Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-208-837/2021 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui G. N., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarei V. J., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas) teisme pareiškė ieškinį atsakovui G. N. (toliau – ir atsakovas), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarei V. J. (toliau - ir trečiasis asmuo, ir notarė) ir kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei prašė pripažinti negaliojančiu Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarės V. J. (duomenys neskelbtini) patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo mirusioji J. Š. visą savo turtą paliko atsakovui G. N..

3. Ieškovas tvirtino, kad gera moralė ir viešoji tvarka reikalauja, kad gydytojas, atlikdamas savo pareigas pacientui, t.y. teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas, vengtų bet kokių asmeninių turtinių santykių su šiuo asmeniu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso nuostatas ir Lietuvos teismų jurisprudenciją, sveikatos priežiūros specialistai prilyginami valstybės tarnautojams, kadangi, vykdydami savo paslaugas, jie teikia viešąsias paslaugas, turi tam tikrų administracinių įgaliojimų, todėl jiems galioja griežtos taisyklės, neleidžiančios priimti jokių dovanų ar kitos materialinės naudos. Vadovaujantis Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso 18 punkto nuostatomis, gydytojas privalo vadovautis sąžiningumo principu, nepriimti jokių tiesioginių ar netiesioginių dovanų. Teigė, kad atsakovas savo atliekamų pareigų pagrindu, įgydamas pacientės J. Š. pasitikėjimą, prieraišumą bei palankumą, pasinaudojo savo profesine padėtimi ir pacientės pažeidžiamumu siekdamas profesinės naudos. Todėl prašė testatorės J. Š. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK) 1.81 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

5. Atsakovo nuomone, testamentas yra rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas vienašalis sandoris, todėl vertinant, ar testamentas neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, apie tai būti sprendžiama, atsižvelgiant į tai, ar tuo metu, kai jis buvo sudarytas, J. Š. testamente išreikšta valia neprieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei, o ne į , tai, ar viešajai tvarkai ir moralei prieštaravo (duomenys neskelbtini) atsakovo atlikti veiksmai, pateikus notarei sutikimą priimti palikimą. Atsakovas tapo J. Š. šeimos gydytoju jos pačios pasirinkimu ir kaip gydytojas pacientei nesuteikė jokių išskirtinių paslaugų. Iš pacientės neprašė jokio atlygio, o apie testamento egzistavimą sužinojo praėjus dvejiems metams po jo sudarymo ir neturėjo bei negalėjo turėti jokios įtakos testamento sudarymui. Sužinojęs apie testamento sudarymą, atsakovas buvo įsitikinęs, kad testatorė J. Š. pakeis savo valią, tačiau ji to nepadarė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Teigė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog notarės V. J. (duomenys neskelbtini) patvirtintas testamentas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.9. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas klaidina teismą tvirtindamas, kad apie jo naudai surašytą ginčijamą testamentą sužinojo tik po dvejų metų. Tiesos slėpimas ir siekis suklaidinti teismą siekiant pateikti save palankesnėje šviesoje, be kita ko reiškia, kad visi šioje byloje atsakovo arba jo vardu iš jo žodžių teikti paaiškinimai vertintini kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.81 straipsnio pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarės V. J. (duomenys neskelbtini) patvirtinto testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) mirusi J. Š., ieškovo sutuoktinė, visą savo turtą paliko šeimos gydytojui atsakovui G. N. pripažinimo negaliojančiu dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ieškovas teigė, kad mirusioji, galimai tikėdamasi gauti išskirtines medicininių paslaugų sąlygas, visą savo turtą paliko jai svetimam asmeniui – testatorę gydžiusiam šeimos gydytojui, nors gera moralė ir viešoji tvarka reikalauja, kad gydytojas, atlikdamas savo pareigas pacientui, t. y. teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas, vengtų bet kokių asmeninių turtinių santykių su šiuo asmeniu.

18. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, nustatęs, kad Panevėžio apygardos prokuratūra 2021 m. vasario 2 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos – kyšininkavimo, nutraukė, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso pažeidimus nagrinėjanti Lietuvos gydytojų sąjungos Etikos komisija būtų svarsčiusi atsakovo elgesį ir būtų priėmusi kokius nors sprendimus jo atžvilgiu. Galiausiai teismas sprendė, kad testatorė savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia turėtų būti gerbiama ir testamento sąlygos vykdomos po jos mirties.

19. Ieškovas su tokiu jam nepalankiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde tvirtina, jog atsakovas negali priimti jo naudai sudaromo sandorio, nes juo jam yra neatlygintinai suteikiamas tam tikras turtas ar turtinė teisė, ar kita turtinė nauda, todėl priimdamas palikimą pagal ginčijamą testamentą atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 6 punktą bei Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso 18 punktą, kuris galiojo palikimo priėmimo metu.

20. Mano, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 2021 m. vasario 2 d. nutarimas nereiškia ir negali reikšti, kad ginčijamo testamento surašymas testatorę gydžiusio atsakovo naudai, nėra morališkai ir teisiškai smerkiamos korupcijos apraiška. Pasak apelianto, ginčijamas testamentas atsakovo naudai buvo surašytas testatorei vadovaujantis korupciniais motyvais ir siekiant atsakovo palankumo pastarajam vykdant savo darbines, tai yra testatorę gydančio gydytojo pareigas.

21. Byloje nustatyta, kad J. Š. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą po mirties paliko ieškovui. (duomenys neskelbtini) testatorė sudarė kitą testamentą, kuriuo po mirties visą savo turtą paliko atsakovui. Byloje nustatyta, kad testatorė buvo atsakovo pacientė nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovo pacientu taip pat buvo ir ieškovas (žr., 2021 m. vasario 2 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-7-00004-20 (toliau – ir Nutarimas)).

22. Įstatymas nustato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas. Testamentas apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims. CK V knygoje „Paveldėjimo teisė“ įtvirtinti testamento, kaip CK aiškiai (lot. expressis verbis) apibrėžto vienašalio sandorio, negaliojimo pagrindai numatyti CK 5.16 straipsnyje. CK 5.16 straipsnyje nurodyta, kad negalioja testamentas: i) sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas); ii) sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 2 punktas); iii) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CK 5.16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. CK 5.16 straipsnio 2 dalies norma yra nukreipiamoji nuostata, kuri nukreipia į bendruosius sandorių negaliojimo pagrindus, numatytus CK I knygoje.

23. Ieškovas prašo pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, t. y. kai sandoris sudaromas pažeidžiant viešąją tvarką ir gerą moralę.

24. Taigi, byloje sprendžiama dėl testamento, kaip išskirtinai vienašalio sandorio, galiojimo. Todėl vertintina, ar būtent testatorė testamento sudarymo metu siekė pažeisti viešąją tvarką ir gerą moralę. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, remiasi Gydytojų profesinės etikos kodekso 18 punkto, Lietuvos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 6 punkto normų, kurios draudžia gydytojui priimti dovanas, pažeidimu. Nurodyti apelianto argumentai yra susiję su atsakovo palikimo priėmimu, tačiau byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl atsakovo palikimo pagal J. Š. (duomenys neskelbtini) testamentą priėmimo teisėtumo. Todėl šie ir kiti apelianto argumentai, siejami su palikimo priėmimo teisėtumu, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Be to, sprendžiant ginčą dėl testamento galiojimo pirmos instancijos teisme, ieškinys nebuvo grindžiamas Lietuvos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 6 punkto normų pažeidimu, šiuo pagrindu nesirėmė nei ginčo šalys, nei pirmosios instancijos teismas, o kelti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme draudžiama (CPK 312 straipsnis).

25. Viešąja tvarka laikytina valstybės teisinės politikos ir teisinio reguliavimo visuma. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei gali būti pripažinti sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymas, taip pat jei sandorį sudarančių šalių (-ies) veiksmai nukreipti nusižengti viešajai tvarkai ir gerai moralei. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnį, sandorių šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sandorio šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sandorį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑89‑915/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Nors šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl testatorės valios trūkumo surašant ginčijamą testamentą, kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento ginčijimo atveju itin reikšmingas yra sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. tai, ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018).

27. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas atliekamas pagal CPK 185 straipsnį, o bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tokio proceso metu būtina įvertinti ir kiekvieną įrodymą, ir įrodymų visumą, o išvados dėl įrodinėjimo dalyko turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Be to, teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų, o įrodymų pakankamumas reiškia, kad jie neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę taip pat reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40–43 punktai).

28. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2021 m. vasario 2 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo atžvilgiu dėl kyšininkavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nutarime, kaip viename iš byloje vertintinų rašytinių įrodymų, yra duomenys, kurie, visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, leido teismui įsitikinti testatorės tikrąja valia ir jos siekiais. Kaip matyti iš minėto Nutarimo, jame iš esmės buvo paneigta ieškovo versija dėl testatorės valios sudaryti naują testamentą siekiant atsakovo, kaip testatorės gydytojo, palankumo ir geresnių gydymo paslaugų suteikimo. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad testatorė nesilankė pas savo šeimos gydytoją itin dažnai, jai nebuvo teikiamos išskirtinės paslaugos, rašomi dažni ir nebūtini siuntimai pas specialistus ir pan. Būtent šias Nutarime nustatytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats ieškovas.

29. Nutarime užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, bylos šalių paaiškinimai, liudytojos parodymai leidžia teisėjų kolegijai, remiantis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų reikšmingų byloje nustatytų aplinkybių objektyviu vertinimu, spęsti, kad testatorės valia palikti visą savo turtą atsakovui nebuvo nulemta siekio įsiteikti atsakovui kaip gydytojui, nes byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovo, kaip šeimos gydytojo, paslaugų teikimas J. Š., esminiai paveikė testatorės apsisprendimą sudaryti ginčijamą testamentą. Labiau tikėtina, teisinga ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste paaiškinama išvada, kad testatorė, anksčiau dirbusi mokytoja, testamentu savo turtą siekė palikti atsakovui kaip asmeniui, apie kurio gyvenimą, siekius, šeimą, sutuoktinę, kuri kaip ir testatorė yra pedagogė, galimai sužinojo iš per televiziją rodytos laidos, ir kuriuo žavėjosi būtent dėl jo gyvenimo siekių, darbo, šeimos. Tokią aplinkybę patvirtina ir paties ieškovo ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad jo sutuoktinė buvo jam užsiminusi, jog visas savo knygas norėtų palikti būtent atsakovo žmonai, t. y. testatorei rūpėjo ne tik atsakovas, bet ir jo šeima.

30. Be to, aplinkybę, kad testatorė nenorėjo savo turto palikti svetimiems žmonėms, kad sau artimu žmogumi laikė atsakovą, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys, patvirtinantys, jog ieškovas ir pats suprato, kad testatorė nenorėjo jam palikti jos su pirmuoju, anksčiau už testatorę mirusiu vyru sugyvento turto – gyvenamojo namo, nes nenorėjo, kad gyvenamasis namas po ieškovo mirties atitektų ieškovo dukrai, kurios gyvenimo pasirinkimai nepatiko testatorei. Nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir tai, kad, kaip matyti iš Nutarimo, būtent panašiu metu, kai ieškovo dukra nutraukė pirmąją santuoką, testatorė sudarė ginčijamą testamentą, pakeisdama savo ankstesnę valią turtą palikti ieškovui. Be to, jas patvirtina ir paties ieškovo nuogąstavimai, nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, kad jo žmonai, testatorei, nepatiko, jog ieškovo dukra išsiskyrė. Nurodytos aplinkybės taip pat pagrindžia ir atsakovo teiginius apie testatorės valią palikti turtą atsakovui ne kaip gydytojui, kad jis teiktų geresnes gydymo paslaugas, bet kaip, testatorės įsitikinimu, jai artimam asmeniui, tam, kad vėliau turtas neatitektų ieškovo dukrai, t. y. su testatore visiškai nesusijusiam asmeniui, su kuria ji artimų santykių nepalaikė.

31. Teismui nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šioje byloje buvo nuoseklūs ir iš esmės sutampa, kad būtent testatorė siekė artimo ir asmeniško bendravimo su atsakovu kaip su žmogumi, domėjosi atsakovo šeima, sveikindavo jį švenčių proga. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi testatorės veiksmai, nustatyti šioje byloje, negali būti vertinami kaip vien nulemti jai teiktų atsakovo gydymo paslaugų, todėl pats faktas, kad atsakovas buvo testatorės šeimos gydytojas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad J. Š. surašytas (duomenys neskelbtini) testamentas prieštarauja gerai moralei bei viešai tvarkai.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo byloje yra nagrinėjamas išskirtinis atvejis, galintis turėti atspindį visuomenėje, tačiau byloje nesant duomenų apie tai, kad testamentas buvo surašytas tikslu įsiteikti gydytojui ir dėl to gauti geresnes šeimos gydytojo paslaugas, įvertinus ir tai, kad ieškovo iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo galimai atliktų korupcinių veiksmų buvo nutrauktas, nenustačius jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, spręstina, jog testatorės valia negali būti paneigiama ir negerbiama, nes jos valia, pati kaip tokia, t. y. surašyti testamentą tam tikram konkrečiam asmeniui, kurį ji laikė artimu ir juo žavėjosi, pasitikėjo, neturi viešosios tvarkos ir geros moralės neatitikties požymių. Dėl to, kad ieškovo sutuoktinė nepaliko tokio testamento, kokio tikėjosi ieškovas, atsakovas nėra kaltas, negali ir neturi už tai atsakyti.

33. Be to, svarbu ir tai, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.

34. Kaip nustatyta šioje byloje, nuo testamento sudarymo iki testatorės mirties praėjo net keturiolika metų, per šį laiką savo valios testatorė nepakeitė, todėl spręsti, kad testatorė testamento surašymo metu siekė įsiteikti šeimos gydytojui, nors šis, kaip nustatyta byloje, per visą tą laiką ir neteikė testatorei jokių specifinių gydymo paslaugų ir ji nebuvo priklausoma nuo šeimos gydytojo (šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos (CPK 178 straipsnis)), ir taip pažeidė viešąją tvarką ar moralę, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl testamento negaliojimo CK 1.81 straipsnyje nurodomu pagrindu teisėtai atmetė kaip nepagrįstą.

35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 560 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šio išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl jos atsakovui priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.