- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- 1-64-890/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43980-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- V. K., M. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, aukštojo išsilavinimo, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B. dėl neatsargumo pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atėmė gyvybę kitam žmogui, tai yra jis 2019 m. spalio 14 d., apie 14.13 val., (duomenys neskelbtini) pastate, Klaipėdoje, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius ir atsakingas už pastato bei jo įrenginių techninę priežiūrą, nuomodamas patalpas įvairioms įmonėms, neužtikrino, neuždraudė ir nuomininkų neįspėjo, kad patalpose nebūtų eksploatuojamas įgaliotos įstaigos eksperto nepatikrintas krovininis liftas, kurio identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), neužtikrino, jog minėtas liftas būtų techniškai tvarkingas: jog lifto pavaros patalpa būtų uždara/neprieinama pašaliniams asmenims, apatinės sustojimo aikštelės šachtos durys būtų užrakintos papildoma spyna, jog šachtos duryse būtų automatinės spynos, užsklęsiančios duris prieš kabinai pajudant 150 mm atstumu nuo sustojimo aikštelių, ir šių spynų užsklendimo saugos įtaisai, lifto kabinos durų ir jų uždarymo kontrolės saugos įtaisai bei liftas negalėtų pajudėti neuždarius šachtos durų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-61 patvirtintų „Liftų naudojimo taisyklių“ 8 punkto, 19, 26, 27, 34, 35 punktų reikalavimus:
8. Lifto savininkas atsako už nuolatinę liftų priežiūrą ir tinkamą, funkcionalų bei saugų jų naudojimą. Liftas turi būti naudojamas lifto surinkėjo nustatytomis sąlygomis ir vadovaujantis jo pateiktais techniniais dokumentais, šiomis Taisyklėmis, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais liftų naudojimą. Jeigu lifto surinkėjas nustatė griežtesnes lifto naudojimo sąlygas negu šios Taisyklės, tai, naudojant liftą, būtina vadovautis lifto surinkėjo nustatytomis sąlygomis.
19. Saugiam ir tinkamam lifto naudojimui užtikrinti lifto savininkas arba licencijuota įmonė privalo:
19.1. organizuoti nuolatinę priežiūrą, atsižvelgdama į pastatų ir liftų paskirtį, jų išdėstymą bei konstrukcinius ypatumus;
19.2. naudoti liftą pagal paskirtį ir tik turėdama įgaliotos įstaigos išvadą, kad jis yra tinkamas saugiai naudoti. Lydimuosius liftus su vidiniu valdymu galima panaudoti žmonėms pakelti ir nuleisti tik tada, kai juos lydi lifto palydovas. Draudžiama kelti ir nuleisti žmones krovininiu nelydimuoju liftu;
19.3. paruošti liftą įgaliotos įstaigos atliekamiems techninės būklės patikrinimams ir pranešti apie tai šiai įstaigai, sudaryti jos darbuotojams reikiamas darbo sąlygas ir pateikti lifto techninius dokumentus;
19.4. sustabdyti (išjungti) liftą, kai įgaliotos įstaigos ekspertas, atlikdamas lifto techninės būklės vertinimą, nustato, kad liftas netinkamas saugiai naudoti, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui arba gali įvykti avarija;
19.5. užtikrinti, kad kabinoje, ant lifto valdymo jungiklių, pavaros, greičio ribotuvo, buferių, saugos, avarinio iškvietimo įtaisų, durų užraktų, šachtos durų, pavaros ir skridinių patalpų, elektrinių įrenginių būtų reikiami neištrinami užrašai, etiketės, ženklai;
19.6. užtikrinti, kad pavaros, skridinių patalpų ir šachtos duobės durys visuomet būtų užrakintos, o prieigos prie šių durų būtų laisvai prieinamos bei tinkamai apšviestos;
19.7. parengti, atsižvelgiant į surinkėjo pateiktą lifto naudojimo instrukciją ir lifto paskirtį, lifto kabinoje tvirtinamus lifto naudojimosi nurodymus, kuriuose būtina trumpai nurodyti naudojimosi liftu tvarką, avarinės tarnybos iškvietimo būdą ir, jeigu reikia, krovinių ir žmonių kėlimo reikalavimus.
26.1. kiekvieną pamainą arba darbo dieną, jeigu kitaip nenurodo lifto surinkėjas;
26.2. periodiškai pagal planinį lifto apžiūrų ir remonto grafiką, sudaromą pagal lifto surinkėjo rekomendacijas, arba kai tokių rekomendacijų nėra – ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
27. Nedispečerizuotą liftą kiekvieną pamainą arba darbo dieną patikrinti ir vertinti jo tinkamumą naudoti pagal pareigybės aprašyme ir lifto naudojimo instrukcijoje numatytus reikalavimus lifto savininko arba licencijuotos įmonės tvarkomuoju dokumentu gali būti pavesta liftininkui, liftų palydovui, liftininkui apeiviui ar lifto elektromechanikui. <...>
34.1. paleisti liftą iš sustojimo aikštelės per atidarytas šachtos ir kabinos duris;
34.2. atjungti lifto saugos įtaisus;
<...> 34.4. jungti prie lifto valdymo grandinės elektrinius įrankius, apšvietimo lempas arba kitus prietaisus (išskyrus matavimo);
<...>34.6. naudoti liftus, jeigu nevykdomi šių Taisyklių 26 ir/ar 27 punkto nurodymai.
35. Lifto valdymo ar jo patikrinimo metu aptikus netinkamus naudoti saugos įtaisus, signalizavimo, ryšio ar apšvietimo sistemas, taip pat kitus gedimus, keliančius pavojų saugai, būtina liftą išjungti iki to laiko, kol šie gedimai bus pašalinti. Lifto darbas atnaujinamas, kai tai leidžia gedimą pašalinęs asmuo. Apie gedimo pašalinimą padaromas atitinkamas įrašas lifto apžiūrų-remonto žurnale,
dėl ko esant atidarytoms pirmo aukšto lifto šachtos durims, o lifto kabinai pakeltai į ketvirtą aukštą, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. K. dėl prasto matomumo ir pridarytų vienos pusės durų nepastebėjo, jog pirmame aukšte nėra kabinos, ėjo į lifto šachtą ir nukrito į jos apačią iš šešių metrų aukščio, dėl ko patyrė sunkius galvos bei kaklo sužalojimus ir įvykio vietoje mirė.
Kaltinamasis M. B. nei ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b.l. 90-92, t. 5, b.l. 81-84), nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad iki įvykio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirbo nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, prieš tai įmonei vadovavo jo tėtis A. B.. Įvykio dieną, tai yra - 2019-10-14 – jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Patalpos, kuriose įvyko įvykis, nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) Nelaimės dieną jo pastate nebuvo, tačiau apie ją jis sužinojo iš karto. Teigė, kad žinojo, jog pastate yra lifto šachta, kuri buvo nenaudojama ir buvo užrakinta, nes liftas neveikė. Ši šachta skirta liftui, įrenginys buvo, bet jis buvo neveikiantis. Visiems nuomininkams buvo pranešta, kad negalima naudotis liftu, lipdukais buvo pažymėti žodžiai „nesinaudoti“, „nevažinėti“ „neatidaryti lifto durų“. Dabar yra taip pat pažymėta „nesinaudoti liftu“. Jo žiniomis nebuvo galima lifto įjungti ar užvesti lifto. Šachtos durys buvo visada užrakintos, rankenų nebuvo, nebuvo galima jų atidaryti, nebent įsilaužus ar nupjovus. Gal ir buvo kažkokie durų apgadinimai, dabar neatsimena. Įvykio metu jam vadovaujant neturėjo būti paduota elektros srovė į liftą. Yra atskira patalpa - elektros skydinė ketvirtame aukšte, ten negalima niekam patekti, durys uždarytos. Po spalio 14 d. pasitikrino, kad viskas buvo uždaryta. Viskas buvo atidaryta atvažiavus policijai, nors negali paaiškinti, kaip ten viskas buvo, nes tą dieną jo nebuvo. Jam vadovaujant tuo liftu niekas nesinaudojo, neprisimena, kad kas nors naudotųsi liftu, nes visi buvo informuoti, kad negalima naudotis liftu. Jis dažnai būdavo tose patalpose, negali prisiminti, kad nors kartą lifto durys būtų buvusios atidarytos, liftas visą laiką buvo nenaudojamas. UAB (duomenys neskelbtini) užsiima automobilių ploviklių gamyba, jie buvo UAB (duomenys neskelbtini) nuomininkai, nuomojosi rūsį, patekimas į jų nuomojamas patalpas buvo iš kiemo, per duris, ten yra nuolydis į rūsį. Nuomos sutartyje nurodytos patalpos, kuriomis gali nuomininkas naudotis. Yra tik vienas įėjimas į rūsį, į patalpas, apie lifto nuomą nebuvo aptarta. Teko matyti, kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai rankomis perkraudavo produkciją. Nesu matęs, kad naudotųsi tuo įėjimu, kur yra rampa ir liftas. Nuomos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu sudarė ne jis. Sąskaitos už įrenginių taisymą (buvo daug visokių nuostolių, nes sulaužė įėjimo vartus į rūsį, signalizaciją sugadino, iš kitos pusės esančius vartus taip pat buvo sugadinę) ir už nuomą išrašytos jo vadovavimo laikotarpiu. UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje šilumos sistemą prižiūri UAB (duomenys neskelbtini) Be UAB (duomenys neskelbtini) patalpas pastate nuomojosi ir UAB (duomenys neskelbtini) A. Z. IĮ, UAB (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte. Nelaimė atsitiko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui, todėl mano, kad darbdavys turi atsakyti už savo darbuotoją. UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo leidimo naudotis kitomis patalpomis. Pastatas yra 4 aukštų. Prie pastato yra priestatas ir išėjimas ant stogo, kuris yra kaip 5-as aukštas. Iš 4 a. į 5 a. patenkama laiptais. Lifto šachta yra nuo rūsio iki 4 aukšto. 5 aukšte yra lifto valdymo punktas, variklis, elektros skydelis, patalpa yra 3x3 metrų, ji buvo uždaroma durimis, turėjo būti spyna. Patalpas, susijusias su liftu ir jo šachta apžiūrinėjo apie kartą per mėnesį, gal du kartus per mėnesį, ar jos užrakintos, prieidavo ir pastumdavo duris, patikrindamas, ar jo užrakintos. Durys atsidaro į išorę. Jo vadovavimo metu prie lifto buvo įspėjamieji lipdukai. Negali paaiškinti, kodėl liudytojai sakė, kad nebuvo lipdukų. Lipdukas buvo A5 formato lapo dydžio, jo atspausdintas ir priklijuotas su klijais bei su lipnia juosta. Lipduke buvo juodos spalvos užrašas „nesinaudoti“, „nelįsti“, lipdukas buvo užklijuotas akių lygyje. Lifto durys plačios – 1,5 m, yra dvejos durys. Iki vadovo pareigų įmonėje dirbo vadybininku. Būdamas vadybininku lifto netikrindavo, į jo pareigas neįeidavo lifto tikrinimas. Kas užtikrindavo pastato priežiūrą, negali atsakyti, buvo įmonės direktorius, įmonė UAB (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo. Kas buvo prieš jam tampant direktoriumi, negali atsakyti. UAB (duomenys neskelbtini) nuomojosi 3 bei 4 aukštus. Jeigu liftas būtų techniškai tvarkingas – visos durys uždaromos iš vidaus. Negali atsakyti, kaip būtų galima patekti į liftą, durų atidaryti nebuvo galima, nes jos neturėjo rankenų. Įmonės patalpose buvo kasdien. Būdamas įmonės patalpose, negirdėjo, kad veiktų liftas, Į pastatą yra keturi įėjimai. Į UAB (duomenys neskelbtini) yra pagrindinis įėjimas. Pagal planą „A“ - UAB (duomenys neskelbtini) įėjimas yra per rūsį, į rūsį yra vienas įėjimas. Per tą patį įėjimą įeidavo ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Pagal planą „B“ – šiaurinėje dalyje pažymėta, rampos yra 3, nuo įėjimo per rūsį atstumu per 2-3 metrus yra rampa, kuri priklauso pirmam aukštui. Yra ir garažo vartai. Vienas patekimas į patalpas yra užrakintas, raktas pamestas, patekti neįmanoma. UAB (duomenys neskelbtini) turi atskirą patekimą į patalpas kitoje pastato pusėje. Dar yra patekimas per rampą rytinėje pusėje, per kurią patenka 3, 4 aukšto nuomininkai. Pietinė rampa turi tik duris, o rytinė ir šiaurinė rampos turi vartus. Lifto šachta yra ties rytine rampa, reikia pakilti ant rytinės rampos ir atidaryti lifto šachtos duris, bet jos uždarytos. Per UAB (duomenys neskelbtini) rampą galima patekti tik į antrą ir trečią aukštus. Per šiaurinę rampą galima patekti į pirmą aukštą - A. Z. individualią įmonę. UAB (duomenys neskelbtini) negali patekti į kitus aukštus. Evakuacinės laiptinės yra prie UAB (duomenys neskelbtini) iš trečio aukšto yra įmanoma išeiti į lauką per UAB (duomenys neskelbtini) rūsį. Iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų į kitus aukštus patekti galima. Iki ir po įvykio pastato priežiūrą užtikrindavo direktorius, buvo konsultacinė įmonė. Sutartinių santykių su pastatą prižiūrinčia įmonę nebuvo. Jis buvo užtikęs asmenį besinaudojant liftu. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Buvo toks atvejis, kai matė, kad O. L. naudojosi liftu, buvo užklijuotas lipdukas, kad negalima naudotis liftu, patikrino elektros skydinę. Apie konfliktą su UAB (duomenys neskelbtini) dėl lifto naudojimosi jis nežino, tik matė, kad buvo atidarytos durys, bet asmenų besinaudojančiu liftu nematė. Liftas jam vadovaujant nebuvo remontuojamas. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai savo produkciją kraudavo rankomis arba vežimėliais, nesidomėjo, kaip jie kraudavo prekes į automobilius. Pastato elektra valdoma dviem laidais, lifto elektra buvo išjungta. Kas prižiūri neeksploatuojamus liftus, negali atsakyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, nes nebuvo lifto remonto. Būna, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavirina lentynas. A. B. šiuo metu įmonėje dirba konsultantu. Jam žinoma, kad nuomininkai liftu naudojosi dvejus metus. Nuomininkai buvo informuoti žodžiu, kad liftu naudotis negalima. Penktame aukšte esanti elektros valdymo skydinė buvo rakinama rankena. Skydinės rankena užmaunama ant skydelio, ta rankena nebuvo įstatyta nuolat. Negali atsakyti, kas galėjo įjungti elektrą liftui, jis lifto tikrai nejungė. Lifto valdymo mygtukai yra lifto viduje, lifto operatoriaus nebuvo. Pati UAB (duomenys neskelbtini) užsiima nestandartinių baldų gamyba. Medžiagas neša rankomis, pirmame aukšte iškrauna medieną, supjausto ir neša rankomis į antrą aukštą. Pagal „B“ planą ties garažo vartais yra laiptinė, kuria neša UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas į antrą aukštą. Kas po įvykio atjungė elektrą, negali atsakyti, gal atjungė policija arba jo tėvas, kaip jie pateko į tą patalpą, kur atjungė elektrą, negali pasakyti. Jam tą pačią dieną apie įvykį pranešė tėvas. UAB (duomenys neskelbtini) turi žurnalą, kuriame registruojami įsakymai ir darbo sutarčių žurnalas yra. Negali atsakyti, kaip žuvo žmogus įkritęs į lifto šachtą, nes liftas buvo neveikiantis, gal kas nors įsilaužė. Su nukentėjusiųjų ir UAB (duomenys neskelbtini) civiliniais ieškiniais nesutinka.
Nukentėjusioji M. K. teisme parodė, kad A. K. yra jos tėtis. Apie nelaimę sužinojo tą pačią dieną, jai paskambino draugas ir pasakė, kad ji greičiau grįžtų namo. Kai ji grįžo, jai pranešė, kad jos tėtis žuvo. Tada pradėjo skambinti mamai, mama pasakė, kad paskambins vėliau. Su tėčiu ji buvo labai artima. Nuo tėvų atskirai gyveno apie 4-5 metus. Su tėčiu labai dažnai matydavosi ir kalbėdavosi telefonu. Visas šventes švęsdavo kartu su tėvais. Turi vaiką, senelis buvo labai artimas su jos vaiku. Po įvykio praėjus mėnesiui, jos vaikas sakė „kad senelis įkrito į lifto šachtą“. Vaikui ketveri metai. Jos tėtis labai padėdavo, patardavo ir finansiškai padėdavo. Iki įvykio bendravo spalio 13 dieną, prieš pat nelaimę. Šiuo metu jaučiasi blogai, bando susitaikyti su tėčio netektimi. Apie tris - keturis mėnesius lankėsi pas psichologę, eidavo kas savaitę. Šiuo metu nebesilanko pas psichologę. Kai kalbėjo telefonu su tėčiu spalio 13 d., jis sakė, kad dirba naujame darbe apie šešis mėnesius, kad dirba su pakrovėju, kad iškraudavo paletes, kad važiuodavo su liftu. Tėtis neminėjo apie kitas darbovietes, nesakė, ar dirba oficialiai. Žinojo apie tėčio skolas, kai kalbėjosi su tėčiu, apie skolas nieko neminėjo.
Nukentėjusioji V. K. teisme parodė, kad apie vyro žūtį sužinojo 2019-10-14, 14.15 val. Atvažiavo policija, paprašė prieiti prie kompiuterio ir parodė nuotraukas, kuriose pamatė savo vyrą lifto šachtoje. Žinojo, kad jis tą dieną eina į darbą. Tą dieną padarė sumuštinius, vyras pavalgė pietus ir sakė, kad eis dirbti. Su vyru užaugino vieną vaiką. Ryšys su vyru buvo labai geras. Ji nedirba, yra pensininkė. Su vyru išgyveno 37 metus, vyras visus pinigus parnešdavo jai. Po įvykio jautėsi labai blogai, nemiegojo naktimis, pagalbos nesikreipė. Civilinį ieškinį palaiko. Nežinojo, kokį darbą dirbo jos vyras, anksčiau dirbo prie statybų, paskutiniu metu nežinojo, ką dirbo darbe, žinojo, kad važinėdavo į (duomenys neskelbtini), ten dirbo apie šešis mėnesius. Gaudavo atlyginimą kasdien, kortelės neturėjo, gaudavo kasdien po 20-25 Eur. Kas jo vadovas buvo, nežino. Apie darbo specifiką vyras nieko nepasakojo. Laidojimo pašalpą ji gavo. Laidojimo išlaidas sumokėjo vyro darbovietė. Vyras neturėjo skolų pas antstolius, ji turi skolų už šildymą. Vyras nebuvo oficialiai įdarbintas ir prieš tai dirbdamas prie statybų dirbo neoficialiai.
Liudytojas O. L. teisme parodė, kad įvykio nematė, buvo išvykęs. Jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, įmonė užsiima plovimo gaminių gamyba. A. K. buvo įmonės darbuotojas, pagalbinis darbininkas, jis turėjo padėti A. D., nes ši buvo susižeidusi ranką, todėl jis pasikvietė A. K., kad A. D. padėtų supakuoti langų ploviklį. Nuo 8-9 valandų buvo įmonėje ir pasakė, ką reikės daryti, o pats išvažiavo pas klientus. Būdamas pas klientus, sužinojo, kad įvyko nelaimė, paskambino ir paprašė išjungti liftą. Po kurio laiko paskambino gaisrininkai ir pasakė, kad A. žuvo. Grįžo į įmonę apie 18.00 val., specialiųjų tarnybų jau nebuvo. Jo įmonė iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpas nuomojosi apie ketverius metus, liftas buvo būtinas, kitaip nebūtų nuomojęsi patalpų. Po nelaimės liftas buvo sustabdytas, todėl turėjo susirasti kitas patalpas. Iki nelaimės liftu naudojosi jo įmonė ir UAB (duomenys neskelbtini) Tas liftas yra vienintelis liftas, kuris kelia krovinius iš rūsio per visus aukštus. Liftas yra pramoninis, valdomas tik iš vidaus, jo išsikviesti ir atsidaryti iš išorės negalima. Draudimo naudotis liftu nebuvo, žodinį leidimą davė A. B., paskui keitėsi direktoriai, visi kontaktai buvo su M. B.. Jokių ženklų, įspėjančių, kad negalima naudotis liftu, nebuvo, jie atsirado tik įvykus nelaimei. Būdavo problemų naudojantis liftu, liftas gesdavo, nesustodavo reikiamame aukšte, visus remonto darbus koordinavo kaltinamasis M. B.. 2019-05-24 jo įmonės darbuotojas per anksti nuspaudė mygtuką kilti, neįstūmęs viso krovinio, taip buvo apgadintas liftas. Jo įmonei buvo pateikta sąskaita už lifto remontą, kurioje buvo nurodyta „už įrenginio remontą“. Jo įmonė naudojosi rūsiu ir rampa, patekimai buvo du - vienas kelias pro rampą į liftą, arba pro lauką per duris ir vartus. Rampa yra rytinėje dalyje, o durys ir vartai - šiaurės vakarinėje dalyje. Pradėjus naudotis liftu, buvo sakomi priekaištai, stengėsi laikytis reikalavimų. Pagrindinės pretenzijos būdavo dėl šviesos taupymo ir dėl šiukšlių. Ypatingų reikalavimų nebuvo, tik kad uždarytų aukšto duris, kai buvo keliamasi, tačiau durys būdavo dažnai atidarytos. Į įvykio vietą atvyko apie 18 val., viskas buvo uždaryta, šachtoje nebuvo apšvietimo, lifto kabinoje buvo lemputė. A. K. dirbo vieną dieną. Anksčiau jis nėra dirbęs, jis dirbdavo pas jį garaže, reikėdavo iškasti duobę, pabetonuoti. Įvykio dieną paprašė A. padėti pakrauti paletes, jam buvo paaiškinta, ką reikės daryti, naudotis liftu jam tiesiogiai nebuvo leista. Į įmonę žaliavos atkeliauja konteineriais ir paletėmis, svoriai svyruoja nuo 500 kg -1500 kg. Liftas buvo būtinas, A. B. žinojo, kad jo įmonei reikalingas liftas. Tiek A., tiek M. matė, kaip jo įmonės darbuotojai naudojasi liftu. Iš UAB (duomenys neskelbtini) instrukcijų dėl patalpų ar lifto naudojimosi tvarkos negavo, turėjo tik nuomos sutartį. Visi įspėjamieji ženklai buvo suklijuoti jo iniciatyva. Nuomos sutartyje nebuvo aptartas lifto naudojimosi. Liftu naudojosi, nes įmonės veiklai jis buvo būtinas, buvo žodinis susitarimas su A. B.. Kai su juo kalbėjosi apie patalpas, kuriomis patalpomis ir plotais galės naudotis, per kelis metus reikėjo didesnio ploto, žodžiu susitarė ir mokėjo didesnį mokestį, nors sutartyje nebuvo aptarta. Skydinė buvo tarp 4 ir 5 aukšto. Skydine naudojosi iš UAB (duomenys neskelbtini) įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini) Į ketvirtą aukštą gali patekti tik to aukšto nuomininkas arba pats savininkas, ketvirto aukšto durys buvo rakinamos. Kitam nuomininkui patekti į tas patalpas neįmanoma. Liftas būdavo įjungtas visada ir stovėdavo ketvirtame aukšte. Iki nelaimės liftui tiekiama elektra visada būdavo įjungta. Liftas visada veikdavo, ten, kur liftas nestovėdavo, durys buvo uždarytos, o kur liftas stovėdavo, durys buvo atidarytos. Visi naudojosi liftu ir patys savininkai naudojosi. Būdavo tokių atvejų, kad atidarius duris, lifto nebūdavo. A. D. papasakojo, kad kitos įmonės darbuotojas paprašė pasinaudoti liftu ir pakėlė liftą, bet jo nenuleido. A. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vieną dieną. Pripažįsta, kad nebuvo tinkamai jo įforminęs. Buvo priimtas sprendimas A. K. pakviesti A. D. į pagalbą, nes ji susižeidė ranką. Jo įmonės darbuotojai apie darbų saugą informuojami ir žodžiu, ir raštu. Informavo A. K. per buhalterinę įmonę, su kuria dirba, žinojo, kad reikia pranešti Sodrai apie A. K.. Sodra apie A. K. buvo informuota po įvykio. A. K. buvo uždrausta naudotis liftu vienam. Jų darbuotojas, kuris buvo sugadinęs liftą, buvo instruktuotas apie naudojimosi liftu taisykles, bet dėl to darbuotojo asmeninių savybių, jis daug ką sugadindavo įmonėje, todėl A. K. buvo neleista asmeniškai naudotis liftu. Nelaimė įvyko dėl to, kad liftas buvo pakeltas į viršų ir lifto šachta buvo atvira. Tuo metu, kai įvyko nelaimė, vyko ploviklio krovimo darbai, A. K. nebuvo poreikio naudotis liftu. A. K. pas jį asmeniškai dirbo mažiau nei pusę metų, nebuvo jo įforminęs. Palaiko savo civilinį ieškinį, prašo priteisti iš kaltų asmenų, įmonė išmokėjo kompensaciją nukentėjusiojo žmonai 150 Eur, apmokėjo už laidojimo namų paslaugas. Kokiu pagrindu naudojosi liftu kitų įmonių darbuotojai, negali pasakyti. Prieštaravimų dėl naudojimosi liftu iš patalpų savininkų nebuvo pareikšta. Lifto kontrolės tarnyba nebuvo atvykusi, bet meistrus, kurie tvarkydavo liftą, matydavo. Už lifto remontą sumokėjo, matė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojai tvarkė liftą. Nežino, kas kvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus sutvarkyti liftą. Sąskaita buvo pateikta už lifto remontą, kuri buvo pateikta 2019-07-31. A. B. pasakė, kad liftas buvo sugadintas jo įmonės darbuotojo, todėl sąskaita buvo pateikta jam. Įspėjamojo lipduko prie lifto nebuvo, po nelaimės buvo užklijuotas baltas lapas su lipnia juosta „liftu naudotis negalima“.
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad A. B. facebook paskyroje esančio profilio draugų sąraše yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. R. (t. 4, b. l. 11-14).
2020-05-14 juridinio asmens duomenų išraše užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo įmonės įregistravimo momento 1992 m. yra A. B. (t. 4, b. l. 24-26).
Iš Valstybinės darbo inspekcijos gautų duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pastate esantis liftas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 6 d. savininko prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikinai nenaudojamas (t. 1, b.l. 102-103).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Kaltinamasis M. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tvirtino, kad jam vadovaujant UAB (duomenys neskelbtini) įmonei priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), esanti lifto šachta buvo užrakinta ir nenaudojama, nes liftas neveikė ir jo įjungti nebuvo galima. Lifto šachtos durys visada buvo užrakintos, rankenų nebuvo, nebuvo galima jų atidaryti, nebent įsilaužus ar nupjovus. Be to, visiems pastato nuomininkams buvo pranešta, kad liftu naudotis draudžiama, lipdukais, kuriuose buvo žodžiai „nesinaudoti“, „nevažinėti“, „neatidaryti lifto durų“, buvo pažymėtos šachtos durys. Teigė, kad dėl nelaimės kaltas darbdavys, kuris turėjo galimybę produkciją iš rūsio patalpų pakrauti be lifto panaudojimo, o jis negali būti laikomas atsakingas už kilusius padarinius. Tokius kaltinamojo M. B. parodymus paneigia byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.
Bylos duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. K. mirė nuo sunkių kritimo metu patirtų galvos ir kaklo sužalojimų, įvykus ūmiam nukraujavimui į išorę, trauminio šoko fone. 2019 m. spalio 15 d. specialisto išvadoje Nr. M 566/2019(03) konstatuotus sužalojimus A. K. patyrė dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku ir iš šešių metrų aukščio nukritęs į lifto šachtos apačią. Tokias faktines aplinkybes be liudytojos A. D., S. D., teisme apklaustų į įvykio vietą vykusių Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojų patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas, nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Liudytojai A. D. bei O. L. nurodė, kad A. K. tą dieną padėjo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. D. iš rūsio patalpų liftu perkelti krovinį (paletes su plovimo skysčio talpomis) į pirmą aukštą ir nuvežti krovinį ant rampos, kur krovinys turėjo būti pakrautas į jo pasiimti atvykusį krovininį automobilį.
Iš nuoseklių liudytojos A. D. parodymų matyti, kad jai su A. K. pagalba iš rūsio liftu pakėlus tris paletes ir kraunant produkciją į krovininį automobilį, atėjęs kitos firmos darbuotojas paprašė leisti pasinaudoti liftu ir jai leidus, bet nurodžius, kad liftas dar bus reikalingas, liftu buvo pakilta į viršų, o pirmo aukšto lifto šachtos durys paliktos atidarytos. Tokias faktines aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, į įvykio vietą atvykusių gelbėtojų parodymai, iš kurių matyti, kad lifto šachtos durys jiems atvykus buvo praviros. Nustatyta, kad lifto kabina įvykio metu buvo pakelta į ketvirtą aukštą, kai tuo metu pirmo aukšto lifto šachtos durys, pro kurias eidamas į liftą, ir nepastebėjęs, jog pirmame aukšte nėra lifto kabinos, įkrito A. K., buvo atidarytos.
Bylos duomenys patvirtina, kad pastato (taigi ir jame esančio potencialiai pavojingo įrenginio - lifto), kuriame žuvo A. K., savininkė yra UAB (duomenys neskelbtini) o šios įmonės vadovas nuo 2018 m. rugsėjo 3 d., kaltinamasis M. B. (t. 2 , b.l. 163-164, t. 4, b.l. 52-53, 57). UAB (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo darbovietės) buveinės adresas yra tame pačiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.
Byloje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) įvykio dieną būtų turėjusi atestuotą personalą lifto priežiūrai ar lifto nuolatinę priežiūros vykdymo bei administravimo funkciją būtų perdavusi kokiai nors licencijuotai įmonei.
Byloje esančio Nelaimingo atsitikimo darbe 2019 m. gruodžio 13 d. akto Nr. 1 padaryta išvada, jog UAB (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad jai priklausantis liftas būtų eksploatuojamas tik turint įgaliotos įstaigos išvadą, kad jis yra tinkamas saugiai naudoti. Potencialiai pavojingų įrenginių registrui 2015 m. sausio 6 d. pranešta, kad liftas neeksploatuojamas, bet techniškai netvarkingas liftas buvo eksploatuojamas. Dėl neįrengtų saugos įtaisų, pakilus lifto platformai, liko atviros šachtos durys ir į šachtą įkrito žmogus. Tuo pažeistas Liftų naudojimo taisyklių, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-02-24 įsakymu Nr. A1-61, 19.2 punktas (t. 1, b. l. 93-121).
Aplinkybę, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame žuvo A. K., liftas buvo eksploatuojamas ir naudotis minėtu liftu įmonėms, kurios pastate nuomojosi patalpas, nebuvo draudžiama, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodami nuoseklius parodymus patvirtino liudytojai O. L., R. F., R. M., V. Š., A. D., L. M., E. D., R. F., J. B.. Liudytojas O. L. nurodė, kad liftas buvo būtinas jo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklai, todėl minėtų patalpų nebūtų nuomojęsis, jei nebūtų galimybės naudotis liftu. Be to, liudytojas O. L. nurodė, kad iki šioje byloje tiriamo įvykio, 2019 metais, jo darbuotojui apgadinus liftą, UAB (duomenys neskelbtini) įpareigojo jo įmonę sumokėti už lifto remontą. Tokius liudytojo O. L. parodymus teisme patvirtino liudytojas R. F., nurodęs, kad girdėjo O. L. ir A. B. barnį dėl naudojimosi liftu ir lifto apgadinimo, po to O. L. prašęs jo pataisyti įlenktą lifto kabinos stogą, kurio jis netaisęs. Liudytojo O. L. parodymus apie tai, kad už UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo apgadintą liftą UAB (duomenys neskelbtini) įpareigojo jo įmonę sumokėti pagrindžia 2019 m. liepos 31 d. sąskaita – faktūra bei darbų atlikimo aktas, iš kurių matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) už įrenginio remontą buvo įpareigota UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti 500 eurų (su PVM - 605 eurus) (t. 1, b.l. 179-179). Ir nors liudytojas A. B. teisme tvirtino, jog minėta sąskaita - faktūra UAB (duomenys neskelbtini) pateikta apmokėti dėl pastarosios sugadintų įvažiavimo vartų, o ne apgadinto lifto, tačiau tokius liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi pats A. B. sąskaitos išrašymo metu UAB (duomenys neskelbtini) nevadovavo, o iš 2019 m. liepos 31 d. darbų atlikimo akto matyti, kad apmokėjimo už sugadinto įrenginio remonto darbų atlikimą klausimą su UAB (duomenys neskelbtini) derino UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. B.. Be to, lifto apgadinimo aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. Š., teigdamas, kad lifto vartai buvo aplaužyti prieš tą įvykį, kažkas buvo įkišęs pakrautuvą ir pavažiavo, todėl lifto vartai susilankstė, matė, kad buvo suvirintojas įlindęs ir virino. Liudytojas R. F. teisme nurodė, kad jokių draudimų naudotis liftu nebuvo, prie lifto nebuvo jokių informacinių lapelių dėl nesinaudojimo liftu. Tik po įvykio ant lifto pakabintas lapelis „nesinaudoti“ ir užkabinta spyna. Žino, kad iki įvykio liftas buvo tvarkomas, jis liftu naudodavosi gal kartą per mėnesį, o be A. Z. IĮ, liftu naudojosi dar bent dvi įmonės - UAB (duomenys neskelbtini) ir dar kažkokia įmonė, dirbanti su dažais. Liudytojas R. M. taip pat teigė, kad prieš išsinuomojant patalpas, niekas nebuvo įspėjęs, kad negalima naudotis liftu ar kad jis yra nesaugus. Liftu naudojosi visi, kam reikėjo. Apie tai, kad nebuvo jokio draudimo naudotis liftu ir liftas buvo naudojamas patalpas pastate iš UAB (duomenys neskelbtini) išsinuomojusių įmonių darbuotojų teisme nuosekliai tvirtino ir kiti liudytojai A. D., L. M., E. D., R. F., J. B..
Kaltinamojo M. B. teiginius, kad liftas buvo išjungtas, ant lifto durų buvo iškabinti įspėjamieji užrašai, draudžiantys naudotis liftu, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuosekliai neigė liudytojai O. L., R. M., V. Š., L. M., E. D., R. F., J. B.. Minėti liudytojai teisme vienodai nurodė, kad liftas buvo įjungtas ir veikė, o ženklai, draudžiantys naudotis liftu, atsirado tik po A. K. žūties, iki tol jokių ženklų, draudžiančių naudotis liftu, nebuvo. Liudytojas R. F. teigė, kad po nelaimės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. B. paprašė privirinti auseles prie lifto durų spynai pakabinti. Be to, ir pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) esantį pastatą atvykę Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai – liudytojai M. R., V. K., R. Ž., A. U. - jokių draudžiančių ar įspėjančių ženklų prie lifto šachtos nematė. Tokius liudytojų parodymus patvirtina ir iš karto po įvykio atlikta įvykio vietos apžiūra. Iš 2019 m. spalio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo esančios fotolentelės matyti, kad ant lifto šachtos durų jokie draudžiantys liftu naudotis ženklai nekaba (t. 1, b.l. 21-26). Papildomos įvykio vietos apžiūros, atliktos j2019 m. spalio 20 d., metu ant lifto šachtos durų pirmame bei ketvirtame aukštuose jau užklijuotas užrašas baltame fone su spausdintu žodžiu „nesinaudoti“ (t. 1, b.l. 2837).
Liudytojo A. B. parodymus, kad pastate esantis liftas nebuvo eksploatuojamas, nes tam nebuvo poreikio, pastate patalpas besinuomojančioms įmonėms pakako plačios laiptinės, o liftas buvo uždarytas sklendėmis ir pažymėtas draudžiančiais jį eksploatuoti ženklais, paneigia jau anksčiau aptarti teisme apklaustų liudytojų nuoseklūs parodymai. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. B. yra liudytojo A. B. sūnus, o įmonei iki 2018 m. rugsėjo 3 d. vadovavo pats A. B., teismas liudytojo A. B. parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.
Liudytojo S. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodžiusio, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), du kartus buvo atvykęs paimti UAB (duomenys neskelbtini) krovinio ir matė ant pirmo aukšto lifto šachtos durų vidinės pusės lipduką su kažkokiu raudonu spausdintu užrašu, parodymai nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių liudytojas nenurodė, be to tokių liudytojo teiginių nepatvirtina anksčiau aptartų liudytojų (patalpas pastate besinuomojusių įmonių darbuotojų taip pat į įvykio vietą atvykusių ugniagesių - gelbėtojų), tvirtinusių, jog jokių draudžiančių ar įspėjančių ženklų ant lifto durų nebuvo, parodymai, taip pat ir įvykio vietos apžiūros protokolas. Be to, kaltinamasis M. B. teisme nurodė visiškai kitokias ant lifto durų užklijuoto draudžiančio ženklo ypatybes (baltame lape juodas spausdintas tekstas).
Iš Technikos priežiūros tarnybos Klaipėdos apygardos 2019 m. spalio 23 d. pažymos nustatyta, jog šios įstaigos ekspertai 2019 m. spalio 15 d. atlikę krovininio lifto, kurio identifikacinis (duomenys neskelbtini), įrengto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiūrą, pateikė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog liftui paskutinis techninės būklės tikrinimas atliktas 2007 m. gruodžio 27 d., liftas negalėjo būti naudojamas, kadangi lifto savininkas neužtikrino, kad laiku būtų atliekami lifto techninės būklės tikrinimai; Apžiūros metu nustatyta, kad nėra saugos įtaisų, neleidžiančių lifto kabinai pajudėti, jei neuždarytos šachtos durys, šachtos duryse nėra automatinių spynų, užsklendžiančių duris prieš kabinai pajudant 150 mm atstumu nuo sustojimų aikštelių; nėra šachtos durų automatinės spynos užsklendimo kontrolės saugos įtaisų; nėra papildomos spynos apatinės sustojimo aikštelės šachtos duryse, kuri privalo būti užrakinta lifto nenaudojimo metu; nėra lifto kabinos durų ir jų uždarymo kontrolės saugos įtaisų; apžiūros metu lifto valdymo spintos įvadinis jungiklis buvo įjungtas, o valdymo rankenėlė buvo apstatyta į lifto valdymo iš pavaros patalpos padėtį; lifto pavaros patalpa neturi durų ir yra prieinama pašaliniams asmenims; atsižvelgiant į tai, liftą galėjo įjungti bet kuris asmuo (darbuotojas); ant lifto pavaros judančių mazgų nėra dulkių ir korozijos požymių, kurie dažniausiai atsiranda nenaudojant lifto.
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog pastate, kuriame žuvo A. K., esantis liftas nebuvo tinkamas naudoti, tačiau liftu buvo nuolat naudojamasi. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. B., būdamas atsakingas už pastato įrenginių techninę priežiūrą ir tinkamą, funkcionalų bei saugų lifto naudojimą, neužtikrino, kad pastate esantis potencialiai pavojingas įrenginys - liftas - būtų naudojamas laikantis Liftų naudojimo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų.
Teisme apklausti (duomenys neskelbtini) pastate esančias patalpas iki įvykio besinuomojusių įmonių vadovai (UAB (duomenys neskelbtini) vadovas O. L., UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. M., A. Z. IĮ vadovė L. M.) tvirtino, jog nuomojantis patalpas jokio draudimo naudotis liftu nebuvo ir liftu buvo naudojamasi, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytoje patalpų nuomos sutartyje draudimas naudotis liftu neįtvirtintas.
Nors bylos duomenys patvirtina, kad lifto eksploatavimas buvo sustabdytas 2015 m. sausio 6 d., kai įmonei vadovavo A. B. (kaltinamojo tėvas), tačiau akivaizdu, kad tapęs UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kaltinamasis M. B. turėjo žinoti apie tai, kad jo vadovaujamai įmonei priklausančiame pastate esantis potencialiai pavojingas įrenginys – liftas- nėra tinkamas naudoti, jo techninė būklė nėra tvarkinga ir imtis priemonių, kad šiuo įrenginiu pasinaudoti nebūtų galimybės (jis būtų išjungtas, patekimas prie lifto įjungimo mechanizmų būtų neprieinamas pašaliniams asmenims) arba juo būtų galima naudotis tik laikantis Liftų naudojimo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Nors kaltinamasis M. B. tvirtino, kad uždraudė įmonių, kurios pastate nuomojosi patalpas, vadovams ir darbuotojams naudotis liftu, tačiau anksčiau aptarti liudytojų parodymai tokius kaltinamojo parodymus paneigia. Kaltinamojo M. B. teiginius, kad liftas buvo nenaudojamas ir išjungtas paneigia ir tai, kad įvykio dieną liftas veikė ir juo naudojosi ne tik UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. D. ir A. K., bet ir kiti asmenys (asmuo), kurie (kuris) liftu pakilo į ketvirtą aukštą, palikdami praviras pirmojo aukšto lifto šachtos duris. Nesiimdamas priemonių, kad techniškai netvarkingas liftas nebūtų eksploatuojamas: tai yra, kad lifto pavaros patalpa būtų uždara/neprieinama pašaliniams asmenims, apatinės sustojimo aikštelės šachtos durys būtų užrakintos papildoma spyna, jog šachtos duryse būtų automatinės spynos, užsklęsiančios duris prieš kabinai pajudant 150 mm atstumu nuo sustojimo aikštelių, ir šių spynų užsklendimo saugos įtaisai, lifto kabinos durų ir jų uždarymo kontrolės saugos įtaisai, ir liftas negalėtų pajudėti neuždarius šachtos durų, kaltinamasis M. B. pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-61 patvirtintų „Liftų naudojimo taisyklių“ 8 punkto, 19, 26, 27, 34, 35 punktų reikalavimus.
Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Pagal BK 16 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes - patirtį, kompetenciją, sveikatos būklę ir pan. Jei asmuo darydamas veiką nesuprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nenumatė šių padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti arba numatė tokius padarinius, bet, jų nenorėdamas, ėmėsi atsargumo priemonių, kad išvengtų kito žmogaus mirties, tačiau ji įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, tokia veika laikoma įvykiu (kazusu), ir asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kilusių padarinių.
Kaltinamasis M. B. nenumatė, kad jo neveikimas (neužtikrino, kad pastate nebūtų eksploatuojamas įgaliotos įstaigos eksperto nepatikrintas krovininis liftas, kad minėtas potencialiai pavojingas įrenginys būtų techniškai tvarkingas) gali sukelti patalpas pastate išsinuomojusios įmonės darbuotojo mirtį, tačiau pagal savo išsilavinimą bei kompetenciją (aukštojo išsilavinimo, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi tapo 2018 m. rugsėjo 3 d., pradėdamas vadovauti UAB (duomenys neskelbtini) tapo atsakingas už įmonės įmonei priklausančio pastato ir jo įrenginių techninę priežiūrą, šios pareigos nebuvo delegavęs jokiam kitam kvalifikuotam atestuotam darbuotojui ar licencijuotai įmonei, iki tol įmonei vadovavo jo tėvas A. B.) turėjo ir galėjo numatyti, jog jo neapdairus neveikimas, gali sukelti žmogaus mirtį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad kaltinamojo veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolus, specialisto išvadas, pažymas, nelaimingo atsitikimo darbe aktą, darytina išvada, kad kaltinamasis M. B. 2019 m. spalio 14 d., apie 14.13 val., (duomenys neskelbtini) pastate, Klaipėdoje, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir atsakingas už pastato ir jo įrenginių techninę priežiūrą, nuomodamas patalpas įvairioms įmonėms, neužtikrino, neuždraudė ir nuomininkų neįspėjo, jog patalpose nebūtų eksploatuojamas įgaliotos įstaigos eksperto nepatikrintas krovininis liftas, kurio identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), neužtikrino, jog minėtas liftas būtų techniškai tvarkingas: jog lifto pavaros patalpa būtų uždara/neprieinama pašaliniams asmenims, apatinės sustojimo aikštelės šachtos durys būtų užrakintos papildoma spyna, jog šachtos duryse būtų automatinės spynos, užsklęsiančios duris prieš kabinai pajudant 150 mm atstumu nuo sustojimo aikštelių, ir šių spynų užsklendimo saugos įtaisai, lifto kabinos durų ir jų uždarymo kontrolės saugos įtaisai, ir liftas negalėtų pajudėti neuždarius šachtos durų, pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-61 patvirtintų „Liftų naudojimo taisyklių“ 8 punkto, 19, 26, 27, 34, 35 punktų reikalavimus, dėl ko esant atidarytoms pirmo aukšto lifto šachtos durims, o lifto kabinai pakeltai į ketvirtą aukštą, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. K. dėl prasto matomumo ir pridarytų vienos pusės durų nepastebėjo, jog pirmame aukšte nėra kabinos, ėjo į lifto šachtą ir nukrito į jos apačią iš šešių metrų aukščio, dėl ko patyrė sunkius galvos bei kaklo sužalojimus ir įvykio vietoje mirė. Taigi tarp neatsargių kaltinamojo M. B. veiksmų (neveikimo) ir A. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Byloje esantys duomenys bei teisiamajame posėdyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. B. neveikimas atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Bausmės skyrimo motyvai
BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
BK 54 straipsnyje nurodoma, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nei vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.).
Skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, kurio pasekmė – vieno žmogaus gyvybės atėmimas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, neteistas, aukštojo išsilavinimo, dirbantis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 132 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikaltimą paskiriant sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai yra skirti bausmę, nenumatytą BK 132 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Kadangi kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, yra neteistas, aukštojo išsilavinimo, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d., 5 d. 8 p.).
Dėl civilinių ieškinių
UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktoriaus O. L., 2020 m. balandžio 29 d. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti kalto asmens (ieškinyje atsakovu nurodomas A. B.) nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Ieškinyje teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) patirtą turtinę žalą sudaro žuvusio darbuotojo A. K. laidotuvių išlaidos, kurių bendra vertė 1 150 eurų, tai yra: 550 eurų išlaidos laidotuvių namams „(duomenys neskelbtini)“, 450 eurų – duobės kasimas, gėlės, gedulingi pietūs, ritualinės paslaugos ir 150 eurų – kompensacija žuvusio darbuotojo žmonai V. K. (t. 1, b.l. 190-191). Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas O. L. patvirtino, kad ieškinį palaiko ir patikslino, kad prašo turtinę žalą priteisti iš kaltų asmenų (t. 6, b.l. 107). 2020 m. gegužės 5 d. prokurorės nutarimu šioje byloje pagal UAB (duomenys neskelbtini) pareikštą ieškinį civiline atsakove įtraukta ir UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 52-53).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje įtariamuoju šioje byloje buvo pripažintas A. B., kurio atžvilgiu, jau po minėto UAB (duomenys neskelbtini) ieškinio pateikimo, tai yra 2020 m. gegužės 20 d. prokurorės nutarimu, ikiteisminis tyrimas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nutrauktas, nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujančiu asmeniu, atsakingu už įmonės turto priežiūrą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo paskirtas ne A. B., o M. B. (t. 4, b.l. 60-62), po to įtariamuoju byloje pripažintas M. B., o teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas patikslino, kad žalą prašo priteisti iš kaltų asmenų.
Nukentėjusioji V. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų M. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Savo reikalavimą nukentėjusioji grindė tuo, kad jos ryšys su žuvusiu vyru A. K. buvo artimas ir šiltas, jie kartu gyveno 37 metus, vedė bendrą ūkį, todėl netikėta vyro mirtis sukėlė itin skaudžius dvasinius išgyvenimus (t. 6, b. l. 77-78). Nukentėjusioji V. K. teisme papildomai nurodė, kad su vyru užaugino vieną vaiką. Ryšys su vyru buvo labai geras. Po įvykio jautėsi blogai, nemiegojo naktimis, nors pagalbos nesikreipė.
Nukentėjusioji M. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų M. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimą nukentėjusioji grindė tuo, kad jos ryšys su žuvusiu tėčiu A. K. buvo artimas, su tėčiu gerai sutardavo. Sulaukusi pilnametystės ji su draugu išsikėlė gyventi į A., susilaukė sūnaus. Tėtis džiaugėsi anūku, dažnai juos lankydavo, padėdavo materialiai, pagelbėdavo prie namų ūkio. Su tėčiu dažnai bendraudavo telefonu, jis ją paguosdavo, išklausydavo, su tėčiu tardavosi, bendravo ir įvykio išvakarėse. Žuvus tėčiui, ją ištiko šokas, labai jautriai reagavo į netektį, jai teko lankytis pas psichologę, kadangi sunkiai susitaiko su netektimi (t. 6, b. l. 20-21). Teisme nukentėjusioji M. K. papildomai nurodė, kad visas šventes švęsdavo kartu su tėvais. Teigė kad ir praėjus tiek laiko nuo netekties, jaučiasi blogai, pas psichologę lankėsi apie tris - keturis mėnesius, eidavo kas savaitę.
Kaltinamasis M. B. byloje pareikštų civilinių ieškinių nepripažino, teigdamas, jog nėra kaltas dėl A. K. žūties, tokios pačios pozicijos laikėsi ir UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas, o civilinis atsakovas - draudimo bendrovės IF P&C Insurance AS filialas atsiliepime nurodė, kad tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas Serija BCA Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis: nuo 2019-01-04 iki 2020-01-03). Draudikas nurodė, kad draudimo sutartyje numatyta 500 eurų išskaita ir bendra 30 000 eurų draudimo suma (tai yra maksimali mokėtina draudimo išmoka pagal šią draudimo sutartį). Draudikas nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybės dėl įvykio neprisiima, todėl draudikas sprendimą dėl įvykio pripažinimo ar nepripažinimo draudžiamuoju priims tik pasibaigus bylos nagrinėjimui, dėl UAB (duomenys neskelbtini) ieškinyje prašomos priteisti turtinės žalos draudikas nepasisakė, nurodydamas, kad turtinė žala prašoma priteisti iš A. B., kuris nėra kaltinamasis ir nėra susijęs su draudimo sutartimi, kuri sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini) (t. 7, b.l. 45-46).
Pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį, baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti padarytą žalą. CK 6.279 straipsnis numato, kad solidarioji atsakomybė atsiranda tik už kelių asmenų bendrais veiksmais padarytą žalą (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jų darbuotojas žalos padaro eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu vykdant darbdavio nurodymus ir jo interesais. Esminę reikšmę šio normos taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas žalos padarymo metu atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Darbuotoju laikomas pagal darbo ar civilinę sutartį dirbantis asmuo ir veikiantis ne savo rizika, o kitos šalies (darbdavio) nurodymu, jos kontroliuojamas (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016). Juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės subjektas (darbdavys) išnyksta (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).
Šioje byloje nustatyta, kad A. K. žuvo dėl nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko dėl teisės aktų nustatytų specialaus elgesio saugumo taisyklių (Liftų naudojimo taisyklių), kurias turėjo užtikrinti pastato, kuriame dirbo A. K., savininkės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius (darbuotojas) M. B. pažeidimų. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis M. B. ne dėl asmeninių interesų o vykdydamas darbines funkcijas, neužtikrino darbdaviui priklausančio pastato ir įrenginių tinkamos techninės priežiūros, ir akivaizdu, jog tai yra sąlyga kaltinamojo darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) – civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti, nes, kaip minėta, kaltinamasis, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) esančio pastato ir jo įrenginių techninę priežiūrą, neužtikrino, kad pastato patalpose nebūtų eksploatuojamas įgaliotos įstaigos eksperto nepatikrintas krovininis liftas ir neužtikrino, kad minėtas liftas būtų techniškai tvarkingas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-61 patvirtintų „Liftų naudojimo taisyklių“ 8 punkto, 19, 26, 27, 34, 35 punktų reikalavimus, dėl ko, įkritęs į lifto šachtą žuvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. K.. Taigi tarp neatsargių kaltinamojo M. B. veiksmų (neveikimo) ir A. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, šioje byloje kaltinamojo M. B. veiksmais padarytą žalą civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosioms M. K. ir V. K. turi atlyginti tik atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) kadangi žala padaryta UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo – direktoriaus M. B. veiksmais.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 3 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir draudimo bendrovės IF P&C Insurance AS filialo buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, galiojusi nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2020 m. sausio 3 d., bendrovė buvo apdrausta nekilnojamojo turto valdymo draudimu, įvykus vienam draudiminiam įvykiui – 30 000 eurų sumai. Sutartyje numatyta 500 eurų išskaita. Kadangi nuostoliai tretiesiems asmenims (nukentėjusiosioms V. K., M. K. bei civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) žuvus A. K. atsirado dėl UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto valdymo, įvykis įvyko galiojant sutartyje numatytai draudimo apsaugai ir draudimo teritorijoje, apie įvykį draudimo bendrovei pranešta nepasibaigus atsiliepime ir sutartyje nurodytam terminui, darytina išvada, jog įrodžius, jog už M. B. veiksmus atsako jo darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) (CK 6.264 str.), kurio civilinė atsakomybė apdrausta minėta draudimo sutartimi, pagal pareikštus ieškinius sutartyje numatytos draudimo sumos ribose turi atsakyti draudikas - IF P&C Insurance AS filialas. Minėta įmonė civiline atsakove byloje įtraukta 2021 m. balandžio 12 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu teismo protokoline nutartimi (t. 7, b.l. 33), po to, kai kaltinamasis M. B. pateikė duomenis apie 2019 m. sausio 3 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir draudimo bendrovės IF P&C Insurance AS filialo sudarytą draudimo sutartį.
Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) patirtas A. K. laidojimo išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai: PVM sąskaita – faktūra, iš kurios matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 550 eurų už transporto paslaugas, laidojimo rūbus, karstą, laikiną paminklą ir kitus religinius aksesuarus, susijusius su A. K. laidotuvėmis (t. 1, b.l. 188), prekių pirkimo - pardavimo kvitai, iš kurių matyti, jog 200 eurų sumokėta už duobės kasimą, 250 eurų sumokėta už gėles, žvakes ir vainikus (t. 1, b.l. 189). Taigi, ieškovas pateiktais įrodymais pagrindė tik 1 000 eurų turėtas išlaidas, susijusias su A. K. laidotuvėmis.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos.
Teismo vertinimu, UAB (duomenys neskelbtini) patirtos darbuotojo A. K. laidojimo išlaidos (550 eurų išlaidos laidotuvių namams „(duomenys neskelbtini)“, 450 eurų – duobės kasimas, gėlės, gedulingi pietūs, ritualinės paslaugos) yra pagrįstos ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, šis turtinės žalos dydis (iš viso 1 000 Eur) yra realus ir pagrįstas, tačiau duomenų apie 150 eurų išmoką V. K. į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys tenkinamas iš dalies, ir nustačius, kad už kaltinamojo M. B. veiksmus atsakingas jo darbdavys – UAB (duomenys neskelbtini) kuri buvo pripažinta civiline atsakove pagal UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį, bei apsidraudusi civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje IF P&C Insurance AS filiale. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkina iš dalies, įmonės naudai iš draudimo bendrovės IF P&C Insurance AS filialo priteisdamas 1 000 eurų dydžio turtinę žalą.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau svarbu pažymėti, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
CK 6.284 straipsnio 1 dalis formaliai įvardija asmenis, kuriems žala galėtų būti atlyginama fizinio asmens mirties atveju. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų išlaikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Taigi vadovaujantis bendrąja CK 6.250 straipsnio nuostata ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, tiek mirusiojo A. K., su kuriuo ji pragyveno kartu 37 metus, sutuoktinei, tiek dukrai M. K., neturtinė žala gali būti priteisiama.
Nustatydamas nukentėjusiosioms V. K. ir M. K. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo - dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kurio žmogus neteko gyvybės. Svarbu paminėti ir tai, kad už dėl kaltinamojo M. B. veiksmais padarytą žalą yra atsakingas jo darbdavys – UAB (duomenys neskelbtini) (CK 6.264 str. 1 d.). Darbdavys savo civilinę atsakomybę yra apdraudęs draudimo bendrovėje IF P&C Insurance AS filialas.
Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. B. nusikalstamų veiksmų dėl neatsargumo atėmus A. K. gyvybę, nukentėjusioji V. K. neteko sutuoktinio, su kuriuo santuokoje gyveno 37 metus, susilaukė vienintelio vaiko – dukros M. K.. V. K. teigė, kad ji pati pensininkė, o jos vyras dirbo ir atlyginimą atnešdavo šeimai, jos ryšys su vyru buvo labai geras. Nukentėjusioji nurodė, jog dėl vyro staigios netekties labai išgyveno, jai sutriko miegas, tačiau pagalbos į medikus ji nesikreipė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusioji patyrė didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą dėl sutuoktinio ir dukros tėvo netekties.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nukentėjusiosios V. K. pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš civilinės atsakovės IF P&C Insurance AS filialo nukentėjusiajai priteisiant 15 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovė M. K. nurodė, kad palaikė glaudžius ir šiltus santykius su tėvu, šis jos šeimai padėdavo ir materialiai, su savo tėvais nukentėjusioji nuolat bendravo ir šventė bendras šventes, tėvas ją paguosdavo, patardavo, jos vaiko ryšys su seneliu buvo glaudus. Nukentėjusioji po tėvo netekties kreipėsi pagalbos į psichologę, pas kurią po įvykio lankėsi apie 3-4 mėnesius. Teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusioji M. K. sulaukusi pilnametystės gyveno atskirai nuo savo tėvų V. K. ir velionio A. K., kitame mieste yra sukūrusi šeimą ir susilaukusi vaiko. Akivaizdu, kad dėl tėvo netekties nukentėjusioji M. K. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, tačiau įvertinęs visas aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios M. K. pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš civilinės atsakovės IF P&C Insurance AS filialo nukentėjusiajai priteistinas 13 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
2020 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštą UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį bei planuojamus pareikšti nukentėjusiųjų ieškinius, šešiems mėnesiams nuo 2020-05-06 iki 2020-11-06 buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, negyvenamajai patalpai – Gamybinėms patalpoms, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), nustatant draudimą realizuoti, dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims, turto saugotoju paskirta UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2021 m. birželio 11 d. teismo nutartimi patikslintas taikytos procesinės prievartos priemonės mastas, paliekant draudimą realizuoti, dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti šį turtą kitiems asmenims, tačiau leidžiant UAB (duomenys neskelbtini) nuomoti negyvenamąją patalpą – gamybines patalpas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turto saugotoją paliekant UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nuosavybės teisės apribojimo terminas minėtam turtui pratęstas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d.
Kadangi civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosioms M. K. ir V. K. žala priteistina tik iš draudimo bendrovės, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas minėtam civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) turtui, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamas.
Kaltinamajam M. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – septynios kompaktinės laikmenos, kuriose yra nuotraukos bei garso įrašai ir vaizdo įrašai, saugomos prie bylos tomų viršelių, taip pat bylos nagrinėjimo metu pateiktos vienuolika nuotraukų su pastato patalpų atvaizdais (t. 6, b.l. 103) - paliktini saugoti byloje.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus paskirtas advokatas A. K. teikė nukentėjusiajai V. K., o advokatė D. V. teikė nukentėjusiajai M. K. teisines konsultacijas, susipažino su byla, parengė civilinius ieškinius, ruošėsi bylos nagrinėjimui ir atstovavo nukentėjusiąsias bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Iš advokatų į bylą pateiktų pažymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, patirta dėl nukentėjusiajai M. K. suteiktos teisinės pagalbos sudaro 594,56 Eur (t. 7, b.l. 54-58), o antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, patirta dėl nukentėjusiajai V. K. suteiktos teisinės pagalbos sudaro 695 Eur (t. 7, b.l. 94-97).
Atsižvelgiant į advokatų suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir teismui pateiktus ją pagrindžiančius dokumentus, į bylos sudėtingumą, byloje surengtų posėdžių, kuriuose advokatai atstovavo nukentėjusiąsias, skaičių bei į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas. Valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiųjų advokatų pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo M. B. priteistina bendra 1289,56 eurų suma antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinės atsakovės IF P&C Insurance AS filialo priteisti UAB (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio turtinę žalą, kitos ieškinio dalies netenkinti.
Nukentėjusiosios V. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš civilinės atsakovės IF P&C Insurance AS filialo priteisti nukentėjusiajai V. K. 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio neturtinę žalą.
Nukentėjusiosios M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinės atsakovės IF P&C Insurance AS filialo priteisti nukentėjusiajai M. K. 13 000 Eur (trylikos tūkstančių eurų) dydžio neturtinę žalą, kitos ieškinio dalies netenkinti.
Iš kaltinamojo M. B. priteisti valstybei 1289,56 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 56 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Kaltinamajam M. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, negyvenamajai patalpai – Gamybinėms patalpoms, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – septynias kompaktines laikmenas, kuriose yra nuotraukos bei garso ir vaizdo įrašai, taip pat bylos nagrinėjimo metu pateiktas vienuolika nuotraukų su pastato patalpų atvaizdais - palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.