Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5081-832/2018 pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovui E. L., dėl iškeldinimo iš negyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu, 2018 m. spalio 16 d., teisme buvo gautas ieškovo D. L. pareiškimas, kuriame jis nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsniu, jis atsisako nuo pareikšto ieškinio, kadangi nebėra ginčo dalyko - atsakovas išsikraustė, taip pat prašė priteisti bylinėjimo išlaidas iš atsakovo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nutraukus civilinę bylą, kai ieškovas atsisakė nuo ieškinio CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumas.

11. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškinio atsisakymas yra viena iš ieškovo procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pasinaudojus nurodyta procesine teise yra įgyvendinamas dispozityvumo principas, nes civilinis procesas ne tik prasideda, bet gali baigtis ieškovo ar pareiškėjo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nurodė, kad ieškovui žinoma, jog nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl pripažino, kad yra pagrindas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio priimti ir bylą nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas neskundžia nutarties dalies dėl bylos nutraukimo. Priėmus ieškinio atsisakymą byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiuo konkrečiu atveju ieškovo atstovė advokatė L. Ž. teismo posėdžio metu 2018 m. spalio 16 d. pateikė atsisakymą nuo ieškinio atsakovui E. L., kadangi nebeliko ginčo dalyko, atsakovui išsikrausčius iš stoginės, bei prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

13. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidė jo teises į ½ dalį stoginės, nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovas jo stoginėje laiko kažkokius daiktus, nenurodė kokius konkrečius daiktus atsakovas galimai laiko stoginėje.

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu reiškė negatorinį ieškinį. Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018). Apeliacinės instancijos teismui atsižvelgiant į bylos duomenis ieškinio esmę nėra pagrindo sutikti, kad ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą.

15. Iš byloje turimų ir LITEKO duomenų, matyti, kad pats apeliantas E. L. ne kartą kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių į ginčo objekto – stoginės ginčijimo.

16. Civilinėje byloje Nr. 2-70-721/2015 apeliantas E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti pirkimo pardavimo 2013-12-02 notarinę sutartį Nr. 2-4184, pagal kurią pardavėjas D. L. pardavė pirkėjams A. T. ir V. T. ½ stoginės niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir teisinės registracijos į daiktinę teisę panaikinimo. Mažeikių rajono apylinkės teismas nustatė, kad 1999-11-20 Laižuvos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos protokolu Nr. 6 buvo nutarta D. L. už pajus perduoti pastatą-malūną, taip pat buvo nutarta už pajus jam kartu su kitais šešiais bendrovės nariais perduoti mechanines dirbtuves. Protokolą pasirašė likvidacinės komisijos pirmininkas A. N.. Malūno pastatas , D. L. perduotas naudojimui 1999-11-24 perdavimo-priėmimo aktu. Perdavimo- priėmimo aktas pasirašytas likvidacinės komisijos narių. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad D. L. nuosavybės teisės į ginčo inžinierinį statinį - stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos 2011-02-10, įregistravimo pagrindas –1999-11-20 protokolas Nr. 6, 1999-11-24 priėmimo – perdavimo aktas, 2011-02-01 senų statinių patikrinimo aktas, įrašas galioja nuo 2011-02-10. Taigi Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, nepripažinus įrodyta faktinę aplinkybę, kad stoginė neteisėtai priklausė nuosavybės teise D. L.. E. L. apskundus minėtą 2015 m. kovo 6 d. teismo sprendimą, Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-649-210/2015 apskųstą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

17. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-321-344/2017 apeliantas E. L. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė pripažinti, kad D. L. niekada neturėjo ir neturi nuosavybės teisės į jokią dalį stoginės ir Mažeikių rajono Laižuvos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos, įvykusio 1999 m. lapkričio 20 d., Protokolas Nr. 6, 1999 m. lapkričio 24 d. malūno pastato perdavimo-priėmimo aktas ir Senų statinių 2011 m. vasario 1 d. patikrinimo aktas Nr. SS-15, nėra nuosavybės teisės į stoginę įgijimo pagrindai. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. priėmė nutartį civilinę bylą nutraukti kadangi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-70-721/2015, kuris Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paliktas nepakeistu, išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, be to ieškovas E. L. tinkamai nepatikslino ieškinio reikalavimų. Apeliantas apskundė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-506-357/2017 paliko ją nepakeistą.

18. Teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-70-721/2015 konstatuota, kad D. L. pateiktų dokumentų visumos pakako stoginės teisinei registracijai atlikti, nes dokumentai nebuvo panaikinti, pripažinti negaliojančiais, atšaukti, jų niekas neginčijo ir neįrodinėjo jų neteisėtumo. Ginčo stoginės įregistravimo pagrindas nenuginčytas, todėl laikyta, kad D. L. vardu teisėtai atlikta stoginės teisinė registracija. Aukštesnės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą, konstatavo, kad pagal tuometinį teisinį reglamentavimą ginčo stoginės teisinė registracija VĮ „Registrų centre“ atsakovo D. L. vardu atitinka teisės aktų reikalavimus ir pateikti dokumentai yra tinkamas daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo pagrindas. Nurodė, kad jokie į bylą pateikti įrodymai ar duomenys nepaneigia atliktos teisinės registracijos pagrįstumo, o tam, kad būtų nuginčyta stoginės teisinė registraciją, ieškovas turėjo pateikti patikimus rašytinius dokumentus, kurie įrodytų, jog yra kitaip, nei sprendė VĮ „Registrų centras“. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dokumentai ir duomenys, kurių pagrindu buvo atlikta stoginės teisinė registracija, nebuvo panaikinti, pripažinti negaliojančiais ar atšaukti, ieškovas nekėlė byloje tokių reikalavimų, todėl konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Sprendimas įsiteisėjo ir nebuvo skųstas kasacine tvarka.

19. Taigi, kaip minėta sprendžiant iš aukščiau išdėstyto bei visumos duomenų ieškovas būdamas turto savininku turėjo teisę reikšti negatorinį ieškinį atsakovui E. L. prašydamas jį iškeldinti su visais stoginės dalyje jam priklausančiais daiktais ir kitu kilnojamuoju turtu iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios negyvenamos patalpos. Iš 2018 m. birželio 26 d. įspėjimo matyti, kad ieškovas bei A. T. siuntė atsakovui įspėjimą, kad jis iki liepos 6 d. išsikeltų iš minėtų patalpų ir apie stoginės palaisvinimą informuotų raštu. Byloje pateiktas kvitas dėl įspėjimo išsiuntimo ir ginčo sprendimo gera valia iš esmės nedidinant papildomų išlaidų dėl bylinėjimosi, tačiau duomenų, kad gera valia būtų buvęs įvykdytas prašymas nėra. Ieškovas nurodęs, kad atsakovas ignoruoja prašymus, jis negali laisvai disponuoti nurodytu nekilnojamuoju turtu, todėl kreipėsi į teismą, ieškinys priimtas 2018 m. rugpjūčio 8 d.

20. Ieškovas nurodė, kad ieškinio atsisako, nes reikalavimas įvykdytas. CPK numato, kad ieškinio atsisakius ir bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnis). Nėra pagrindo manyti, kad ieškinio atsisakyta dėl kitų priežasčių, atsisakius ginti pažeistas teises ar kitų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškinio reikalavimas yra įvykdytas. Tai patvirtino tiek atsakovo atstovas 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 3 sek. – 9 min. 12 sek.), tiek ieškovo atstovė (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garo įrašas: 12 min. 30 sek. – 12 min. 59 sek.). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad nors šiai dienai atsakovas yra išsikraustęs iš stoginės, bet iki paduodant ieškinį jis dar nebuvo išsikraustęs, yra liudininkai, kurie gali tai patvirtinti (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garo įrašas: 9 min. 40 sek. – 10 min. 2 sek.), nurodė, kad ieškinys buvo paduotas ir dėl to ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o iki to laiko atsakovas nebuvo išsikraustęs (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garo įrašas: 11 min. 18 sek. – 11 min. 43 sek.). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu teikė prašymą atsiimti ieškinį CPK 139 straipsnio pagrindu, kuris ieškinio pateikimo datai buvo pagrįstas ir tik rugsėjo viduryje atsakovas išsikraustė iš stoginės ir prašė priteisti tik bylinėjimosi išlaidas (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garo įrašas:11 min. 1 sek. – 11 min. 7 sek. ir 17 min. 9 sek. – 18 min. 10 sek.) Atsakovo atstovas nurodė, kad sutiktų su ieškinio atsiėmimu tik tuo atveju jei jam būtų priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, priešingu atveju byla turi būti nagrinėjama (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garo įrašas: 19 min. 1 sek. – 19 min. 29 sek.). Teismas nurodė, kad ieškinio atsiėmimui būtinas atsakovo sutikimas, nurodė, kad galimas ieškinio atsisakymas CPK 140 straipsnio pagrindu (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garo įrašas: 20 min. 34 sek. – 20 min. 57 sek.). Ieškovo atstovė pateikė teismui prašymą atsisakyti ieškinio reikalavimo ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garo įrašas: 20 min. 58 sek. – 22 min. 3 sek.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prieštaravęs dėl ieškovo ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo nurodytu pagrindu.(CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). T.y. atsakovas nenurodė aplinkybių dėl pareikšto atsisakymo pagrindo, kad jis nesutinka, kad yra reikalavimus įvykdęs po ieškinio pareiškimo ir pan,, nors atskirajame skunde pareiškė prašymą panaikinti motyvą „Kadangi atsakovas ieškinio reikalavimus patenkino 2018 m. rugsėjo 5 d., tą patvirtina paties atsakovo pateikta fotolentelė <...>“.

21. Be to atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad teismas pasielgė šališkai, pasiūlydamas ieškovui pareikšti reikalavimą vadovaujantis CPK 140 straipsniu, t. y. atsisakyti ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto argumentu ir laiko jį nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, ką numato CPK 140 straipsnis, ir tai nėra pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo. Be to pažymėtina, kad CPK 139 straipsnis numato sąlygas dėl ieškinio atsiėmimo. Atsakovui nesutinkant ieškinio atsiėmimas negalimas. Be to pažymėtina, kad ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantui nekilo abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo, jis nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui nepareiškė, neprašė jo nusišalinti (CPK 66, 68 straipsniai). Klausimą dėl teisėjo šališkumo apeliantas iškėlė tik atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė, atsakovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo kontekste nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovo inicijuotas teisminis procesas baigėsi, nes atsakovas 2018 m. rugsėjo 5 d. patenkino ieškovo pareikštus reikalavimus - išsikėlė su visais stoginės dalyje jam priklausančiais daiktais ir kitu kilnojamuoju turtu iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios negyvenamos patalpos ir tai patvirtino paties atsakovo pateikta fotolentelė (b. l. 66).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant iš ieškovės teismo posėdžio metu išsakytų argumentų, apeliantas iš stoginės išsikėlė rugsėjo viduryje, ieškovas įrodinėjo, kad policija 2018-09-18 A. T. iškvietimu, aiškinosi, kodėl apeliantas savo daiktus (konkrečiai grūdų valomąją) laiko stoginėje, tada apeliantas buvo apklaustas ir dar tada jis nebuvo išsikraustęs iš stoginės (2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garo įrašas: 15 min. 55 sek. – 16 min. 12 sek.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apeliantas iš stoginės išsikraustė 2018 m. rugsėjo 5 d. Nors byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, tačiau sprendžiant iš visumos duomenų, atsakovas išsikraustė iš stoginės po kreipimosi į teismą t. y. po 2018 m. rugpjūčio 8 d. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo ieškinio atsisakymo pagrindas buvo kitas nei nurodė ieškovas, tuo labiau, kad bylą nutraukus dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą neleidžiama.

24. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018).

25. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš apelianto, nurodė, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl pažeistos savo teisės, o atsakovo elgesys nebuvo tinkamas, todėl ieškovui priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, remiamasi priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutarties byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje turimų duomenų ir tai, kad apeliantas, ką patvirtina LITEKO teismo posėdžio garso įrašas ieškovui pareiškus prašymą dėl ieškinio atsisakymo tuo pagrindu, kad ieškinio reikalavimas įvykdytas, nereiškė prieštaravimo dėl nurodyto ieškinio atsisakymo pagrindo. Be to, kaip minėta apeliantas atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos nutartį tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliantas nereiškė reikalavimo dėl teismo sprendimo nutraukti civilinę bylą minėtu pagrindu. Nėra teisinio pagrindo nesutikti, kad ieškovas D. L. turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui E. L. dėl iškeldinimo iš negyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos patalpos, kadangi apeliantas gražiuoju neišsikėlė iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – stoginės dalies, nereagavo į ieškovo raginimus išsikelti, ko pasėkoje ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina atsakovo kaltė (atsakomybė) dėl proceso. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino ieškovui 75 procentus žyminio mokesčio sumos – 75 Eur, o likusią žyminio mokesčio dalį – 25 Eur, pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su atskirojo skundo argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo nagrinėjimą, pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas D. L. už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.15 punktais, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo principais, atmetus atsakovo E. L. atskirąjį skundą, ieškovui priteistina iš atsakovo 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame teisme apmokėti.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5081-832/2018 palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. L., a.k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. L., a.k (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.