Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2298-383/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-1799-311/2011Nutartis · 2011-07-28Kauno apylinkės teismas
  2. T-1412-311/2013Nutartis · 2013-12-30Kauno apylinkės teismas
  3. T-2149-311/2015Nutartis · 2015-11-24Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-12-30Kauno apygardos teismas
  5. T-54-311/2016Nutartis · 2016-01-19Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-30
Bylos Nr.
1S-2298-383/2015
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-01211-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Nuteistasis
T. S.
Advokatai
Kęstutis Pužaitis
Kategorijos
Nr. 1S-2298-383/2015
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01211-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. advokato padėjėjo Kęstučio Pužaičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. S. prašymas sustabdyti 2011-03-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo 1 m. bausmės (pakeistos 2011-07-28 Kauno apylinkės teismo nutartimi į 90 parų areštą) vykdymą bei 2011-03-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo 1 m. bausmės (pakeistos 2011-07-28 Kauno apylinkės teismo nutartimi į 90 parų areštą) vykdymą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė

Kauno apylinkės teismo 2010-09-21 nuosprendžiu T. S., kaltintas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Kauno apygardos teismo 2011-03-08 nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-21 nuosprendis dalyje dėl T. S. išteisinimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. panaikintas ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 66 str. į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009-11-04 iki 2009-11-06. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Kauno apylinkės teismo 2011-07-28 nutartimi tenkintas Kauno regiono Pataisos inspekcijos Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos teikimas ir T. S. Kauno apygardos teismo 2011-03-08 nuosprendžiu paskirta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo pakeista į 90 parų areštą.

Kauno apskrities VPK NTV asmenų paieškos skyriaus pranešimuose nurodyta, kad vykdant T. S. paiešką nustatyta, kad jis 2011-05-17 už turto pagrobimą iš parduotuvės buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Pagal ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 20-1-0014-10, kurioje paieškomas T. S., Europos arešto orderis nebuvo išduotas (t. 3, b. l. 115, 117).

2015-10-28 teisme gautas Kauno apskrities VPK NTV asmenų paieškos skyriaus pranešimas, kad T. S. sulaikytas ir patalpintas į areštinę (t. 3, b. l. 139).

2015-10-28 teisme gautas nuteistojo T. S. prašymas dėl bausmės vykdymo nutraukimo suėjus senaties terminui.

Kauno apylinkės teismas 2015-11-24 nutartimi atmetė nuteistojo T. S. prašymą sustabdyti Kauno apygardos teismo 2011-03-08 nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo 1 m. bausmės (pakeistos 2011-07-28 Kauno apylinkės teismo nutartimi į 90 parų areštą) vykdymą bei Kauno apygardos teismo 2011-03-08 nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo 1 m. bausmės (pakeistos Kauno apylinkės teismo 2011-07-28 nutartimi į 90 parų areštą) vykdymą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2015-11-24 nutartimi nuteistojo gynėjas advokatas Kęstutis Pužaitis prašo, ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą ir 2011-03-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu T. S. paskirtos laisvės apribojimo 1 bausmės (pakeistos 2011-07-28 Kauno apylinkės teismo nutartimi į 90 parų areštą) vykdymą nutraukti, suėjus BK 96 str. 1 d. 1 p. b) papunktyje nustatytam senaties terminui. Skunde nurodė, kad teismas neįsigilino į prašyme išdėstytas aplinkybes, visiškai nevertino ir netyrė dalies byloje esančių rašytinių įrodymų, apie juos net nepasisakė priimdamas ginčijamą nutartį, kas tiesiogiai lėmė, jog žemesnės instancijos teismas T. S. pateiktą prašymą išnagrinėjo formaliai ir tik iš dalies motyvavo atsisakymą nutraukti T. S. atžvilgiu pradėtą bausmės vykdymą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui. Nuteistojo gynėjo teigimu, remiantis teismų praktika būtina atkreipti dėmesį, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens paieškos paskelbimas ir jos formalus vykdymas nerandant tokio asmens dar savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, o nagrinėjamu atveju - nuo nuosprendį vykdančios institucijos. Šių esminių aplinkybių, žemesnės instancijos teismas nevertino. Taip pat liko neįvertintos prašyme nurodytos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, apie kuriuos Kauno apylinkės teismas, visiškai nepasisakė, jų nevertino, kas iš esmės reiškia, jog neištyrė byloje esančių įrodymų, kas tuo pačiu laikytina šiurkščiu procesinių teisės normų pažeidimu.

Skunde nurodoma, jog Kauno miesto apylinkės teismui 2010-09-21 paskelbus nuosprendį, kuriuo T. S. išteisintas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., pastarasis elgdamasis sąžiningai tik pralaukęs minėto nuosprendžio įsiteisėjimo terminą (20 dienų nuo jo paskelbimo), negavęs jokio pranešimo iš teismo ar prokuratūros apie apeliacinį prokurorės skundą Kauno apygardos teismui dėl išteisinamojo nuosprendžio T. S. atžvilgiu panaikinimo, išvyko pas savo šeimą į Jungtinę Karalystę, ten gyventi ir ieškotis darbo. Dėl asmeninių nesutarimų su artimaisiais, jiems apie išvykimą nepranešė. Šias aplinkybes žemesnės instancijos teismas įvertino formaliai, iškreipdamas esmines aplinkybes. Nuteistojo gynėjo teigimu, iš baudžiamosios bylos medžiagos yra aišku, kad T. S. nedalyvavo teisiamajame posėdyje, kada jo atžvilgiu buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2011-03-08 apkaltinamasis nuosprendis. Jis nedalyvaudamas apeliaciniame procese negalėjo susipažinti nei su priimto nuosprendžio turiniu ir paskirta bausme, nei su jos vykdymo sąlygomis. Nors 2011-04-07 nuteistasis T. S. buvo įrašytas į Kauno regiono PI įskaitą, jis niekada nebuvo išsamiai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis. Jam liko neišaiškintas bausmės atlikimo turinys, jis nebuvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą. Pažymima, jog T. S. nebuvo tinkamai informuotas apie apeliacinį procesą. Vien ta aplinkybė, kaip pabrėžiama skundžiamoje žemesnės instancijos teismo nutartyje, jog apie paskirtą apeliacinių skundų nagrinėjimo laiką 2011-02-22 buvo informuota pasirašytinai T. S. mama N. S., nereiškia, jog T. S. buvo tinkamai informuotas apie apeliacinį procesą, juo labiau apie jį žinojo. Kaip ir buvo nurodyta T. S. prašyme, jis su artimaisiais Lietuvoje ryšių nepalaikė, jiems nebuvo žinoma jo buvimo vieta, todėl negalėjo pranešti ir apie apeliacinį procesą. Nepriklausomai nuo to, ar T. S. žinojo, ar ne Kauno apygardos teismo nutarties turinį, jis neatliko jokių veiksmų siekdamas, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis nebūtų įvykdytas. Juo labiau, kad baudžiamojo proceso kodeksas nenumato pareigos išteisintajam rūpintis ar dėl jo išteisinamojo nuosprendžio buvo paduotas apeliacinis skundas ar ne.

Skunde taip pat teigiama, jog paieška buvo paskelbta ne dėl nuosprendžio vykdymo vengimo, o ikiteisminiame tyrime, kuris buvo atliekamas Kauno AVPK NTV autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriuje dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. 2010-10-22 T. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir apklaustas įtariamuoju. Šiame ikiteisminiame tyrime T. S. apklaustas įtariamuoju pilnai prisipažino, nevengė ikiteisminio tyrimo veiksmų. Pažymėtina tai, jog šis ikiteisminis tyrimas bei jame paskirta kardomoji priemonė (neišvykti iš gyvenamosios vietos) bei už jos pažeidimą paskirta paieška niekaip nėra susijusi tiesioginiu ryšiu su galimu 2011-03-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžio vyykdymo vengimu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. S. gynėjo advokato padėjėjo Kęstučio Pužaičio skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BK 96 straipsnis reglamentuoja apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymą. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje yra nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. 3 dalyje nustatyta, jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Senaties eiga nutrūksta, jei nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar T. S. gali būti pritaikytas BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, esminę reikšmę turi tai, ar pagal Kauno apylinkės teismo nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad T. S. po nuosprendžio paskelbimo vengė atlikti bausmę.

Aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstas išvadas, kad T. S. vengdamas atlikti jam paskirtą bausmę bei pažeisdamas jam ikiteisminio tyrimo metu ir byloje, kurioje jis nuteistas 2011-03-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-2571-966/2015 (ikiteisminis bylos Nr. 20-1-00141-10-3), paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tyčia išvažiavo iš Lietuvos, t.y. pasislėpė.

Kauno apylinkės teismas nagrinėdamas T. S. prašymą sustabdyti Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymą bei vykdymą nutraukti, pagrįstai atsižvelgė į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, jog asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Priešingai, nei skunde teigia nuteistojo gynėjas, kad baudžiamojo proceso kodeksas nenumato pareigos išteisintajam rūpintis ar dėl jo išteisinamojo nuosprendžio buvo paduotas apeliacinis skundas ar ne, aukštesnysis teismas pažymi, jog T. S. būdamas rūpestingas ir apdairus, būdamas supažindintas su Kauno apylinkės teismo 2010-09-21 nuosprendžiu bei jo apskundimo tvarka, turėjo pareigą domėtis bei įsitikinti, ar praėjus 20 dienų po minėto nuosprendžio paskelbimo, jis nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo. Skunde nurodytą aplinkybę, jog paskelbus T. S. išteisinantį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir praėjus 20 dienų nuo paskelbimo, jis išvažiavo į užsienį pas savo šeimą ir niekur nesislapstė, aukštesnysis teismas vertina kritiškai. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, T. S. išteisinantis nuosprendis buvo apskųstas 2010-10-07 t.y. dar tuo metu, kai T. S. buvo Lietuvoje ir buvo apklaustas įtariamuoju kitoje baudžiamojoje byloje, kur jam buvo paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti t. y. 2010-10-22.

Nesutiktina ir su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, jog vien ta aplinkybė, kad apie paskirtą apeliacinių skundų nagrinėjimo laiką buvo informuota pasirašytinai T. S. mama N. S., nereiškia, jog T. S. buvo netinkamai informuotas apie apeliacinį procesą, juo labiau apie jį žinojo, kadangi T. S. su artimaisiais Lietuvoje ryšių nepalaikė, jiems nebuvo žinoma jo buvimo vieta, todėl negalėjo pranešti ir apie apeliacinį procesą.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad pasislėpimas, tai sąmoningi asmens veiksmai, kuriais siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės ar paskirtos bausmės vykdymo. Šiems veiksmams gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietovės į kitą, išvykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų ar suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, išvaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę, sudarymas. Pripažinto nusikalstamą veiką padariusio asmens pasislėpimas ne visada turi būti siejamas su tokio asmens paieškos paskelbimu. Tam tikri tokio asmens veiksmai, kuriais trukdoma nustatyti jo buvimo vietą padaryti dar iki šio asmens paieškos paskelbimo, gali būti taip pat traktuojami kaip pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo (kasacinė byla 2K-7-371/2011). Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog apklausiant nuteistojo motiną N. S. bei brolį E. S. jie nurodė, jog pas juos bute T. S. negyvena, kur jis gyvena ir kur gali būti nežino. Tai, kad T. S. su artimaisiais Lietuvoje ryšių nepalaikė ir jiems nebuvo žinoma jo buvimo vieta, patvirtino ir pats T. S.. Būtent minėtos apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės reiškia tai, kad T. S. vengdamas atlikti jam paskirtą bausmę bei pažeisdamas jam ikiteisminio tyrimo metu ir byloje, kurioje jis nuteistas 2011-03-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-2571-966/2015 (ikiteisminis bylos Nr. 20-1-00141-10-3), paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, vengė būti ankstesnėse savo gyvenamosiose vietose, atsisakė įprastinio bendravimo su jam artimais žmonėmis ir toks jo elgesio pasikeitimas faktiškai patvirtina, kad jis suvokė, jog gali būti ieškomas ir tokiu savo elgesiu siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės bei paskirtos bausmės vykdymo.

Nuteistojo gynėjo skunde taip pat keliamas klausimas jog paieška T. S. buvo paskelbta ne dėl nuosprendžio vykdymo vengimo, o ikiteisminiame tyrime, kuris buvo atliekamas Kauno AVPK NTV autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriuje, todėl šis ikiteisminis tyrimas bei jame paskirta kardomoji priemonė (neišvykti iš gyvenamosios vietos) bei už jos pažeidimą paskirta paieška niekaip nėra susijusi tiesioginiu ryšiu su galimu 2011-03-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžio vykdymo vengimu.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog kaip ir nurodė nuteistojo gynėjas skunde T. S. paieška buvo paskelbta ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00141-10-3, kuris buvo atliekamas Kauno AVPK NTV autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriuje. Kauno AVPK NTV Asmenų paieškos skyrius T. S. paiešką vykdo nuo 2010-12-07, tačiau Kauno regiono pataisos inspekcijos Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcija kreipėsi į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyrių dėl T. S. paieškos paskelbimo, jo paieška buvo vykdoma ir dėl nuosprendžio vykdymo vengimo (b. l. 85, 84, 104-105). Todėl nuteistojo gynėjo skundo argumentas, jog T. S. paskirta paieška niekaip nėra susijusi tiesioginiu ryšiu su galimu 2011-03-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžio vykdymo vengimu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog T. S. vengdamas atlikti jam paskirtą bausmę tyčia išvažiavo iš Lietuvos ir pasislėpė, todėl nuosprendžio vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Keisti nutartį nuteistojo gynėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. S. advokato padėjėjo Kęstučio Pužaičio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Valdas Vitunskas