- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-26
- Bylos Nr.
- eI1-4800-320/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00610-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. V. (toliau– ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau– ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių 1-asis kalėjimas), priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 12 d. iki kreipimosi skundu į teismą dienos (2023 m. kovo 8 d.), atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija). Teigė, kad besimaudant duše kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo užtikrintas minimalus privatumas, nes dušuose nepakankamai įrengtos pertvaros tarp atskirų dušų vietų. Paaiškino, kad nors dušo pertvaros buvo įrengtos iš šoninių pusių, tačiau dušai įrengti abejose patalpos pusėse, todėl iš priekio nesant įrengtos pertvaros, buvo matomas kitoje patalpos pusėje dušuose besimaudančių nuteistųjų. Tvirtino, kad negalėjo tinkamai nusiplauti kūno, nusiskusti intymias vietas kitiems matant, dėl to jautė diskomfortą, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumą, dvasines kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus. Mano, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. kovo 8 d. bausmę atliko Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiasis sektorius). Pažymėjo, kad atsižvelgdama į nuteistųjų prašymus ir siekiant pagerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, Trečiojo sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėse 2022 m. spalio mėnesį (spalio 1-14 dienomis) įrengė pertvaras, todėl privatumas dušo patalpose pareiškėjui buvo užtikrinamas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas, kadangi nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir (ar) pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažymėjo, jog nėra duomenų, kad dėl minėto nusiskundimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai ir, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui. Teigė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Pažymėjo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos įstaigos psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, dėl nepakankamo privatumo užtikrinimo duše nesikreipė, o pareiškėjo keliamas argumentas, jog jis dėl minimo nusiskundimo patyrė neigiamus išgyvenimus, yra neatitinkantis tikrovės. Teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl atsakovės atstovo veiksmų, ir neįrodė, kad Pravieniškių 1-asis kalėjimas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė 2022 m. spalio 12 d. – 2023 m. kovo 8 d. (iki kreipimosi skundu į teismą dienos) laikotarpiu. Atsakovo pateikta Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pažyma „Dėl informacijos apie nuteistąjį E. V.“ patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 12 d. – 2023 m. kovo 8 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis), bausmę atliko Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) Trečiajame sektoriuje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų, tarp atskirų dušo vietų matomumą ribojančioms pertvaroms esant įrengtoms tik iš šonų, naudojantis dušo patalpomis jam nebuvo užtikrintas privatumas.
Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos įstaiga, atsižvelgdama į nuteistųjų prašymus ir siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas, Trečiojo sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėse 2022 m. spalio mėnesį (spalio 1-14 dienomis) įrengė pertvaras ir į bylą pateikė tai patvirtinančias fotonuotraukas.
Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nes juos pilnai patvirtina pateiktos nuotraukos, todėl jais vadovaujasi. Pareiškėjas taip pat iš esmės patvirtina, kad pertvaros buvo įrengtos, tačiau, jo nuomone, tokio pobūdžio pertvaros nebuvo pakankamos privatumui užtikrinti.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau– ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) dušų kabinų įrengimas numatytas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse reikalavimai dėl dušų kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms – nenumatyti. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau– ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Vidaus tvarkos taisyklės) 17.5 punktas (nuostata galiojusi nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) numatė, kad nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo patvirtinto“ 1.1 punktu patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Taisyklės), įsigaliojusių nuo 2023 m. sausio 1 d. 24.5 punkte numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į dušą ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiose teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras.
Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau– ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau– ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką analogiškose bylose, yra konstatvęs, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022 ir kt.).
Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. kovo 8 d. laisvės atėmimo bausmę atlikus Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis dušo patalpose, tarp atskirų maudymosi vietų nuo 2022 m. spalio 14 d., iš šonų esant įrengtoms matomumą ribojančioms pertvaroms, laikytina, kad pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas maudantis duše.
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), dušai buvo atskirti pertvaromis, todėl teismas sprendžia, kad buvo užtikrintas tinkamas privatumo lygis pareiškėjui naudojantis dušu. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su privatumo dušo patalpose, pažeidimu.
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.