- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-560-493/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37605-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Darius Karabinas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu:
– padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmė;
– padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam skirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirtas bausmes subendrinus jas apimant, paskirta galutinė subendrinta 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą nuspręsta atidėti 7 (septyniems) mėnesiams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jam paskirti įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas A. S. naudotis specialia teise, įskaitant tokią specialią teisę įgyti – vairuoti transporto priemones penkerius metus, skaičiuojant šį terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, nuspręsta skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jo faktiškai valdomą transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), registruotą R. P., vardu, saugojamą pas A. S.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2023 m. spalio 5 d. nutarimu skirtą ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi pratęstą A. S. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jo faktiškai valdomą automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą A. S., nuspręsta palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.
A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. S. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.
2. Be to, jis nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, kad vengė atlikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus (terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 7 d.), 2020 m. birželio 10 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, 2023 m. rugsėjo mėn. 29 d. apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis A. S. aukštesnio teismo prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį panaikinti ir jį išteisinti. Skunde nuteistasis nurodo, kad:
3.1. Alytaus apylinkės teismas nuosprendyje nustatė, kad jis 2023m. rugsėjo 29 dieną vairavo jam nepriklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas. Būtent dėl šios nuosprendžio dalies jis apeliuoja minėtą teismo sprendimą;
3.2. tvirtina, jog nevairavo minėto automobilio neblaivus. Tai, jo nuomone, patvirtina ir tolimesnė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo eiga bei visi liudytojų parodymai, taip pat ir filmuota liudytojų medžiaga, pridėta kaip įrodymas. Ten aiškiai matyti ir girdėti, kad jis nebuvo sulaikytas kaip eismo dalyvis, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Blaivumas jam buvo patikrintas praėjus maždaug po 40 minučių po nedidelio eismo įvykio (kurio tikrai nepastebėjo) ir pažadinus jį miegantį namuose, kur gyvena;
3.3. teismo sprendimas šioje dalyje buvo priimtas „iš akies“ peržiūrėjus filmuotą liudytojo V. Ž. įrašą ir teismo priimtas kaip įrodymas, kad jis (apeliantas) vairavo neblaivus. Tai, jo nuomone, neteisinga;
3.4. jam ir anksčiau kartas nuo karto pasvaigdavo galva ir nutirpdavo kojos. Tą bandė paaiškinti ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, bet liko neišgirstas. Todėl atsitikus šiam incidentui, kreipėsi į medikus, kad nustatytų jo sveikatos problemą. Beje, taip nagrinėjant šį įvykį, jo sveikatos būklė labai pablogėjo;
3.5. šeimos gydytojos buvo nusiųstas iš pradžių į Alytaus V. K. ligoninę, o vėliau jam buvo išrašytas siuntimas į Kauno klinikas, kur po pirminės apžiūros buvo paguldytas išsamiems tyrimams. Kauno klinikose praleido aštuonias paras, ten jam ir buvo nustatyta pilna diagnozė – (duomenys neskelbtini). Tai stuburo smegenų kanalo susiaurėjimas, kuomet ir atsiranda tie išorės simptomai, kurie ir nufilmuoti V. Ž. filmuotoje medžiagoje. Esant šiai diagnozei, jam ir atsirasdavo, dabar jau nuolatinė nuo juosmens žemyn visiška kojų ir sėdmenų nejautra (nutirpimas). Taip pat retkarčiais svaigsta ir galva. Su šia diagnoze vaikšto kaip su egzoskeletu. Tai iš tiesų panašu į girto žmogaus eiseną. Visus tai patvirtinančius medicininius dokumentus prašo prijungti prie bylos. Tai ir buvo padaryta, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta pilnumoje;
3.6. po diagnozės nustatymo Kauno klinikose buvo išleistas į namus keliems mėnesiams stebėti savijautos. 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo paskirtas pakartotinis jo sveikatos būklės nustatymas pas Kauno klinikų neurochirurgijos specialistą E. P. Iki šios apžiūros dar papildomai pasidarė magnetinį rezonansą. Po šios apžiūros buvo pastatytas į eilę (dokumentus prideda) stuburo operacijai (duomenys neskelbtini), kuri turi įvykti 3–4 mėnesių bėgyje (apie Naujuosius metus). Mano, kad šios aplinkybės bendrais bruožais glaustai paaiškina jo prieštaravimui teismo sprendimui toje dalyje, kurią nurodė;
3.7. teismo sprendime pažymima, kad nesimato, kaip jis parsinešė į namus alkoholį, teismui paaiškino, kad visas tas „brudas“ buvo supiltas į gertuves ir buvo vidinėse šortų kišenėse. Tokie „slapukavimai” būdavo būtini, kadangi pirmas jo žmonos V. B. vyras yra numiręs būtent nuo alkoholio. Tai visuomet sukeldavo didelę nesantaiką šeimoje. Ir suvartojęs tam tikrą alkoholio kiekį visiškai nesimatydavo, kad namuose būdavo vartotas alkoholis;
3.8. šiuo metu yra tikrai visiškai pakeitęs gyvenimo būdą, nuo minėto įvykio visiškai nevartoja jokių kvaišalų, nuolat lanko anoniminių alkoholikų grupę „(duomenys neskelbtini) ” jau antri metai ir yra apsisprendęs daugiau alkoholio nevartoti;
3.9. dėl pačio vairavimo, neturint tam teisės, tikrai labai nuoširdžiai gailisi;
3.10. žala, padaryta įvykyje, nukentėjusiajam automobiliui jau atlyginta ir draudimo bendrovė jokių pretenzijų jam neturi.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, prokurorė siūlė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Analizuojamu atveju apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti. Tai yra, apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu bei teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą minėtą nusikalstamą veiką. Taigi, šiuo aspektu, nenustačius esminių BPK pažeidimų, ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
7. Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-211-628/2022).
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nurodė konkrečius vertinimo motyvus, apylinkės teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra. Priešingai, nei teigia apeliantas, šią skundžiamą nuosprendį teismas pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir patikrintų bylos duomenų visuma. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67/2022).
9. Neatkartodamas tinkamo pirmosios instancijos teismo atliko įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į pagrindinius aspektus, nulėmusius apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį priėmimą A. S. atžvilgiu.
10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios normos dispozicija yra blanketinė. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktu, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
11. Nagrinėjamoje byloje A. S. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. S. 2023 m. rugsėjo 29 d., apie 9.30 val., vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
13. Baudžiamosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad minėtu automobiliu grįžęs į savo namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), A. S. sukėlė eismo įvykį – automobilių aikštelėje manevruodamas savuoju automobiliu, atsimušė į kitą automobilių aukštelėje stovėjusį automobilį, po ko išlipęs iš automobilio iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pagal Bendrajame pagalbos centre (toliau BPC) 2023 m. rugsėjo 29 d. 9.41 val. gautą pranešimą, kad automobiliu ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į kiemą atvažiavęs neblaivus vairuotojas atsirėmė į automobilį ,,Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7), į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai A. S. rado savo bute, jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
14. Nuteistasis A. S. iš esmės viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad jis automobilį vairavo blaivus, o alkoholį vartojo tik grįžęs į savo butą, o apgirtęs atrodė dėl sveikatos būklės. Nuteistojo teigimu, tą dieną jis jautėsi blogai, jam svaigo galva, norėjo kuo greičiau pastatyti automobilį, nejautė, kaip kliudė automobilį, o grįžęs namo, virtuvėje per 10 minučių išgėrė beveik visą 0,7 l talpos butelį degtinės ir nuėjo miegoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo pozicija yra akivaizdžiai prieštaraujanti bylos duomenimis ir, pritariant apylinkės teismui, vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį arba bent ją sušvelninti.
15. Tą aplinkybę, kad A. S. 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), iš savo automobilio išlipo būdamas neblaivus, patvirtino tiesiogiai apeliantą iš savo automobilio išlipantį matę liudytojais apklausti jo namo kaimynai V. Ž., V. Ž. ir S. D.. Liudytojai V. Ž. ir V. Ž. teisme parodė, kad įvykio dieną jie matė, kaip A. S. automobiliu ,,Passat“ grįžo į namo kiemą, o kadangi įtartinai manevruojant A. S. automobilio priekinis kairys kampas atsitrenkė į kito aikštelėje stovėjusio automobilio galines dureles, liudytojai suprato, kad kaimynas gali būti neblaivus. V. Ž. parodė, kad iš automobilio išlipusio kaimyno judesiai buvo nekoordinuoti. Šis liudytojas taip pat paaiškino, kad savo kaimyną A. S. jis yra matęs ir einantį neblaivų, todėl atskiria, kada jis yra blaivus ir kada neblaivus, tuo tarpu įvykio metu kaimynas atrodė labiau neblaivus nei paprastai. Kartu su savo sutuoktiniu (V. Ž.) per virtuvės langą įvykį stebėjusi V. Ž. teisme taip pat tvirtino, kad išlipęs iš automobilio A. S. elgėsi neadekvačiai, siūbavo, netvirtai laikėsi ant kojų. Liudytojas V. Ž. parodė, kad jis įvykį filmavo, apie įvykį pranešė policijai, sulaukė policijos pareigūnų, kuriems pateikė vaizdo įrašą. V. Ž. teisme taip pat paaiškino, kad nebūtų tokia situacija, jog įvykį matė tik vienos šeimos nariai, todėl jie su sutuoktine dar pasikvietė kaimynę S. D. Pastaroji teisme taip pat tvirtino, kad išlipęs iš mašinos A. S. eidamas siūbavo, nepaėjo, kad buvo „girtas girtutukas“. Pažymėtina, kad minėtais liudytojų V. Ž., V. Ž. ir S. D. parodymais netikėti aukštesnis teismas neturi jokio pagrindo, nes jų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme yra nuoseklūs, logiški ir visiškai sutampantys tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje esančiais įrodymais. Šių liudytojų parodymų patikimumą iš esmės sustiprina liudytojo V. Ž. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2023 m. rugsėjo 29 d. protokolu tyrimui pateiktas turimas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 65, 66), peržiūrėtas ir aprašytas Kitų objektų apžiūros 2023 m. spalio 24 d. protokole (1 t., b. l. 67–69), patvirtinantis, kad iš automobilio vairuotojo sėdynės išlipusio vairuotojo (tai yra A. S.) judesiai buvo nekoordinuoti, o lipdamas laiptais siūbuodamas jis prisilaikė turėklų. Į įvykį pagal iškvietimą atvykęs liudytojas policijos pareigūnas A. B. teisme tvirtino, kad atvykęs pagal iškvietimą ir nuėjęs į A. S. butą jį ten rado gulintį lovoje akivaizdžiai neblaivų, alkotesteriu jam buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, o šio pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus A. S. blaivumą alkotesteriu, 10.19 val., jam buvo nustatytas 2,84 promilių girtumas, o 10.36 val. buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas (1 t., b. l. 5, 6), ką taip pat patvirtina Neblaivumo nustatymo 2023 m. rugsėjo 29 d. akte užfiksuoti duomenys, kad A. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, o atlikus tikrinimą prietaisu Drager 7510, ARRF-0016, metrologinės patikros sertifikato Nr. 1935637, pirmu tikrinimu 10.19 val. nustatytas 2,84 promilių girtumas, o antru tikrinimu 10.36 val. nustatytas 2,79 promilių girtumas (1 t., b. l. 54, 55). Asmens kaltę ir faktines įvykio aplinkybes taip pat patvirtina liudytojų V. D., R. P. duoti parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Aukštesnio teismo vertinimu, šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. S. kaltei pagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentą, kad skundžiamoje dalyje Alytaus apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas „iš akies“ tik peržiūrėjus filmuotą liudytojo V. Ž. įrašą, aukštesnis teismas atmeta kaip nepagrįstą.
16. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad įvykio dieną nekoordinuoti apelianto judesiai atrodė dėl jo pablogėjusios sveikatos būklės, kadangi ir anksčiau, kartas nuo karto jam pasvaigdavo galva ir nutirpdavo kojos. Tokią pat versiją A. S. kėlė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tačiau, nuteistojo vertinimu, jis liko neišgirstas. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas pagrįstai įvertino, jog A. S. pateiktas 2024 m. gegužės 17 d. medicinos dokumentų išrašas nepatvirtina kaltinamojo (tuo metu) parodymų dėl įvykio metu, tai yra 2023 m. rugsėjo 29 d., buvusios A. S. sveikatos būklės. Su apeliaciniu skundu A. S. apygardos teismui taip pat pateikė 2024 m. rugsėjo 5 d. medicininį dokumentų išrašą / siuntimą, kurį įvertinus aukštesniam teismui iš esmės nekyla abejonių, kad A. S. turi sveikatos problemų. Tačiau šis faktas niekaip nepateisina jo nusikalstamų veiksmų, kadangi šiuo atveju aktuali nusikalstama veika buvo padaryta 2023 m. rugsėjo 29 d., o nuteistojo sveikatos būklės sutrikimai diagnozuoti žymiai vėliau, tai yra beveik po aštuonių mėnesių po įvykio (past. – pirmosios instancijos teismui pateiktas 2024 m. gegužės 17 d. medicinos dokumentų išrašas) ir nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. praėjus beveik metams (past.– apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2024 m. rugsėjo 5 d. medicininis dokumentų išrašas / siuntimas). Apeliantui po įvykio diagnozuotos sveikatos problemos niekaip nemažina jo padarytos veikos pavojingumo, nepateisina grėsmę keliančių nusikalstamų veiksmų padarymo. Kita vertus, liudytojas V. Ž. teisme parodė, kad savo kaimyną A. S. pažįsta keletą metų, tai žinotų, jei jis turėtų problemų su sveikata, tuo tarpu einantį neblaivų savo kaimyną A. S. matė ne kartą, o įvykio dieną, šio liudytojo vertinimu, A. S. netgi atrodė labiau neblaivus nei paprastai. Atsižvelgdamas į šiuos liudytojo parodymus aukštesnis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad abiem blaivumo tikrinimo atvejais alkotesteriu A. S. buvo nustatytas sunkus (tai yra 2,84 promilių ir 2,79 promilių) girtumas.
17. Tos aplinkybės, kad įvykio dieną A. S. pirko alkoholį, neneigia ir pats apeliantas. Pagal jo pateikiamą versiją, jis bare nusipirko 0,7 l talpos butelį degtinės, kurį parsinešė į namus ir per 10 minučių laiko tarpą jį beveik visą išgėrė, o butelį su degtinės likučiu paslėpė. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje atkreipė dėmesį apylinkės teismas, iš peržiūrėto liudytojo V. Ž. pateikto vaizdo įrašo matyti, jog A. S. rankose nieko nesineša, taip pat nesimato, kad pakankamai didelis daiktas būtų nešamas kišenėse ar kokiame nors krepšyje, o peržiūrėjus į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo registratorių vaizdo įrašus matyti, kad A. S. gyvenamojoje vietoje nėra jokių girtavimo požymių. Apeliacinio skundo argumentus, kad nuteistojo bute girtavimo požymių nesimatė dėl to, jog jis buvo priverstas slapukauti dėl jo sutuoktinės galimos neigiamos reakcijos į alkoholio vartojimą, aukštesnis teismas atmeta kaip nepagrįstus.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai patikrinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes, kad A. S. 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 (tai yra 2,77) promilių neblaivumas. Tokie A. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai bei skundžiamo procesinio sprendimo turiniui ir iš esmės išreiškia tik apelianto nesutikimą su teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos taip pat pažeistos nebuvo, paskirta galutinė subendrinta bausmė (be to, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas ir pagal BK 243 straipsnį) A. S. tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, A. S. paskirtos galutinės subendrintos 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmės vykdymas yra atidėtas 7 (septyniems) mėnesiams, bausmės atidėjimo laikotarpiu A. S. paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
20. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 21 d. pažyma Nr. APD-2024-10396 dėl nuteistajam A. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 147,92 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt septyni eurai 92 ct).
21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos A. T. nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).
22. Vertinant pateiktus duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje nuteistajam gynėjas buvo paskirtas siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, numatančius, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia apygardos teismo nutartimi yra atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. gynyba apeliacinės instancijos procese buvo būtina, jam skundžiamu nuosprendžiu yra paskirta arešto bausmė (kurios vykdymas atidėtas), o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Taigi, minėtas VGTPT prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. S. skundą.
Iš nuteistojo A. S. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.