Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Linos Lesinskienės ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos) ir nubaustas:

- pagal BK 243 straipsnį (2023 m. spalio 7 d. veika) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme,

- pagal BK 243 straipsnį (2023 m. lapkričio 7 d. veika) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir už BK 243 straipsnyje (2023 m. lapkričio 7 d. veika) numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė subendrintos apėmimo būdu paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje (2023 m. lapkričio 7 d. veika), ir paskirta subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punkte numatytus įpareigojimus – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju nuspręsta į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2023 m. spalio 7 d. 21.23 val., iki 2023 m. spalio 8 d. 12.56 val., vieną laikymo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš A. M. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 310,00 (vienas tūkstantis trys šimtai dešimt) eurų.

Taip pat nuspręsta pratęsti nuo 2024 m. birželio 12 d. iki turto konfiskavimo įvykdymo, laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. M. priklausančiam automobiliui „Peugeot 670“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, t. y., nesutinkama su nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, jų bendrinimo būdu ir paskirtos galutinės bausmės dydžiu, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones trukme, o taip pat su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6. BK 243 straipsnio sankcijoje nustatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, o BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. M. už baudžiamųjų nusižengimų padarymą paskyrė artimas įstatyme numatytam arešto bausmės vidurkiui bausmes, o už nusikaltimo padarymą – mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir du baudžiamuosius nusižengimus. Nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Bylos duomenimis, šias nusikalstamas veikas A. M. padarė būdamas anksčiau teistas, esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui. Paskutinį kartą A. M. teistas taip pat už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis baustas ir administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą neturint teisės vairuoti, kai ši teisė atimta. Nusikalstamos veikos įvykdytos dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę. Nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jis yra vedęs, dirbantis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą pirmiau paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam griežčiausias sankcijose numatytas bausmes: už nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, padarymą – areštą, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės atėmimą. Tačiau, pritardama prokuroro apeliacinio skundo argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatydamas nuteistajam paskirtų arešto ir laisvės atėmimo bausmių trukmę, pirmosios instancijos teismas deramai neįvertino nuteistojo asmenybės pavojingumo, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir paskyrė aiškiai per švelnias bausmes.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M., būdamas gana jauno amžiaus, jau yra teistas devynis kartus. Jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat yra atlikęs ir realias laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgus į tai, kad jis ir toliau nepaiso teisės normų reikalavimų, renkasi teisei priešingą elgesį, daroma išvada, kad ankstesni teistumai ir skirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės teigiamos įtakos A. M. elgesiui nepadarė, kad jis nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, ilgalaikių išvadų nedaro. Paskutinį kartą teistas už analogišką nusikaltimą kaip ir viena iš nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Jam buvo taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistojo nuo analogiškų nusikaltimų darymo nesulaikė. Be to, jis yra teistas ir už tai, kad vengė vykdyti teismo nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Per paskutinius 5 metus baustas 14 kartų už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymu, iš jų – vieną kartą vairavęs be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, du kartus viršijo leistiną greitį, devynis kartus vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė yra atimta, du kartus vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyti ribiniai apsvaigimai: 1,41 ir 1,47 promilės).

8. Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,88 promilių). Kaip matyti iš jo paties parodymų, jis net neprisiminė, jog vairavo automobilį. Automobilis vairuotas neturint tam teisės, kai ši teisė atimta, vakaro metu, gyvenvietėje, sukeltas eismo įvykis – atsitrenkta į gatvės apšvietimo stulpą. Tad įvykdytas nusikaltimas pasižymi didesniu pavojingumu negu įprastas rūšinis šios kategorijos nusikalstamų veikų padarymas. Tokiais savo veiksmais A. M. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių jo nusikalstamo elgesio padarinių. Be to, nuteistasis iš eismo įvykio vietos pasišalino, kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pripažino formaliai ir tik teisme, prispaustas byloje esančių įrodymų. Iš jo parodymų matyti, kad savo veiksmų dėl to, kad vengia atlikti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, vairuoja automobilį neturėdamas tam teisės, kritiškai nevertina. Liudytojas L. Š. paaiškino, kad jis matydavo A. M. vairuojantį automobilį „Audi A6“ apie pusę metų iki eismo įvykio. Pastebėtina, kad tuo metu jam buvo taikoma Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus (1 t., b. l. 174–181) ir įrašai apie asmenį nacionaliniuose registruose (1 t., b. l. 183–188) patvirtina, kad A. M. net nuo 2019 m. važinėja neturėdamas tam teisės ir sistemingai už tai baudžiamas administracine tvarka, paskirtų baudų savanoriškai nemoka. Už tai, kad vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo arba kai teisė atimta, jis kartą teistas ir Vokietijoje (1 t., b. l. 169). Po Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio priėmimo A. M. keturis kartus baustas administracine tvarka už tai, kad 2023 m. liepos 8 d., 2023 m. rugpjūčio 9 d., 2023 m. lapkričio 7 d., 2023 m. lapkričio 14 d. automobilį vairavo, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė atimta Taigi draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones nesilaikė net ir po 2023 m. spalio 7 d. įvykio, kai vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės rodo A. M. cinišką požiūrį į įstatymų ir visuotinai priimtinų elgesio taisyklių laikymąsi, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą, patvirtina, kad jis jokių teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos, už kurias A. M. nuteistas šioje byloje, buvo ne atsitiktinės, bet dėsninga nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmė. Tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, būtų pasiekti paskyrus A. M. už atskiras nusikalstamas veikas prokuroro apeliaciniame skunde prašomas bausmes: už BK 243 straipsnyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmes, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą artimą sankcijos maksimumui – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

9. Paskyrus naujas bausmes, keičiama ir teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas ir BK 243 straipsnyje (2023 m. spalio 7 d. veika) numatytas baudžiamasis nusižengimas sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu, o ne prokuroro prašomu dalinio sudėjimo būdu, bendrinama su bausme, paskirta už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo (2023 m. lapkričio 7 d. veika) padarymą. Priežastys, dėl kurių netaikomas prokuroro prašomas bausmių bendrinimo būdas – dalinis sudėjimas, bus pasisakyta kitoje šio nuosprendžio dalyje. Įvertinus tai, kad nuteistasis A. M. pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl paskirtų bausmių bendrinimo

10. Nėra pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, kad pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį (2023 m. spalio 7 d. veika) paskirtos subendrintos bausmės negalima bendrinti apėmimo būdu su už BK 243 straipsnį (2023 m. lapkričio 7 d. veika) paskirta bausme.

11. Pagal teismų praktiką BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.). Tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-95-511/2022, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

12. A. M. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos yra baudžiamieji nusižengimai. Tad A. M. nuteistas už skirtingų rūšių nusikalstamas veikas ir prokuroro apeliacinio skundo teiginiai, kad nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms yra neteisingi. Atsižvelgdama į tai, kad A. M. padarė skirtingų rūšių nusikalstamas veikas, kad jomis kėsintasi į skirtingus objektus (BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas –teisingumas, teisingumo interesai, o BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – transporto eismo saugumas), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. M. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir todėl už jas paskirtos bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

13. Pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

14. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad atidėdamas A. M. terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis šiuo metu dirba, laikėsi ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų atidėjus arešto bausmės vykdymą. Teismas padarė išvadą, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skyrus teismo įpareigojimus, nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nors ir svarbios, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnyje numatyto teisės instituto taikymas. Spręsdamas šio straipsnio taikymo galimybę, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nelygino su kitomis baudžiamojoje byloje nustatytomis svarbiomis aplinkybėmis, nors sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo yra būtina vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021).

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. iki nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo teistas devynis kartus. Šios aplinkybės vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą negali būti ignoruojamos, juolab, kad paskutinį kartą A. M. buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), taip pat yra teistas ir už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Paskutiniu nuosprendžiu A. M. buvo taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tiek anksčiau skirtos ir atliktos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimas, taip pat ir paskutiniu nuosprendžiu taikytas arešto vykdymo atidėjimas savo prevencinių tikslų nepasiekė, kadangi A. M. ir vėl nusikalto. Negana to, jis eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už vairavimą neturint teisės vairuoti, kai ši teisė atimta. Analogiškus administracinius nusižengimus jis padarė ir tuo metu, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, už kurias A. M. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Taip pat anksčiau yra baustas ir už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. M. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, nusikalstamos veikos padarytos ne atsitiktinai dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, bet yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo padarinys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių reikiamai neįvertino, nepagrįstai suteikdamas prioritetą kitoms A. M. palankioms aplinkybėms, t. y., darbinei veiklai ir ankstesniu nuosprendžiu skirtų įpareigojimų vykdymui.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, taip pat ir tas, kurios nurodytos šio nuosprendžio 9, 10 punktuose, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos A. M. veiksmams ir būdui keisti, dėl to ateityje nuteistasis gali ir toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitokius nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

18. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones trukmės

19. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo A. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad nuteistasis daro analogiškas nusikalstamas veikas ir nevykdo baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudė nuteistajam naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metams. Prokuroras apeliaciniame skunde ir papildomai pasisakydamas teismo posėdyje nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės trukme ir prašė uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones paskirti maksimaliam įstatyme numatytam terminui – 7 metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prokuroro prašymas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, reikšmingų skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, visumos, todėl nustatė aiškiai per trumpą uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis taip pat keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. be dviejų baudžiamųjų nusižengimų padarė ir vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu teistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Tuokart jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metus. Tačiau nuteistasis nesilaikė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir toliau nevienkartinai vairavo automobilį. Administracine tvarka baustas už tai, kad 2023 m. liepos 8 d., 2023 m. rugpjūčio 9 d., 2023 m. lapkričio 7 d., 2023 m. lapkričio 14 d. automobilį vairavo, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė atimta. Transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais jis kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių jo nusikalstamo elgesio padarinių. Negana to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau nuo 2019 metų A. M. sistemingai yra baudžiamas už tai, kad vairuoja automobilį neturėdamas tam teisės, kai ši teisė atimta. Yra ne tik teistas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, bet ir už analogiškus veiksmus baustas administracine tvarka. Automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas nesunkus girtumo laipsnis, jis vairavo 2022 m. vasario 2 d. ir 2022 m. birželio 18 d. Pastarasis nusižengimas įvykdytas teisminio nagrinėjimo metu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, už kurią jis nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu. Visa tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo, kad A. M. elgiasi neatsakingai, piktybiškai ignoruoja savo kaip vairuotojo pareigas, kurių tinkamas vykdymas užtikrina tiek paties vairuotojo, tiek aplinkinių saugumą. Kadangi iki minėto nusikaltimo padarymo jis jau du kartus buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taip pat teistas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir paskirtos administracinės baudos bei administracinio poveikio priemonės, baudžiamojo poveikio priemonė jo nuo analogiškų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nesulaikė, šįkart jo veiksmai buvo dar pavojingesni, kadangi transporto priemonę vairavo, kai nustatytas nebe nesunkus ar vidutinis, o sunkus girtumas, ir sukeltas eismo įvykis, daroma išvada, kad A. M. neteisėti veiksmai, vairuojant automobilius tik sunkėja ir kelia vis didesnę grėsmę aplinkiniams.

22. Atsižvelgdama į valstybės siekiamus tikslus padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus ir pažeidinėti Kelių eismo taisykles, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, įvertinusi A. M. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise maksimaliam įstatyme numatytam terminui kur kas labiau atitiks šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimus.

Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų rašymo apsirikimų

23. Skundžiamo nuosprendžio įžanginėje ir aprašomojoje dalyje nurodyta, kad A. M. paskutinį kartą teistas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kad vengė atlikti būtent šiuo procesiniu sprendimu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise – teise vairuoti transporto priemones 4 metus. Tačiau tiek baudžiamojoje byloje, tiek Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantys duomenys patvirtina, kad A. M. yra teistas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu. Toks pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginės ir aprašomosios dalies trūkumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas, kuris nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių nuteistajam ir nesuvaržo įstatymu garantuojamų jo teisių, todėl nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, šis rašymo apsirikimas, kuris nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, taisytinas nurodant, kad A. M. teistas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu.

Dėl proceso išlaidų

24. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. APD-2024-08496 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. M., kurias sudaro 174,38 eurai (2 t., b. l. 56-59).

25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

26. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies. Šioje byloje nuteistajam A. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (advokatas Gintaras Andrijauskas) buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas nuteistajam A. M. buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių.

27. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad A. M. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kad jis turi daug įsiskolinimų dėl nesumokėtų baudų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. M. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajam A. M. paskirtų bausmių pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį (dvi veikos), paskirtųjų bausmių bendrinimo, nustatant galutinę bausmę, BK 75 straipsnio taikymo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, pakeisti.

Nuteistajam A. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo.

Nuteistajam A. M. pagal BK 243 straipsnį (2023 m. spalio 7 d. veika) paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę padidinti iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto.

Nuteistajam A. M. pagal BK 243 straipsnį (2023 m. lapkričio 7 d. veika) paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę padidinti iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu skiriamas bausmes pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį (2023 m. spalio 7 d. veika) subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. M. subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį (2023 m. lapkričio 7 d. veika) paskirta bausme, ir skirti galutinę subendrintą laisvės 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam A. M. galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 7 (septynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo bausmei atlikti momento.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. M., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam A. M. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą pailginti iki 7 (septynerių) metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba nuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio įžanginėje ir aprašomojoje dalyje padarytus rašymo apsirikimus, nurodant, kad A. M. teistas ne Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, o Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. M. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.