Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1992-640/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-17
Bylos Nr.: e2S-1992-640/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16303-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“
Ieškovas: A. A. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1992-640/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16303-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.3.2.5; 3.5.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Civinity namai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, O. G., M. S., Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. A. P. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Civinity namai“ per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti daiktus iš bendro naudojimo patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtų kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti stogo ir kaminų lokalinį remontą, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtų kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 716,68 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovo ir atsakovės 2023 m. sausio 11 d. sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), o civilinė byla nutraukta.

4. Kauno apylinkės teisme 2023 m. liepos 17 d. gautas ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad atsakovė įvykdė tam tikrus Taikos sutarties punktus, t. y. pagal Taikos sutarties 1 punktą pašalino šiukšles iš daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal Taikos sutarties 3 ir 4 punktus atlygino ieškovo patirtą 716,68 Eur žalą ir 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, tačiau neįvykdė esminio Taikos sutarties 2 punkto ir jo vykdyti nesiruošia. Taikos sutarties 2 punktu atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. gegužės 1 d. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo ir kaminų lokalinį remontą. 2023 m. balandžio mėn. atsakovė organizavo tam tikrus pastato darbus. Atvykę atsakovės darbuotojai keliose pastato stogo ir kaminų vietose bandė sandarinti, hermetizuoti stogą ir kaminus, tačiau darbai buvo atliekami chaotiškai, tik tam tikrose, atsitiktinai pasirinktose vietose, darbai buvo atliekami atmestinai. Ieškovui pakalbinus keletą darbuotojų, kurie atliko minėtus darbus, jie nurodė, kad pastato stogui ir kaminams yra reikalingas kapitalinis remontas ar kitokio pobūdžio „rimtas remontas“, o šiuo atveju jie tik užsandarins tam tikras vietas, kas šiek tiek pagerins stogo ir kaminų būklę. Ieškovui iki pat šios dienos nėra aišku, kokie darbai buvo atlikti, o kokie ne. Atlikus minėtus darbus, ieškovo nuomone, pastato techninė būklė galimai net pablogėjo. Pastato stogo ir kaminų būklė vis dar yra avarinės būklės ir dėl to kyla pavojus tiek gyventojų turtui, tiek ir saugumui.

5. Ieškovui apžiūrėjus atsakovės atliktus darbus, paaiškėjo, kad: 1) pastato kaminai nebuvo tinkamai suremontuoti, kaminų plytų mūras yra suiręs, siūlės nesandarios, vietomis yra atsivėrę plyšiai į kamino šachtą, kaminų ir stogo plokštumų sankirtos yra nesandarios, suremontuota yra tik kamino viršstoginė dalis; 2) ant stogo esančių lietaus vandens latakų skarda yra pažeista korozijos, latakuose yra kiaurymės, nėra dalies lietvamzdžių ir dėl to vanduo taškosi ant medinio fasado. Dėl ilgalaikio vandens poveikio fasado apdailos lentelės yra pažeistos biologiškai; 3) stogo dangoje yra daug akivaizdžiai mechaniškai pažeistų vietų, pro kurias skverbiasi krituliai; 4) stogo dangos lakštai yra suirę, sulūžę, nepritvirtinti prie stogo konstrukcijos; 5) stogo palėpėje nėra lango varčios, palėpėje esanti skylė, kur turėtų būti langas, yra uždengta polietileno plėvele, nei stogo palėpėje esanti skylė, nei medinės dailylentės neužtikrina sandarumo, pro skylę ir dailylenčių tarpus pripusto sniego, patenka krituliai; 6) atliekant darbus ant stogo esantis dangtis (liukas) buvo ne suremontuotas, o panaikintas (užkaltas), taip apribojant galimybę patekti ant stogo. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo Taikos sutarties sudarymo iki 2023 m. gegužės 9 d., ieškovas ne vieną kartą tiek žodžiu, tiek ir raštu kreipėsi į atsakovę, siekdamas gauti informaciją apie planuojamus darbus, apie darbų apimtį ir kainą, tačiau atsakovė nepateikė jokių dokumentų, informacijos apie planuojamus ir atliekamus darbus. Ieškovas 2023 m. birželio 18 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, tačiau nesulaukė jokio atsakymo, o pastato stogo ir kaminų remonto darbai taip ir nebuvo atlikti iki šios dienos.

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo prašymą prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovė pilnai įvykdė sutartą sąlygą dėl stogo ir kaminų lokalaus remonto. 2023 m. balandžio 20 d. atvykę darbuotojai pradėjo lokalius remonto darbus. Stogo būklė yra prasta, darbuotojai, apžiūrėję stogą, įvertino kurias lokalias vietas yra būtina suremontuoti ir ėmėsi šių darbų. Kaminų plytos krito nuo kaminų pagrindo ir kėlė pavojų gyventojams, todėl buvo priimtas sprendimas suremontuoti viršutines kaminų dalis jas nutinkuojant ir apskardinant, taip apsaugant nuo kritulių poveikio. Stogo dangos šiferiniai lakštai buvo dalinai keičiami, taip pat užhermetintos šiferio sujungimo vietos bei vietos, per kurias skverbėsi vanduo. Stogui reikalingas kapitalinis remontas, t. y. reikia pilnai pakeisti stogo dangą. Atsakovė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2023 m. liepos 24 d. organizavo balsavimą dėl kapitalinio stogo remonto, tačiau bendrasavininkai nesusirinko ir balsavimas neįvyko. Šiuo metu yra vykdomas pakartotinis balsavimas ir tikimasi, kad balsų dauguma bus nuspręsta remontuoti stogo dangą kapitaliai, jog būtų pilnai išvengta vandens pratekėjimų. objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė teikė atsakymus, tinkamai vykdė Taikos sutartyje sutartas sąlygas ir atliko lokalius remonto darbus. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo

7. Išvažiuojamojo teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gruodžio 18 d., vietos apžiūros metu ieškovas ir jo įgaliota atstovė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo palaikė, parodė pastato, adresu (duomenys neskelbtini), stogo bei kaminų būklę apeinant pastatą iš išorės ir užlipus į pastato palėpę. Atsakovės atstovė procesinę poziciją palaikė.

Žemesnės instancijos teismas

8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkino, tačiau Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-535-638/2024 Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikino ir grąžino vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas nurodė, kad nors šalys pasirašė Taikos sutarties 2 punkte numatytą sąlygą, tačiau dėl šios sąlygos turinio šalys nesutaria, tokia formuluotė yra faktiškai neįvykdoma, nes darbų apimtis, kiekiai, medžiagos yra nenustatyti, sąvoka „lokalinis remontas“ Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) nėra vartojama, todėl šios sąvokos oficialaus išaiškinimo apskritai nėra, šalys laisvos suprasti, kaip nori (Nutarties 14 punktas). Sprendė, kad Kauno apylinkės teismas, išduodamas vykdomąjį raštą pagal šalių Taikos sutarties 2 punktą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, neįsitikino, koks yra šalių sutarto Taikos sutarties 2 punkto turinys, nepasiūlė šalims pateikti konkrečias darbų ir medžiagų sąmatas, pagal kurias antstolis galėtų reikalauti priverstinio sutarties vykdymo, todėl neatskleidė bylos esmės. Laikė, kad yra reikalinga rinkti naujus įrodymus: užsakyti sąmatas, gauti šalių paaiškinimus ir spręsti dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

9. Vykdomojo rašto išdavimo klausimą grąžinus Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, teismo posėdžio metu, vykusio 2024 m. birželio 27 d., ieškovas ir jo atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovas kreipėsi į penkias įmones dėl sąmatos sudarymo, tačiau pasiūlymą pateikė tik viena įmonė (pridėjo 2020 m. UAB „Kauno butų ūkis“ sąmatą, UAB „Seda“ sąmatą sudarė esamomis kainomis pagal UAB „Kauno butų ūkis“ sąmatoje nurodytus darbus, prašė remtis UAB „Seda“ sąmata). Dėl sąmatoje nurodytų darbų paaiškino, kad tam tikrų konstrukcijų keitimo galimybė numatyta, jei ardant seną stogo dangą, būtų pažeistos esamos konstrukcijos, reikalingi grebėstai

, nes šiferis buvo uždengtas tiesiai ant skardos sovietmečiu pažeidžiant šiferio danga dengiamų stogų įrengimo tvarką, pagal UAB „Seda“ sąmatą stogo išmatavimai, nuolydis ir kiti parametrai nesikeistų. Ieškovas jaučiasi apgautas atsakovės, kuri siūlydama taiką, net neketino atlikti realių darbų. Lokalinio remonto sąvoka Taikos sutarties sudarymo metu atrodė aiški, ieškovas ją suprato kaip atsakovės įsipareigojimą atlikti visus reikalingus darbus, kad stogas atliktų savo funkciją.

Atsiliepimas

10. Atsakovė teismo posėdžio metu, vykusio 2024 m. birželio 27 d., papildomai paaiškino, kad atsakovė negalėjo pateikti darbų sąmatos, nes nėra namo administratorius ir neturi teisės patekti į gyvenamąjį namą, skaičiuoti sąmatas ar atlikti jame kokius nors darbus, tai būtų vertinama kaip kišimasis į kito administratoriaus veiklą. Visos sukauptos lėšos perduotos naujajam administratoriui, ieškovas dėl stogo keitimo turi kreiptis į naująjį administratorių. Atsakovės specialistai nustatė reikalingų atlikti darbų apimtis pagal sudarytą Taikos sutartį, su ieškovu darbų apimtis nebuvo derinama. Ieškovas nėra kreipęsis į atsakovės atstovę dėl atliktinų darbų pagal Taikos sutartį. Negalima teigti, kad atsakovė nevykdė taikos sutarties, nes darbai atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi nutarė: 1) pakeisti ieškovo ir atsakovės 2023 m. sausio 11 d. sudarytos Taikos sutarties 2 punkte nurodytą stogo ir kaminų lokalinio remonto vykdymo tvarką, nustatant, kad stogo ir kaminų remonto darbai atliekami pagal UAB „Seda“ sąmatą 2023 m. spalio mėn. kainomis per keturis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; 2) ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė; 3) priteisė ieškovui iš atsakovės 430 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; 4) iš atsakovės ir ieškovo valstybės naudai priteisė po 19,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

12. Nustatė, kad grąžinus klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti šalių 2023 m. sausio 11 d. Taikos sutarties 2 punkto sąlygai vykdyti konkrečią reikalingų atlikti darbų ir medžiagų sąmatą. Ieškovas pateikė UAB „Kauno butų ūkis“ sąmatą 2020 m. balandžio mėn. kainomis ir UAB „Seda“ sąmatą 2023 m. spalio mėn. kainomis, atsakovė pasiūlymu nesinaudojo.

13. Atsakovė, vykdydama Taikos sutarties 2 punktą, 2023 m. balandžio 20 d. atliko šiuos darbus: stogo liuko demontavimą, angos užtaisymą (1 vnt.), antenos demontavimą, supjaustymą ir nukėlimą nuo stogo (1 vnt.), dalies kamino nuardymą (1 vnt.), kamino tinkavimą (1 vnt.), kamino ir stogo jungties apskardinimą (18 m) ir pagalbinius darbus: pastolių montavimą, demontavimą, transportavimą (1 vnt.), aikštelių, palipimų aplink kaminus montavimą (1 vnt.), statybinių šiukšlių išvežimą 10 km atstumu automobiliais savivarčiais pakraunant rankiniu būdu (0,2 t.). 2023 m. rugpjūčio 7 d. statinio apžiūros akte nurodyta, kad 48 kv. m stogo uždengta armuota plėvele. Atsakovei nepateikus kitų įrodymų teismas sprendė, kad šie darbai, nurodyti atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. atliktų darbų akte, yra atsakovės vertinimu atliktini stogo ir kaminų remonto darbai pagal šalių sudarytą Taikos sutartį.

14. Teismas, sugretinęs UAB „Kauno butų ūkis“ sąmatą 2020 m. balandžio mėn. kainomis ir UAB „Seda“ sąmatą 2023 m. spalio mėn. kainomis, nustatė, kad abejose sąmatose skiriasi kaminų remonto darbų pobūdis, tačiau didžioji reikalingų atlikti darbų dalis sąmatose sutampa. Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu nustatė, kad pastato, stogas šlaitinis, vieno iš trijų kaminų yra aptinkuota tik virš stogo esanti dalis, tačiau netinkuota palėpėje esanti dalis, kai kiti likę 2 kaminai aptinkuoti ir virš stogo dangos ir palėpėje. Taip pat nustatė, kad pietinėje pastato dalyje stogas uždengtas plėvele, ieškovo kartu su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo nuotraukose užfiksuota stogo dangos ir kaminų būklė yra tokia kaip matoma nuotraukose, t. y. stogo dangoje daugybinės kiaurymės, taip pat ir vienoje iš kamino jungčių su stogu, daugelyje vietų teka vanduo, pastato šiaurinėje ir šiaurės vakarų pusės dalyje neįrengtas stogo latakas, senu šiferio lakštu uždengtas buvęs stogo liukas.

15. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad atsakovės nurodoma pagal Taikos sutartį atliktinų stogo ir kaminų remonto darbų apimtis nėra tinkamas Taikos sutarties sąlygų įvykdymas. Šalys Taikos sutartimi susitarė atlikti stogo ir kaminų lokalinį remontą, tačiau atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. atliktų darbų akte Nr. SU-DA-23-02-0314 nenurodyta, kad atsakovė būtų atlikusi kokius nors stogo dangos keitimo ar stogo latakų įrengimo darbus. Atsakovės atstovė išvažiuojamojo posėdžio – vietos apžiūros metu neturėjo informacijos, kurie stogo lakštai buvo pakeisti, taip pat buvo matoma, kad stogas buvo be stogo latakų arba šie latakai surūdiję, palėpėje buvo matoma, kad kamino ir stogo jungties apskardinimas prie vieno iš kaminų neatliktas, ir kaminų remonto darbai nepilnai atlikti.

16. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pasirinktu šalių sudarytos Taikos sutarties 2 punkto vykdymo būdu nepasiekta Taikos sutarties esmė. Atsakovė patvirtino, kad būtent ji rengė Taikos sutarties tekstą. Nustačius, kad stogo remonto darbai neatlikti ir kaminų remonto darbai atlikti nepilnai, teismas sprendė dėl šalių 2023 m. sausio 11 d. Taikos sutarties 2 punkto vykdymo tvarkos pakeitimo nekeičiant šalių susitarimo esmės. Atkreipė dėmesį, kad tai, jog atsakovė nuo 2023 m. lapkričio 14 d. nėra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, nepašalina atsakovės pareigų pagal Taikos sutartį, todėl atsakovė turi pareigą atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė. Atsakovei nepateikus kito galimo Taikos sutarties 2 punkto vykdymo varianto ir nustačius, kad atsakovės atlikti darbai nėra tinkamas šio punkto sąlygų vykdymas, o ieškovui pateikus sąmatas, kuriose pagrindiniai reikalingi atlikti stogo ir kaminų remonto darbai iš esmės sutampa, teismas sprendė, kad Taikos sutarties 2 punkte nurodyta stogo ir kaminų lokalinio remonto vykdymo tvarka nustatytina atliekant darbus pagal UAB „Seda“ sąmatą 2023 m. spalio mėn. kainomis, darbus atliekant per keturis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Darbų atlikimo terminas nustatytas įvertinus, kad šalys 2023 m. sausio 11 d. sudarė taikos sutartį, kurioje stogo ir kaminų remonto darbus buvo numatyta atlikti iki 2023 m. gegužės 1 d. Teismui pakeitus Taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, atmestas ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Apeliantė (atsakovė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria pakeista Taikos sutarties 2 punkto vykdymo tvarka, o dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmos instancijos teismas ta pačia nutartimi priėmė vienas kitam prieštaraujančius sprendimus, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pakeitė šalių susitarimo esmę, pažeidė šalių rungimosi principą ir padarė kitų procesinių pažeidimų. Teismas skundžiama nutartimi išplėtė atsakovės Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

18.2. CPK 646 straipsnyje nėra numatyta galimybė teismui atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą ir tuo pačiu pakeisti šalių taikos sutarties vykdymo tvarką. Atsisakius išduoti vykdomąjį raštą jau savaime yra konstatuojama, kad taikos sutarties priverstinai vykdyti neįmanoma ir tokiam atvejui yra numatytas kitas procesinis veiksmas – proceso atnaujinimas. Teismas negalėjo pakeisti Taikos sutarties vykdymo tvarkos, o turėjo išaiškinti ieškovui galimybę kreiptis į teismą dėl 2023 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

18.3. Teismas skundžiama nutartimi, keisdamas Taikos sutarties vykdymo tvarką, nepaisė CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytos taisyklės, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių Taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas sprendė ne procesinius teismo sprendimo vykdymo klausimus, o šalių materialinius teisinius santykius, kurie jau yra išspręsti įsiteisėjusia teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.

18.4. Pats ieškovas, teikdamas ieškinį, suformulavo reikalavimą atlikti „lokalinį remontą“, todėl šalys, siekdamos ginčą išspręsti taikiai, susitarė dėl tokios pat sąlygos. Tokią Taikos sutarties sąlygą patvirtino ir teismas. Taigi šalių susitarimas atlikti stogo ir kaminų lokalinį remontą nuosekliai buvo pasiektas, atsižvelgiant į paties ieškovo reikalavimą ir abiem šalims toks susitarimas buvo suprantamas ir aiškus.

18.5. Ieškovas savo reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti pastato stogo ir kaminų lokalinį remontą grindė teisės aktuose numatytomis pastato administratoriaus funkcijomis, kurios susijusios su būtinų priemonių įgyvendinimu lokalizuojant ir likviduojant avarijas bei organizuojant remonto darbus. Ieškovas supranta, kad pastato administratorius pats įgyvendina tik būtinas priemones, siekdamas išvengti žalos ir pašalinti grėsmes, o pastato ar jo dalių atnaujinimo ir remonto darbus gali tik organizuoti gavęs to pastato savininkų pritarimą ir atitinkamai skirtą finansavimą. Ir lokalinio remonto sąvoka tiek ieškinyje, tiek Taikos sutartyje nėra atsitiktinė, o susieta su atsakovės, kaip pastato administratorės, funkcijomis. Šalys negalėjo susitarti dėl didesnės apimties atsakovės pareigų nei jos yra apibrėžtos ir numatytos teisės aktuose.

Šalies argumentai

18.6. Ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą buvo pareikštas dėl tokių reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta Taikos sutartyje. Ieškovas reikalauja ne sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, o reiškia naują reikalavimą, siekdamas, kad būtų atliktas stogo remontas pilna apimtimi. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismai turi įvertinti įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, res judicata reikšmę, t. y. tokia nutartimi nustatytų aplinkybių prejudicialumą ir draudimą pakartotinai kreiptis su ieškiniu dėl tapataus ginčo. UAB „Seda“ sąmatoje numatyti darbai yra susiję ne tik su stogo dangos keitimu, bet ir stogo konstrukcijos pertvarkymu, sąmatoje numatyti darbai apskritai atitinka kapitalinį remontą.

18.7. Teismas reikalingus stogo ir kaminų remonto darbus bei apimtį nustatinėjo iš naujo, galimai atsiradus naujiems defektams, praėjus daugiau nei metams laiko nuo Taikos sutarties sudarymo. Teismas nenagrinėjo, kaip stogo ir kaminų būklė per visą šį laikotarpį pasikeitė.

Atsiliepimas

19. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir iš ieškovės atsakovui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

20.1. Teismas gali arba išduoti vykdomąjį raštą, arba jo neišduoti, tačiau ši įstatymo nuostata nenumato, kad pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeičiant šalių susitarimo esmės, galima tik tais atvejais, kai yra išduodamas vykdomasis raštas.

20.2. Šiuo atveju, tarp šalių sudarytos Taikos sutarties tekstas ir sąlygos yra aiškios, suprantamos. Byloje yra kilęs ginčas ne dėl to, kad neaiškus Taikos sutarties tekstas, o dėl to, kad atsakovė visais įmanomais būdais bando išvengti savo prievolės, numatytos Taikos sutartyje.

20.3. Prieš sudarydama Taikos sutartį, atsakovė, būdama pastato administratorė, net ir puikiai žinodama apie tai, kad pastato stogo ir kaminų būklė yra avarinė, visiškai nesistengė atlikti pastatui kritiškai svarbius remonto darbus, ignoravo ieškovo raginimus atlikti šiuos darbus ir kt. Sudarius Taikos sutartį toliau ignoravo ieškovo prašymus pateikti informaciją apie tai, kada ir kokius darbus planuojama atlikti, o vėliau ir apie tai, kokie darbai buvo atlikti.

20.4. Teismas nepakeitė taikos sutarties formuluotės, nenustatinėjo iš naujo Taikos sutarties šalių valios. Teismas, laikydamasis taikos sutarties apimties ir formuluočių, sprendė tik dėl šios taikos sutarties vykdymo tvarkos. Atsakovė į teismo nutartimi priimtą pasiūlymą nereagavo, jį ignoravo, jokios sąmatos į bylą nepateikė ir ieškovo pateiktų sąmatų ar reikalingų atlikti darbų apskritai net neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

15. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pakeista tarp šalių sudarytos Taikos sutarties vykdymo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

16. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

17. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, 24 punktas).

18. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas). Kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas dėl to, kad tarp šalių kyla ginčas dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo, nes taikos sutarties sąlygas šalys supranta skirtingai, darytina išvada, kad nebuvo suderinta šalių valia, t. y. šalys nebuvo susitarusios. Tokiais atvejais konstatuotinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Šis proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios sąlygose nustatytų pareigų šalims nevykdant, jų priverstinai vykdyti neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

19. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Taigi, sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties, nustatytinos šios aplinkybės: ar teismo patvirtinta sutartis yra nevykdoma; ar sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, šalys jas supranta vienodai; ar sutarties nuostatos gali būti priverstinai vykdomos. Šių aplinkybių nustatymas, sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, apibrėžia ir bylos nagrinėjimo dalyką.

20. Pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio dėl vykdomojo rašto pagal šalių pasirašytą taikos sutartį išdavimo, vertinti, dėl kokių aplinkybių taikos sutartis nevykdoma, kadangi jos nelemia teismo procesinio sprendimo (išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą) priėmimo. Sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Taigi, esminė aplinkybė, kurią turi įvertinti teismas, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, yra tai, ar taikos sutartis nebuvo vykdoma, ir kokia yra neįvykdytos prievolės dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-330/2024).

21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Taikos sutarties 2 punkto (ne)įvykdymo, kuriame numatyta, kad atsakovė įsipareigoja iki 2023 m. gegužės 1 d. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo ir kaminų lokalinį remontą. Atsižvelgus į šalių teiktų procesinių dokumentų turinį ir teismo posėdžiuose išsakytus argumentus, matyti, kad iš esmės nėra sutariama dėl atliktinų darbų apimties ir pobūdžio bei Taikos sutarties 2 punkte naudojamos formuluotės „stogo ir kaminų lokalinis remontas“, t. y. abi Taikos sutarties šalys nurodytą Taikos sutarties sąlygą, tame tarpe ir atliktinų darbų apimtį bei pobūdį, interpretuoja savaip. Ieškovas laikosi pozicijos, kad buvo atlikti tik pavieniai darbai, tačiau pastato stogo ir kaminų būklė vis dar avarinė ir dėl to kyla pavojus, tiek gyventojų turtui, tiek ir saugumui, o apie atliekamus darbus atsakovė ieškovui informacijos neteikė, t. y. laiko, kad atsakovės vykdytinų darbų apimtis yra platesnė nei faktiškai atlikta. Atsakovė nurodo priešingai, t. y., kad ji pilnai įvykdė sutartą sąlygą, jog buvo įvertintos lokalios vietos, kurias būtina remontuoti ir darbus atliko, tačiau stogui yra būtinas kapitalinis remontas, dėl kurio tartasi nebuvo, o administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Dėl aptartos Taikos sutarties sąlygos dviprasmiškumo pasisakė ir Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-535-638/2024, nustatęs, jog nors šalys tokią taikos sutarties sąlygą pasirašė, tačiau dėl šios sąlygos turinio šalys nesutaria, tokia formuluotė yra faktiškai neįvykdoma, nes darbų apimtis, kiekiai, medžiagos yra nenustatyti, sąvoka „lokalinis remontas“ Statybos įstatyme nėra vartojama, todėl šios sąvokos oficialaus išaiškinimo apskritai nėra, šalys laisvos suprasti, kaip nori, sąlyga yra neaiški (Nutarties 14, 16 punktai). Nusprendė, kad šiuo atveju aiškumui pasiekti yra būtina detalizuoti remonto konkrečią apimtį, detalizuoti medžiagų ir darbų sąmatą, pagal kurią būtų galima reikalauti vykdymo (Nutarties 15 punktas).

22. Taigi nagrinėjamu atveju jau yra nustatyta, kad Taikos sutarties 2 punkto sąlyga, dėl kurios vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, nėra aiški ir šalys ją supranta skirtingai.

23. Pirmosios instancijos teismas, grąžinus klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovas pateikė 2020 m. balandžio mėn. UAB „Kauno butų ūkis“ sąmatą ir 2023 m. spalio mėn. UAB „Seda“ lokalinę sąmatą, o atsakovė pasiūlymu nesinaudojo, todėl atsakovės poziciją kaip atliktinų darbų apimčiai vertinimą teismas laikė 2023 m. balandžio 20 d. atsakovės atliktų darbų aktą. Sugretinęs nurodytas sąmatas ir 2023 m. balandžio 20 d. atliktų darbų aktą teismas darė išvadą, kad atsakovės nurodoma pagal Taikos sutartį atliktinų stogo ir kaminų remonto darbų apimtis nėra tinkamas taikos sutarties sąlygų įvykdymas. Atsakovei nepateikus kito galimo Taikos sutarties 2 punkto vykdymo varianto ir nustačius, kad atsakovės atlikti darbai nėra tinkamas šio punkto sąlygų vykdymas, o ieškovui pateikus sąmatas, kuriose pagrindiniai reikalingi atlikti stogo ir kaminų remonto darbai iš esmės sutampa, teismas sprendė, jog Taikos sutarties 2 punkte nurodyta stogo ir kaminų lokalinio remonto vykdymo tvarka nustatytina atliekant darbus pagal UAB „Seda“ sąmatą 2023 m. spalio mėn. kainomis, darbus atliekant per keturis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti.

24. Visų pirma, jau minėta Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatyta, kad Taikos sutarties 2 punkto sąlygoje nustatyta darbų apimtis nėra aiški ir dėl to buvo būtina išsiaiškinti atliktinų darbų apimtį. Byloje esantys duomenys parodo, kad šalys, bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui, vis tiek nesutarė dėl atliktinų darbų apimties bei pobūdžio ir dėl to tarp šalių kilo ginčas, t. y. akivaizdu, jog šalių valia nebuvo suderinta. Tokiu atveju, kuomet šalys nesutaria dėl Taikos sutarties sąlygų vertinimo ir teismas, atsižvelgęs į Taikos sutarties sąlygos turinį, taip pat negali sąlygos turinio vertini vienareikšmiškai, spręstina, jog nėra įmanoma nustatyti ar išties Taikos sutarties sąlyga yra įvykdyta. Papildomų sąmatų pasitelkimas, kuomet, pavyzdžiui, 2023 m. spalio 10 d. UAB „Seta“ lokalinė sąmata Nr. S001-1 buvo parengta jau po Taikos sutarties pasirašymo praėjus beveik vieneriems metams ir kuriomis nebuvo remiamasi pasirašant Taikos sutartį, prieštarauja Taikos sutarties esmei, kadangi taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), t. y. šalys taikos sutartį pasirašo vedinos asmeninio situacijos vertinimo tuometinių aplinkybių kontekste. Pritartina apeliantės argumentui, kad pasitelkus po beveik vienerių metų parengtą UAB „Seta“ lokalinę sąmatą, joje galėjo būti nustatyti ir nauji, Taikos sutarties metu dar nebuvę stogo ir kaminų defektai. Nustačius, kad tarp Taikos sutarties šalių nebuvo tinkamai suderinta valia dėl stogo ir kaminų remonto apimties ir atliktinų darbų pobūdžio, taip pat atsižvelgus į tai, jog nėra duomenų, kad Taikos sutartis buvo pasirašyta remiantis būtent nurodytomis UAB „Seta“ ir UAB „Kauno butų ūkis“ sąmatomis (CPK 178 straipsnis), darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės įvertinti ar Taikos sutarties 2 punktas išties yra įvykdytas.

25. Taip pat akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog stogo ir kaminų lokalinio remonto vykdymo tvarka nustatytina atliekant darbus pagal UAB „Seda“ sąmatą 2023 m. spalio mėn. kainomis, darbus atliekant per keturis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir tai laikytina vykdymo pakeitimo tvarka, iš esmės ne pakeitė Taikos sutarties vykdymo tvarką, o pakeitė Taikos sutarties sąlygą, taip galimai išplėsdamas būtinų atlikti stogo ir kaminų darbų apimtį ir pobūdį. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Taikos sutartimi šalys aiškiai nesusitarė dėl darbų apimties ir pobūdžio, yra laisvos interpretuoti lokalinio remonto sąvoką, nėra galimybės ir spręsti dėl Taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad stogo ir kaminų šalių sutartas lokalinis remontas turi būti būtent toks, koks nurodytas UAB „Seta“ 2023 m. spalio mėn. lokalinėje sąmatoje, tuo pačiu detalizuodamas atliktinus darbus, atliko Taikos sutarties 2 punkto turinio pakeitimą (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Tokio pobūdžio veiksmai yra draudžiami vykdomojo rašto išdavimo stadijoje. Kaip teisingai nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas pasisakė ne dėl sutarties procesinio vykdymo, o pakartotinai, pasiremdamas naujais duomenimis, pasisakė dėl šalių materialinių santykių, kurie jau buvo išspręsti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi.

26. Be to, vien ta aplinkybė, kad Taikos sutarties tekstą parengė atsakovė, nepanaikino ieškovo galimybės susipažinti su Taikos sutarties sąlygomis ir jas aptarti su atsakove. Ieškovas byloje neginčijo to, kad jis galėjo susipažinti su Taikos sutarties turiniu prieš ją pasirašydamas, nenurodė, kad ieškovas negalėjo pasisakyti dėl Taikos sutarties sąlygų turinio, teikti savo pasiūlymus ir kt. Taikos sutarties teksto ir sąlygų kūrimas, su tuo susijusios aplinkybės, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog objektyviai tarp šalių jau yra išnaudotos visos šalių susitarimo galimybės ir taikos sutartis vykdytina priverstinai. Tokiu atveju, kai šalims kyla neaiškumų dėl patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymo, šalys turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 646 straipsnio 3 dalis), o naujų, Taikos sutarties pasirašymo metu neaptartų ir Taikos sutartyje nenurodytų įrodymų pasitelkimas įpareigojant vieną iš šalių Taikos sutartį vykdyti naujomis sąlygomis, laikytinas Taikos sutarties sąlygos pakeitimu, prieštaraujančiu Taikos sutarties esmei ir jos res judicata galiai (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

28. Aptartų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl taikos sutarties vykdymo, ginčijama nutartimi, nors ir atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, tačiau nesant ieškovo prašymo ir siekdamas pakeisti Taikos sutarties vykdymo eigą, nepagrįstai pasisakė dėl šalių materialinių tarpusavio santykių ir taip netiesiogiai pakeitė teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 2 punkto sąlygą. Dėl to, apeliantės atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties dalis, kuria pakeista Taikos sutarties 2 punkto vykdymo tvarka, naikintina, o kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteisimo

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

31. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir panaikinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeista Taikos sutarties 2 punkto vykdymo tvarka, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, iš atsakovės nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė įrodymų, jog pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, nepateikė. Atitinkamai, atsižvelgus į bylos procesinę baigtį, valstybei jos patirtos 39,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovo.

32. Atsakovė taip pat prašo jos naudai priteisti 2 432,10 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Prašymą grindžia 2024 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaita faktūra NOOR-2408-0148, sumine ir detalia darbų apskaita, 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. rugsėjo 27 d. ir 2024 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymais.

33. Nors siekis pakeisti Taikos sutarties vykdymo tvarką buvo ne ieškovo, o pirmosios instancijos teismo iniciatyva, tačiau atsižvelgus į šalių skirtingą procesinį suinteresuotumą, į tai, kad atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas pritarė skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai, tenkinus atsakovės atskirąjį skundą, jos priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatytus užmokesčio maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.15, 8.19-8.20 punktus), bylos sudėtingumą, į tai, kad tokios paslaugos, kaip komunikacija su klientu, bylos duomenų peržiūra, dokumento pateikimas teismui ar prašymo suteikti prieigą rengimas, yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir jos naudai iš ieškovo priteistina 1 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria pakeista ieškovo A. A. P. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ Taikos sutarties 2 punkto vykdymo tvarka, panaikinti, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,48 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovo A. A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ (juridinio asmens kodas 121452134) naudai 1 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė