Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-09-20 · Administracinė byla Nr. eTA-568-629/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-05-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-20
Bylos Nr.
eTA-568-629/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00610-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-568-629/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00610-2023-8Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 12 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2023 m. kovo 8 d.) buvo kalinamas Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skundėsi privatumo neužtikrinimu dušuose. Pareiškėjas paaiškino, kad nors dušo pertvaros buvo įrengtos iš šonų, tačiau pareiškėjas, būdamas duše, buvo matomas kitoje patalpos pusėje, t. y. priešais įrengtuose dušuose besimaudančių nuteistųjų, todėl jautė diskomfortą, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumą, dvasines kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į nuteistųjų prašymus ir siekiant pagerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas trečiojo sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėse 2022 m. spalio 1-14 dienomis buvo įrengtos pertvaros, todėl privatumas dušo patalpose pareiškėjui buvo užtikrinamas. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į pataisos įstaigos psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, dėl nepakankamo privatumo užtikrinimo duše. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, kad Pravieniškių 1-asis kalėjimas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalą.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose dušų įrengimą pataisos įstaigose, nuteistųjų (suimtųjų) prausimąsi duše, nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras, tačiau remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktiką analogiškose bylose, kuriose teismas yra konstatavęs, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022 ir kt.).

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. kovo 8 d. Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) dušo patalpose, tarp atskirų maudymosi vietų iš šonų buvo įrengtos matomumą ribojančios pertvaros, konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas maudantis duše. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo kaip nepagrįstą.

III.

8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

9. Pareiškėjas nurodo neginčijantis aplinkybės, kad dušuose buvo įrengtos pertvaros, tačiau jo vertinimu, įrengtos pertvaros neužtikrino privatumo naudojantis dušu, kadangi maudymosi vietose nebuvo užuolaidų, kurios užtikrintų visišką privatumą. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad teismas nepagrįstai nepripažino pažeidimo laikotarpiu, kai pertvaros duše apskritai nebuvo įrengtos. Pareiškėjo vertinimu, teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika – 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-358-1188/2023.

Atsiliepimas

10. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino, taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 12 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2023 m. kovo 8 d.) teigia patyręs pataisos įstaigai neužtikrinus pareiškėjo privatumo naudojantis dušu, atlyginimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad esant iš šonų įrengtoms pertvaroms dušo patalpose pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad pertvaros duše neužtikrino visiško pareiškėjo privatumo, kadangi iš priekio dušas buvo atviras. Be to, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino pažeidimo laikotarpiu, kai pertvaros duše apskritai nebuvo įrengtos.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai detaliai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

17. Pagal vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA 442-552/2021). Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-81-822/2022).

18. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė ir pareiškėjas šios aplinkybės neginčija, kad trečiojo sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėse, kuriomis naudojosi pareiškėjas, pertvaros buvo įrengtos 2022 m. spalio 1-14 dienomis, todėl vertino, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. kovo 8 d. pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo užtikrinta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose formuojamą praktiką, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog kiti asmenys galėjo pareiškėją matyti, tačiau nenurodė jokių konkrečių jo privatumo naudojantis dušu pažeidimo atvejų, taip pat nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, suteikiančių pagrindą konstatuoti pažeidimą dėl visiško privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad teismas nepagrįstai nepripažino pažeidimo laikotarpiu, kai pertvaros duše apskritai nebuvo įrengtos, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių šiuo klausimu, dienų, kada jo teisė į privatumą buvo pažeista.

19. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas šios nutarties 19 punkte nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle tokio pobūdžio bylose, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, susijusius su privatumo naudojantis dušu neužtikrinimu bei atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl minėto nusiskundimo.

21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog dušas iš abiejų pusių buvo atskirtas pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė buvo atvira. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjui suteiktas privatumas naudojantis dušu buvo pakankamas, tačiau, netgi vertinant, kad pareiškėjui privatumas duše nebuvo užtikrinamas, nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, kad galimas privatumo duše pareiškėjui neužtikrinimas galėtų būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

22. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-358-1188/2023. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Pareiškėjo nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, kadangi administracinėje byloje Nr. TA-358-1188/2023 buvo nustatyta, jog dušuose pertvaros apskritai nebuvo įrengtos, todėl nėra pagrindo šioje byloje remtis administracinėje byloje Nr. TA-358-1188/2023 teismo pateiktais išaiškinimais.

23. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė