- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-78-777/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04706-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- Ž. G.
- Ieškovas
- L. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui Ž. G. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 300 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 1 d., iki ieškovė mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo modulinę programą pirmajai kvalifikacijai įgyti (kartu su vidurinio ugdymo programa), ir 5 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti ieškovei iš atsakovo laikiną išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ieškovei po 200 Eur nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 8 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, jog, siekiant laikinai teisiškai sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti ne vyresnio nei 24 metų ir besimokančio profesinės mokyklos dieniniame skyriuje pilnamečio vaiko, kuriam reikalinga parama, interesus, ieškovės prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo laikytinas pagrįstu.
4.2. Pažymėjo, kad iki pilnametystės, t. y. iki 2023 m. balandžio 28 d., atsakovas ieškovei mokėjo 150 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie ypatingus ieškovės sveikatos sutrikimus ar specialiuosius poreikius, ir į tai, kad ieškovė patiria naujas išlaidas, susijusias su kelionėmis į (duomenys neskelbtini) mokyklą, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo laikiną išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo prašymo taikyti laikinąsias pasaugos priemones gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 8 d., iki teismo sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nurodė, jog vien tai, kad ieškovė mokosi profesinėje mokykloje, nėra pagrindas jai priteisti išlaikymą, įskaitant ir laikiną. Pažymėjo, kad teismas visiškai ignoravo ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji gyvena faktinėje šeimoje su S. Š. ir yra susilaukusi dukros T. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Mano, kad šios aplinkybės šalina atsakovo, kaip tėvo, pareigą teikti išlaikymą ieškovei, nes jos gyvenimo būdas neatitinka išlaikymo reikalingo vaiko kriterijų. Teigia, kad vietoje to, jog savo laiką ir dėmesį skirtų mokymuisi ir profesiniam pasirengimui, ieškovė sukūrė faktinę šeimą, veda bendrą ūkį su pilnamečiu savo vaiko tėvu, todėl mano, kad S. Š., o ne atsakovas turi rūpintis šeimos, tarp jų ir ieškovės, poreikių užtikrinimu.
6.2. Mano, jog teismo nurodytas argumentas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, kad ieškovė patiria kelionės į (duomenys neskelbtini) mokyklą išlaidas, nepagrįstas, nes ieškovė pasirinko gyventi ne mokyklos bendrabutyje, netgi ne tame pačiame mieste, kur yra mokykla, o (duomenys neskelbtini), todėl ji ir jos sugyventinis turi prisiimti kelionės išlaidas.
6.3. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių pažangaus mokymosi įrodymų (pasiekimų vertinimo, lankomumo), neįrodė, jog mokymasis profesinėje mokykloje yra kliūtis tuo pačiu metu dirbti ir užsidirbti reikiamų pajamų, kad tėvo išlaikymas ieškovei yra būtinas tam, jog ji galėtų tęsti studijas ar kad be šios paramos jos galimybės tęsti studijas pablogėtų. Akcentavo, jog ieškovė pati nurodė gaunanti 448,75 Eur pajamų, tačiau į jos pragyvenimo išlaidas turi būti įskaičiuotos ir jos sugyventinio S. Š., su kuriuo veda bendrą ūkį (augina vaiką, nuomojasi (duomenys neskelbtini) butą), pajamos. Teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad motina trečiasis asmuo S. R. prisideda prie jos išlaikymo, o pateiktas automobilio, kuriuo neva naudojasi ieškovė, registracijos liudijimas patvirtina tik tai, kad automobilis registruotas S. R. vardu.
6.4. Nurodė, kad atsakovas turi du nepilnamečiu vaikus – K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini) Teigia, kad sūnus gyvena su savo mama (duomenys neskelbtini)ir pagal susitarimą atsakovas teikia išlaikymą kas mėnesį po 180 Eur. Taip pat nurodė, kad atsakovas su sutuoktine ir dukra gyveno (duomenys neskelbtini), jo darbo pobūdis – smulkūs meistro, remonto darbai pagal užsakymus, bet dėl pablogėjusios sveikatos, dėl dukros sveikatos (dukrai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klimatas blogino būklę) su šeima nusprendė grįžti į (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) išsinuomotame bute. Pažymėjo, kad atsakovas dar vyksta į (duomenys neskelbtini) užbaigti darbo reikalų, jokio verslo neturėjo ir nepardavė, nežinia, kokiu pagrindu ieškovė tokią informaciją sugalvojo. Teigia, jog nežino, kokias pajamas turės grįžęs į Lietuvą, gali būti, kad pirmiausia teks registruotis užimtumo tarnyboje. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovui 2023 m. diagnozuota onkologinė liga, buvo operuotas ir gydosi Lietuvoje, duomenys yra e-sveikatoje. Akcentavo, kad tai yra asmens duomenys, kuriuos atsakovas galėtų pateikti teismui bylos nagrinėjimo metu su sąlyga, kad jie nebūtų paviešinti proceso dalyviams.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindu nurodė aplinkybes, jog nuo 2023 m. balandžio 28 d., kai ieškovei suėjo 18 metų, atsakovas nustojo jai teikti išlaikymą, nors turėjo žinoti, kad dukra mokosi ir siekia gauti vidurinį išsilavinimą, kurį įgijo 2024 m. liepą. Pažymėjo, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje dieniniame skyriuje trečiame kurse pagal formaliojo profesinio mokymo modulinę programą pirmajai kvalifikacijai įgyti (kartu su vidurinio ugdymo programa). Ji šią mokyklą pradėjo lankyti 2021 m. rugsėjį ir baigs 2025 m. birželio 30 d. Ieškovė yra pažangi moksleivė, jos lankomumas yra 100 procentų. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė mokosi dieniniame skyriuje, todėl neturi galimybės dirbti ir iš darbo gauti pajamų, o mamos mokamo 250 Eur išlaikymo ieškovei nepakanka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
11. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Žemesnės instancijos teismas
12. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. santuokos sudarymo įrašą; K. G. ir V. G. gimimo įrašus, buto nuomos sutartį; interneto paslaugų sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas apie šio klausimo nagrinėjimą atsakovui nepranešus, todėl darytina išvada, kad atsakovas atskiruoju skundu prašomų pridėti naujų įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė susipažinusi su į bylą pateiktu atskiruoju skundu, be kita ko, turėjo galimybę susipažinti ir su į bylą naujai pateiktais įrodymais ir turėjo galimybę pareikšti nuomonę dėl naujai pateikiamų įrodymų pridėjimo prie bylos, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė neprieštarauja dėl naujai pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, atsakovas jais remiasi savo atskirajame skunde, šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas minėtus atsakovo naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.
13. 2025 m. sausio 6 d. teisme gautas atsakovo atstovės prašymas prie bylos pridėti naują rašytinį įrodymą – ieškovės L. G. mokymosi įstaigos J. žemės ūkio mokyklos 2024 m. gruodžio 23 d. raštą apie mokymosi sąlygas. Nurodė, kad pateikiamas dokumentas gautas po atskirojo skundo pateikimo, todėl nebuvo galimybės jo pateikti su atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą naujai pateiktu įrodymu nustatė, kad į bylą pateiktas raštas apie mokymosi sąlygas surašytas 2024 m. gruodžio 23 d. kas reiškia, jog atsakovas minėto įrodymo neturėjo ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jo neturėjo ir teikiant atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad apie atsakovo naujai pateiktą įrodymą buvo informuota ir ieškovė, kuriai buvo pasiūlyta pateikti nuomonę dėl naujai pateikto įrodymo pridėjimo prie bylos, tačiau nei nustatytu terminu, nei iki šios nutarties priėmimo dienos ieškovė savo nuomonės dėl naujai pateikto įrodymo nepareiškė. Atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateiktas įrodymas yra susijęs su bylos nagrinėjimu, jo pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl atsakovo naujai į bylą pateiktas 2024 m. gruodžio 23 d. raštas apie mokymosi sąlygas prie bylos pridėtinas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog ieškovė yra atsakovo dukra, ieškovė mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ir mokslus baigs 2025 m. birželio 30 d. Atskiruoju skundu taip pat neginčijama aplinkybė, jog atsakovas prie dukros išlaikymo neprisideda, tačiau teigiama, jog ieškovės gyvenimo būdas neatitinka išlaikymo reikalingo vaiko kriterijų.
15. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikino pilnamečio vaiko išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192¹ straipsnį. Laikinos paramos pilnamečiam vaikui priteisimo klausimas nėra tapatus nepilnamečių vaikų laikinajam išlaikymui. Nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, turi būti nustatytos įstatyme numatytos sąlygos. Priešingai nei nepilnamečio vaiko išlaikymas, pilnamečio vaiko išlaikymo fakto konstatavimas siejamas su tam tikromis aplinkybėmis, t. y. išlaikymo pilnamečiam asmeniui būtinumu, realia atsakovo galimybe jį teikti, paties pilnamečio vaiko galimybėmis bei pastangomis pasirūpinti mokymuisi reikalingomis pajamomis ir kt. Šios aplinkybės turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir nevertinamos svarstant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą. Sprendžiant, ar pilnamečiam besimokančiam vaikui būtinas laikinas išlaikymas, svarbu nustatyti, ar ieškovas tikėtinai pagrindžia tokio išlaikymo būtinumą ir ar sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas laikinosios apsaugos netaikius (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.
Žemesnės instancijos teismas
16. Siekdamas nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkintas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus ir preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Ieškovė pasirinko teisėtą ir leistiną teisių gynybos būdą, o prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikštus reikalavimus ir jų esmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
18. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo (paramos) priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui būstui, sveikatai, ugdymui (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-489-538/2020).
19. Konstitucinis Teismas yra pateikęs skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).
20. Minėtos konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos sąlygos, kurioms esant teismas galėtų priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020, 19 punktas ir jame nurodyta praktika). Taigi kasacinio teismo praktikoje suformuluoti išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijai, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių šią paramą teikti.
21. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė tapo pilnamete 2023 m. balandžio 28 d. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje trečiame kurse dieniniame skyriuje pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ir mokslus baigs 2025 m. birželio 30 d. Teismo vertinimu, ieškovės, besimokančios pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti dieniniame skyriuje, galimybės pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokymuisi ir pragyvenimui, susirasti darbą ir skirti jam pakankamai laiko, yra ribotos. Šias galimybes dar labiau sumažina tai, jog ieškovė šiuo metu augina (duomenys neskelbtini) gimusią savo dukterį, kas neabejotinai reikalauja skirti daug laiko, o tai objektyviai mažina ieškovės galimybes susirasti darbą ir taip pagerinti savo finansinę padėtį. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovei reikalinga tėvų materialinė pagalba, todėl laikytina, kad abu tėvai privalo prisidėti prie savo vaiko išlaikymo, todėl tikslinga pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą pilnametei dukrai periodinėmis išmokomis. Priešingu atveju gali būti neužtikrinti minimalūs dukros poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui.
22. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė gyvena faktinėje šeimoje su S. Š. ir yra susilaukusi dukros, todėl šios aplinkybės šalina atsakovo, kaip tėvo, pareigą teikti išlaikymą ieškovei, nes jos gyvenimo būdas neatitinka išlaikymo reikalingo vaiko kriterijų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Susipažinus su ieškinio turiniu matyti, jog ieškovė nurodo, kad jos vieno mėnesio būtinosios išlaidos sudaro 830 Eur, t. y. nurodomos išlaidos yra reikalingos būtent ieškovės pragyvenimui, o ne jos šeimos pragyvenimui. Tai, ar ieškovės nurodomas išlaidų dydis yra pagrįstas ir atitinka byloje pateiktus įrodymus, yra ieškinio nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tai, kad ieškovė yra susilaukusi dukros, savaime nešalina atsakovo pareigos teikti paramą savo pilnamečiam vaikui.
23. Atsakovės atstovė į bylą pateikė ieškovės mokymosi įstaigos J. žemės ūkio mokyklos 2024 m. gruodžio 23 d. raštą apie mokymosi sąlygas, tačiau prašyme pridėti naujai pateiktą įrodymą nenurodė jokių aplinkybių, kokią reikšmę minėtas įrodymas turi, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Preliminariai susipažinus su pateiktu 2024 m. gruodžio 23 d. raštu nurodyta, kad: „Remiantis J. žemės ūkio mokyklos Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu tvarkos aprašu patvirtintu 2021 m. sausio 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. V2, 2022 m. spalio 10 d. L. G. skirtas nuotolinis mokymasis kaip besilaukiančiai gavus gydytojo rekomendaciją. Iki šiol L. G. mokosi nuotoliniu būdu kaip auginanti mažametį vaiką. Mokiniai besimokantys mūsų mokykloje turi galimybę derinti mokslą ir darbą“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje bylos stadijoje, juolab nesant nei ieškovės nei įrodymą pateikusio atsakovo nuomonės dėl šio įrodymo reikšmės, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės konstatuoti, jog ieškovės nurodomas išlaidų dydis yra nepagrįstas ir neatitinka byloje pateiktų įrodymų. Kaip minėta, dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą.
24. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai dėl ieškovės patiriamų išlaidų keliaujant į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Akcentuotina, jog tai, ar ieškovės nurodomas išlaidų dydis, susidarantis ieškovei keliaujant į mokymosi įstaigą, yra pagrįstas ir atitinka byloje pateiktus įrodymus, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kaip minėta, ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog ieškovė nepateikė į bylą jokių pažangaus mokymosi įrodymų (pasiekimų vertinimo, lankomumo), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinyje nurodomos aplinkybės apie ieškovės gaunamą stipendiją. Visuotinai žinomos aplinkybės, kad stipendija mokiniui paprastai skiriama už pažangų mokymąsi. Preliminariai įvertinęs duomenis apie gaunamą stipendiją, teismas neturi pagrindo išvadai, jog ieškovės mokymosi rezultatai yra nepatenkinami, kas būtų pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovo argumentai dėl ieškovės galimų nepažangaus mokymosi rezultatų atmestini kaip nepagrįsti.
26. Kita vertus, pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini pilnamečio vaiko poreikiai, jo galimybės susirasti darbą ar kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms padengti.
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas apie tai atsakovo neinformavus. Atskiruoju skundu atsakovas nesutikdamas su skundžiama nutartimi pažymėjo, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog ieškovė pati nurodė gaunanti 448,75 Eur pajamų. Be to, į bylą pateikė duomenis, jog pats augina du mažamečius vaikus, nuomojasi būstą, turi sveikatos problemų, todėl negali teikti paramos ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs atsakovo į bylą pateiktus duomenis, pažymi, jog šie duomenys gali turėti įtakos ieškovei prašomam teikti paramos dydžiui.
28. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė nurodė, kad jos pajamas sudaro 20 Eur stipendija, 98,75 Eur besimokančio vaiko išmoka, 330 Eur besimokančios ir auginančios vaiką išmoka ir 250 Eur išlaikymą jai skiria mama, tai reiškia, kad ieškovės pajamos iš viso sudaro 698,75 Eur. Ieškiniu nurodoma, kad ieškovės vieno mėnesio išlaidos sudaro 830 Eur. Tai reiškia, jog ieškovės pagrindiniams poreikiams užtikrinti trūksta 131,25 Eur sumos. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš atsakovo priteisė 200 Eur dydžio išmokas, tačiau šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs bylos duomenis daro išvadą, jog laikinam ginčo teisinių santykių sureguliavimui šiuo konkrečiu atveju yra pakankama 130 Eur suma.
29. Antra, byloje nėra akivaizdžių duomenų, patvirtinančių atsakovo finansinę padėtį, o ir pats atsakovas atskiruoju skundu aiškiai nenurodė, jog negali teikti jokio išlaikymo savo pilnametei dukrai. Taip pat pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išsamiai išanalizuoti ir pasisakyti dėl atsakovo į bylą pateiktų duomenų, jog atsakovas, be kita ko, išlaiko kitus savo mažamečius vaikus, moka nuomos mokestį ir kitus mokesčius, ir to, kokią įtaką šios aplinkybės daro atsakovo galimybėms teikti paramą savo pilnametei dukrai. Į šiuos klausimus bus galima atsakyti tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, jog atsakovas būtų nepajėgus teikti paramos ieškovei, todėl apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog 130 Eur dydžio paramos suma laikinai užtikrins ieškovės kasdieninius poreikius, o akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas tokį išlaikymą teikti yra nepajėgus, šiuo atveju nenustatyta.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nutarė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ieškovei po 200 Eur nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 8 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad ieškiniu nurodoma mokslų baigimo diena yra 2025 m. birželio 30 d. Įvertinęs tai, kad iki planuojamų mokslų baigimo datos liko mažiau nei 6 mėnesiai, apeliacinės instancijos teismas nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos nuo 2024 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2025 m. birželio 30 d.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji pakeistina nustatant, jog ieškovei iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį pakeisti – ieškovės L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei L. G. iš atsakovo Ž. G. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 8 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2025 m. birželio 30 d.