- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- e2-208-837/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04500-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- G. N.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui G. N., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro notarei V. J., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas V. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu Panevėžio miesto 1- ojo notaro biuro notarės V. J. (duomenys neskelbtini) patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo mirusioji J. Š. visą savo turtą paliko atsakovui G. N., kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad yra testatorės J. Š. sutuoktinis, nuo (duomenys neskelbtini) kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Panevėžio miesto 1- ojo notaro biuro notarės V. J. (duomenys neskelbtini) patvirtintas testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) mirusioji J. Š., galimai tikėdamasi gauti išskirtines medicininių paslaugų sąlygas, visą savo turtą paliko jai svetimam asmeniui – ją gydžiusiam šeimos gydytojui G. N. Gera moralė ir viešoji tvarka reikalauja, kad gydytojas, atlikdamas savo pareigas pacientui, t. y. teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas, vengtų bet kokių asmeninių turtinių santykių su šiuo asmeniu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso nuostatas ir Lietuvos teismų jurisprudenciją, sveikatos priežiūros specialistai prilyginami valstybės tarnautojams, kadangi vykdydami savo paslaugas jie teikia viešąsias paslaugas, turi tam tikrų administracinių įgaliojimų, todėl jiems galioja griežtos taisyklės, neleidžiančios priimti jokių dovanų ar kitos materialinės naudos. Vadovaujantis Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso 18 punkto nuostatomis, gydytojas privalo vadovautis sąžiningumo principu, nepriimti jokių tiesioginių ar netiesioginių dovanų. Atsakovas savo atliekamų pareigų pagrindu, įgydamas pacientės J. Š. pasitikėjimą, prieraišumą bei palankumą, pasinaudojo savo profesine padėtimi ir pacientės pažeidžiamumu siekdamas profesinės naudos. Testatorės J. Š. (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas yra pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.
3. Ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė testatorės J. Š. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu ieškinyje nurodytais pagrindais.
Atsiliepimas
4. Atsakovas G. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad testamentas yra vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas vienašalis sandoris, todėl jo vertinimas ar neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei turi būti vertinamas jo sudarymo laiku, o būtent ar J. Š. išreikšta valia (duomenys neskelbtini) neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, o ne atsakovo veiksmai atlikti (duomenys neskelbtini) pateikus notarei sutikimą priimti palikimą. Atsakovas tapo J. Š. šeimos gydytoju jos pasirinkimu ir kaip gydytojas pacientei nesuteikė jokių išskirtinių paslaugų. Iš pacientės neprašė jokio atlygio, o apie testamento egzistavimą sužinojo praėjus dvejiems metams po jo sudarymo ir neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos testamento sudarymui. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad testatorė J. Š. pakeis savo valią, tačiau to nepadarė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad notarės V. J. (duomenys neskelbtini) patvirtintas testamentas prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl ieškinys yra atmestinas.
6. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Panevėžio miesto 1- ojo notaro biuro notarė V. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ginčijamas testatorės J. Š. testamentas sudarytas (duomenys neskelbtini), panaikino jos (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą. Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą arba jo nesudarydamas. Testamento panaikinimą ir naujo testamento sudarymą testatorė atliko būdama veiksni, suvokusi savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, laisva valia be prievartos, suklydimo (e. b. l. 107).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teismas konstatuoja:
8. Testamentas yra vienašalis sandoris, kurį testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63; 5.15; 5.18 straipsniai). Testamentas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei.
9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad testatorė J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 20). (duomenys neskelbtini) J. Š. sudarė testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo testatorė po mirties atsakovui G. N. paliko visą savo turtą, kuris priklausys testatorei jos mirties momentu. (e. b. l. 22). Panevėžio miesto 4-jame notarų biure (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas G. N. pareiškimas dėl palikimo priėmimo po testatorės J. Š. mirties (e. b. l. 19).
10. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. B. parodė, kad buvo testatorės J. Š. bendradarbė. Apie (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą testatorė informavo ją ir savo pusseseres, o ieškovas apie tai nieko nežinojo.
11. Ieškovas V. B. ginčija (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, nes mano, kad jis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Nurodo, kad atsakovas galimai padarė nusikalstamą veiką (iš testatorės gavo kyšį) ir pažeidė gydytojo profesinę etiką. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu testatorės J. Š. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu.
12. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymas. Viešajai tvarkai taip pat prieštarauja sandoriai kurie pažeidžia teisingumo įgyvendinimą.
13. Dėl galimai atsakovo padarytos nusikalstamos veikos ieškovas kreipėsi į LR Specialiųjų tyrimų tarnybą, dėl ko buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį (ieškinio priedas Nr. 10). Panevėžio apygardos prokuratūra (duomenys neskelbtini) nutarimu ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu dėl nusikalstamos – kyšininkavimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį nutraukė, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
14. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso 18 punktą. Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Lietuvos gydytojų sąjungos Etikos komisija. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ši komisija būtų svarsčiusi atsakovo elgesį ir būtų priėmusi kokius nors sprendimus jo atžvilgiu.
15. Byloje nėra įrodymų, jog testatorė įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažinta neveiksnia. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad sudarant testamentą J. Š. atžvilgiu būtų panaudota apgaulė, smurtas, ekonominis spaudimas ar realus grasinimas. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010).
16. Testatoriui įstatymo suteikta teisė nurodyti paveldėtoją bei atimti paveldėjimo teisę iš kitų asmenų, galinčių būti paveldėtojais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnis, 5.19 straipsnis). Testatorė savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia turėtų būti gerbiama ir testamento sąlygos vykdomos po jos mirties. Teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl nėra pagrindo pripažinti (duomenys neskelbtini) J. Š. sudarytą testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei.
17. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.
18. Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 79, 88, 92, 93, 98 straipsniai). Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 1115 Eur advokato pagalbos išlaidų ir byloje susidarė 20,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1115 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiolika eurų) advokato pagalbos išlaidų G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20,90 Eur (dvidešimt eurų 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.