- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-418-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00207-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Aldona Tilindienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- R. M., D. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. M. ir D. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. M. ir D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo A. M. ieškovų naudai 75 000 Eur įsiskolinimą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. pradžioje pagal žodinį susitarimą paskolino atsakovui 45 000 Eur grynaisiais pinigais, o po kelių savaičių, atsakovui prašant, dar paskolino grynaisiais pinigais 45 000 Eur. Pinigų ieškovai turėjo, nes savo santaupas laikė namuose, buvo dalį pinigų paveldėję. Buvo susitarta, jog pinigai paskolinami metams laiko. Praėjus metams ir atsakovui negrąžinus paskolos (90 000 Eur), 2019 m. vasario 27 d. buvo surašytas skolos raštas, kuriame atsakovas pripažino 90 000 Eur skolą. Žodžiu buvo sutarta, kad skola bus grąžinta per pusantrų metų (po 5 000 Eur kas mėnesį). Pirmą mėnesį atsakovas sumokėjo žadėtą sumą (5 000 Eur), tačiau vėliau mokėjo vis mažesnes sumas ir iki 2021 m. sausio mėn. grąžino tik 15 000 Eur, todėl ieškovai kreipėsi pagalbos į profesionalius skolų išieškotojus – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Gelvora“. Atsakovui registruotu paštu buvo išsiųstas pranešimas, raginantis likusią (75 000 Eur) skolą grąžinti, tačiau į šį ir į vėlesnius raginimus atsiskaityti atsakovas nereagavo, todėl ieškovų bandymas susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo ieškovams 75 000 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (75 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš atsakovo priteisė ieškovams po 1 522 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad tarp šalių yra atsiradę žodiniai paskoliniai teisiniai santykiai, tačiau kilo ginčas dėl paskolos sumos. Ieškovai teigia, jog paskolino 90 000 Eur, o atsakovas teigia, jog pasiskolino (gavo) tik 45 000 Eur. Taip pat šalys nurodė skirtingas paskolos suteikimo datas: ieškovai nurodė, kad buvo paskolinta per du kartus 2017 m. rugpjūčio mėn., o atsakovas teigė, kad pasiskolino pinigus 2019 m. vasario 27 d.
5. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovai perdavė atsakovui 90 000 Eur sumą. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, jog: (i) atsakovas pripažino, kad pasiskolino iš ieškovų 45 000 Eur pagal žodinį susitarimą; (ii) atsakovas pasirašė 2019 m. vasario 27 d. skolos raštą, kuriame pripažino esąs skolingas ieškovams 90 000 Eur; (iii) atsakovas skolos rašto niekada neginčijo, o mokėjo pagal jį įsiskolinimą dalimis (kas mėnesį); (iv) atsakovo paaiškinimas, kad skolos raštą 90 000 Eur sumai pasirašė, nes ieškovai darė psichologinį spaudimą, nėra įtikinamas, neparemtas įrodymais; (v) atsakovo paaiškinimas, jog skolos raštas buvo pasirašytas ne 45 000 Eur gavimo metu, bet tą pačią dieną po kelių valandų vėl susitikus su ieškovais, neįtikinamas ir nelogiškas; (vi) atsakovas apie 12 metų yra dirbęs banke (valiutos keitykloje), šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą (statybos srityje), todėl turėjo suprasti, kokias pasekmes sukels skolos rašto 90 000 Eur sumai pasirašymas; (vii) nėra pagrindo abejoti ieškovų paaiškinimais dėl paskolos suteikimo, ieškovė kiekvieną paskolos grąžinimą (grąžinamą dalį) fiksavo skolos rašte, dėl šių sumų teisingumo ginčo nėra; (viii) atsakovui pripažinus, jog buvo paskolinta grynaisiais pinigais 45 000 Eur, nėra pagrindo abejoti dėl ieškovų galimybės paskolinti ir didesnę sumą (90 000 Eur) (ieškovai nurodė, jog santaupas jie laikė namuose), nes priešingi svarstymai (ieškovams neturint įrodymų apie turėjimą tokių pinigų) reikštų, kad ieškovai negalėjo paskolinti ir 45 000 Eur, kuriuos pripažįsta gavęs atsakovas.
6. Teismas nurodė, jog paskolos sutarties formos nesilaikymas apsunkina galimybę įrodyti paskolos suteikimo faktą, tačiau neeliminuoja paskolos fakto buvimo ir galimybės tai įrodinėti. Be to, 2019 m. vasario 27 d. skolos raštas nelaikytinas paskolos sutartimi, nes jis neatitinka paskolos sutarties sampratos, šiuo skolos raštu nebuvo sudaryta sutartis, o tik patvirtintas skolos faktas ir jos dydis. Skolos raštas yra vienašalis sandoris, kuriuo atsakovas patvirtino skolos buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis), ir kuriam nėra numatyta notarinė forma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl 45 000 Eur skolos dalies priteisimo ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti arba pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – ieškovams priteistiną sumą sumažinti nuo 75 000 Eur iki 30 000 Eur; padalinti tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Ieškovų procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, teiktuose žodžiu, yra reikšmingų nesutapimų, kurie rodo ieškovų nesąžiningumą: ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovai atsakovui 2019 m. vasario 27 d. paskolino 90 000 Eur ir tai patvirtinta pasirašant skolos raštelį, dublike nurodoma, kad žodinis paskolos sandoris sudarytas anksčiau, nei pasirašytas skolos raštelis, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 45 000 Eur ieškovai atsakovui paskolino 2017 m. rugpjūčio mėn. per du kartus. Ieškovai taip pat nurodė skirtingas aplinkybes dėl palūkanų dydžio.
7.2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, susijusių su pinigų perdavimo faktu, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo, o paskolos teisinių santykių egzistavimui nustatyti būtina įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą, nes paskolos sutartis yra realinis sandoris. Asmeniniai liudijimai pagal kasacinio teismo praktiką yra subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios. Teismas nesiaiškino aplinkybių, ar ieškovai buvo pajėgūs suteikti tokio dydžio paskolą atsakovui, ieškovai turėjo pagrįsti skolintų pinigų kilmę.
7.3. Grynaisiais pinigais suteikiamai daugiau nei 3 000 Eur paskolai įstatymas numato imperatyvią notarinę paskolos formą. Ginčo situacijoje notarinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovas pripažįsta 30 000 Eur skolą ieškovams, bet ir šios sumos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs. Teismas sprendimą priėmė pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nebuvimo ar jų nepakankamumo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovai posėdžio metu nurodė galutinę poziciją ir paaiškino, kodėl ieškinyje buvo nurodytos kitokios aplinkybės. Be kita ko, paaiškinimai dėl pinigų perdavimo datos neturi teisinės reikšmės, nes pinigų perdavimo atsakovui faktas pagrįstas objektyviu rašytiniu įrodymu – 2019 m. vasario 27 d. skolos raštu. Tai vienašalis skolos fakto ir dydžio patvirtinimo sandoris, kuris, beje, patvirtina, kad atsakovo skola ieškovams susiformavo iki sandorio sudarymo.
8.2. Atmestini atsakovo argumentai, jog jis pasiskolino 45 000 Eur. Skolos faktą patvirtinančiame dokumente nurodyta, kad atsakovo skola ieškovams sudaro 90 000 Eur, nėra numatytos išlygos ar kitos sąlygos, kurios leistų abejoti skolos sumos dydžiu. Iki bylos nagrinėjimo pradžios atsakovas nė karto nekėlė klausimo dėl skolos dydžio, atvirkščiai, atliko dalinius mokėjimus, kurie buvo fiksuojami pačiame sandoryje.
8.3. Atsakovo argumentai, kad šalys susitarė dėl paskolos grąžinimo per 90 mėnesių, nepagrįsti. Skolos faktą patvirtinančio rašto pasirašymo metu šalys susitarė, kad paskola turi būti grąžinta per 1,5 metų, t. y. po 5 000 Eur per mėnesį. Tą patvirtina pirmoji atsakovo grąžintos skolos dalies suma. Kadangi prievolės įvykdymo terminas pasirašytame rašte nenumatytas, ieškovai turėjo teisę pareikalauti atsakovą grąžinti visą paskolos sumą.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nors notarinė šalių paskolos sutartis nebuvo sudaryta, tai nereiškia, kad tarp šalių neegzistavo paskoliniai teisiniai santykiai. 2019 m. vasario 27 d. skolos raštas tik patvirtino skolos faktą ir dydį, bet nesukūrė paskolos teisinių santykių tarp šalių, jie jau egzistavo anksčiau.
9. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (bylai esant apeliacinės instancijos teisme) atsakovas pateikė 2022 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovams sumokėjo 30 000 Eur sumą, bei nurodė, kad su ieškovais visiškai atsiskaitė.
Šalies argumentai
10. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo. Nurodė, jog 2022 m. birželio 9 d. atsakovas sumokėjo ieškovams 30 000 Eur, todėl ieškovai atsisako ieškinio dalies dėl nurodyto dydžio skolos priteisimo. Prašyme nurodoma, kad ieškovams žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista 75 000 Eur skola, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas nesutikimą su priimtu sprendimu iš esmės grindžia šiais argumentais: teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje yra įrodytas pinigų atsakovui perdavimo faktas; teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog skolos raštas neatitinka CK 6.871 straipsnio 4 dalies reikalavimų; teismas nevertino ieškovų nesąžiningumo.
13. Apeliaciniu skundu iš esmės ginčijama sprendimo dalis dėl 45 000 Eur skolos priteisimo, dėl kitos sprendimo dalies – 30 000 Eur skolos priteisimo, atsakovas nesiginčija.
Dėl ieškinio dalies atsisakymo
14. 2022 m. birželio 14 d. ieškovų atstovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisako ieškinio dalies dėl 30 000 Eur skolos priteisimo. Nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovas sumokėjo dalį skolos – 30 000 Eur.
15. Pats atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog 2022 m. birželio 8 d. į ieškovės sąskaitą pervedė 30 000 Eur (dokumento reg. Nr. DOK-2570 priedas).
16. Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jei nenustato, kad ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys).
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovų pateiktas atsisakymas nuo ieškinio dalies prieštarauja įstatymams ar pažeidžia kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, nenustatytas ir viešojo intereso gynimo poreikis. Iš prašymo turinio matyti, kad ieškovams yra žinomi ir suprantami ieškinio atsisakymo teisiniai padariniai. Priežastys, dėl kurių ieškovai atsisako dalies reikalavimų, pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos priimti ieškinio dalies atsisakymą.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė.
19. Apeliacinės instancijos teismui priėmus ieškovų prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovų ieškinio reikalavimas priteisti ieškovams iš atsakovo 30 000 Eur, panaikinama ir civilinės bylos dalis dėl šio reikalavimo nutraukiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl reikalavimo priteisti 45 000 Eur skolą pagrįstumo
20. Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 27 d. atsakovas pasirašė skolos raštą, kuriame nurodė, kad „<...> esu skolingas D. M. <...> ir R. M. <...> 90 000 Eur.“ Iš skolos rašte esančių ieškovės rankraštinių įrašų matyti grąžintos sumos. Dėl skolos rašte fiksuotų grąžintų sumų ginčo nėra. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog iš viso ieškovams yra grąžinęs 15 000 Eur, tą patį savo ieškinyje yra nurodę ir ieškovai. 2021 m. vasario 8 d. UAB „Gelvora“ atsakovui siuntė pranešimą dėl finansinių įsipareigojimų (75 000 Eur įsiskolinimo ieškovams) netinkamo vykdymo ir ragino sumokėti įsiskolinimą per 3 darbo dienas. 2021 m. kovo 2 d. atsakovui surašytas įspėjimas dėl kreipimosi į teismą, atsakovas dar kartą įpareigotas per 3 darbo dienas sumokėti 75 000 Eur įsiskolinimą.
21. 2021 m. balandžio 29 d. ieškovai pateikė teismui ieškinį dėl 75 000 Eur įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Ieškovai teigė, kad atsakovui paskolino 90 000 Eur, atsakovas grąžino tik dalį (15 000 Eur), todėl likusią skolos dalį prašė priteisti teismo. Ieškinyje ieškovai buvo nurodę, kad 90 000 Eur sumą atsakovui paskolino 2019 m. vasario 27 d.
22. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad raštelio pasirašymo dieną iš ieškovų gavo tik 45 000 Eur, nors pasirašė raštą, kuriame nurodyta, kad pasiskolino 90 000 Eur. Paaiškino, kad nurodyta dvigubai didesnė suma turėjo garantuoti 45 000 Eur skolos grąžinimą laiku, kitaip suma bus išieškoma kaip nuostoliai. Taip pat atsakovas nurodė, jog buvo sutarta skolą grąžinti per 90 mėnesių.
23. Ieškovai dublike nurodė, kad paskolos žodinę sutartį šalys sudarė anksčiau, negu surašytas skolos raštas, raštu atsakovas tik patvirtino skolos faktą ir apimtį. Triplike atsakovas nurodė, kad toks duomenų tikslinimas galimai rodo ieškovų nesąžiningumą.
24. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme metu ieškovė paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. pradžioje atsakovui paskolino 45 000 Eur, nuvykus į (duomenys neskelbtini), į atsakovo ofisą, vėliau, tą patį mėnesį, dar 45 000 Eur paskolino atsakovui atvykus į ieškovų namus. Buvo sutarę, kad atsakovas mokės palūkanas, abi sumas grąžins per metus. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 45 000 Eur sumą pasiskolino 2019 m. vasario 27 d., pinigus gavo iš ieškovo automobilyje, vėliau tą pačią dieną atvažiavo ieškovas su žmona ir atsivežė skolos raštą, kuriame buvo nurodyta dvigubai didesnė suma, atsakovas nenorėjo, bet buvo priverstas pasirašyti dėl psichologinio spaudimo.
25. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022).
26. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovams pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovų buvo perduoti atsakovui kaip paskola ir ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovams grąžinti.
27. Kasacinio teismo praktika dėl paskolos dalyko perdavimo įrodinėjimo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovų reikalavimo teisė kildinama iš paskolos teisinių santykių – byloje buvo įrodinėjamos aplinkybės, kad ieškovai suteikė atsakovui 90 000 Eur paskolą grynaisiais pinigais. Ieškovai nurodė, kad jie atsakovui 2017 m. rugpjūčio mėn. per du kartus paskolino 90 000 Eur (po 45 000 Eur kiekvieną kartą) ir susitarė, kad atsakovas po metų paskolas grąžins, taip pat nurodė, jog susitarė dėl tam tikrų palūkanų. 2018 m. rugpjūčio mėn. atsakovas pinigų negrąžino, todėl 2019 m. vasario 27 d. buvo pasirašytas skolos raštas, kuriuo atsakovas patvirtino, kad yra skolingas ieškovams 90 000 Eur.
30. Byloje nustatyta, kad skolos rašte nėra nustatytų palūkanų, taip pat nėra susitarimo, iki kada paskola turi būti grąžinta. Skolos rašte pinigų perdavimo faktas neužfiksuotas, buvo fiksuojami tik skolos dalių grąžinimo faktai. Atsakovas, ginčydamas ieškovų nurodytos dalies (45 000 Eur) pinigų perdavimo faktą jam, teigė, jog 2019 m. vasario 27 d. jis iš ieškovo gavo 45 000 Eur sumą, vėliau tą pačią dieną dar kartą susitiko su ieškovais ir pasirašė skolos raštą, kuriame įrašyta 90 000 Eur suma, nes ieškovai atsakovui darė psichologinį spaudimą, didesnė suma rašte nurodyta kaip garantas, jei atsakovas negrąžintų pasiskolintos 45 000 Eur sumos. Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar atsakovui buvo perduota 45 000 Eur suma, kurios atsakovas nepripažįsta, kaip paskolos dalykas, ar skolos raštas buvo išrašytas kitokiu tikslu.
31. Kaip jau minėta, tais atvejais, kai paskolos dalyko perdavimas nėra tiesiogiai užfiksuotas rašytiniame dokumente, kuriuo grindžiamas paskolos teisinių santykių buvimas, šis faktas gali būti nustatomas aiškinant paties dokumento turinį, įvertinus jo surašymo aplinkybes, bei kitais leistinais įrodymais, kurie vertinami pagal CPK įtvirtintas taisykles.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tarp ieškovų ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Skolos raštas buvo pasirašytas atsakovo, skolos rašte nurodoma, kad atsakovas skolingas ieškovams 90 000 Eur. Atsakovas pripažino, jog pasiskolino iš ieškovų 45 000 Eur. Atsakovas skolos rašto neginčijo, pagal jį dalimis mokėjo skolą ieškovams. Atsakovas argumentų, kad jam buvo daromas spaudimas pasirašyti skolos raštą, neįrodė. Teismo vertinimu, atsakovo darbinė patirtis leido atsakovui suprasti ginčo skolos rašto pasirašymo pasekmes, skolos raštą ieškovė nuolat pildė įrašydama iš atsakovo gautas sumas, atsakovas patvirtino, kad tiek sumos, tiek jų grąžinimo faktas užfiksuoti ieškovės teisingai. Atsakovui patvirtinus, kad iš ieškovų jis gavo 45 000 Eur sumą grynaisiais, teismui nekilo abejonių dėl ieškovų galimybių turėti grynaisiais ir didesnę (dar 45 000 Eur) sumą. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma leido teismui spręsti, jog labiau tikėtina aplinkybė, kad atsakovas realiai gavo iš ieškovų 90 000 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai patvirtina būtent 90 000 Eur sumos perdavimą atsakovui, gi atsakovas objektyvių įrodymų, kurie paneigtos tokias pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikė. Teismui nėra pateikta įrodymų esą atsakovas buvo iniciavęs tam tikrus teisminius procesus dėl psichologinio spaudimo sudarant atitinkamus sandorius. Tokios aplinkybės leidžia teigti, jog labiau tikėtina, kad atsakovas iš ieškovų gavo ir ieškovams yra skolingas ženkliai didesnę sumą, nei bylos nagrinėjimo metu pripažino.
Dėl paskolos sutarties galiojimo ir bylos procesinės baigties
34. Byloje nustatytas šalių susitarimas dėl 90 000 Eur paskolos suteikimo, vykdomo grynaisiais pinigais.
35. CK 1.74 straipsnyje nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi <...> kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė apeliantas, pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Šis reikalavimas paskolos sutarties formai taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai CK 6.871 straipsnio 4 dalies redakcijai. Taigi ginčo paskolos sandoriui sudaryti (tiek jį sudarant ieškovų nurodytu metu, tiek atsakovo įvardintą dieną) įstatyme buvo numatytas privalomos notarinės formos reikalavimas.
36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008). Taigi teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio (pagal pareigas) privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
37. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti prievoles, išplaukiančias iš sandorio, net ir nesant atitinkamų šalies reikalavimų, kyla pareiga ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).
38. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal CK 1.93 straipsnio 5 dalį, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės.
39. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: 1) kad teisės norma yra imperatyvi; 2) kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos sandorio sudarymas prieštaravo CK 6.871 straipsnio 4 daliai, nustačiusiai imperatyvų sandorio notarinės formos reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020 29 punktą).
40. Nustačius akivaizdžias sandorio negaliojimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja, kad susitarimas dėl paskolos teisinių santykių yra niekinis ir negalioja nuo sudarymo momento. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi taikoma negaliojančio sandorio pasekmė – priteisimas ieškovams iš atsakovo pagal tokį sandorį gautos pinigų sumos – 90 000 Eur (restitucija). Kadangi byloje nėra ginčo, kad 15 000 Eur atsakovas ieškovams jau yra grąžinęs, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovas ieškovams grąžino dar 30 000 Eur, o ieškovai dėl to pareiškė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo nurodytai sumai, todėl ieškovams iš atsakovo priteisiama likusi 45 000 Eur suma.
41. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius.
42. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas, tačiau 5 proc. dydžio procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos – 2022 m. birželio 30 d. (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, priteisdama ieškovams iš atsakovo 45 000 Eur sumą, gautą pagal negaliojantį sandorį, bei priteisdama 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
45. Nagrinėjamu atveju dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinta ir bylos dalis nutraukta ieškovams atsisakius ieškinio, kita sprendimo dalis atitinkamai pakeista. Teisėjų kolegija vertina tai, kad ieškovai dalies reikalavimo atsisakė dėl to, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovas tą ieškovų reikalavimo dalį įvykdė. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeista, tačiau įvertinant procesinį bylos rezultatą jis ieškovų naudai dėl materialių reikalavimų nesikeičia, todėl pirmosios instancijos teismo ieškovams iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeistinas.
46. Apeliacinį skundą atmetus – netenkinus procesinio reikalavimo panaikinti sprendimo dalį dėl 45 000 Eur skolos dalies priteisimo ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti arba pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, ieškovams priteistiną sumą sumažinant nuo 75 000 Eur iki 30 000 Eur – atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
47. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl jų patirtų 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.11 punkte nustatytos maksimalios sumos (1,3 koef. × 1 566,4 Eur vidutinis darbo užmokestis bruto = 2 036,32 Eur), todėl priteisiamos iš atsakovo lygiomis dalimis ieškovams.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovų D. M. ir R. M. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) skolos priteisimo iš atsakovo A. M. priimti.
Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams D. M. ir R. M. iš atsakovo A. M. priteista 30 000 Eur skola, panaikinti ir nurodytą bylos dalį nutraukti.
Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovams D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal negaliojantį susitarimą dėl paskolos santykių gautus 45 000 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius eurų) ir 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 45 000 Eur sumos nuo 2022 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovams D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 522 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovų turėtų pirmosios instancijos teisme“.
Priteisti ieškovams D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovų turėtų apeliacinės instancijos teisme.