- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-02
- Bylos Nr.
- 2A-649-210/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02763-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Gražvydas Poškus, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- D. L., A. T., V. T., Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialui, VĮ "Registrų centras" Telšių filialas
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Kursevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Simonaitienės, Gražvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-70-721/2015 pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovams D. L., A. T., V. T., Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialui, trečiajam asmeniui Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarei I. Z. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir teisinės registracijos į daiktinę teisę panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. L. ieškiniu (1 t., 1– 4 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms 2013-12-02 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-4184, pagal kurią pardavėjas D. L. pardavė pirkėjams A. T. ir V. T. 1/2 stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją, panaikinti VĮ Registrų centre teisinę registraciją D. L. vardu nuosavybės teisėmis įregistruotos stoginės, adresu (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Nurodė, kad 2011 metais VĮ Registrų centre D. L. buvo įregistruota nuosavybės teisė į 6 pastoges, sujungtas į vieną stoginę. Registruojant atskiras pastoges kaip vieną stoginę D. L. vardu, stoginei buvo suteiktas unikalus numeris ir ji priskirta prie registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo registruotas garažas. Keturios pastogės iš šešių realiai priklauso ieškovui, nes yra mechaninių dirbtuvių priklausinys. Nė vieno dokumento, patvirtinančio, kad D. L. nuosavybės teisėmis priklauso visa stoginė, atsakovas D. L. VĮ Registrų centrui nepateikė, nuosavybės teisė į daiktą įregistruota neteisėtai ir nepagrįstai, todėl stoginės teisinė registracija D. L. vardu turi būti panaikinta. Atsakovas D. L. 2013-12-02 notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-4184 pardavė ½ stoginės A. T. ir V. T., ši sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia bei taikant restituciją stoginė turi būti grąžinta D. L..
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (1 t., 46–47 b. l.) atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad 2010-11-25 D. L. užsakė stoginės kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti ir buvo parengta matavimų byla. 2011-02-01 jis pateikė prašymą įregistruoti stoginę ir teises į ją, kartu su prašymu jis pateikė senų statinių patikrinimo aktą Nr. SS-15. Pagal kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį prašoma įregistruoti stoginė nėra atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas, todėl pagal registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, stoginė buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepime į ieškinį (1 t., 51–53 b. l.) atsakovai A. T. ir V. T. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad jie yra teisėti ir sąžiningi 1/2 dalies stoginės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkai ir valdytojai, kadangi Valstybės Įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre 2013-10-14 dienai, visa stoginė buvo teisėtai įregistruota į nekilnojamojo turto registrą D. L. vardu. Notaras tikrai nebūtų patvirtinęs šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, jeigu D. L. nuosavybės teise nebūtų turėjęs ir VĮ Registrų centre savo vardu nebūtų įregistravęs jam priklausančią visą stoginę. Prieš parduodant ½ dalį stoginės, visas stoginės pastatas nuosavybės teise priklausė D. L., bet ne atsakovui E. L..
Atsiliepime į ieškinį (1 t., 60–62 b. l.) atsakovas D. L. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre 2013-10-14 dienai visa stoginė adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise buvo teisėtai įregistruota nekilnojamojo turto registre D. L. vardu, todėl jis, kaip šio nekilnojamo turto savininkas, turėjo teisę ją parduoti. Ieškovas E. L. teismui nėra pateikęs jokio rašytinio įrodymo, kad jam nuosavybės teise priklauso stoginė. Tiek atsakovas D. L., tiek ir A. T. ir V. T., yra sąžiningi, po 1/2 dalies stoginės įgijėjai bei savininkai, nekilnojamąjį turtą įsigijo teisėtai, pirkimo pardavimo sandorį patvirtino įstatymo numatyta notarine tvarka. A. T. ir V. T. turi pilną teisę naudotis stogine, nes iki šiol ji atsakovams nuosavybės teise ir priklauso.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendimu (2 t., 83–89 b. l.) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui A. T. 589,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui D. L. – 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad 1999-11-20 Laižuvos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos protokolu Nr. 6 buvo nutarta D. L. už pajus perduoti pastatą-malūną, taip pat buvo nutarta už pajus jam kartu su kitais šešiais bendrovės nariais perduoti mechanines dirbtuves. Malūno pastatas D. L. perduotas naudojimui 1999-11-24 perdavimo-priėmimo aktu. D. L. nuosavybės teisės į ginčo inžinierinį statinį - stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos 2011-02-10, įregistravimo pagrindas – 1999-11-20 protokolas Nr. 6, 1999-11-24 priėmimo – perdavimo aktas, 2011-02-01 senų statinių patikrinimo aktas, įrašas galioja nuo 2011-02-10. Keturi žemės ūkio bendrovės nariai perleido J. L. rašte nurodytą kiekį savo žemės ūkio pajinių įnašų, skirtų mechaninių dirbtuvių pastatui įsigyti. Laižuvos žemės ūkio bendrovė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2005-05-09. 2012-08-03 J. L. perleido E. L. 4396 Laižuvos žemės ūkio bendrovės mechaninių dirbtuvių žemės ūkio pajus.
Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas panaikinti ginčo statinio teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, visų pirma turėjo įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu atlikta stoginės teisinė registracija, – 1999-11-20 Laižuvos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos susirinkimo protokolas Nr. 6, 1999-11-24 pastato-malūno priėmimo - perdavimo aktas, 2011-02-01 išduotas senų statinių patikrinimo aktas Nr. SS-15, yra neteisėti.
Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ginčo stoginės teisinės registracijos atlikimui taikytinos 2003-03-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 278, kuriuo patvirtintas Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašas, nuostatos, o D. L. pateiktų dokumentų visumos pakako stoginės teisinei registracijai atlikti. Dokumentai, kurių pagrindu buvo įregistruota D. L. nuosavybė į stoginę, nebuvo panaikinti, pripažinti negaliojančiais, atšaukti, jų niekas neginčijo ir neįrodinėjo jų neteisėtumo, todėl teismas sprendė, jog byloje esantys dokumentai sudarė pakankamą teisinį pagrindą stoginės teisinei registracijai nekilnojamojo turto registre D. L. vardu atlikti. Ginčo stoginės įregistravimo pagrindas nėra nuginčytas, todėl teismas laikė, jog ji įregistruota teisėtai. CK 1.75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei tą patį daiktą įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Taigi, net jei dėl kokių nors priežasčių būtų pripažinta, kad ginčo pastatą įgijo ir ieškovas, būtų laikoma, kad jį įgijo pirmiau teisinę registraciją atlikęs atsakovas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (2 t., 93–97 b. l.) ieškovas E. L. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Daiktinės teisės į ginčo stoginę buvo įregistruotos VĮ Registrų centre vadovaujantis 1999-11-20 protokolu Nr. 6, 1999-11-24 priėmimo-perdavimo aktu, 2011-02-01 senų statinių patikrinimo aktu Nr. SS-15. Nei viename iš pateiktų dokumentų nenurodyta, kad D. L. buvo kada nors perduota ar kitaip perleista nuosavybės teisė į ginčo stoginę. Jokia daiktinė teisė į stoginę tuose dokumentuose iš viso neminima, todėl laikytina, kad tų dokumentų pagrindu daiktinės teisės įregistravimas yra neteisėtas.
2. Atsakovas A. T. iš pateiktų pirkimo pardavimo metu dokumentų turėjo žinoti, kad pardavėjas jokios nuosavybės teisės į stoginę neturi ir niekada neturėjo. Kadangi iš pateiktų dokumentų jis apie tai turėjo žinoti, jis laikytinas nesąžiningu įgijėju.
3. Dokumentai, įrodantys, kad asmuo yra nekilnojamojo daikto savininkas (pastatams, kurie pastatyti ar įsigyti iki 1991-07-25), kurie turi būti pateikti VĮ Registrų centrui daiktinės teisės įregistravimui, išsamiai išvardinti LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarime Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo”. Nei vieno tokio dokumento dėl nuosavybės teisės į stoginę atsakovas D. L. nepateikė VĮ Registrų centrui. D. L., tokioje situacijoje, be kita ko turėjo VĮ Registro tvarkytojui pateikti atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo arba dėl nuosavybės teisės į statinius (stoginę) įsigijimą pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymą. Šito jis nepadarė.
4. Teismas, motyvuodamas D. L. daiktinės teisės registracijos teisėtumą, nepagrįstai taikė šioje byloje netinkamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (LAT CBS 2007-06-18 nutartis c. b. 3K-3-249/2007 ir kt.), kur aiškinama apie neegzistuojančio nekilnojamojo daikto registraciją. Be to, teismas nepažymėjo, kad duomenų (kam priklauso stoginės daiktinė teisė) D. L. pateiktuose dokumentuose išvis nėra. 2011-02-11 senų statinių patikrinimo aktas Nr. SS-15 dalinai gali patvirtinti tik patį stoginės egzistavimo faktą, o ne daiktinę teisę į tą stoginę.
5. Dokumentų, kurie patvirtintų D. L. daiktinę (nuosavybės) teisę į stoginę, aplamai nėra, o esamuose dokumentuose, kurie vaizduojami kaip teisinis pagrindas stoginės registracijos D. L. vardu apie jo tokią daiktinę teisę, neminima. Todėl nei panaikinti, nei pripažinti negaliojančiais, nei atšaukti, nei įrodinėti neteisėtumą neįmanoma tų dokumentų (duomenų), kurių nėra. Akivaizdu, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, pripažindamas, kad D. L. vardu daiktinė (nuosavybės) teisė į stoginę įregistruota teisėtai ir kad jis turi nuosavybės teisę į visą stoginę.
6. Atsakovai A. T. (atstovaudamas ir savo sutuoktinę V. T.) ir D. L. bei pati notarė I. Z. iš pateiktų dokumentų turinio akivaizdžiai matė, kad nuosavybės teisės į stoginę D. L. neturi. O tai reiškia ir parduoti jos dalies (1/2) negali. Nežiūrint į tai, notarė, pažeisdama imperatyvią teisės normą (LR CK 4.48 str.), 2013-12-02 patvirtino, neva, nuosavybės teisių perleidimą pirkėjui A. T.. Tokioje situacijoje teismas turėjo taikyti LR CK 1.80 str., pripažinti minėtą pirkimo-pardavimo sandorį niekiniu ir negaliojančiu kaip prieštaraujantį minėtai imperatyviai teisės normai nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją minėtos stoginės atžvilgiu. Pirkėjas A. T. pripažintinas „nuosavybės teisių” į 1/2 stoginės nesąžiningu įgijėju, kadangi jis turėjo žinoti, jog pardavėjas atsakovas D. L. neturi ir neturėjo nuosavybės teisių į stoginę.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 103–105 b. l.) atsakovas A. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu, nes jis yra visiškai nepagrįstas, neparemtais jokiu įstatymu ir teisiniais argumentais. Atsakovas A. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš atsakovo D. L. 2013-12-03 pirkimo-pardavimo sutartimi teisėtai įsigijo 1/2 dalį D. L. nuosavybės teise priklausančios stoginės. 2013-12-02 stoginės pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, todėl A. T. ir V. T. yra sąžiningi šio turto įgijėjai. Jeigu atsakovas D. L. nebūtų VĮ Registrų centre savo vardu nuosavybės teise įregistravęs jam priklausančią visą stoginę, tai jis ir nebūtų galėjęs parduoti ½ dalį stoginės, o notaras patvirtinti šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovas E. L. teismo posėdžių metu nesugebėjo nuginčyti ginčo stoginės įregistravimo pagrindo, todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti 2013-12-02 pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia, o taip pat ją panaikinti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 108–110 b. l.) atsakovas D. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas nenuginčijo stoginės teisinės registracijos, todėl jos įrašai yra teisėti. Atsakovas D. L. ilgą laiką naudojosi stogine, kuri priklausė jam, ir dabar 1/2 dalis atsakovams A. T. ir V. T., kol ieškovas E. L. jos neužėmė savavališkai. Ieškovas nuolat bandė suklaidinti teismą, pateikdamas 2013-08-14 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 21, nurodydamas, kad jis yra minėtų statinių statytojas, kas yra netiesa. Tiesiog nėra suderinamumo tarp žymų kadastrinių matavimų byloje su nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo žymomis, o stoginės neteisingai suformuotos, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, kas neatitinka realios padėties, nes iš tikrųjų tai yra vienas statinys. Be to, ieškovas teismui pateikė ir kitų rašytinių įrodymų, kurie prieštarauja įstatymams. Atsakovai A. T. ir V. T. iš atsakovo D. L. 2013-12-02 pirkimo-pardavimo sutartimi teisėtai įsigijo 1/2 dalį ginčo stoginės, pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėta, nes įstatymo nustatyta tvarka patvirtinta notaro.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 113–117 b. l.) atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialas prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o bylinėjimosi išlaidas priteisti iš kitų asmenų. Nurodė, kad stoginės kadastrinius matavimus D. L. užsakė 2010-12-25, iki tol atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai ją valdęs daugiau nei 10 metų. Prie prašymo pamatuoti statinį pridėjo paaiškinimą, kuriame nurodė, kad statybos dokumentų neturi. Tokių dokumentų turėti ir negalėjo, kadangi jis pats nėra statytojas, stoginė jam buvo perleista. D. L. ėmėsi visų procedūrų dėl nekilnojamojo daikto suformavimo ir įregistravimo. Civilinio kodekso 4.14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Taigi, darytina išvada, kad 1999-11-24 priėmimo - perdavimo aktu D. L. buvo perleistas malūno pastatas bei jo priklausinys - stoginė. Dėl stoginės tinkamumo naudoti papildomai buvo pateiktas 2011-02-01 senų statinių patikrinimo aktas. Registravimui pateiktuose priėmimo- perdavimo akte ir senų statinių patikrinimo akte nurodytas vienintelis D. L.. Registravimui pateiktos kadastrinių matavimų bylos statinių išdėstymo plane stoginė nubraižyta prie malūno pastato. Jokio kito suformuoto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio, kurio priklausinys galėtų būti stoginė nei registravimo metu nei šiandien nėra. Valstybės įmonei Registrų centras E. L. nuo pat pradžių teikė klaidinančius dokumentus, juose nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus su tikslu įsiregistruoti ginčo objektą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo E. L. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ieškovas E. L. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centre teisinę registraciją D. L. vardu nuosavybės teisėmis įregistruotos stoginės, adresu (duomenys neskelbtini) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013-12-02 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavėjas D. L. pardavė pirkėjams A. T. ir V. T. 1/2 stoginės, taikyti restituciją.
Pirmosios instancijos teismas 2015-03-06 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, nurodydamas, jog dokumentai, kurių pagrindu buvo įregistruota atsakovo D. L. nuosavybė į stoginę, nebuvo panaikinti, pripažinti negaliojančiais ar atšaukti, todėl teismas konstatavo, jog atsakovo VĮ Registrų centrui pateikti dokumentai buvo pakankamas teisinis pagrindas stoginės teisinei registracijai atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
A. E. L. su šiuo teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nors į bylą buvo pateikti visi įrodymai, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei ieškinio dalyko įrodinėjimo ribas.
Teisinius santykius dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja įstatymai ir poįstatyminiai aktai (CK 4.253 str.). Juridinių faktų registravimo viešame registre teisiniai pagrindai yra apibrėžti CK 4.255 str. taip pat ir specialiuosiuose įstatymuose.
Žemesnės instancijos teismas
1996-09-24 Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 (toliau – Įstatymo) 22 str. nustatyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių aktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai, tame tarpe: valstybės institucijos sprendimas (22 str. 1p.), kiti įstatymų nustatyti dokumentai (22 str. 10 p.). Pagal Įstatymo 23 str. 2–4 d., kartu su prašymu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą; dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys; dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka; įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio. Įstatymo 29 str. nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma viena iš aplinkybių, o būtent, tame tarpe: jeigu dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti (29 str. 6 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2010-07-01 iki 2011-05-11) Nekilnojamojo turto registro nuostatų 27 p. punktą, nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, patikrinama, ar : registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; registruoti pateiktuose dokumentuose yra visi duomenys, numatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str.; nėra aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str.; prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti.
Pagal 2000-06-27 Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 (aktuali nuo 2010-10-01 iki 2012-01-01) 5 str. 4 p., nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas nekilnojamasis daiktas – statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991-07-25, nustato Vyriausybė (12 str. 4 d.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtino dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašą. Pagal šio sąrašo 3 p. įsigyti seni statiniai Registre registruojami šio sąrašo 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir šiuos dokumentus:1) sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, jeigu statiniai įgyti iki 1949 m. balandžio 14 d. įskaitytinai; 2) notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio, – savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai. Šio sąrašo 3 punkte nustatyta tvarka Registre registruojant įsigytus senus statinius, vietoj 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytų dokumentų gali būti pateikiami dokumentai, iš kurių turinio galima identifikuoti statinius ir nustatyti, kad šie statiniai buvo įsigyti iki 1991 m. liepos 25 dienos: įsiteisėję teismo ar valstybinio arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai, nuosprendžiai; varžytynių aktai; paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai; bendrovių ir bendrijų turto padalijimo aktai; kooperatyvų, bendrovių ir bendrijų pažymėjimai; privatizavimo dokumentai; įmonių apskaitos dokumentai, kuriuose įrašyti registruotini statiniai; namų knygos, jeigu jose yra įrašai apie statinių savininkus; bendrovių ir bendrijų turto padalijimo aktai, kooperatyvų, bendrovių ir bendrijų pažymėjimai; teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių apžiūros aktai; kiti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą (5 p.).
Bylos duomenys patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre 2011-02-10 įregistruotos stoginės, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės juridiniu įregistravimo pagrindu yra nurodyti šie dokumentai: 1999-11-20 Protokolas Nr. 6, 1999-11-24 Priėmimo-perdavimo aktas ir 2011-02-01 senų statinių patikrinimo aktas Nr. SS-15 (1 t. 23–27 b. l.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išdėstytų teisės normų kontekste Nekilnojamojo turto registre nurodytas ginčo stoginės įregistravimo pagrindas formaliai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus ir atsakovo pateikti dokumentai yra iš esmės tinkamas daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo pagrindas, kol neįrodyta kitaip. Tačiau atsižvelgiant į 1999-11-20 Protokolo, 1999-11-24 Priėmimo-perdavimo akto ir 2011-02-01 senų statinių patikrinimo akto Nr. SS-15 turinį, konstatuotina, kad juose nėra duomenų apie tai, kad ši stoginė kada nors buvo įgyta nuosavybės teise, perduota ar perleista atsakovui D. L., kaip atskiras nekilnojamojo objektas. Kartu pažymėtina ir ta aplinkybė, turinti šioje byloje esminę reikšmę, kad to neteigia nei viena iš šalių, nei Registrų centro atstovas. VĮ Registrų centras savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2003-04-03 įsakymu Nr. 158/89 patvirtinta senų statinių patikrinimo tvarka kompetentingos institucijos sudarytai komisijai nustatyta pareiga statinį patikrinti vietoje, apklausti liudytojus ir tik tuomet, nenustačius trūkumų, priimti sprendimą, kad statinys gali būti toliau naudojamas ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Iš dalies tokius veiksmus, registruodamas statinį VĮ Registrų centras atliko, kartu nurodė, kad apie tokio sprendimo priėmimą liudija D. L. 2011-02-01 išduotas senų statinių patikrinimo aktas Nr. SS-15, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jokie kiti į bylą teikti įrodymai, liudytojai ar duomenys nepaneigia atliktos teisinės registracijos pagrįstumo. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, konstatuotina, kad teisinė stoginės registracija buvo atlikta iš esmės teisėtai, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, siekdamas panaikinti stoginės teisinę registraciją, pirmiausia turėjo įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu buvo atlikta teisinė registracija, yra neteisėti ir pateikti patikimus rašytinius dokumentus jog yra iš esmės kitaip, nei sprendė registrų centras. Ieškovas E. L., pareiškęs ieškinį dėl stoginės teisinės registracijos panaikinimo, neginčija Laižuvos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos 1999-11-20 protokolo, 1999-11-24 Priėmimo-perdavimo akto bei 2011-02-01 Senų statinių patikrinimo akto Nr. SS-15 teisėtumo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dokumentai ir duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruota atsakovo D. L. nuosavybė į stoginę, nebuvo panaikinti, pripažinti negaliojančiais ar atšaukti, ieškovas E. L. tokių reikalavimų ieškinyje ir nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pateikti dokumentai buvo pakankamas pagrindas teisinei registracijai atlikti atsakovo D. L. vardu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
LR CK 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad nenuginčijus ginčo stoginės teisinės registracijos, nekilnojamojo turto registro duomenys laikytini teisingais. Esant nenuginčytiems stoginės teisinės registracijos duomenims apie jos priklausymą atsakovui D. L., D. L. pagrįstai dalį stoginės perleido A. ir V. T., o notarė, vadovaudamasi nekilnojamojo turto registro duomenimis, teisėtai šį sandorį patvirtino. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais nepagrįstu laikytinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad notarė patvirtino nuosavybės teisių perleidimą pirkėjams A. ir V. T., pažeisdama imperatyvią teisės normą (LR CK 4.48 str.).
Netenkinus ieškovo reikalavimo panaikinti teisinę registraciją D. L. vardu nuosavybės teisėmis įregistruotos stoginės, ieškovo reikalavimas pripažinti 2013-12-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-4184 taip pat netenkintinas.
Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes ir remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog ieškovas neįrodė, kad ginčo stoginės teisinė registracija atlikta neteisėtai, kad dokumentai, kurių pagrindu buvo įregistruota atsakovo D. L. nuosavybės teisė į ginčo stoginę nėra nuginčyti, panaikinti ar negaliojantys, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas tinkamu materialiosios ir proceso teisės normų taikymu, formuojama kasacinio teismo praktika (2007-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-3-249/2007, LR CPK 178, 185 straipsniai).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Ieškovas apeliaciniame skunde prašė priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Atsakovas A. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš ieškovo priteisti 150 Eur už atsiliepimo parengimą, pateikė pinigų priėmimo kvitą (2t. 105, 106 b. l.).
Atsakovas D. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš ieškovo priteisti 100 Eur už atsiliepimo parengimą, pateikė pinigų priėmimo kvitą (2t. 110, 111 b. l.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (LR CPK 98 str. 1 d.).
Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, netenkintinas ieškovo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.