvarka nustatyti įrodomieji bei prejudiciniai faktai turės reikšmės nagrinėjant šią civilinę bylą, todėl yra pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-7-00004-20.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdyta civilinė byla iki pasibaigs ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00004-20, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus. Taigi, atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki pasibaigs ikiteisminis tyrimas.

16. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Įstatymas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.

17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, jog pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005). Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tačiau prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-219/2016). Ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007).

18. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006 ir kt.) CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008). Ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginis ryšys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).

19. Pažymėtina, kad teismai privalo laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimų ir vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Šios teisės įgyvendinimas gali būti pripažintas neatitinkančiu Konvencijos nuostatų, jeigu civilinės bylos nagrinėjamas užsitęsė ir nebuvo intensyvus. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai procesą sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. B. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarės V. J. 2006 m. balandžio 25 d. patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. 966, kuriuo mirusioji jo sutuoktinė J. Š. visą savo turtą paliko atsakovui G. N.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00004-20 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šiuo metu dėl atsakovo baudžiamoji byla nėra iškelta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kadangi nėra iškelta baudžiamoji byla, kurioje kaltinamuoju būtų įvardintas G. N., konstatuotina, kad šiuo atveju CPK 163 straipsnio 3 punktas buvo taikomas netinkamai, nes nebuvo teisinio pagrindo privalomai stabdyti bylos nagrinėjimą.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat konkrečiai nenurodė, kokios aplinkybės trukdo teisingai išspręsti šalių ginčą šioje civilinėje byloje pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, kodėl negalima civilinio proceso normų pagalba įrodyti pareikštų reikalavimų pagrįstumą, t. y. nenurodė jokių konkrečių ir reikšmingų šiai bylai aplinkybių, kurios galėtų būti nustatytos išimtinai tik ikiteisminio tyrimo metu, o ne šios bylos nagrinėjimo metu civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrindė, dėl kokių konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo bylos nagrinėjimas yra sustabdytinas, taip pat nepagrindė, kodėl šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio ginčo pobūdį, negali daryti išvados, kad dėl kažkokių priežasčių bylai reikšmingi įrodymai negali būti ištirti ar tai netikslinga daryti civilinėje byloje, todėl bylos sustabdymas iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, kuris net nėra pasiekęs teisminės stadijos, kai šiuo metu ikiteisminio tyrimo byloje G. N. nėra pareikšti jokie įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, neužtikrintų civilinio proceso operatyvumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą ir CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu atsakovas baudžiamojoje byloje bus nuteistas, ieškovas turės teisę pateikti prašymą teismui dėl civilinio proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnio 2 punktas).

23. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylų sustabdymo institutą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo iki pasibaigs ikiteisminis tyrimas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo V. B. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė