Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., DNSB „Smiltelė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

7. Apeliantė pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau nepagrindė, kodėl byla negalėtų būti tinkamai ir išsamiai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 straipsnis). Dėl šios priežasties apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

8. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta pareiškėjos prašymą laikyti nepaduotu neištaisius trūkumų ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

9. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. gegužės 24 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, juo prašė panaikinti 2022 m. gegužės 6 d. neteisėtą ir nepagrįstą patvarkymą Nr. S-22-172-88989 nepagrįstai pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/00618, nedelsiant panaikinti antstolio J. P. 2022 m. gegužės 6 d. neteisėtą ir nepagrįstą raginimą Nr. S-22-172-23014 neteisėtai pradėtoje jo vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/00618, nedelsiant panaikinti antstolio J. P. 2022 m. gegužės 6 d. neteisėtą ir nepagrįstą vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-172-23015 neteisėtai pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/00618, t. y. 36,99 Eur dydžio vykdymo išlaidas ir 1,53 Eur dydžio pašto išlaidas už nežinomus 2 laiškus, nedelsiant įpareigoti antstolį J. P. grąžinti vykdomąjį raštą Nr. e2-6603-1032/2021 atgal Klaipėdos apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-6603-1032/2021 (teisėja R. Z.) ir nedelsiant įpareigoti antstolį J. P. sustabdyti visus išieškojimus, grąžinti pareiškėjai visas jau išieškotas sumas.

10. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis palikta nepakeista ir antstoliui J. P. iš pareiškėjos T. Ž. priteista 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

11. Pareiškėja T. Ž. kreipėsi į teismą 2022 m. spalio 15 d. su prašymu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties vykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, prašo 220,00 Eur priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis.

12. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 7 dienų terminą pašalinti prašymo trūkumus. Pareiškėjai nustatytų trūkumų nustatytu laiku nepašalinus, Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl teismo nutarties vykdymo atidėjimo ar išdėstymo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

13. Apeliantė nesutinka su 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi teigdama, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis, kuria buvo nustatytas septynių dienų terminas trūkumams pašalinti, jai nebuvo įteikta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

14. CPK nustatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme įtvirtinti procesiniams dokumentams keliami reikalavimai reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai, 370 straipsnio 1 dalis), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-488-553/2021).

15. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes ieškovė nepašalino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi nustatytų procesinio dokumento trūkumų. Nors apeliantė teigia, kad jai apie minėtą nutartį dėl trūkumų pašalinimo nebuvo žinoma, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš civilinėje byloje Nr. 2YT-6067-980/2022 esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis pareiškėjai asmeniškai (pasirašytinai) įteikta teismo langelyje 2022 m. lapkričio 7 d., todėl apeliantės argumentai, kad jai apie minėtą nutartį nėra žinoma, atmestini, kaip nepagrįsti.

16. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, kuriais nesutinkama su Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi ir ja nustatytais ieškinio trūkumais. Nesutikdama su nustatytų ieškinio trūkumų turiniu ieškovė turėjo procesinę teisę šią nutartį skųsti, nutarties neapskundus, ji turi būti vykdoma. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad atskirajame skunde net nėra kvestionuojami visi teismo nustatyti ieškinio (prašymo) trūkumai, apeliantė nurodo tam tikras aplinkybes ir savo asmeninį jų vertinimą.

17. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, neskundė, ji yra įsiteisėjusi ir joje pateikti išaiškinimai ir įpareigojimai ieškovei yra privalomi (CPK 18 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pagrindas pareikštą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui nepašalinus ieškinio trūkumų.

19. Pažymėtina, jog civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privatinių ginčų išsprendimą, ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas ar jam pareikštą kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Todėl visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypatingai priešingus interesus turinčių dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo savo procesinėmis teisėmis (teise reikšti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti procesinius teismų sprendimus ir kt.) naudotis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001). CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taip užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, taip pat atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Procesinės teisės įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant šios subjektinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, laikytinas piktnaudžiavimu teise – neteisėtu veiksmu. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti jokios teisėtos pasekmės, teisė ir teismai negali pripažinti neteisėtų veiksmų bei ginti piktnaudžiaujančių teise asmenų interesų. Todėl procesinės teisės, kurias dalyvaujantis byloje asmuo įgyvendina, pažeisdamas kitų asmenų teises į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir šias teises atitinkančias paties byloje dalyvaujančio asmens pareigas, numatytas CPK 42 straipsnio 5 dalyje, negali teismo būti pripažįstamos ir ginamos. Teismas, nustatęs, kad savo procesinėmis teisėmis asmuo piktnaudžiauja, privalo ex officio (savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes.

20. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, nustatytu terminu nepašalinus (nešalinus) Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, buvo pagrindas skundžiama nutartimi ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pateiktus įrodymus atsisako pridėti prie bylos, nes jie nėra susiję su skundžiamos nutarties teisėtumo klausimu (CPK 180 straipsnis) ir jų pridėjimo prie bylos pagrindas pagal CPK 314 straipsnio reikalavimus atskirajame skunde neargumentuotas.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.