Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-03-17 · Civilinė byla Nr. e2-341-467/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-17
Bylos Nr.
e2-341-467/2022
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00289-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kota“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-341-467/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00289-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kota“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Kota“ iškelta bankroto byla civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kota“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau - VSDFV Klaipėdos skyrius) 2021 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kota“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo piniginių prievolių, jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021 m. lapkričio 16 d. sudarė 30 659,79 Eur sumą. Priverstinio poveikio priemonės, siekiant išieškoti skolą, buvo nerezultatyvios, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nepadengtas.

2. Atsakovės UAB „Kota“ vadovas V. Z. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, nors pareiškimas jam įteiktas 2021 m. lapkričio 30 d. asmeniškai. 2022 m. vasario 2 d. ir 2022 m. vasario 10 d. atsakovės direktorius pateikė prašymus dėl termino dokumentams pateikti pratęsimo, kurie teismo netenkinti, nes įpareigojimas pateikti dokumentus ir informaciją buvo nustatytas dar 2021 m. lapkričio 25 d. teismo nutartimi, kuri atsakovės vadovui asmeniškai įteikta 2021 m. lapkričio 30 d. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovės buhalterė nuo 2021 m. lapkričio 30 d. buvo nedarbinga dėl COVID-19 ligos. Iki teismo posėdžio datos atsakovės vadovas jokių aktualių dokumentų teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 11 d. nutartimi UAB „Kota“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją „Arapaima“.

4. Teismas nurodė, kad duomenų apie atsakovės finansinę būklę neturi, nemokumo bylą bendrovei prašo iškelti kreditorius, todėl UAB „Kota“ finansinę būklę teismas vertino pagal ieškovo pateiktus ir viešuose registruose esančius duomenis.

5. Teismas nustatė, kad UAB „Kota“ 2022 m. vasario 11 dienos pradžioje apdraustųjų darbuotojų nebuvo. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2021 m. lapkričio 16 d. duomenimis, UAB „Kota“ vardu registruoto turto nėra; valstybės įmonės „Regitra“ 2021 m. lapkričio 16 d. duomenimis UAB „Kota“ vardu registruotos 6 transporto priemonės, iš kurių – 3 dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, 5 taikomi apribojimai. Iš teismui pateikto valstybės įmonės Registrų centro paieškos pagal juridinį asmenį 2021 m. gruodžio 20 d. duomenų matyti, kad UAB „Kota“ vardu yra registruoti statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, patalpos/butai, adresu (duomenys neskelbtini) ir patalpos/butai, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB „Kota“ turtas sudarė 907 884 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 716 859 Eur.

6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas 2021 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. VIA_SP10-40 „Dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka“, tačiau, UAB „Kota“ pažeidus minėto sprendimo reikalavimus ir nustatytu terminu nesumokėjus einamųjų įmokų, nurodytas sprendimas 2021 m. spalio 19 d. pripažintas netekusiu galios. Atsakovė nėra sumokėjusi įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už 2021 m. gegužės – spalio mėn. Naujesnių duomenų teismui nepateikta, atsiliepimo įmonės direktorius nepateikė.

7. Teismo vertinimu, byloje aptarti dokumentai ir aplinkybės patvirtina sunkią atsakovės finansinę būklę. Dėl nurodyto, teismas darė išvadą, kad atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, todėl bendrovė yra nemokus juridinis asmuo, negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais, taigi, neturintis galimybės vykdyti veiklą. Be to, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė vykdys ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje. Dėl to UAB „Kota“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė UAB „Kota“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį ir ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.

9. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė bendrovei galimybės pateikti išsamių paaiškinimų, kurie būtų lydimi pagrindžiančiais dokumentais, ? visas aplinkybes vertino išimtinai atsakovės nenaudai, remdamasis tik viešaisiais registrais bei bendro pobūdžio informacija.

9.2. 2021 metais atsakovė susidūrė su sunkumais, kurie tiesiogiai susieti su pandemija, sutriko žaliavų tiekimas (aliuminio konstrukcijos), kurios atsakovės veikloje yra pagrindinė konstrukcinė dalis. Sutrikus šiam elementui, iš dalies sustojo užsakymų vykdymas klientams. Nepaisant to, bendrovė bandė persiorientuoti į kitas žaliavas, tačiau tam reikia papildomo laiko ir naujų tiekėjų. Taigi, atsakovei 2021 metai buvo veiklos persiorientavimo metai, tačiau keli kreditoriai kreipėsi į teismą ir tokiu būdu dar labiau apribojo įmonės veiklą.

9.3. Nepaisant ištikusių nesklandumų, atsakovė turi realias galimybes atkurti savo pajėgumus, gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su ieškove. Klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, ? įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir su skundu teikiamus priedus.

Atsiliepimas

9.4. Atsakovės direktorius du kartus teismo prašė atidėti terminą dėl išsamių paaiškinimų bei dokumentų pateikimo, tačiau teismas tokių prašymų netenkino. Pagal atsakovės 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis pirkėjų skolos sudaro 353 652 Eur, įmonės turtas – 879 414 Eur, iš kurio 392 134 Eur yra pinigai, skolos tiekėjams – 260 052 Eur. Vien tik šie finansiniai rodikliai atskleidžia, kad atsakovės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra formalus.

9.5. Atsakovė sutinka, kad šiuo trumpalaikiu metu ji susiduria su finansiniais sunkumais bei aplinkybe, jog nebeturi darbuotojų, kurie savo noru paliko įmonę. ??či?u šiai dienai bendrovė persiorientuoja ir ieškosi naujų darbuotojų, kurie pabaigs vykdomus projektus, ? esami finansiniai įsipareigojimai yra pernelyg maži įmonės turimo turto balansui.

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

11. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:

11.1. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2021 m. lapkričio 24 d., teismas du kartus buvo pratęsęs terminą nemokumo (bankroto) bylai iškelti, todėl pagrįstai netenkino prašymo pratęsti dokumentų pateikimo terminą ir atsakovės UAB „Kota“ finansinę padėtį bei gyvybingumą įvertino pagal ieškovo pateiktus įrodymus ir teismo iniciatyva surinktus viešųjų registrų duomenis.

11.2. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negalima apsiriboti tik aritmetiniu atsakovo balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio nustatymu – teismas privalo nustatyti realią įmonės turtinę padėtį, t. y. nustatyti, ar atsakovo balanse nurodytos įmonės įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę.

11.3. Atlikus draudėjos UAB „Kota“ veiklos nevykdymo fakto vertinimą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, nustatyta, kad atsakovė atitinka šio įstatymo nustatytus veiklos nevykdymo kriterijus: 1) draudėja biudžetui skolinga valstybinio socialinio draudimo įmokų ne mažiau kaip už tris praėjusius mėnesius iš eilės; 2) atsakovė nesikreipė dėl įmokų įsiskolinimo atidėjimo (sprendimai dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo pripažinti netekusiais galios) ir 3) draudėja nepateikė veiklą įrodančių dokumentų, todėl laikoma, kad UAB „Kota“ nevykdo veiklos.

11.4. Lyginant 2020 metų ir 2021 metų bendrovės balanso ir pelno (nuotolių) ataskaitų duomenis, akivaizdu, kad UAB „Kota“ finansinė padėtis iš esmės pablogėjo: 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB „Kota“ turtas sudarė 907 884 Eur, o 2021 m. gruodžio 31 d. duomenis - 879 414 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 716 859 Eur, o 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis - 1 134 334 Eur; 2020 m. pelnas sudarė 935 Eur, o 2021 m. duomenimis bendrovės nuostolis - 445 945 Eur.

11.5. UAB „Kota“ 2021 m. balanse nurodyta, kad didžiąją dalį viso bendrovei priklausančio turto sudaro trumpalaikis turtas, t. y. 97,68 proc. Pagal UAB „Kota“ 2021 m. balanso duomenis bendrovės trumpalaikis turtas – 45 854 Eur atsargos, 421 037 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 392 134 Eur pinigai ir jų ekvivalentai. Atsakovė teismui nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad bendrovė turi trumpalaikio turto, kurio vertė 859 024 Eur.

11.6. UAB „Kota“ nedisponuoja piniginėmis lėšomis, nors 2021 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad bendrovė turi 392 134 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų. Tikėtina, kad, jei UAB „Kota“ disponuotų 392 134 Eur piniginėmis lėšomis, būtų vykdžiusi ieškovo sprendimus dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, t. y. būtų galėjusi sumokėti einamąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas nustatytais terminais.

11.7. Atsakovei nepateikus duomenų apie įmonės turimą turtą ir jo vertę, nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Kota“ be transporto priemonės turi kito realaus turto. Be to, teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita yra pasirašyti tik bendrovės direktoriaus V. Z..

11.8. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad turi realias galimybes atkurti savo pajėgumus, gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė negali laiku įvykdyti turtinių prievolių bei šio juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė bankroto bylą. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau - JANĮ), kurio normos taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

Dėl naujai teikiamų įrodymų (ne)priėmimo

15. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis). Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka ištirti visus kitus byloje esančius įrodymus (CPK 250 straipsnis).

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

17. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovės finansinių ataskaitų rinkinį, taip pat tiekėjų skolų suvestinę ir prašo prijungti juos prie bylos medžiagos. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės pateikti išsamių paaiškinimų bendrovei, nors ji to prašė.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad elektroninėje byloje atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai gali būti reikšmingi klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo išsprendimui, šių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, ieškovas dėl šių dokumentų turinio pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl nauji dokumentai - rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo

19. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadinasi, juridinio asmens bankroto byla keliama esant dviem sąlygoms: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi, pagrindinė juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygas – nemokumas.

20. Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Praktikoje suformuluotos kelios taisyklės, reikšmingos nemokumo sąvokai vertinti. Praktikoje nustatyta, kad nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021). Taigi, nemokumui nustatyti reikalingas bent vienas iš nurodytų elementų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1878-381/2020).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

22. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovė negali laiku vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui, nevykdo veiklos, neturi darbuotojų.

24. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė atsakovei galimybės pateikti išsamių paaiškinimų apie atsakovės finansinę padėtį, todėl padarė nepagrįstą išvadą apie atsakovės nemokumą. Sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

25. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimdamas ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kota“, nutarė pareiškimą su priedais išsiųsti atsakovei, nustatyti jai 14 kalendorinių dienų terminą atsiliepimui pateikti, įpareigoti atsakovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus patikslinto ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimą gavimo dienos pateikti teismui juridinio asmens dokumentus bei informaciją. Teismo nutartis įteikta atsakovės vadovui asmeniškai 2021 m. lapkričio 30 d. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į pareiškimą teismui pateiktas nebuvo. Be to, atsiliepimas ir (ar) dokumentai teismui pateikti nebuvo iki pat nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo 2022 m. vasario 11 d.

26. Prašydamas pratęsti terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti atsakovės vadovas nepateikė prašyme nurodytas aplinkybes (buhalterės ligą) pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepratęsė termino atsiliepimui į pareiškimą pateikti. Taigi, atsakovės atstovas, žinodamas apie atsakovės atžvilgiu inicijuojamą nemokumo bylą, turėjo pareigą aktyviai domėtis bylos eiga ir pakankamai laiko pasirūpinti atsiliepimo į pareiškimą parengimu bei finansinių dokumentų pateikimu teismui, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė, todėl atskirojo skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė jam atitinkamų sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti.

27. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės neneigia, kad bendrovė jau 2021 metais susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl kurių negali atsiskaityti su dalimi kreditorių, įskaitant ir ieškovą. Šiuos finansinius sunkumus, atsakovės teigimu, lėmė šalyje ir pasaulyje paskelbta pandemija, tačiau šie atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini, nes 2021 metai buvo skirti atsakovės persiorientavimui dirbti su naujomis žaliavomis. Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tikrųjų atsakovės finansinių rodiklių, o rėmėsi vien ieškovo pateiktais duomenimis, kitaip tariant, atsakovė teigia, kad pagal 2021 m. balanso duomenis atsakovės pirkėjų skolos sudaro 353 652 Eur, įmonės turtas sudaro 879 414 Eur, iš kurio 392 134 Eur yra pinigai, skolos tiekėjams sudaro 260 052 Eur, t. y. visas atsakovės turtas yra didesnis negu turimi bendrovės įsipareigojimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė yra nemoki.

28. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla yra pelninga ir bendrovė turi daugiau turto negu įsipareigojimų, turi realias finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

29. Teismas vertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

30. JANĮ 20 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas. Taikant JANĮ 20 straipsnį, atsižvelgtina ir į iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką dėl teismo aktyvumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Tačiau nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Nepaisant to, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių nemokumo procese taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

31. Taigi, nors apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė ir teismas priėmė naujus įrodymus – 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovės finansinių ataskaitų rinkinį ir tiekėjų skolų suvestinę, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu negali daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, t. y., kad apeliantė yra nemoki, kadangi, be keleto transporto priemonių, kurios yra areštuotos, atsakovė neturi jokio registruotino turto, tačiau turi kreditinių įsipareigojimų, kurių nepajėgia vykdyti; bendrovė neturi darbuotojų nuo 2022 m. sausio 21 d.; iš atsakovės yra vykdomi priverstiniai išieškojimai, įregistruoti turto arešto aktai.

32. Pažymėtina, kad tam, jog būtų išsiaiškinta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė pateikė balansą bei pelno nuostolių ataskaitą (kurie pasirašyti tik vadovo ir nėra pasirašyti finansininko (buhalterio)) už laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 30 d., kuriuose nurodoma, kad atsakovė turi turto už 879 414 Eur (iš kurių 859 024 Eur yra trumpalaikis turtas), tačiau šie įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad minėtas turtas realiai egzistuoja.

33. Atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika, t. y., kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis - gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Iš atsakovės UAB „Kota“ 2020 metų balanso duomenų (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), pateiktų valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registrui, nustatyta, kad atsakovė 2020 metais nurodytu laikotarpiu turėjo iš viso 907 884 Eur vertės turto (29 708 Eur ilgalaikis turtas, 878 176 Eur trumpalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 697 251 Eur. Iš 2020 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2020 finansinius metus atsakovė baigė turėdama 935 Eur pelno. Iš atsakovės pateiktų preliminarių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus matyti, kad atsakovė turėjo iš viso 879 414 Eur vertės turto (20 389 Eur ilgalaikis turtas, 859 024 Eur trumpalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 119 025 Eur. Iš 2021 metų preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2021 finansinius metus atsakovė baigė turėdama 445 945 Eur nuostolių. Taigi, atsakovės finansinė padėtis per pastaruosius metus pablogėjo.

34. Taigi, turimais duomenimis, vertinant atsakovės nemokumą pagal balanso testą, matyti, kad atsakovė yra nemoki, kadangi iš atsakovės 2021 metų finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai (1 134 334 Eur) viršija atsakovės turimo turto vertę (879 414 Eur).

35. Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad atsakovės negalėjimas apmokėti įsiskolinimų nėra laikinas. Atsakovė teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą (darbo sutartys su darbuotojais, užsakymai iš tiekėjų (klientų) ir t. t.). Atsižvelgiant į tai, neaišku, kokiu būdu, nesant duomenų, kad atsakovė šiuo metu vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą, ji ketina padengti ieškovui ir kitiems kreditoriams susidariusius įsiskolinimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškovu neatsiskaitytų dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų priežasčių (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė teigia, kad 392 134 Eur iš jos turto sudaro pinigai ar pinigų ekvivalentai, šių savo teiginių taip pat nepagrindžia jokiais papildomais įrodymais, dėl ko ši aplinkybė laikytina neįrodyta.

36. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y., kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, atsakovės piniginės prievolės (įsipareigojimai kreditoriams) galėtų būti įvykdytos ateityje, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nesiėmė pareigos įrodinėti, jog ji yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą (CPK 178 straipsnis). Taigi, pagal byloje esančius duomenis atsakovė turi finansinių sunkumų, neturi nei vieno darbuotojo, nepateikė duomenų apie vykdomas sutartis, gaunamus užsakymus ir pan., nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė yra gyvybinga ar jos gyvybingumą galima atkurti artimoje ateityje.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Išanalizavęs šioje byloje esančius duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės nemokumo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė