- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-200-334/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19105-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Švitinienė, Valdas Ciesiūnas, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- O. K. M.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis, Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Valdo Ciesiūno, Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. K. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo O. K. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį lankytis pas D. S..
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.
D. S. ieškinys dėl 2000 € neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajai D. S. iš O. K. M. 600 € neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje D. S. civilinis ieškinys atmestas.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista civiliniam ieškovui iš O. K. M. 127,87 € žalos atlyginimo.
Priteista iš O. K. M. valstybės naudai 30 proc. nukentėjusiosios D. S. patirtų atstovavimo išlaidų - 252,38 €.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintinas pradėjus vykdyti nuosprendį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu O. K. M. pripažinta kalta už tai, kad 2020 metų gegužės 17 dieną ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, laikotarpiu nuo 12 valandos iki 17 valandos 33 minučių, (duomenys neskelbtini), bute, D. S. suduodama šepečio kotu ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, padarė poodines kraujosruvas veide ir kairiame petyje, muštinę žaizdą viršugalvyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai D. S. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji O. K. M. prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, panaikinant bausmę, atmetant civilinius ieškinius ir nepriteisiant proceso išlaidų.
Šalies argumentai
3. Apeliantė skunde dėsto įvykio aplinkybes ir teigia, kad D. S. į nosį ir pirštus ji sudavė minkštąją šepečio dalimi, todėl ji negalėjo sukelti nukentėjusiajai nustatyto sveikatos sutrikdymo. Apeliantė nurodo, kad įvykio dieną ji supyko ant D. S. dėl pastarosios išsakytų žodžių jos atžvilgiu, neva D. S. atsirado banko kortelė, po to, kai apeliantė pakišo ją į stalčių, todėl apie 12 val. ji nubėgo pas D. ir automatiškai pagriebusi šepetį trenkė juo D., sėdinčiai ant lovos krašto, į nosį. Po smūgio D. bandė ją koja nustumti, gal kiek nustūmė, bet ji vėl užsimojo trenkti, o D. S. tuo metu kairės rankos delnu užsidengė nosį, todėl ji dar keturis kartus D. smūgiavo į pirštus sakydama, kad tai už visus kaltinimus ir šmeižtus. Daugiau niekur nesudavė. Po smūgių ji šepetį nusviedė link virtuvės ir išėjo. Apeliantės teigimu, savo veiksmais ji negalėjo nukentėjusiajai padaryti tokių sužalojimų, kokius nustatė specialistas, mano, kad nukentėjusiąją D. S. vėliau dar mušė A. M. ir šias aplinkybes, anot apeliantės, galėtų patvirtinti liudytoja R. K., kuri jai yra pasakojusi, jog apie 17.15 val. ji buvo užėjusi į D. S. butą ir jame matė A. M. bei sumuštą D. S., taip pat padarė nuotrauką, kurioje matyti, kad šluota numesta kambaryje link drabužių spintos, o ne link virtuvės, kur buvo numetusi pati apeliantė.
3.1. Skunde apeliantė teigia, kad ji yra nekalta dėl D. S. sumušimo, todėl prašo ją išteisinti ir atmesti D. S. bei Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį bei nepriteisti nukentėjusiosios D. S. patirtų atstovavimo išlaidų. Apeliantės teigimu, jai buvo paskirta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ir nukentėjusiosios patirtos išlaidos neturėjo būti priteisiamos iš jos. Be to, apeliantė nurodo, kad susidariusios gana didelės nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos buvo sąlygotos teisminių posėdžių gausos, kuri vyko dėl kaltinimo dalies, susijusios su D. S. nustatyto alkūnkaulio lūžiu ir, kuris nepasitvirtino, todėl šios aplinkybės turi būti vertinamos kaip mažinančios atstovavimo išlaidas.
4. Teismo posėdyje nuteistoji O. K. M. ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovė advokatė ir prokuroras prašė O. K. M. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju O. K. M. apeliaciniu skundu nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir prašo jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį bei nepriteisti turtinės, neturtinės žalos ir nukentėjusiosios turėtų proceso išlaidų. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
6. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šioje byloje O. K. M. nuteista už tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, suduodama D. S. šepečio kotu ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, padarė poodines kraujosruvas veide ir kairiame petyje, muštinę žaizdą viršugalvyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai D. S. sveikatą.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nuteistajai kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, motyvai, kuriais remiantis atmesta nuteistosios iškelta įvykio versija, be to, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018, 2K-148-719/2020).
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje tirdamas ir nuosprendyje vertindamas byloje esančius įrodymus, aptartų taisyklių nepažeidė. Skundžiamame teismo nuosprendyje byloje įrodinėtinos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, buvo nustatinėjamos leistinais įrodymais – tiesioginių ir netiesioginių įvykio liudytojų parodymais bei procesų dalyvių parodymus patvirtinančiais ar paneigiančiais dokumentais, o teismo išvados padarytos remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, be kita ko, pašalinant abejones dėl bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajai sukeltų sužalojimų mastu, apibūdinančių nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyvųjį požymį – padarinius.
10. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje nuteistoji O. K. M. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir teigia, kad nukentėjusiąją D. S. sumušė A. M., nes jos pačios atlikti veiksmai nukentėjusiosios D. S. atžvilgiu, t. y. sudavimas vieną kartą šepečio kotu D. S. į nosį ir dar keturi kartai per pirštus, negalėjo sukelti D. S. nustatyto sveikatos sužalojimo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad, nors nuteistoji neigia kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nurodydama savitas įvykio aplinkybes, kurias paneigia byloje esančių įrodymų visuma, visgi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad būtent nuteistoji O. K. M. suduodama nukentėjusiajai D. S. šepečio kotu ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veide ir kairiame petyje, muštinę žaizdą viršugalvyje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai D. S. sveikatą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistajai inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, t. y. nuoseklių nukentėjusiosios parodymų, ir juos patvirtinančių netiesioginių įrodymų visuma, šiuos įvertinus pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.
11. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, jog aptariamame įvykyje dalyvavo tik D. S. ir O. K. M.. Kitų asmenų nebuvo ir niekas šio įvykio tiesiogiai nematė. Esant tokiai situacijai, kai vieninteliai įvykyje dalyvavę asmenys yra galimas kaltininkas ir nukentėjusioji, ypač svarbu atidžiai įvertinti jų parodymus, kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos jų parodymų vertinimui, taip pat ir visus pirminius duomenis, jeigu juose yra tiesiogiai užfiksuota tiriamam įvykiui nors kiek reikšminga informacija. Todėl nesant kitų, tiesioginių įvykio liudytojų, byloje svarbiausi įrodymų šaltiniai – asmenų parodymai, jų nuoseklumas, taip pat netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys pastarųjų nurodomas aplinkybes. Pabrėžtina ir tai, jog įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019, Nr. 2K-226-976/2020 ir kt.).
12. Vertinant baudžiamojoje byloje iš karto po įvykio surinktus pirminius duomenis, matyti, kad protokole-pareiškime nukentėjusioji D. S. nurodė, jog į jos buto kambarį atėjusi kaimynė O. K. M. ją koneveikė, stumdė ir parvertusi ją ant lovos su šepečio kotu daužė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, pataikydama į kairę kojos šlaunį, nugaros kairę pusę, ties kaire mente ir galvos pakaušį. Ji nuo suduotų smūgių prarado sąmonę, jai skaudėjo ir šiuo metu skauda (1 t., b. l. 1-4). Detalizuojant pareiškime nurodytas aplinkybes, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 57-58, 59-62), taip pat apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b. l. 94-97) bei tiriant ikiteisminio tyrimo duomenis teisme, teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. S. nurodė iš esmės analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes nuosekliai apibūdindama nuteistosios atliktus veiksmus, smūgių sudavimo aplinkybes ir lokalizaciją. Nukentėjusioji D. S. paaiškino, kad įvykio dieną išgirdo beldimą į duris, o jas atidariusi pamatė kaimynę O. K. M.. Pastaroji pradėjo koneveikti ją, smarkiai pastūmė ir ji nukrito ant lovos. O. K. M. ją puolė, ji bandė gintis, gulėdama bandė koja apsiginti nuo O., bet O. pagriebė šepetį, stovėjusį kambaryje, ir su tuo šepečiu pradėjo ją daužyti. Daužė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, pataikydama į kairės kojos šlaunį, nugaros kairę pusę ties kaire mente ir į galvos viršugalvį. Suduota buvo ir per rankas. Mušė tol, kol sulūžo šepetys. Kiek konkrečiai kartų buvo pataikyta į atitinkamas vietas, ji pasakyti negali, nes nuo smūgių jai visur labai skaudėjo, o tuo metu kai O. K. M. smūgiavo į galvą, ji prarado sąmonę. Vertinant nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, pabrėžtina ir tai, jog analogiškas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir liudytojai R. A., kuriai nukentėjusioji paskambino iškart po to, kai atgavo sąmonę (1 t., b. l. 171-174), ir kuri, atvykusi į įvykio vietą, nedelsiant paskambino Bendrajam pagalbos centrui nurodydama, jog ,,prieš 1 valandą kaimynė O. K. M. sumušė moterį“ (1 t., b. l. 34-36).
13. Taigi, remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, būtent nukentėjusiosios D. S. parodymai papildo ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus, ir tai parodo apeliacinio skundo argumentų prieštaringumą. Liudytoja R. A., apklausiama kaip liudytoja, ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad įvykio dieną, po pietų jai paskambino D. S. ir pasakė, kad ją sumušė O.. Kai nuvažiavo pas D. S., rado ją kruviną, sumuštą, sėdinčią ant lovos apsikabinusią kibirą, nes ji vėmė nuo galvos sutrenkimo. Jai D. S. sakė, kad O. ją sumušė šluotos kotu, pataikė į galvą, šluota sutrupėjo į 3 ar 4 gabalus. Šalia lovos mėtėsi šluotos gabalai, lova buvo kruvina, D. S. rankos kruvinos. Kadangi ji jautėsi blogai, tai iškvietė greitąją pagalbą. Visa tai rodo, kad net ir netrukus po to, kai pasibaigė konfliktas (po valandos), nukentėjusioji D. S., atvykusiai R. A., nurodė aukščiau aptartas analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, užfiksuotas protokole-pareiškime bei vėlesnėse apklausose, o jos parodymų patikimumą patvirtina ir objektyvūs duomenys – policijos registruojamų įvykių registras, kuriame nurodyta, kad 2020-05-17 18.33 į BPC gautas pranešimas, jog prieš 1 valandą kaimynė O. K. sumušė moterį, taip pat, kad į Panevėžio ligoninės priėmimą kreipėsi D. S., kuriai nustatyta galvos žaizda, veido sumušimai (1 t., b. l. 34-36); asmens apžiūros protokolas, kuriame matyti ant D. S. kūno nugaros, kairėje, ties kaire mente, ant kairės kojos šlaunies matomos kraujosruvos, galva aptvarstyta tvarsčiu (1 t., b. l. 76-79); įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog įvykio vietoje buvo rasta į tris dalis sulaužyta medinė šluota, kad ties apatinės dalies sujungimu su šluotos plastikine detale matyti raudonos spalvos dėmės, plastikinė dalis taip pat padengta raudonos spalvos dėme, matyti pataškymai (1 t., b. l. 37-45, 46-52). Iš 2020 m. birželio 10 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. S. poodinės kraujosruvos veide ir kairiame petyje, muštinė žaizda viršugalvyje padaryta kieto buko daikto poveikiu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-05-17. Sužalojimai D. S. padaryti ne mažiau keturiais bukais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 118). Ekspertas G. Serbenta apklaustas teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad apžiūrėjus D. S. ligoninės priėmimo skyriuje, pastarajai buvo nustatytos kraujosruvos veide, kairiame petyje ir muštinė žaizda viršugalvyje. Be kita ko, nukentėjusiosios D. S. nurodomas aplinkybes iš esmės patvirtina ir netiesioginiai liudytojų - R. K., A. M., Ž. Š., A. B., V. J. parodymai, kuriuose jie nurodė, jog konflikto tarp D. S. ir O. K. M. nematė, tačiau po įvykio D. S. jiems yra sakiusi, kad ją sumušė O. K. M.. Taigi, nagrinėjamoje byloje nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes apibūdina nuoseklūs nukentėjusiosios D. S. parodymai, o jų pagrįstumą pagrindžia tiek aukščiau išdėstyti objektyvūs duomenys, tiek ir netiesioginiai liudytojų parodymai.
14. Kaip matyti, skunde keliama versija dėl nukentėjusiosios sąmoningo objektyvios tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo, susijusio su jai sukeltų sužalojimų mastu – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau, visų pirma, pabrėžtina tai, jog ši versija nepaneigia nukentėjusiajai D. S. nustatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo fakto. Antra, nukentėjusioji iš esmės neiškreipė faktinių aplinkybių – jos galimai egzistavo, tačiau jų faktinis ir teisinis vertinimas priklauso specialistų ir teismo kompetencijai. Nagrinėjamu aspektu nukentėjusioji D. S., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, jog po nuteistosios panaudoto fizinio smurto, jai skaudėjo visą kūną, todėl įvykio dieną, ją apžiūrinčiam gydytojui alkūnės skausmo neužakcentavo, nes nemanė, kad galėtų būti lūžusi alkūnė. Nors alkūnkaulio lūžį jai nustatė tik 2020-08-20, tačiau jai alkūnę skaudėjo visą laiką nuo pat įvykio dienos, t. y. 2020-05-17, ji visą laiką vartojo vaistus nuo skausmo. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. A. parodė, kad po to, kai D. S. buvo paleista po gydytojų apžiūros, ji buvo pas ją ir prabuvo apie mėnesį laiko. D. S. visą tą laiką sunkiai vaikščiojo, vartojo vaistus nuo skausmo, negalėjo pakelti rankos, tepė ranką tepalais. Nukentėjusiąją sveikatos patikrinimo metu (2022-05-17) apžiūrėjęs P. V. teisme parodė, kad nepamena aptariamo įvykio, tačiau net jei D. S. apžiūros metu ir būtų buvusi neblaivi, jis nemano, kad esant alkūnkaulio lūžiui, D. S. būtų nuslėpusi skausmą alkūnės srityje, kadangi esant tokiai traumai būtų sunku tai padaryti. Nukentėjusiąją sveikatos patikrinimo metu ((duomenys neskelbtini)) apžiūrėjęs V. D. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) į jį kreipėsi D. S. dėl skausmų alkūnės sąnaryje. Atlikus rentgenogramą buvo nustatytas alkūnkaulio ataugos lūžis. Ištyręs D. S. traumą jis suprato, kad po traumos turėjo būti praėję daugiau laiko, nes patyrus tokią traumą būna poodinė kraujosruva ir didelis skausmas. Specialisto išvadą pateikęs ekspertas G. Serbenta, apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2020-06-10 pateikdamas specialisto išvadą, kurioje buvo nustatytas D. S. sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo mastas, jis rėmėsi jam pateikta dokumentacija iš ligoninės priėmimo skyriaus, kuomet D. S. buvo nustatytos kraujosruvos veide, kairiame petyje ir muštinė žaizda viršugalvyje. Kai 2020-08-20 D. S. buvo nustatytas alkūnės ataugos lūžis, tai šis sužalojimas buvo pridėtas prie 2020-05-17 nustatytų sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo masto ir perkvalifikuotas į nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ekspertas nurodė neatmetantis galimybės, kad lūžis galėjo būti to įvykio metu (2020-05-17), tokia trauma yra skausminga ir žmogus turėjo gyventi su skausmu. D. S. 2020-05-17 į ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatyta neblaivi ir galėjo nenurodyti gydytojui alkūnės skausmo, todėl ta kūno sritis nebuvo tirta ir nuotrauka nedaryta, o konkrečiau apie lūžio padarymo laiką galėtų atsakyti teismo radiologinis tyrimas, kai būtų tiriamos rentgeno nuotraukos. Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusioji neiškreipė faktinių aplinkybių, o šių vertinimas, reikalaujantis specialiųjų žinių, tiek nustatant priežastinį ryšį, tiek kilmę, nepriklauso nuo nukentėjusiosios valios.
15. Iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis pateiktų rentgenogramų, medicininės dokumentacijos ir baudžiamojoje byloje esančių dokumentų duomenimis, labiausiai tikėtina, kad D. S. kairio alkūnkaulio ataugos lūžis padarytas neilgai trukus prieš kreipiantis medicininės pagalbos, t. y. 2020-08-20. Kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis padarytas vieno trauminio poveikio metu ir labiausiai tikėtina, nugriuvus, esant sulenktai rankai per alkūnės sąnarį bei alkūnės sąnario nugarine dalimi atsitrenkus į kietą buką paviršių. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad remiantis radiologinių lūžio pokyčių dinamika, labiausiai tikėtina, kad lūžis įvyko neilgai trukus prieš kreipiantis 2020-08-20 medicininės pagalbos (4 t., b. l. 83, 84-88). Įvertinus tai, jog nukentėjusioji D. S. nuo įvykio dienos (2020-05-17) iki 2020-08-20, kuomet jai buvo nustatytas alkūnkaulio ataugos lūžis, jautė rankos skausmus, gėrė nuskausminamuosius vaistus, o ekspertizės akte specialistai pateikė tik tikėtiną išvadą dėl alkūnkaulio lūžio datos ir aplinkybių, nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji D. S. teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir dėl to, jos parodymai laikytini nepatikimais ar prieštaraujančiais byloje nustatytoms aplinkybėms. Pabrėžtina tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, kuriomis specialistų/ekspertų išvadomis remiasi ir vadovaujasi kvalifikuodamas nuteistosios O. K. M. veiką, o tai neabejotinai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo grindžiamas visų byloje esančių įrodymų visuma, o ne vien išskirtinai nukentėjusiosios parodymais, šiems suteikiant išskirtinę reikšmę.
16. Taigi, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiosios parodymai dėl esminių nuteistajai inkriminuojamų aplinkybių iš esmės nekito ir buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, o nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys bei aukščiau aptarti įrodymai, priešingai nei nuteistosios. Pastaroji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną, po pietų, prie jos buto durų tarp jos ir D. S. įvyko žodinis konfliktas. D. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, jos susistumdė, ji D. per kojas uždavė su jos pačios atsineštu šepečiu, o po to D. išėjo. Apie 17.15 val., ji nuėjo iki D. buto, o kadangi ji buvo supykusi ant D., tai buto koridoriuje pamačiusi šepetį, paėmė jį į rankas ir sudavė D. keletą kartų su tuo šepečiu. Pataikė D., sakytų, į veidą. Kiek kartų sudavė, nežino, bet tikrai ne 10 kartų, gal tik "kepštelėjo....“(2 t., b. l. 96-99). Papildomos apklausos metu nuteistoji jau nurodė, kad tą dieną buvo su A. M.. Po to, kai D. po konflikto prie jos buto durų išėjo, ji toliau atsisėdo gerti kavutę su A. M.. Bekalbant, A. M. pasakė, kad D. ją šmeižia, todėl ji supykusi iš karto nulėkė pas D.. Bute buvo ir A.. Ji paėmusi šepetį į rankas sudavė vieną kartą minkštąja šepečio dalimi D. į nosį, tada D. atsilošė ir užsidengė kaire ranka veidą, tai tada ji D. du kartus sudavė su šepečio galva pataikydama į kairės rankos plaštaką (2 t., b. l. 105-108). Kitos papildomos apklausos metu nuteistoji papildė pirminių apklausų nurodytas aplinkybes teigdama, kad ji tokių veiksmų, kurie parašyti įtarime, nedarė. Ji tik tai su šepečio minkštąja dalimi vieną kartą šveitė D. S. per nosį ir 4 kartus į pirštus irgi su minkštąja dalimi davė į pirštus po to, kai D. užsidengė nosį delnu kaire ranka (2 t., b. l. 126-128). Teisiamojo posėdžio metu nuteistoji vis dėlto pripažino savo kaltę iš dalies teigdama, kad tą dieną D. S. gal apie 12 val., gal apie 12.30 val., su šluota smūgiavo kelis kartus – vieną kartą į nosį, o kai kaire ranka nukentėjusioji užsidengė nosį, 4 ar 5 kartus per kairės rankos pirštus, tačiau į kitas kūno vietas D. S. šluota nesmūgiavo, tvirtino, kad stipriau nukentėjusiąją galėjo sumušti A. M.. Iš aptartų parodymų turinio seka, jog nuteistoji, siekdama pateisinti ir tuo pačiu sumenkinti savo veiksmus sumušant nukentėjusiąją, ikiteisminio tyrimo metu, tiek vėlesnių apklausų metu bei teisiamajame posėdyje, nurodė vis kitas konflikto kilimo, tiek fizinio smurto panaudojimo aplinkybes. Tai parodo, kad apklausiama nuteistoji nenurodė aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai ir netgi pateikė savitą versiją – įvardijo ir kitą asmenį (A. M.), kuris galėjo sužaloti D. S., bet kurios nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad, pasak liudytojų S. K. ir Ž. Š., nuteistoji O. K. M. prašė jų nurodyti jai (O. K. M.) palankias įvykio aplinkybes, tačiau jos nesutiko, o tai iliustruoja nuteistosios siekį ne tik nuslėpti dalį įvykio aplinkybių, bet ir iškreipti įvykio aplinkybes sau palankia, gynybine linkme. Kaip minėta, nukentėjusioji D. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad ją sumušė O. K. M.. Ji taip pat parodė, kad įvykio dieną A. M. ji (D. S.) nematė ir jis jos nemušė. Analogiškas aplinkybes nurodė ir A. M. tvirtindamas, kad D. S. nemušė, tądien pas ją bute nė nebuvo. Taigi, be nuteistosios teiginių, jokių kitų įrodymų, kad 2020-05-17 nukentėjusiąją D. S. galėjo sumušti ir A. M., byloje nėra ir nebuvo gauta, o tai, ar A. M. iš tiesų įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini) kaime (O. K. M. bute) ar ne, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nėra esminė aplinkybė, turinti reikšmės bylos teisingam išsprendimui.
17. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai O. K. M. pripažino kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
18. Vertinant bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšis, tiek jos dydis yra tinkamai individualizuota ir nėra per griežta. Pažymėtina, kad asmuo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. O. K. M. skundžiamu nuosprendžiu skirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį lankytis pas D. S..
19. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas O. K. M. bausmės rūšį, jos dydį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį (padarytas baigtas, nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas). Teismas nenustatė O. K. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgė į tai, kad paskutinio žodžio metu O. K. M. nurodė, jog gailisi dėl savo netinkamo elgesio. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistosios asmenybę: teisiama pirmą kartą (2 t., b. l. 65-66), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 64), nurodė esanti našlė, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose nėra (2 t., b. l. 70), senatvės pensininkė. Įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu su bausme paskirdamas individualizuotus draudimus (draudimas lankytis pas D. S.), kurie turės teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui. Taigi, konstatuotina, jog bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
20. Pasisakant dėl civilinių ieškinių, pažymėtina, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje nustatytos visos būtinos materialios sąlygos kilusiai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog būtent nuteistosios O. K. M.nusikalstama veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga – dėl tyčinių nusikalstamų nuteistosios veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji patyrė skausmą, pažeminimą, nerimą dėl ateities, nesaugumo jausmą; Panevėžio teritorinė ligonių kasos patyrė išlaidų dėl nukentėjusiosios gydymo. Atsižvelgus į visas reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir kt., teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Panevėžio teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį, priteisdamas 127,87 Eur žalos atlyginimo už D. S. suteiktas gydymo paslaugas, o įvertindamas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą pinigais, nustatė teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (600 Eur), nenukrypdamas nuo teismų praktikos, dėl to nėra pagrindo atmesti civilinius ieškinius.
21. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas nukentėjusiajai D. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo klausimas. Pasak nuteistosios, jai buvo paskirta 100 proc. nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negalėjo būti priteisiamos iš jos. Tačiau sutikti su tokiais argumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, O. K. M. ikiteisminiame tyrime ir teisme atstovavo gynėjas advokatas K. Paspirgėlis (2 t., b. l. 123-125), nuteistajai buvo teikiama valstybės garantuojama 100 proc. nemokama teisinė pagalba. Visgi, vien tai, kad O. K. M. buvo atleista nuo teisinių paslaugų apmokėjimo 100 proc., nesudaro pagrindo atleisti ją ir nuo kitos proceso šalies turėtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti priteisimo.
23. Šiuo atveju pažymėtina, kad minėtame Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo O. K. M.“ rezoliucinėje dalyje (4 dalis) yra nurodyta, kad vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas (O. K. M.) 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimo išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Iš to seka, kad O. K. M. buvo atleista nuo bylinėjimo išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytas išlaidas, t. y. išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Be to, CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta ir tai, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimo išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai D. S. buvo teikiama valstybės garantuojama 100 proc. nemokama teisinė pagalba. Iš pažymų matyti, kad D. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 841,28 Eur (4 t., 114-116, 120-122). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla teisme buvo gauta 2021-04-23 ir buvo nagrinėjama gana ilgai (proceso metu keitėsi teisėjai), buvo ieškomi ir apklausinėjami liudytojai, neapklausti ikiteisminio tyrimo metu, buvo paskirtas objektų tyrimas, trukęs beveik pusę metų, vyko daug posėdžių, todėl susidarė gana didelės nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos, taip pat įvertinęs ir tai, kad nuosprendžiu buvo tenkinami du ieškiniai, o O. K. M. vienintelės pajamos yra gana nedidelė senatvės pensija, pagrįstai vertino, kad nebūtų teisinga priteisti visą sumą, todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad iš O. K. M. valstybei priteistina 30 proc. nukentėjusiosios turėtų išlaidų, t. y. 252,38 Eur, ir šias išlaidas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teisingai priteisė iš nuteistosios O. K. M..
25. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
26. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, civilinių ieškinių ir proceso išlaidų atlyginimo klausimai taip pat išspręsti teisingai, todėl nuteistosios O. K. M. apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
O. K. M. apeliacinį skundą atmesti.