Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 3 900 Lt (1 129,52 Eur) bauda;

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 50 MGL (2 500 Eur) bauda; įskaičius sulaikyme išbūtą laiką, neatlikta bausmės dalis yra 46 MGL (2 300 Eur) bauda; vadovaujantis BK64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta, bet neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 3 429,52 Eur bauda, kurios nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 9.30 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) g., prie namo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Be to, A. S. vengė atlikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus (terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 7 d.), 2020 m. birželio 10 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, 2023 m. rugsėjo mėn. 29 d. apie 9.30 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) g., prie namo (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, vairavo transporto priemonę. Nepripažino kaltės dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemonę neturėjo, ją buvo praradęs dėl berods 2020 m. įvykusio įvykio, teisė vairuoti buvo atimta 4 metams ir paskirta bauda, kurios dar nesumokėjo. Žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį, taip pasielgė dėl namuose buvusios nesantaikos, kuomet su žmona apsipyko vos ne iki skyrybų, kas jam didžiulis sukrėtimas. Mano, kad padarė kvailystę, nes važiavo iki naktinio baro, esančio prie Jazminų g. turgaus, nusipirkti alkoholio, nusipirko degtinės ir alaus, alų paliko pažįstamiems, ir parvažiavo. Baras atsidaro 6 val. ryto, todėl į jį važiavo po 6 val. Kelionė nuo namų iki turgaus trunka kokias 5 minutes. Vairavo „Passat“ automobilį. Nežino, kiek laiko užtruko aikštelėje statydamas automobilį. Jo savijauta buvo bloga, svaigo galva, norėjo kuo greičiau pastatyti automobilį. Jį pastatęs ėjo namo, kur virtuvėje greitai, iki 10 minučių laikotarpyje, išgėrė alkoholį – beveik visą 0,7 l butelį degtinės ir nuėjo miegoti. Butelį su likučiu degtinės paslėpė. Vėliau močiutė jam pasakė, kad pareigūnai atvažiavo po pusės valandos po to, kad jis nuėjo miegoti. Paskui pagal filmuotą vaizdo įrašą pasižiūrėjo valandas, matė, kad pirmas video nufilmuotas 11.20 val. Į butą atvyko du pareigūnai, jį prižadino, prašė pateikti asmens dokumentą, kad nustatyti tapatybę, davė pūsti į alkotesterį ir pakartotinai buvo nuvestas į policijos ekipažo automobilį, kur vėl buvo duodama pūsti į alkotesterį. Nustatytas virš 2 promilių girtumas. Su rezultatais nei sutiko, nei nesutiko, buvo šoke. Yra įsitikinęs, kad nieko blogo nepadarė, išskyrus tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės. Jo stovinčio automobilio „Passat“ nuo pareigūnų automobilio net nesimato. Iki įvykio vietos kartu su pareigūnais nebuvo nuėję.

Dėl vairavimo neblaiviam kaltinamasis paaiškino, kad vairuojant transporto priemonę jam svaigo galva ir vienu momentu aptemo akys, blogai jautėsi, bet nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, tikrai nepajuto, kad statydamas automobilį atsirėmė į kitą transporto priemonę. Galva svaigo ne pirmą kartą, dėl to kreipėsi į gydytoją, darėsi tyrimus ir rugpjūty dar darys galvos kraujotakos tyrimus. ,,Opel Astra“ automobilio detalės gaminamos iš presuoto metalo ir skirtos daugiau nuo lietaus ir vėjo apsaugoti, jos neatsparios. Jo VW „Passat“ automobilis yra pakankamai ilgas, galbūt jo automobilyje grojo garsiai muzika ir dar savijauta buvo nekokia, todėl tikrai nepastebėjo, kad atsirėmė į kitą automobilį. Tas ,,Opel Astra“ kainuoja kelis šimtus eurų, tai toks niekas, apie kurį jam net tingisi kalbėti. Tikrai būtų atlyginęs žalą dėl apgadinimų ir dabar sutinka ją atlyginti. Tai, kad jo vairuoto automobilio iškritęs posūkio stikliukas, pamatė tik pasiimdamas automobilį iš aikštelės, į kurią jis buvo nuvežtas. Jam skambino iš policijos komisariato ir šaukė ant jo, kad girtas važinėja po miestą, daužo mašinas, pabėgo iš įvykio vietos. Blaivumas nustatinėjimas ne vėliau kaip valandą laiko po sustabdymo. Jo niekas nestabdė, buvo šokiruotas, kad jį pakėlė. Dabar pakeitęs gyvenimo būdą, alkoholio vartojimo atsisakė, lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus. Automobilis VW „Passat“ registruotas R. P. vardu, jis yra jo nuosavybė. Prieš kelis mėnesius yra sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį, jog perka tą automobilį. Mokėjo už jį 200 eurų. Mašiną pirko iš R. P. prieš gal kokius 4 mėnesius, ketino jį remontuoti ir galutinai apsispręsti dėl pirkimo. R. P. jo pažįstamas. Užpildė sutartį ir įrašė tą datą, bet data neatitinka pačio automobilio perdavimo. Automobilis buvo nevažiuojantis. Liudytojų Ž. ir D. parodymus siūlo vertinti kritiškai, nes su jais seniai konfliktuoja dėl rūsio name, kadangi jis pasidarė papildomą rūsį po gyvenamuoju namu, o tai nepatiko D. su ja buvo apsižodžiavęs. Ž. yra S. bendraminčiai, bičiuliai. Yra susipažinęs su vaizdo įrašais, juose taip atrodo dėl sveikatos būklės – galvos svaigimo. Girtumas jam nustatytas praėjus daugiau nei pusvalandžiui po degtinės išgėrimo. Mokėsi teismo mediciną, mano, kad didelis kiekis išgerto alkoholio rodo didžiulį girtumą. Jeigu alkoholį greitai išgersi, tai gali parodyti ir 6-7 promiles girtumo. Dėl R. P. paaiškinimų negali nieko paaiškinti, jis yra senas bičiulis, gal buvo pasimetęs.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 3 d. kaltinamasis A. S. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 29 dienos ankstų rytą, tikslaus laiko pasakyti negali, tačiau buvo jau prašvitę, jis buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir jo draugė V. B., kuri anksti ryte, dar neprašvitus išėjo iš namų, nes turėjo susitikti su būsimu darbdaviu. Jis tuo metu taip pat atsikėlė. Po tam tikro laiko, tiksliai pasakyti negali, nes į laikrodį nežiūrėjo, jis sėdo į automobilį ,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo priešais jo namą, automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis yra ne jo, tačiau jis jį pirko iš pažįstamo R. P., jis jam buvo sumokėjęs 200 eurų, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, nes automobilis buvo nevažiuojantis. Jie su R. nutarė, kad kai jis susiremontuos automobilį, tuomet jį persirašys įmonės vardu, nes automobilis būtų naudojamas įmonės reikmėms. Automobilis buvo remontuojamas keletą mėnesių. Vairuodamas automobilį minėtą rytą nuvažiavo iki Jazminų gatvėje esančios turgavietės, kur yra baras. Tuo metu buvo blaivus. Šis baras dirba nuo 6.00 val. ryto. Atvykęs į barą nusipirko butelį degtinės, tačiau negali pasakyti, kokia tai buvo degtinė ir koks butelio tūris. Kartu pirko ir keletą skardinių alaus. Už prekes sumokėjo apie 20 eurų. Nusipirkęs degtinės ir alaus, automobiliu grįžo iki savo namų ir automobilį pastatė toje pačioje vietoje automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais (duomenys neskelbtini) namą (duomenys neskelbtini). Automobilį iki namų vairavo pats, daugiau su juo niekas nevažiavo. Koks buvo laikas, pasakyti negali. Grįžęs išlipo iš automobilio ir, kaip pamena, grįžo į namus. Namuose jis gėrė degtinę ir alų iki tol, kol pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai. Ar jis tuo metu išgėrė visą degtinę ir alų, pasakyti negali, nes nepamena. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis tuo metu miegojo. Ką kalbėjo su pareigūnais, nepamena. Ar jie jį testavo alkotesteriu, pasakyti negali, nes dėl girtumo nepamena, tuo metu dar buvo stipriai neblaivus. Pareigūnai jo paprašė išeiti į kiemą. Jis sėdėjo policijos automobilyje, o pareigūnai pildė kažkokią dokumentaciją. Pamena, kad jam vienas iš pareigūnų pasakė, kad automobiliu ,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo padarytas eismo įvykis ir pasišalinta iš įvykio vietos. Jis pats savo automobilio tuo metu neapžiūrinėjo ir jokių apgadinimų nematė. Jis gali patvirtinti, kad grįždamas iš turgaus ryte jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, o automobilį pastatė aikštelėje be jokių apgadinimų. Vėliau atvyko tralas, kuris jo automobilį iš aikštelės išvežė, o jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į policiją. Dėl to, kas įvyko, jam buvo šokas. Ar grįžęs į namus gėrė alkoholį, pasakyti negali, nes nepamena. Tą pačią dieną savo mobiliojo ryšio telefonu paskambino R. P. ir pasakė, kad jo automobilį išvežė policija. Jis jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, bent tikrai nepajuto, kad galėjo apgadinti kokį nors kitą automobilį. Būdamas neblaivus automobilio nevairavo. Iki šiol dėl įvykio su juo niekas nesusisiekė, o jis ir nežino, su kuo susisiekti. Jo automobilis yra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam atlikta valstybinė techninė apžiūra. Vairuotojo pažymėjimo su savimi neturi, pateikti negali (1 t., b. l. 110-113).

Apklausiamas 2023 m. lapkričio 7 d. įtariamasis A. S. parodė, kad griežtai neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus. Dėl kitos nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas, tai yra dėl to, kad jis vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, jis prisipažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jis laikosi savo anksčiau duotų parodymų įtariamojo apklausos metu, jų nekeis. Taip pat parodė, kad jis žinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti, tačiau 2023 m. rugsėjo 29 d. rytą jis vairavo automobilį iki Jazminų gatvės turgavietės ir atgal iki namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis nepamena, kad vairuodamas automobilį būtų apgadinęs kitą automobilį. Jeigu būtų jautęs, būtų tikrai atlyginęs žalą, jeigu tokia žala yra padaryta. Atsiimdamas savo automobilį ,,VW Passat“ iš automobilių saugojimo aikštelės, tik tuomet pirmą kartą pamatė, kad minėto automobilio suskilęs priekinis kairės pusės posūkio žibinto stiklas. Iki šiol į jį niekas nesikreipė dėl jokio eismo įvykio ir žalos atlyginimo. Jis po teismo sprendimo buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemone bei su atsakomybe dėl baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymo. Dėl ko jis sugalvojo vairuoti automobilį iki turgavietės, žinodamas kad negali jo vairuoti, pasakyti negali, galimai buvo susinervinęs. Dėl šio savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 136-139).

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas, įvykio aplinkybes atsimena. Buvo gautas gyventojų pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g., gal ties (duomenys neskelbtini) namu, asmuo grįžo su nuosavu automobiliu, aikštelėje manevruodamas atsimušė į kitą automobilį, kiek pasėdėjęs automobilyje išlipo ir įtartinai svyruodamas nuėjo į gyvenamąjį namą, nurodė, į kurį butą. Pabendravę su liudytojais jie nuėjo iki (duomenys neskelbtini) buto, kur rado pilietį S., gulintį lovoje. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Pabendravo su juo, pasikvietė iki tarnybinio automobilio, patikrino jo blaivumą, apklausė. Liudytojai parašė paaiškinimus ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi neblaivumas buvo daugiau nei 1,5 promilės, įtariama, kad jis vairavo neblaivus. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kada buvo gautas pranešimas ir po kiek laiko jie atvyko į vietą, šių aplinkybių negali tiksliai nurodyti, kaip ir to, kur stovėjo automobilis. Tai turėtų matytis įvykio suvestinės duomenyse. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad blaivumą tikrino bute, tačiau to tiksliai neprisiminė. Jį pasikvietė iki policijos automobilio. Pranešėjo skambučio laikas yra rugsėjo 29 d. 9.38 val., pagal įvykio suvestinės duomenis užregistruota, kad policijos pareigūnų atvykimo laikas yra 10.06 val. Pirma patikra atlikta 10.19 val. Patvirtino šiuos užfiksuotus laikus. Su juo kartu dalyvavo kolega K. Kai užėjo į butą, A. S. minėjo, kad ryte važinėjo su savo automobiliu. Negalėjo atsakyti, ar jis minėjo, kad alkoholį gėrė namuose. Vaizdo registratoriuose yra užregistruoti visi pokalbiai. Veiksmų atlikimas buvo fiksuotas kūno kameromis, filmuota realiu laiku.

Liudytojas V. Ž. teisme parodė, kad kaltinamasis – kaimynas, konfliktų su kaltinamuoju nebuvo. Jo (liudytojo) žmona pirmoji pamatė, kaip kaltinamasis grįžo su ,,Passat“ automobiliu, ir pasakė: „žiūrėk, žiūrėk čia kažkaip ne taip važiuoja, gal neblaivus ar ką.“ S. statydamas automobilį pravažiavo pro tą vietą tiesiai, tada pavažiavo atgal, vėl daugiau atgal negu reikia, tada vėl skersas važiavo ir atsimušė tiesiai į kitą stovintį ,,Opel“ automobilį. Tai truko kelias minutes. Buvo dvi vietos laisvos, o jis skersai pravažiavo ir kirto į šone stovintį automobilį, kuris net sujudėjo. Kai tai pamatė, paėmė telefoną filmuoti. Filmavo, kai S. sustojęs išlipinėjo, o kai važiavo, nespėjo nufilmuoti, nes negalvojo, kad taip bus. Kai A. S. išlipo, jam iškrito piniginė ir jis ją pasiėmė. Nuo smūgio buvo nukritęs jo automobilio posūkio stikliukas, tai jis vieną kartą paspyrė nematydamas, antrą kartą eidamas paspyrė ir išgirdo, kad kažkas yra. Pasiėmė stikliuką, ėjo link laiptų, tada išmetė tą stikliuką ir nuėjo toliau. Filmuoti baigė, kai jis priėjo tą automobilį ir tada vėl pradėjo, kai jis išmetė stikliuką. Padarė pertrauką, kad nebūtų per ilgas vaizdo įrašas. Laiptinėje nefilmavo, tik lauke. Iš tokių veiksmų jam atrodė, kad kaltinamasis yra neblaivus. Kadangi jis yra kaimynas, kurį pažįsta keletą metų, tai žinotų, jei jis turėtų problemų su sveikata, todėl pagalvojo, kad jis neblaivus, nes nekoordinuotai ėjo. Jį matydavo pastoviai, todėl atskiria, kada jis blaivus ir kada neblaivus. A. S. automobilio priekinis kairys kampas atsitrenkė į stovinčio automobilio galines dureles. Atsitrenkė priekiu, nes jis važiavo priekiu. Šį įvykį dar matė jo žmona. Kad nebūtų tik vienos šeimos nariai matę įvykį ir kad nesakytų, jog jo nekenčia kaimynai, tai nubėgo pakviesti kitos kaimynės. Apie įvykį pranešė policijai, sulaukė policijos pareigūnų, pateikė jiems vaizdo įrašą. Taip pat nufilmavo, kaip kaltinamasis lipo laiptais, kaip išmetė sudaužytą posūkio stikliuką. Su kaltinamuoju nebendrauja, tik prasilenkia, yra matęs kelis kartus, kad jis lauke mašinoje gėrė. Taip pat anksčiau yra matęs A. S. einantį neblaivų. To įvykio metu jis atrodė labiau neblaivus nei paprastai, nes prieš tai jis normaliai eidavo, kiek supranta, būdavo nedaug išgėręs. Pagalvojo, kad gali būti nustatytas sunkus girtumas, todėl ir pranešė policijai, kad kitą kartą jis neužmuštų kokio žmogaus važiuodamas girtas. Taip padarė dėl visuomenės intereso, dėl žmonių ir dėl jo paties, kad permąstytų, ką daro. Po įvykio su kaimynu nebendravo. A. S. buvo prašęs jo leidimo dėl sandėliuko darymo bendrose patalpose, jis iš karto jam leido ir dėl to nebuvo jokio konflikto, gal tik kaimynė kažką dėl to sandėliuko kalbėjo, bet tiksliai to nežino, nes negirdėjo. Jis dėl sandėliuko su S. visai nekonfliktavo. Iki šio įvykio pastoviai matydavo A. S. vairuojantį tą patį automobilį, vairuodavo į savaitę kartą, du, vairavo apie pusę metų. Negalėjo pasakyti, ar anksčiau matydavo vairuojantį blaivų, ar neblaivų, o tą kartą jis tikrai atrodė neblaivus. Nežinojo, kad A. S. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, tik po šio įvykio sužinojo. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus liudytojas parodė, kad geriant alkoholį stovėjimo aikštelėje kaltinamasis būdavo ne vienas, o su draugu iš gretimo namo, taip pat matė, kad su kaimynu automobilyje kartais alų gėrė, kartais stikliuką. Būdavo, kad kartu su kaimynu sudarydavo vaizdą, jog neva valo automobilio langus ar panelę. Nepastebėjo, kad būtų ardoma panelė, durys. Alkoholio gėrimo pėdsakų laiptinėje nepastebėdavo.

Iš Kitų objektų apžiūros 2023 m. spalio 24 d. protokolo matyti, kad jame aprašyti peržiūrėti vaizdo įrašai, pateikti V. Ž.. Peržiūrimas vaizdo įrašas Nr. 1, įrašo trukmė 1 min 23 s, kuris paleidžiamas kompiuteriu DELL su įdiegta programine įranga VLC Player ir stebimas per vaizdo monitorių DELL. Paleidus vaizdo įrašą matome automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje priekiu statmenai į Likiškėlių gatvę stovi sidabrinės spalvos lengvasis automobilis ,,Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šiam automobiliui iš dešinės pusės, kampu į Likiškėlių gatvę, stovi tamsios spalvos universalo tipo lengvasis automobilis. Įrašo 5 s. atsidaro tamsios spalvos lengvojo automobilio vairuotojo durys ir nuo vairuotojo sėdynės išlipa į lauką trumpų šviesios spalvos plaukų, stambaus kūno sudėjimo vyriškis, kuris mūvi šviesios spalvos batelius, iki kelių ilgio tamsios spalvos šortus su balta juosta iš dešinio šono bei šviesiai rausvos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis. Nekoordinuotais judesiais išlipęs vyriškis stovi prie automobilio kairio šono ir įrašo 28 sekundę uždaro vairuotojo dureles. Tuo metu iš šortų dešinės kišenės ant žemės nukrenta tamsios spalvos stačiakampio formos daiktas, kurį vyriškis pasilenkęs pakelia nuo žemės ir įrašo 51 sekundę įsideda į šortų dešinę kišenę. Įrašo 57-ą sekundę vyriškis dešine ranka prisilaikydamas prie automobilio stogo kampo pasilenkia ir nuo žemės kaire ranka pakelia raktą (-us), bei kaire ranka užrakina automobilio vairuotojo dureles. Įrašo 1 min. 13 sekundę vyriškis raktus įsideda į kairę šortų kišenę ir pasisukęs į kairę nekoordinuotais judesiais pradeda eiti pro stovinčio automobilio ,,Opel Astra“ galą. Įrašo 1 min. 15 sekundę eidamas vyriškis dešine koja 2 kartus paspiria ant žemės gulintį gelsvos spalvos stačiakampio formos daiktą, kurį nekoordinuotais judesiais pasilenkia ir kaire ranka įrašo 1 min. 22 sekundę kelia nuo žemės. Įrašas baigiasi. Peržiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2, įrašo trukmė 27 s, kuris paleidžiamas kompiuteriu DELL su įdiegta programine įranga VLC Player ir stebimas per vaizdo monitorių DELL. Paleidus vaizdo įrašą, matosi laiptai su turėklais bei laiptais lipantis vyriškis, kuris vilki rausvos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mūvi tamsios spalvos iki kelių ilgumo šortus ir mūvi šviesios spalvos batelius. Vyriškis stambaus kūno sudėjimo, šviesiai trumpų plaukų. Vyriškio judesiai nekoordinuoti, lipant žemyn vyriškis kaire ranka prisilaiko prie turėklų. Įrašo 12-ą sekundę vyriškis, lipdamas laiptais žemyn, susvyruoja, bei dešine ranka paima už turėklo, po to iš karto abiem rankomis laikydamasis už turėklo nekoordinuotais judesiais žengia du žingsnius ir paleidžia dešine ranka turėklą, nulipa laiptais ir nekoordinuotais judesiais eina keliu. Įrašas 27-ą sekundę baigiasi (1 t., b. l. 67-69).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2023 m. spalio 5 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2020 m. balandžio 10 d. į Lietuvos probacijos tarnybos registrą įrašytas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 7 d. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pabaiga – 2024 m. balandžio 7 d. A. S. 2020 m. birželio 10 d. atvyko į Lietuvos probacijos tarnybą ir buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemones nevykdymą. Lietuvos probacijos tarnyba 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu Nr. 1S-12978 pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį, nes A. S. 2020 m. birželio 8 d. Marijampolėje, Vilkaviškio g. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teise vairuoti atimta. 2020 m. rugsėjo 23 d. gautas pranešimas Nr. 1G-5715 dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 116-126).

Iš 2023 m. rugsėjo 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas R. P. parduoda, o pirkėja (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), tel.: (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), perka automobilį ,,VW Passat b2“ (sutartyje neteisingai nurodyta ,,Woksvagen Passat b2“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) už 200 Eur. Sutartį pasirašė R. P. ir VšĮ ,,Ryto galerija“ direktorius A. S. (2 t., b. l. 95).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nusikalstamą veiką padarė tyčia, be jokio būtino reikalingumo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Liudytojai V. Ž., V. Ž. parodė, kad A. S. yra namo kaimynas. Įvykio dieną matė A. S., kuris namo aikštelėje statė automobilį. Iš automobilio statymo suprato, kad kaimynas gali būti neblaivus, kadangi automobilį pastatė skersai dviejų juostų, o prieš tai atsitrenkė į kitą automobilį. Tuomet liudytojas V. Ž. pradėjo mobilaus ryšio telefonu kaimyną filmuoti. A. S. išlipo iš automobilio, jis buvo neblaivus. Kaimyną yra matęs blaiviame ir neblaiviame stovyje, todėl neabejoja, jog jis buvo neblaivus. Liudytoja V. Ž. patvirtino V. Ž. parodymus. Matė, kaip A. S. įtartinai statė aikštelėje automobilį, išlipęs iš automobilio, neadekvačiai elgėsi, siūbavo, netvirtai laikėsi ant kojų. Liudytoja S. D. parodė, kad ją pasikvietė kaimynė V. Ž.. Ji pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje skersai stovintį automobilį. Iš vairuotojo pusės sunkiai išlipo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, ji matė, kaip kaimynas kažką turėjęs rankoje numetė, šlitinėjo į šalis, lipdamas laipteliais laikėsi už turėklų. A. S. būseną apibūdino: „girtutukas.“ Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Nors A. S. parodė, kad su šiais liudytojais turėjo konfliktų dėl sandėliuko, tačiau teisme apklausti liudytojai parodė, kad konfliktų su A. S. neturėjo, kaimynai A. S. leido naudotis rūsio patalpomis, neturi jokio pagrindo jį apkalbėti. Liudytojai nurodė, kad jie bijo, jog A. S. vairuoja transporto priemonė neblaivus, bijo, kad neįvyktų sunkesnių pasekmių įvykis. Taip pat liudytojų V. Ž., V. Ž., S. D. parodymus patvirtina liudytojo V. Ž. pateiktas vaizdo įrašas, kuris teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėtas. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip iš tamsios spalvos automobilio vairuotojo sėdynės nekoordinuotais judesiais išlipa vyriškis, tai yra kaltinamasis A. S., jis uždaro automobilio vairuotojo pusės dureles, po to nekoordinuotais judesiais eina link laiptų, jais lipa, prisilaiko prie turėklų, susvyruoja, dešine ranka paima už turėklo, po to iš karto abejomis rankomis paima ir nekoordinuotais judesiais nulipęs nuo laiptų nueina. Taigi abejoti liudytojų V. Ž., V. Ž. ir S. D. parodymais nėra pagrindo. Liudytojas V. D. parodė, kad paskambino žmona, nurodė, kad apgadintas jo automobilis „Opel Astra“, o grįžęs iš darbo pamatė, kad yra sulankstytos galinio keleivio durelės, taigi nustatyta, kad šį automobilį įvykio dieną kliudė ir apgadino kaltinamasis A. S., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo užfiksuotas aikštelėje stovintis automobilis „Opel Astra“, taip pat automobilis „Volkswagen Passat“, kurio matosi nubrauktas kairės pusės buferio kampas ir iškritęs kairės pusės posūkio signalo stikliukas. Iš 2023 m. rugsėjo 29 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašo, tarnybinių pranešimų bei liudytojo policijos pareigūno A. B. parodymų matyti, kad pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo gautas 2023 m. rugsėjo 29 d. 9.41 val., policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 10.06 val., tai yra praėjus 25 minutėms. A. S. neblaivumas pirmą kartą patikrintas 10.19 val., tai yra nuo to momento, kai gautas pranešimas iki pirmojo patikrinimo praėjo 40 minučių. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad iki pirmo neblaivumo patikrinimo, policijos pareigūnai atvykę į kaltinamojo gyvenamąją vietą ir radę jį miegantį, pažadino, kaltinamasis A. S., kaip nurodė liudytojas A. B., buvo akivaizdžiai neblaivus, kėlėsi sunkiai, iš policijos pareigūnų vaizdo registratorių įrašų matyti, kad A. S. netgi nesuprato, kodėl pareigūnai jį kelia ir kas atsitiko, po to ėjo į tualetą, rengėsi, ruošėsi, vyko pokalbis su pareigūnais, tai užtruko, todėl praėjo toks laiko tarpas iki pirmo A. S. girtumo patikros. Tačiau net praėjus ir pakankamai ilgam laiko tarpui, A. S. per abu girtumo patikros kartus buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, pirmos patikros, atliktos 2023 m. rugsėjo 29 d. 10.19 val. nustatytas 2.84 promilių girtumas, antros patikros, atliktos 10.36 val., metu nustatytas 2.79 promilių girtumas (1 t., b.l. 5–6, 54–(duomenys neskelbtini)). Taip pat teismas netiki A. S. nurodyta aplinkybe, jos jis bare nusipirko 0,7 l talpos butelį degtinės, kurį parsinešė į namus ir per 10 minučių laiko tarpą jį beveik visą išgėrė, o butelį su degtinės likučiu paslėpė. Iš peržiūrėto liudytojo V. Ž. pateikto vaizdo įrašo matyti, jog A. S. rankose nieko nesineša, taip pat nesimato, kad pakankamai didelis daiktas būtų nešamas kišenėse ar kokiame nors krepšyje. Taip pat peržiūrėjus į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo registratorių vaizdo įrašus, matyti, kad A. S. gyvenamojoje vietoje nėra jokių girtavimo požymių. Taip pat teismas kritiškai vertina A. S. parodymus, kad jis taip atrodė vaizdo įraše dėl staiga sutrikusios sveikatos, galvos svaigimo, o ne dėl neblaivumo. Jeigu ir tikėti, kad A. S. buvo sutrikusi sveikata, tačiau tolimesni jo atlikti veiksmai, kaip nurodė kaltinamasis, jis grįžęs į butą maždaug per 10 minučių laiko tarpą išgėrė maždaug 0,7 litro butelio talpos degtinės, teismo neįtikina. Ši kaltinamojo nurodyta versija yra nelogiška, todėl teismas tokius kaltinamojo A. S. parodymus atmeta ir jais nesivadovauja. Be to, kaltinamojo A. S. pateiktas 2024-05-17 medicinos dokumentų išrašas nepatvirtina kaltinamojo parodymų dėl įvykio metu, tai yra 2023 m. rugsėjo 29 d., buvusios A. S. sveikatos būklės.

Byloje surinktais duomenimis įrodyta, jog A. S. 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 9.30 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę “VW Passat“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (2.77 promilių neblaivumas). Tokie A. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Be to, kaltinamasis A. S. vengė atlikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus (terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 7 d.), 2020 m. birželio 10 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, 2023 m. rugsėjo mėn. 29 d. apie 9.30 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) g., prie namo (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.

Šis kaltinimas pagal BK 243 straipsnį taip pat yra įrodytas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, yra sistemingumas ir piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021, Nr. 2K-72-976/2022).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones keturiems metams.

Dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai. Taip pat jo kaltę patvirtina Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateikta informacija, iš kurios matyti, kad A. S. 2020 m. kovo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 4 metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2024 m. balandžio 7 d. A. S. 2020 m. birželio 10 d. Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnu buvo pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis, pareigomis ir atsakomybe už jos nevykdymą, tačiau šią pareigą A. S. ignoravo ir būdamas neblaivus 2023 m. rugsėjo 29 d. vairavo transporto priemonę. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog 2020 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos probacijos tarnyba kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad A. S. vairavo transporto priemonę 2020 m. birželio 8 d. Marijampolės mieste, neturėdamas teisės, kai teisė jam yra atimta, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Liudytojai V. Ž., S. D., V. D. parodė, kad ir anksčiau matė A. S., vairuojantį automobilį. A. S. nustatytas 2,77 promilės neblaivumas ženkliai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad A. S. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021). Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant A. S. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina pagal byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis A. S. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (BK 243 straipsnis) – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdamas pirmiau jau nuteistas už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo atžvilgiu yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė sunkina kaltinamojo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis nedirba. Baustas administracine tvarka, tame tarpe už vairavimą neblaiviam ir neturint teisės, baudų nesumokėjęs (2 t., b.l. 15–40, 41), taigi kaltinamasis išvadų iš paskirtų poveikio priemonių nedaro. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. S. asmenybę ir tai, jog už vairavimą neblaiviam jis teisiamas antrą kartą, anksčiau skirta švelnesnė bausmė – bauda, kaltinamojo elgesio neįtakojo teigiama linkme, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus jam BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir BK 243 straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant artimą bausmės maksimumui. Kadangi abi kaltinamajam A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tai yra kaltinamasis viena veika tuo pačiu laiku padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, už jų padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

A. S. nusikalto būdamas neatlikęs anksčiau skirtos piniginės baudos bausmės, šiuo atveju turėtų būti taikomos BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie šiai dienai nesumokėtos baudos dydį, siekiant išvengti bendrinimo klaidų, todėl bausmės pagal nuosprendžius nebendrinamos.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Kaltinamasis A. S. pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo sveikatos būklę, kadangi reikalinga tęsti reabilitaciją, sprendžiama, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajam A. S. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 7 mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, o paskiriant pareigas – dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2.79 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, anksčiau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. penkeriems metams uždrausta vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė jau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam buvo atimta, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Kaltinamasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šis automobilis yra registruotas liudytojo R. P. vardu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė 2023 m. rugsėjo 25 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtina, jog minėtą automobilį R. P. pardavė. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas R. P., nurodydamas, jog automobilį pardavė A. S., tik kaltinamasis neuždeklaravo transporto priemonės pirkimo. Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, A. S. vairuota transporto priemonė baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikoma nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog A. S. vairuota transporto priemonė – automobilis VW Passat, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn.

Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (1 t., b.l. 140–147), panaikinamos pradėjus vykdyti bausmę.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2023 m. spalio 5 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį VW Passat, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: V., registruotą R. P., vardu (1 t., b.l. 39–41). 2024 m. kovo 29 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2024 m. spalio 5 d. (2 t., b.l. 106–108). Kaltinamojo A. S. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą transporto priemonę paliekama galioti iki šios transporto priemonės faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais paliekama saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 80 parų arešto.

A. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. S. skirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 80 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams ir A. S. paskirti pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. S. naudotis specialia teise, įskaitant tokią specialią teisę įgyti - vairuoti transporto priemones penkerius metus, skaičiuojant šį terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jo faktiškai valdomą transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: V., registruotą R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, saugojamą pas A. S..

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2023 m. spalio 5 d. nutarimu skirtą ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi pratęstą A. S. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jo faktiškai valdomą automobilį VW Passat, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: V., saugojamą A. S., palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).