Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovui V.K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta teismo šaukimais, pranešimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 (pakeistu 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415, 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T11-154 bei 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92 su vėlesniais pakeitimais) „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (aktuali 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T11-154 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Pagal Nuostatų 8 punktą, vietinę rinkliavą ir rinkliavos dydžius komunalinių atliekų turėtojams nustato savivaldybės taryba. Nuostatų 9 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuojamas taip, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-430 patvirtinti naujos redakcijos nuostatai, o nuo 2018 m. sausio 1 d. 2017 m. gruodžio 21 d. tarybos sprendimu Nr. T11-402 patvirtinti Nuostatai. Nuostatų (galiojančių nuo 2018 m. sausio 1 d.) 39-53 punktuose reglamentuojama vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka, o 13 punkte nustatyta, jog savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios. Nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių nustatymo metodika (6 punktas).

Pareiškėja prašo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už šiuos nekilnojamojo turto objektus: gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), sandėliavimo paskirties objektą, adresu (duomenys neskelbtini), gamybos pramonės paskirties objektą, adresu (duomenys neskelbtini), tris garažų paskirties objektus, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų su istorija matyti, jog atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto – gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (adreso objektui nesuteiktas adresas), savininkas (pagal 1998 m. gruodžio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį), trijų negyvenamųjų patalpų – garažų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) savininkas (atitinkamai pagal 2007 m. spalio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį, 1998 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2001 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį), savininkas, taip pat pastato – grūdų sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas (1/2 dalis priklauso pagal 2004 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kita ½ dalis – pagal 2017 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą) bei gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas (pagal 2017 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą).

Taigi, atsakovas, kaip nekilnojamojo turto objektų – gamybinio pastato, trijų negyvenamųjų patalpų – garažų, bei grūdų sandėlio (1/2 dalies) savininkas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtojas pagal Nuostatų 3 punktą.

Pagal viešojo registro duomenis gyvenamasis namas ir ½ dalis pastato – grūdų sandėlio priklausė T.K. (kuri Gyventojų registro išrašo duomenimis (duomenys neskelbtini) mirė), o atsakovas turtą paveldėjo (pagal 2017 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą). Iš pareiškėjos suformuluoto reikalavimo, prašymo turinio matyti, jog pareiškėja prašo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas ir grūdų sandėlis (pagal viešojo registro duomenis – nuo 2017 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą momento) bei turto palikėjo nesumokėtą vietinę rinkliavą.

Nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas. Šio įstatymo 92 straipsnis įtvirtina, kad „mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka“.

Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Aptartas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad pareiškėja, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 6 d., į teismą kreipėsi kaip mirusiosios palikėjos T.K. kurios turtą ir įsipareigojimus pagal testamentą paveldėjo atsakovas, kreditorius. Šių kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.).

Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėse bylose Nr. A-2486-602/2016 ir Nr. eA-2488-602/2016 yra konstatavusi, jog Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai, kurių vienas – „pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams“. Taigi, vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola, nepriemoka), juos (pranešimus) vertinant kontekste su viešai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su aptariama vietine rinkliava, paprastai (atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes) gali būti pripažinti, kaip tinkami informuojant įpėdinius apie palikėjo skolines prievoles.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja atsakovui reikalavimą dėl T.K. vietinės rinkliavos įsiskolinimo pareiškė 2017 m. lapkričio 3 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu –(duomenys neskelbtini), išsiųsdama mokėjimo pranešimą Nr. 10044772. Pažymėtina, jog ½ dalis pastato – grūdų sandėlio atsakovui priklausė iki palikėjo mirties momento, o išdavus paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą jis tapo viso nekilnojamojo turto objekto – grūdų sandėlio – savininku. Pareiškėjos pateiktais duomenimis atsakovas už minėtus nekilnojamojo turto objektus vietinę rinkliavą už 2012 - 2016 metus yra sumokėjęs. Gyventojų registro išrašas patvirtina, jog atsakovas 2013 m. sausio 9 d. deklaravo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos siųsti priminimai: 207 m. lapkričio 3 d. Nr. 10044772, 2018 m. kovo 6 d. Nr. 10066328 negrįžo neįteikti, kaip ir šioje byloje minėtu adresu siųstas teismo šaukimas (pasirašė atsakovo žmona). Todėl šių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog atsakovas, kaip nekilnojamojo turto objektų – gyvenamojo namo ir grūdų sandėlio – naudotojas, pagrįstai laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju visu ginčo laikotarpiu.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas namų valdai kaime Nuostatuose nustatytas vietinės rinkliavos tarifas bei papildomi rinkliava už papildomus išvežimus – 2017 metais – 13, pastato – grūdų sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – sandėliavimo, todėl pritaikytas sandėliavimo paskirties Nuostatuose nustatytas tarifas, gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis - gamybos, pramonės, todėl apskaičiuojant vietinę rinkliavą pritaikytas gamybos, pramonės paskirties Nuostatuose nustatytas tarifas, bei garažų, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis - garažų, todėl pritaikytas garažų paskirties objektams Nuostatuose numatytas tarifas. Ginčo dėl vietinės rinkliavos dydžio nėra. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Kadangi nustatyta, jog atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, 1174,80 Eur pareiškėjai priteistina

Pareiškėja prašo jai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Kadangi prašymas raštu su turėtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateiktas, prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V.K. 1174,80 Eur (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt keturis eurus ir 80 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjai viešajai įstaigai „Gargždų švara“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.