Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-528-922/2016 pagal kreditoriaus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą skolininkui V. K. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus Alytaus apskrities VPK pareiškimą skolininkui V. K. dėl teismo įsakymo išdavimo kaip nepagrįstą, vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, turi būti išduotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba apskritai atsisakyta priimti pareiškimą (CPK 435 straipsnio 2 ir 4 dalys). Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiškia, jog kreditorius gali reikšti bet kokį materialinį reikalavimą ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu išduos teismo įsakymą. Kaip minėta, CPK 435 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas. Aiškų pareiškimo nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Aiškaus nepagrįstumo sąvoką lengviau suprasti leidžia lingvistinė šio žodžių junginio analizė. Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, žodis „aiškus“ reiškia gerai matomą, lengvai suvokiamą, suprantamą dalyką, o „nepagrįstas“ – tai neturintis pagrindo, neargumentuotas. Šis atsisakymo priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindas taikytinas, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas (absurdiškais reikalavimais pripažintini tokie reikalavimai, kuriuos tokiais laiko kiekvienas protingas žmogus) arba kai tokius reikalavimus nepagrįstais vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos (pvz., jeigu pareiškėjas reikalautų įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 straipsnio 2 dalis), arba jeigu pareiškiamas reikalavimas, kurio negina teisė (CK 6.243 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju kreditorius Alytaus apskrities VPK kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka, prašydamas priteisti iš skolininko V. K. turtinį nuostolį – 14,39 Eur, kuris patirtas dėl nepagrįsto (melagingo) policijos pareigūnų iškvietimo. Tai, kad V. K. melagingai iškvietė policijos pareigūnus, patvirtina pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyta aplinkybė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-03-21 nutarimu administracinėje byloje V. K. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, ir jam paskirta 100 Eur bauda. Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius grindžia Alytaus apskrities VPK Finansų skyriaus 2016 m. vasario 26 d. pažyma Nr. 52-IL-2401, kurioje apskaičiuota, jog turtinį nuostolį sudaro 7,61 Eur pareigūnės darbo užmokestis ir 6,78 Eur tarnybinio automobilio kuro išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, todėl nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas ir dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę policijos pareigūnai ar Alytaus apskrities VPK nuostolių nepatyrė, atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, kaip aiškiai nepagrįstą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir pažymi, kad šiuo atveju reikalavimas priteisti turtinį nuostolį pats savaime nėra nei absurdiškas (t. y. tokio reikalavimo absurdišku nelaiko kiekvienas protingas žmogus), nei aiškiai nepagrįstas (t. y. toks reikalavimas pagal materialiosios teisės normas nelaikytinas vienareikšmiškai nepagrįstu). Turtinio nuostolio atlyginimo institutas įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 37 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad tokiu atveju, kai administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija 144 eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. ATPK nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 5-V-174 patvirtintos Žalos, patirtos policijai reaguojant į melagingus pranešimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo 1 punktą žalos, patirtos policijai reaguojant į melagingus pranešimus, apskaičiavimo tvarkos aprašas nustato žalos, patirtos policijai reaguojant į melagingus pranešimus, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnį („Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę“) ar administracinio teisės pažeidimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį („Žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas“), apskaičiavimo tvarką. Aprašo 2 punkte įtvirtinta formulė, pagal kurią apskaičiuojama žala, kurią sudaro policijos įstaigos darbuotojų, vykusių į įvykį, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų išlaidos, transporto išlaidos, kitos patirtos išlaidos (jeigu tokių buvo). Kreditorius Alytaus apskrities VPK turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad policijos pareigūnai, reaguodami į melagingą V. K. iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras bei tai, kad buvo sutrukdytas pareigūno darbo laikas, kuris taip pat vertintinas pinigais. Atsižvelgiant į tai, kreditorius Alytaus apskrities VPK, patyręs turtinius nuostolius, turi reikalavimo teisę į skolininką ir gali reikalauti juos atlyginti civilinio proceso tvarka, kaip tai numato įstatymas, todėl toks kreditoriaus reikalavimas nelaikytinas aiškiai nepagrįstu.

Apeliantė atskirajame skunde taip pat pagrįstai nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė Kauno apygardos teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. ATP-567-785/2015, ATP-18-317/2016, ATP-171-785/2016, tačiau apygardos teismai analogiškose bylose priima ir priešingus nurodytoms nutartims sprendimus, kuriuose įstaigoms pripažįstama teisė reikalauti atlyginti turtinius nuostolius, patirtus dėl iškvietimų pagal melagingus pranešimus (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-12-417/2016, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-56-167/2016, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-225-366/2015 ir kt.). Taigi jau vien todėl, kad nėra susiformavusios vieningos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, pareikštas reikalavimas nėra ir negali būti laikytinas aiškiai nepagrįstu, tuo labiau, kad pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo ir nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes ir ištirti įrodymus, kad būtų galima konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju reikalavimas akivaizdžiai (aiškiai, matomai) nepagrįstas. Pažymėtina, kad šie klausimai galėtų būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog skolininkui yra suteikiama galimybė pateikti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo. Akivaizdu, kad skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suvaržytų kreditoriaus teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, kreipiantis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka, tai nepagrįstai didintų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo išlaidas ir pažeistų CPK 435 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 431 straipsnio 6 dalis), todėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.