Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. (M. B.) gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžiu UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) priteistas 1 000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas, kita ieškinio dalis atmesta. Nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. K. priteistas 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiosios M. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai M. K. priteistas 13 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kita ieškinio dalis atmesta. Iš kaltinamojo M. B. priteista valstybei 1289,56 Eur bylinėjimosi išlaidų antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atėmė gyvybę kitam žmogui, tai yra jis 2019 m. spalio 14 d., apie 14.13 val., (duomenys neskelbtini), būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius ir atsakingas už pastato bei jo įrenginių techninę priežiūrą, nuomodamas patalpas įvairioms įmonėms, neužtikrino, neuždraudė ir nuomininkų neįspėjo, kad patalpose nebūtų eksploatuojamas įgaliotos įstaigos eksperto nepatikrintas krovininis liftas, kurio identifikacinis kodas LF-02-00562, neužtikrino, kad minėtas liftas būtų techniškai tvarkingas: kad lifto pavaros patalpa būtų uždara / neprieinama pašaliniams asmenims, apatinės sustojimo aikštelės šachtos durys būtų užrakintos papildoma spyna, kad šachtos duryse būtų automatinės spynos, užsklęsiančios duris prieš kabinai pajudant 150 mm atstumu nuo sustojimo aikštelių, ir šių spynų užsklendimo saugos įtaisai, lifto kabinos durų ir jų uždarymo kontrolės saugos įtaisai bei liftas negalėtų pajudėti neuždarius šachtos durų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-61 patvirtintų Liftų naudojimo taisyklių 8 punkto, 19, 26, 27, 34, 35 punktų reikalavimus: 8. Lifto savininkas atsako už nuolatinę liftų priežiūrą ir tinkamą, funkcionalų bei saugų jų naudojimą. Liftas turi būti naudojamas lifto surinkėjo nustatytomis sąlygomis ir vadovaujantis jo pateiktais techniniais dokumentais, šiomis Taisyklėmis, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais liftų naudojimą. Jeigu lifto surinkėjas nustatė griežtesnes lifto naudojimo sąlygas negu šios Taisyklės, tai, naudojant liftą, būtina vadovautis lifto surinkėjo nustatytomis sąlygomis. 19. Saugiam ir tinkamam lifto naudojimui užtikrinti lifto savininkas arba licencijuota įmonė privalo: 19.1. organizuoti nuolatinę priežiūrą, atsižvelgdama į pastatų ir liftų paskirtį, jų išdėstymą bei konstrukcinius ypatumus; 19.2. naudoti liftą pagal paskirtį ir tik turėdama įgaliotos įstaigos išvadą, kad jis yra tinkamas saugiai naudoti. Lydimuosius liftus su vidiniu valdymu galima panaudoti žmonėms pakelti ir nuleisti tik tada, kai juos lydi lifto palydovas. Draudžiama kelti ir nuleisti žmones krovininiu nelydimuoju liftu; 19.3. paruošti liftą įgaliotos įstaigos atliekamiems techninės būklės patikrinimams ir pranešti apie tai šiai įstaigai, sudaryti jos darbuotojams reikiamas darbo sąlygas ir pateikti lifto techninius dokumentus; 19.4. sustabdyti (išjungti) liftą, kai įgaliotos įstaigos ekspertas, atlikdamas lifto techninės būklės vertinimą, nustato, kad liftas netinkamas saugiai naudoti, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui arba gali įvykti avarija; 19.5. užtikrinti, kad kabinoje, ant lifto valdymo jungiklių, pavaros, greičio ribotuvo, buferių, saugos, avarinio iškvietimo įtaisų, durų užraktų, šachtos durų, pavaros ir skridinių patalpų, elektrinių įrenginių būtų reikiami neištrinami užrašai, etiketės, ženklai; 19.6. užtikrinti, kad pavaros, skridinių patalpų ir šachtos duobės durys visuomet būtų užrakintos, o prieigos prie šių durų būtų laisvai prieinamos bei tinkamai apšviestos; 19.7. parengti, atsižvelgiant į surinkėjo pateiktą lifto naudojimo instrukciją ir lifto paskirtį, lifto kabinoje tvirtinamus lifto naudojimosi nurodymus, kuriuose būtina trumpai nurodyti naudojimosi liftu tvarką, avarinės tarnybos iškvietimo būdą ir, jeigu reikia, krovinių ir žmonių kėlimo reikalavimus. 26. Liftų tinkamumas naudoti turi būti patikrinamas: 26.1. kiekvieną pamainą arba darbo dieną, jeigu kitaip nenurodo lifto surinkėjas; 26.2. periodiškai pagal planinį lifto apžiūrų ir remonto grafiką, sudaromą pagal lifto surinkėjo rekomendacijas, arba kai tokių rekomendacijų nėra, – ne rečiau kaip kartą per mėnesį. 27. Nedispečerizuotą liftą kiekvieną pamainą arba darbo dieną patikrinti ir vertinti jo tinkamumą naudoti pagal pareigybės aprašyme ir lifto naudojimo instrukcijoje numatytus reikalavimus lifto savininko arba licencijuotos įmonės tvarkomuoju dokumentu gali būti pavesta liftininkui, liftų palydovui, liftininkui apeiviui ar lifto elektromechanikui <...>. 34. Naudojant ir prižiūrint liftus draudžiama: 34.1. paleisti liftą iš sustojimo aikštelės per atidarytas šachtos ir kabinos duris; 34.2. atjungti lifto saugos įtaisus; <...> 34.4. jungti prie lifto valdymo grandinės elektrinius įrankius, apšvietimo lempas arba kitus prietaisus (išskyrus matavimo) <...>. 34.6. naudoti liftus, jeigu nevykdomi šių Taisyklių 26 ir (ar) 27 punkto nurodymai. 35. Lifto valdymo ar jo patikrinimo metu aptikus netinkamus naudoti saugos įtaisus, signalizavimo, ryšio ar apšvietimo sistemas, taip pat kitus gedimus, keliančius pavojų saugai, būtina liftą išjungti iki to laiko, kol šie gedimai bus pašalinti. Lifto darbas atnaujinamas, kai tai leidžia gedimą pašalinęs asmuo. Apie gedimo pašalinimą padaromas atitinkamas įrašas lifto apžiūrų-remonto žurnale, dėl to, esant atidarytoms pirmo aukšto lifto šachtos durims, o lifto kabinai pakeltai į ketvirtą aukštą, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. K. dėl prasto matomumo ir pridarytų vienos pusės durų nepastebėjo, jog pirmame aukšte nėra kabinos, ėjo į lifto šachtą ir nukrito į jos apačią iš šešių metrų aukščio, dėl to patyrė sunkius galvos bei kaklo sužalojimus ir įvykio vietoje mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, nuteistojo gynėjo skunde nurodytus motyvus ir argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino. Pritariama skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų pakanka M. B. pripažinti kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles.

Dėl M. B. pripažinimo kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį

18. Aplinkybę, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame žuvo A. K., liftas buvo eksploatuojamas ir naudotis minėtu liftu įmonėms, kurios pastate nuomojosi patalpas, nebuvo draudžiama, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodami nuoseklius parodymus patvirtino liudytojai O. L., R. F., R. M., V. Š., A. D., L. M., E. D., R. F., J. B.. Be to, minėti liudytojai patvirtino ir aplinkybę, jog nebuvo jokio draudimo naudotis liftu, prie lifto nebuvo jokių informacinių lapelių dėl nesinaudojimo liftu ar įspėjamųjų užrašų, draudžiančių naudotis liftu, o ženklai, draudžiantys naudotis liftu, atsirado tik po A. K. žūties. Be to, ir pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) esantį pastatą atvykę Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai – liudytojai M. R., V. K., R. Ž., A. U. – jokių draudžiančių ar įspėjančių ženklų prie lifto šachtos nematė. Tokius liudytojų parodymus patvirtina ir iš karto po įvykio atlikta įvykio vietos apžiūra. Iš 2019 m. spalio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo esančios fotolentelės matyti, kad ant lifto šachtos durų jokie draudžiantys liftu naudotis ženklai nekaba (t. 1, b. l. 21–26). Papildomos įvykio vietos apžiūros, atliktos 2019 m. spalio 20 d., metu ant lifto šachtos durų pirmame bei ketvirtame aukštuose jau užklijuotas užrašas baltame fone su spausdintu žodžiu „nesinaudoti“ (t. 1, b. l. 28–37).

19. Iš Technikos priežiūros tarnybos Klaipėdos apygardos 2019 m. spalio 23 d. pažymos nustatyta, jog šios įstaigos ekspertai, 2019 m. spalio 15 d. atlikę krovininio lifto, kurio identifikacinis kodas LF-02-00562, įrengto (duomenys neskelbtini), apžiūrą, pateikė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog liftui paskutinis techninės būklės tikrinimas atliktas 2007 m. gruodžio 27 d., liftas negalėjo būti naudojamas, kadangi lifto savininkas neužtikrino, kad laiku būtų atliekami lifto techninės būklės tikrinimai. Apžiūros metu nustatyta, kad nėra saugos įtaisų, neleidžiančių lifto kabinai pajudėti, jei neuždarytos šachtos durys, šachtos duryse nėra automatinių spynų, užsklendžiančių duris prieš kabinai pajudant 150 mm atstumu nuo sustojimų aikštelių; nėra šachtos durų automatinės spynos užsklendimo kontrolės saugos įtaisų; nėra papildomos spynos apatinės sustojimo aikštelės šachtos duryse, kuri privalo būti užrakinta lifto nenaudojimo metu; nėra lifto kabinos durų ir jų uždarymo kontrolės saugos įtaisų; apžiūros metu lifto valdymo spintos įvadinis jungiklis buvo įjungtas, o valdymo rankenėlė buvo pastatyta į lifto valdymo iš pavaros patalpos padėtį; lifto pavaros patalpa neturi durų ir yra prieinama pašaliniams asmenims; atsižvelgiant į tai, liftą galėjo įjungti bet kuris asmuo (darbuotojas); ant lifto pavaros judančių mazgų nėra dulkių ir korozijos požymių, kurie dažniausiai atsiranda nenaudojant lifto.

20. Visi šie anksčiau nurodyti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pastate, kuriame žuvo A. K., esantis liftas nebuvo tinkamas naudoti, tačiau liftu buvo nuolat naudojamasi. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. B., būdamas atsakingas už pastato įrenginių techninę priežiūrą ir tinkamą, funkcionalų bei saugų lifto naudojimą, neužtikrino, kad pastate esantis potencialiai pavojingas įrenginys – liftas – būtų naudojamas laikantis Liftų naudojimo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų.

21. Nors bylos duomenys patvirtina, kad lifto eksploatavimas buvo sustabdytas 2015 m. sausio 6 d., kai įmonei vadovavo A. B. (kaltinamojo tėvas), tačiau akivaizdu, kad, tapęs UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kaltinamasis M. B. turėjo žinoti apie tai, kad jo vadovaujamai įmonei priklausančiame pastate esantis potencialiai pavojingas įrenginys – liftas – nėra tinkamas naudoti, jo techninė būklė nėra tvarkinga, ir imtis priemonių, kad šiuo įrenginiu pasinaudoti nebūtų galimybės (jis būtų išjungtas, patekti prie lifto įjungimo mechanizmų būtų neįmanoma pašaliniams asmenims) arba juo būtų galima naudotis tik laikantis Liftų naudojimo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Nors kaltinamasis M. B. tvirtino, kad uždraudė įmonių, kurios pastate nuomojosi patalpas, vadovams ir darbuotojams naudotis liftu, tačiau anksčiau aptarti liudytojų parodymai tokius kaltinamojo parodymus paneigia. Kaltinamojo M. B. teiginius, kad liftas buvo nenaudojamas ir išjungtas, paneigia ir tai, kad įvykio dieną liftas veikė ir juo naudojosi ne tik UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. D. ir A. K., bet ir kiti asmenys (asmuo), kurie (kuris) liftu pakilo į ketvirtą aukštą, palikdami praviras pirmojo aukšto lifto šachtos duris. Nesiimdamas priemonių, kad techniškai netvarkingas liftas nebūtų eksploatuojamas, tai yra kad lifto pavaros patalpa būtų uždara / neprieinama pašaliniams asmenims, apatinės sustojimo aikštelės šachtos durys būtų užrakintos papildoma spyna, kad šachtos duryse būtų automatinės spynos, užsklęsiančios duris prieš kabinai pajudant 150 mm atstumu nuo sustojimo aikštelių, ir šių spynų užsklendimo saugos įtaisai, lifto kabinos durų ir jų uždarymo kontrolės saugos įtaisai ir liftas negalėtų pajudėti neuždarius šachtos durų, kaltinamasis M. B. pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-61 patvirtintų Liftų naudojimo taisyklių 8 punkto, 19, 26, 27, 34, 35 punktų reikalavimus. Šių faktinių aplinkybių visuma patvirtina nuosprendyje padarytą išvadą, kad būtent nuteistojo neveikimas buvo būtina ir pagrindinė priežastis, dėl kurios atsirado BK 132 straipsnyje numatyti padariniai – žmogaus mirtis.

22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, jog M. B. nenumatė, kad jo neveikimas (neužtikrino, kad pastate nebūtų eksploatuojamas įgaliotos įstaigos eksperto nepatikrintas krovininis liftas, kad minėtas potencialiai pavojingas įrenginys būtų techniškai tvarkingas) gali sukelti patalpas pastate išsinuomojusios įmonės darbuotojo mirtį, tačiau pagal savo išsilavinimą bei kompetenciją (turi aukštąjį išsilavinimą, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi tapo 2018 m. rugsėjo 3 d., pradėdamas vadovauti UAB (duomenys neskelbtini), tapo atsakingas už įmonei priklausančio pastato ir jo įrenginių techninę priežiūrą, šios pareigos nebuvo delegavęs jokiam kitam kvalifikuotam atestuotam darbuotojui ar licencijuotai įmonei, iki tol įmonei vadovavo jo tėvas A. B.) turėjo ir galėjo numatyti, jog jo neapdairus neveikimas gali lemti žmogaus mirtį, todėl jo veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolus, specialisto išvadas, pažymas, nelaimingo atsitikimo darbe aktą, daro išvadą, kad M. B. 2019 m. spalio 14 d., apie 14.13 val., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir atsakingas už pastato ir jo įrenginių techninę priežiūrą, nuomodamas patalpas įvairioms įmonėms, neužtikrino, neuždraudė ir nuomininkų neįspėjo, kad patalpose nebūtų eksploatuojamas įgaliotos įstaigos eksperto nepatikrintas krovininis liftas, kurio identifikacinis kodas LF-02-00562, neužtikrino, kad minėtas liftas būtų techniškai tvarkingas: kad lifto pavaros patalpa būtų uždara / neprieinama pašaliniams asmenims, apatinės sustojimo aikštelės šachtos durys būtų užrakintos papildoma spyna, kad šachtos duryse būtų automatinės spynos, užsklęsiančios duris prieš kabinai pajudant 150 mm atstumu nuo sustojimo aikštelių, ir šių spynų užsklendimo saugos įtaisai, lifto kabinos durų ir jų uždarymo kontrolės saugos įtaisai ir liftas negalėtų pajudėti neuždarius šachtos durų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-61 patvirtintų Liftų naudojimo taisyklių 8 punkto, 19, 26, 27, 34, 35 punktų reikalavimus, dėl to, esant atidarytoms pirmo aukšto lifto šachtos durims, o lifto kabinai pakeltai į ketvirtą aukštą, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. K. dėl prasto matomumo ir pridarytų vienos pusės durų nepastebėjo, jog pirmame aukšte nėra kabinos, ėjo į lifto šachtą ir nukrito į jos dugną iš šešių metrų aukščio, dėl to patyrė sunkius galvos bei kaklo sužalojimus ir įvykio vietoje mirė.

24. Įvertinusi šioje byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. B. kaltės klausimą, baudžiamojo įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Nuosprendyje išdėstyti visi įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pateiktas jų teisinis vertinimas. Taip pat nurodyti nuteistojo ir jo gynėjo iškeltos versijos, kad dėl nelaimino atsitikimo darbe kaltas A. K. darbdavys, atmetimo motyvai. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. B. kaltės yra neteisingos, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

25. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas nesutinka ir su šioje byloje priteistais civiliniais ieškiniais. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai tenkino reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, kadangi būtent UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pažeidė esmines žuvusiojo teises į saugias darbo sąlygas ir tai turėjo įtakos darbuotojo mirčiai. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai proporcingai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) kaltė yra akivaizdi (žuvusysis dirbo nelegaliai, nebuvo supažindintas su saugiomis darbo sąlygomis, įmonės darbuotojos veiksmai (O. D. leidimas kitos įmonės darbuotojui pasinaudoti liftu, dėl ko lifto šachta tapo atvira, ir A. K. neįspėjimas) ir lėmė įmonei turtinės žalos atsiradimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, jog, šioje baudžiamojoje byloje nenustačius A. K. darbdavio, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), kaltės, nėra pagrindo ir išvadai, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pažeidė esmines žuvusiojo teises į saugias darbo sąlygas ir tai turėjo įtakos darbuotojo mirčiai. Todėl šiuo atveju negalima daryti išvados, jog dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, ir taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas. Kaip buvo minėta anksčiau, šioje baudžiamojoje byloje įrodyta būtent M. B. kaltė, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. B., būdamas atsakingas už pastato įrenginių techninę priežiūrą ir tinkamą, funkcionalų bei saugų lifto naudojimą, neužtikrino, kad pastate esantis potencialiai pavojingas įrenginys – liftas – būtų naudojamas laikantis Liftų naudojimo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, todėl, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, t. y. A. K.. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tenkino UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisė UAB (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio turtinės žalos atlyginimą.

26. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas nesutinka ir su nustatytu neturtinės žalos dydžiu ir žalos atlyginimo priteisimu žuvusiojo dukrai M. K. ir sutuoktinei V. K.. Nurodo, kad M. K. yra pilnametė, kurį laiką gyveno atskirai nuo savo tėvo, o V. K. pripažino, jog jos sutuoktinis neturėjo nuolatinio legalaus darbo, dirbo be įformintų darbo sutarčių, o tai turėjo įtakos mažesniam jo ir jos pačios socialiniam saugumui. Be to, nurodoma, kad iš byloje nustatytų bei konstatuotų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog A. K. mirtį iš dalies lėmė ir jo paties didelis neatsargumas, pasireiškęs tuo, jog jis sutiko dirbti nelegaliai, nesilaikė elementaraus saugaus elgesio taisyklių, dėl to nepastebėjo atviros lifto šachtos, nors tuo metu, pasak liudytojos A. D., nevykdė jokių jos nurodytų darbų. Apelianto manymu, šios aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį ir CK 6.248 straipsnio 3 dalies, ir 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatyti bei priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra pagrįsti bei proporcingi.

27. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę. Kasacinis teismas yra taip pat konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

28. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad neturtinės žalos atlyginimo, priteisto žuvusiojo dukrai M. K., dydis turėtų būti sumažintas dėl to, kad ji yra pilnametė ir kurį laiką gyveno atskirai nuo tėvo. Pažymėtina, jog būtent į šias aplinkybes ir buvo atsižvelgta nustatant bei priteisiant žuvusiojo dukrai M. K. mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimą nei jos motinai nukentėjusiajai V. K.. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad žuvusiojo dukters nukentėjusiosios M. K. ryšys su žuvusiu tėčiu A. K. buvo artimas, su tėčiu gerai sutardavo, glaudžiai bendravo, tėvus dažnai lankydavo, tėtis padėdavo materialiai, pagelbėdavo prie namų ūkio, todėl jai priteistas 13 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas laikytinas pagrįstu bei proporcingu. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog žuvusiojo A. K. žmonai V. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas dėl to, kad ji pripažino, jog jos sutuoktinis neturėjo nuolatinio legalaus darbo, dirbo be įformintų darbo sutarčių, o tai turėjo įtakos mažesniam jo ir jos pačios socialiniam saugumui. Be to, nurodoma, kad iš byloje nustatytų bei konstatuotų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog A. K. mirtį iš dalies lėmė ir jo paties didelis neatsargumas, pasireiškęs tuo, jog jis sutiko dirbti nelegaliai, nesilaikė elementaraus saugaus elgesio taisyklių, dėl to nepastebėjo atviros lifto šachtos. Tačiau ir su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, jog A. K. nebuvo tinkamai įformintas kaip darbuotojas UAB (duomenys neskelbtini), neturėjo įtakos jo žūčiai, be to, byloje nenustatytas ir paties A. K. didelis neatsargumas, kuris būtų galėjęs lemti jo mirtį.

Dėl atstovavimo išlaidų

29. 2021-11-23 ir 2022-01-13 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą M. K. pagal 2021-10-27 sprendimą Nr. (8.2.Mr)TP-21-T-3041-10385. Prašyme nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2021-11-23 ir 2022-01-12 gavo advokatės D. Vaitkevičienės prašymus Nr. (12.34Mr) FG-12318 ir Nr. (12.33 Mr) FG-521 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai M. K.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 129,77 Eur ir 273,87 Eur. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos nukentėjusiajai M. K. mastą, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo M. B. valstybės naudai priteisia 403,64 (129,77 Eur + 273,87 Eur) Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

30. Apibendrindama tai, kas nurodyta ir aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. B. (M. B.) gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo M. B. (M. B.) valstybės naudai 403,64 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.