Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. ir suinteresuoto asmens antstolio S. U. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., G. G. ir I. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme 2021 m. vasario 10 d. gautas antstolio S. U. (toliau – ir antstolis, suinteresuotas asmuo) persiųstas pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas, išieškotojas) skundas vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049, kuriame išieškotojas skundžia antstolio atsisakymą atlikti vykdymo veiksmus ir prašo: 1) pakeisti 2019 m. sausio 10 d. turto arešto akte Nr. S-18004235 nekilnojamam turtui paskirtą turto arešto būdą iš disponavimo teisės apribojimo į naudojimosi teisės apribojimą; 2) iš skolininkų nuomininkės L. P. bei skolininkų patvarkymu pareikalauti nuomos mokestį mokėti į depozitinę antstolio sąskaitą arba/ir kitaip užkirsti kelią skolininkų naudos gavimui iš 2019 m. sausio 10 d. turto arešto aktu Nr. S-18004235 areštuoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini); 3) pranešti faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuo antstolis atsisako atlikti skundo dalyko 1 ir 2 punkte nurodomus veiksmus. Skundas antstolio S. U. kontoroje pateiktas 2021 m. vasario 3 d.

3. Taip pat pareiškėjas vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049 prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo papildomai nebesprendė, kadangi, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2SP-5938-812/2021 2020 m. vasario 8 d. buvo priimta Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Antstolis 2021 m. vasario 9 d. patvarkymu netenkino išieškotojo 2021 m. vasario 2 d. skundo ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolis nesutiko su išieškotojo skunde nurodomu argumentu, kad antstolis turi pakeisti 2019 m. sausio 10 d. turto arešto akte Nr. S-18004235 nekilnojamam turtui paskirtą turto arešto būdą iš disponavimo teisės apribojimo į naudojimosi teisės apribojimą, kadangi skolininkai jau ir taip neturi teisės perleisti, padovanoti, parduoti minėto turto. Taip pat antstolis nesutiko, kad jis turi pareikalauti iš skolininkų nuomininkės L. P. bei skolininkų nuomos mokestį mokėti į antstolio depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049 yra vykdomas 0 eilės išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto. Antstolis ne kartą išieškotojui nurodė, kad, tik pardavus hipoteka įkeistą turtą, tolesnis išieškojimas, jei pardavus hipoteka įkeistą turtą nėra padengiamas visas įsiskolinimas, vykdomas bendra tvarka ir taikomos visos priverstinio vykdymo priemonės. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1486-254/2019 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00029, Nr. 0034/19/00030 ir kt. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1486-587/2019 iš dalies panaikino 2019 m. balandžio 30d. Kauno apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido atlikti vykdymo veiksmus, išieškoti negrąžintų paskolų sumas. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1486-254/2019 pakeitė 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido papildomai išieškoti notarams sumokėtas išlaidas pagal vykdomuosius įrašus. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. e2-532-254/2020, kuriame nurodyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priverstinio išieškojimo veiksmų vykdomosiose bylose sustabdymas, tačiau minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra galiojančios. Nurodė ir tai, kad 2021 m. sausio 8 d. buvo priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto pardavimo, o 2021 m. sausio 13 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto perkainavimo ir pardavimo, kuriame nurodyta, kad skolininkams priklausantis areštuotas, įkeistas turtas – 697/1079 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), įkainotas 232 150 Eur suma. 2021 m. vasario 5 d. priimtas skelbimas dėl varžytynių paskelbimo ir paskelbtos skolininkams priklausančio turto pardavimas iš varžytynių. Anot antstolio, tik pardavus turtą, jei bus gauta nepakankama suma skolos ir notaro išlaidų dengimui, bus imtasi kitų priverstinių vykdymo veiksmų. Pažymėjo, kad V. J. yra pasikreipęs į teismą dėl nuomos sutarties, sudarytos tarp I. G. ir L. P., panaikinimo ir pastarosios iškeldinimo.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

14. Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. spalio 28 d. gyvenamųjų patalpų panaudos sutarties kopiją. Šio įrodymo antstolis prijungti prie bylos neprašė, tačiau, atsižvelgdamas į skundžiamos nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šį į rodymą į bylą priimti tikslinga, kadangi jis gali turėti reikšmės nagrinėjant šią civilinę bylą. Pareiškėjas V. J. kartu su atsiliepimu į suinteresuoto asmens antstolio S. U. atskirąjį skundą taip pat pateikė įrodymus – 2020 m. gegužės 22 d. ieškinio po trūkumų šalinimo kopiją, L. P. atsiliepimo į ieškinį kopiją, G. ir I. G. atsiliepimo į ieškinį kopiją, 2019 m. sausio 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių kopijas, 2018 m. rugpjūčio 27 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją. Apeliacinės instancijos teismas į bylą nepriima pareiškėjo teiktos 2020 m. gegužės 22 d. ieškinio po trūkumų šalinimo kopijos, kadangi neaišku kuo šis įrodymas reikšmingas nagrinėjamu atveju, taip pat L. P. atsiliepimo į ieškinį kopijos ir G. ir I. G. atsiliepimo į ieškinį kopijos, kadangi tokie patys įrodymai yra pateikti vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049. Apeliacinės instancijos teismas į bylą priima pareiškėjo teiktas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kadangi jos gali turėti reikšmės vertinant skundžiamos nutarties motyvus ir atskirųjų skundų argumentus (CPK 314 straipsnis). Laikytina, kad bylos dalyviai su minėtais įrodymais galėjo ir yra susipažinę.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

18. Nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje yra vykdomas Kauno rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro M. L. 2019 m. sausio 9 d. vykdomasis įrašas Nr. ML-196 (skolininkai G. G. ir I. G., išieškotojas V. J.). Minėtame įraše yra nurodomas reikalavimas išieškoti skolinio įsipareigojimo sumą (dydis 110 000 Eur), netesybas, kurios sudaro 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, išlaidas notarui. Kaip patvirtina vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049 esantys įrodymai, turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo daliai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 23 d. buvo įregistruota sutartinė hipoteka. Taip pat nustatyta, kad minėtoje vykdomojoje byloje 2019 m. sausio 10 d. buvo surašytas turto arešto aktas Nr. S-18004235, kuriame nustatytas turto arešto būdas yra disponavimo teisės ribojimas. Turto arešto mastas – 413 552,22 Eur. Areštuotą turtą sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. J. 2021 m. vasario 2 d. skunde skundžia antstolio S. U. atsisakymą atlikti vykdymo veiksmus ir prašo juos atlikti, t. y.: pakeisti 2019 m. sausio 10 d. turto arešto akte Nr. S-18004235 nekilnojamam turtui paskirtą turto arešto būdą iš disponavimo teisės apribojimo į naudojimosi teisės apribojimą; 2) iš skolininkų nuomininkės L. P. bei skolininkų patvarkymu pareikalauti nuomos mokestį mokėti į antstolio depozitinę sąskaitą arba/ir kitaip užkirsti kelią skolininkų naudos gavimui iš 2019 m. sausio 10 d. turto arešto aktu Nr. S-18004235 areštuoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini); 3) pranešti faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuo antstolis atsisako atlikti skundo dalyko 1 ir 2 punkte nurodomus veiksmus. Antstolis 2021 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą, kuriame netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies.

Dėl reikalavimo pakeisti turto arešto būdą iš disponavimo teisės apribojimo į naudojimosi teisės apribojimą

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimo pakeisti turto arešto būdą iš disponavimo teisės apribojimo į naudojimosi teisės apribojimą netenkino. Teismas tokį procesinį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į tai, kad notaro išduotame įraše, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nebuvo nurodyta, jog yra uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir naudojimas. Apylinkės teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai turto arešto aktu nustatė tik disponavimo teisės ribojimą. Taip pat nurodė, kad tokio prašymo tenkinimas reikštų, jog būtų panaikintas disponavimo teisės ribojimas, kas pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, įgalintų skolininkus parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti daikto teisinę būklę. Teismas taip pat vadovavosi CK 4.78 straipsniu, kuris numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prarastų prasmę ir naudojimosi teisės ribojimas, kadangi, pakeitus nuosavybės teisės turėtoją, teisės naudotis turto naudingas savybes naudotojo reikmėms tenkinti priverstinis laikinas ribojimas netektų pagrindinio turinio elemento – teisės gauti pajamas iš šio turto.

21. Apeliantas V. J. atskirajame skunde teigia, kad disponavimo turtu apribojimas gali būti taikomas kartu su valdymo teisės apribojimu. Be to, vykdomajame įraše nėra nurodytos areštuoto turto apribojimų formos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir visiškai pritaria aukščiau nurodytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

22. Pažymėtina, kad CPK 678 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato turto arešto būdus (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir mastą, kurie turi būti nurodyti turto arešto akte. CPK 675 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu.

23. Nagrinėjamu atveju išieškojimas iš skolininkų yra vykdomas Kauno rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro M. L. 2019 m. sausio 9 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. ML-196 pagrindu. Minėtame įraše yra nurodytas reikalavimas išieškoti skolinio įsipareigojimo sumą, netesybas, išlaidas notarui, tačiau nenurodyta, kad būtų uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir naudojimas. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nesant notaro išduotame įraše nurodyto valdymo ir naudojimo teisės ribojimo, antstolis pagrįstai turto arešto akte nustatė tik disponavimo teisės ribojimą, kaip tai numato CPK 675 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, turto disponavimo teisės apribojimas, tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Tai reiškia, kad taikant disponavimo teisės apribojimą skolininkų teisės jau ir taip yra suvaržytos, kadangi jie neturi teisės perleisti, padovanoti ar parduoti turto.

24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šią dalį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo pakeisti turto arešto būdą iš disponavimo teisės apribojimo į naudojimosi teisės apribojimą. Darytina išvada, kad skolininkams pritaikytas disponavimo apribojimas yra pakankama priemonė, užtikrinti nekilnojamojo turto išsaugojimą, toks arešto būdas nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

Dėl reikalavimo pareikalauti nuomos mokestį mokėti į antstolio depozitinę sąskaitą

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą šioje dalyje tenkino, t. y. įpareigojo antstolį iš asmenų, kurie nuomojasi turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), per 14 kalendorinių dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, pareikalauti nuomos mokestį mokėti į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismas tokį įpareigojimą nustatė atsižvelgdamas į CPK 624 straipsnio 3 dalies normą, kurioje nustatyta, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Sprendė, kad antstolio argumentas, jog tik pardavus turtą, ir jei bus gauta nepakankama suma skolos ir notaro išlaidų dengimui, bus imtasi kitų priverstinio vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049, neatitinka CPK 624 straipsnio 2 dalies 1-3 punkto reikalavimų, CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytos antstolio pareigos stengtis kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą, vykdymo proceso tikslų.

26. Atskiruosiuose skunduose antstolis ir pareiškėjas šią nutarties dalį ginčija. Antstolio teigimu, jis negali nukreipti išieškojimo į iš nuomos gaunamas pajamas, kadangi skolininkai su trečiuoju asmeniu yra sudarę ne nuomos, bet panaudos sutartį. Pareiškėjo nuomone, antstolio įpareigojimas pareikalauti nuomos mokestį mokėti į antstolio depozitinę sąskaitą turi būti vykdomas nedelsiant, o ne praėjus 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atskirųjų skundų argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad apylinkės teismas šioje dalyje tenkindamas pareiškėjo skundą pasielgė nepagrįstai.

28. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. T. y. teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktiką; 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016 18 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-403/2020).

29. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad į bylą būtų pateikti įrodymai, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, jog skolininkus su L. P. ar kitais asmenimis skundžiamos nutarties priėmimo metu būtų sieję nuomos teisiniai santykiai, kad skolininkai už turto nuomą gautų pajamas. Nors į bylą pareiškėjas V. J. yra pateikęs gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, tačiau jos nagrinėjamu atveju yra nebegaliojančios, t. y. pasibaigęs terminas, kurio laikotarpiui jos buvo sudarytos. Priešingai, vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 3 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad nėra įregistruotos nuomos sutartys skolininkams priklausančiame nekilnojamame turte. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu (2021 m. kovo 26 d.), tarp skolininkės I. G. ir L. P. buvo sudaryta ne nuomos, o gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis (nustatyta vadovaujantis antstolio prie atskirojo skundo pridėtu įrodymu – 2020 m. spalio 28 d. gyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi). Minėtos sutarties 1 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad panaudos davėjas neatlygintinai leidžia naudotis panaudos gavėjui gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini). Panaudos sutarties 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad patalpos neatlygintinai perduodamos naudotis nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Taigi, akivaizdu, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu jokie nuomos teisiniai santykiai tarp skolininkų ir L. P. nebuvo sudaryti, kitų įrodymų, kad nuomos teisiniai santykiai egzistuoja (su L. P. ar kitais asmenimis), į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolis neturi jokio teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į iš nuomos gaunamas pajamas.

30. Pažymėtina ir tai, kad nekilnojamasis turtas – butas ir žemės sklypas yra įkeisti hipoteka, todėl tik pardavus įkeistą turtą, ir tik tada, jeigu yra gaunama mažesnė suma nei priklauso hipotekos kreditoriui, antstolis gali reikalauti išieškoti iš kito skolininkų turto.

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirųjų skundų argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas antstolį S. U. iš asmenų, kurie nuomojasi turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), per 14 kalendorinių dienų nuo 2021 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo dienos pareikalauti nuomos mokestį mokėti į depozitinę antstolio sąskaitą, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, ko pasėkoje šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ši nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundo reikalavimas šioje dalyje atmestinas. Kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista, kadangi ji priimta tinkamai pritaikius procesinės teisės normas bei tinkamai įvertinus įrodymus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens antstolio S. U. atskirąjį skundą tenkinti, pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria antstolis S. U. įpareigotas iš asmenų, kurie nuomojasi turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), per 14 kalendorinių dienų nuo 2021 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo dienos pareikalauti nuomos mokestį mokėti į depozitinę antstolio sąskaitą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų šioje dalyje atmesti.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.