Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-03 · Civilinė byla Nr. e2S-409-340/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-03
Bylos Nr.
e2S-409-340/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30348-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
J. G.
Civilinė byla Nr. e2S-409-340/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30348-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.18.3; 3.3.2.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-35918-1040/2021 pagal ieškovės J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) santuoką, sudarytą 2010 m. vasario 27 d. tarp ieškovės J. G. ir atsakovo V. G. Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę D., atsakovui – jo prigimtinę pavardę G.; 4) nepilnamečių vaikų A. G. ir L. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 5) priteisti iš V. G. nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą kiekvienam po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės ar kurio nors kito Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio fakto atsiradimo; nustatyti, kad už einamąjį mėnesį išlaikymui skirta suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos; išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) nustatyti ieškinyje nurodomą V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 7) nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai bankui Swedbank, AB pagal 2006 m. vasario 2 d. būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. birželio 13 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo išlieka ieškovės asmeniniais įsipareigojimais.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1. priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. G. ir L. G. po 260 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sprendimo priėmimo ir nustatyti, kad už einamąjį mėnesį išlaikymui skirta suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2. nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. G. ir L. G. tvarką: 1) nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis) įvertinus vaikų dienos režimą tėvo pasirinktu laiku (bet ne vėliau kaip po 20 val.) nepriklausomai nuo bendravimo laiko, nustatyto šioje tvarkoje; 2) porinių savaičių savaitgaliais (išskyrus kasmetinių, atostogų ir šventinių dienų laikotarpiu, kai konkretus atostogų ar šventinių dienų laikotarpis priklauso bendrauti kitam iš tėvų) nuo tos savaitės penktadienio paimant vaikus iš jų lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui iki tos savaitės sekmadienio18.00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu žemiau nurodytais kontaktais sutartą vietą. Tuo atveju kai penktadienis nėra ugdymo įstaigos darbo diena ar vaikas(­ai) ugdymo įstaigos tą dieną nelankė ar ugdymo procesas vyksta nuotoliniu būdu, vaikas (­ai) paimami penktadienį 18 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu žemiau nurodytais kontaktais sutartos vietos? 3) Darbo dienomis (išskyrus atostogų ir šventinių dienų laikotarpius): kiekvienos savaitės antradienį ir trečiadienį paimant vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui pagal ugdymo įstaigos nustatytą grafiką ir grąžinant 20 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu žemiau nurodytais kontaktais sutartą vietą. Tuo atveju kai antradienis ir/ar trečiadienis nėra ugdymo įstaigos darbo diena ar vaikai (­as) ugdymo įstaigos tą dieną nelankė ar ugdymo procesas vyksta nuotoliniu būdu, vaikai paimami 16 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu žemiau nurodytais kontaktais sutartos vietos? 4) gruodžio 26 d. paimdamas vaikus tos dienos 10 val. ir grąžindamas tos dienos 20 val.; 5) Šv. Velykų pirmadienį paimdamas vaikus tos dienos 10 val. ir grąžindamas tos dienos 20 val.? 6) kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), kai tai nėra tėvo bendravimo su vaikais savaitgalis nuo tos dienos 10 val. iki tos dienos 20 val. Tuo atveju, kai Tėvo diena nėra tėvo bendravimo su vaikais savaitgalį, vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu žemiau nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžinami į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu žemiau nurodytais kontaktais sutartą vietą? 7) motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Tuo atveju, kai Motinos diena yra tėvui bendrauti su vaikais priklausantį savaitgalį, tėvas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu žemiau nurodytais kontaktais sutartą vietą Motinos dienos 10 val.? 8) nustatyti, kad kiekvienas iš mūsų bendravimo su vaikais laikotarpiu užtikriname jų dalyvavimą ugdomosiose (užklasinėse) veiklose? 9) nustatyti, kad tėvas, raštu nesuderinęs su motina, neturi teisės vaikų skiepyti ar duoti sutikimų jokioms kitoms medicininėms intervencijoms? 10) nustatyti, kad tėvo bendravimo su vaikais tvarka, be nurodytų tvarkoje išimčių, netaikoma ir motinos atostogų su vaikais metu, apie kurias tėvas informuojamas raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais ne vėliau kaip prieš 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų? 11) nustatyti, kad tėvams raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais susitarus galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su vaikais tvarka? 12) nustatyti, kad tuo atveju, kai dėl objektyvių ir nuo tėvų valios nepriklausančių priežasčių (pvz. liga, komandiruotė ir pan.) nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos šalys vienas kitą privalo informuoti raštu šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja. Tėvo prarastas dėl šių priežasčių bendravimo laikas kompensuojamas šalių susitarimu kitu šalims priimtinu laiku, bet ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo tada kai baigiasi aplinkybės, dėl kurių bendravimas nebuvo galimas. Tuo atveju, kai vaikas gydomas gydymo įstaigoje, tėvas jį lanko/slaugo gydymo įstaigos nustatyta tvarka? 13) nustatyti, kad kontaktai bendravimui sprendžiant su šios sutarties vykdymu susijusius klausimus yra šie: J. G (duomenys neskelbtini)? el. paštas: (duomenys neskelbtini)? V. G.: (duomenys neskelbtini)? el. paštas: (duomenys neskelbtini). Apie nurodytų kontaktų (­o) pasikeitimą privaloma informuoti kitą šalį raštu nedelsiant, kai tik tai įmanoma, tačiau ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną.

3. Ieškovė nurodė, kad šalys santuoką sudarė 2010 m. vasario 27 d., nuo 2015 m. rudens kartu nebegyvena, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė nepilnamečiai vaikai A. G. ir L. G., nuo šalių gyvenimo skyriumi abu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove. Paaiškino, kad atsakovo bendravimas su vaikais nėra stabilus, atsakovo pageidavimai dėl bendravimo laiko ir trukmės kinta, jis atsisako tartis dėl pastovesnės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, vaikų slauga visada buvo ir yra tik ieškovės pareiga. Nurodė, jog sūnaus L. G. išlaikymui reikalinga 789 Eur, o sūnaus A. G. išlaikymui apie 809 Eur, jie turi kasdienių būtinųjų poreikių, lanko papildomo ugdymo užsiėmimus (anglų kalba, karatė, chorinis dainavimas), jiems būtina logopedo pagalba. A. turi lėtinių ligų – adenoidų hipertrofiją ir bronchinę astmą), dėl kurių dažniau nei brolis serga peršalimo ligomis, virusais, pasireiškia bronchinė astma. Pažymėjo, kad atsakovas yra darbingas, turintis išsilavinimą ir galimybes dirbti bei užsidirbti, turi pakankamai daug vertingo nekilnojamojo turto.

Atsiliepimas

4. Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vaikus išlaiko geranoriškai teikdamas išlaikymą, taip pat aktyviai dalyvauja vaikų auklėjime, ugdyme, visiškai išlaiko sūnų A. G., o ieškovė pagrinde rūpinasi sūnumi L.. Paaiškino, kad perka vaikams maisto produktus, moka už sūnaus A. darželį 260 Eur per mėn., moka už abiejų vaikų (duomenys neskelbtini) mokyklos lankymą, iš viso 150 Eur už keturių mėnesių laikotarpį, nuolatos veža abu sūnus į darželį bei kiekvieną antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį bei penktadienį vežioja į (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą. Pažymėjo, jog sūnus A. kiekvienos savaitės pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį bei šeštadienį nakvoja atsakovo gyvenamojoje vietoje, o sūnus L. renkasi nakvynę tai pas atsakovą, tai pas ieškovę tokia nusistovėjusia tvarka vaikai nuosekliai gyvena daugiau nei du metai ir jokių ginčų dėl bendravimo bei ugdymo tvarkos nebuvo. Atsakovo nuomone, dirbtinai keisti nusistovėjusią tvarką būtų netikslinga, kadangi tai pažeistų vaikų interesus, jie laisvai bendrauja ir jiems tokia tvarka priimtina. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 1 500 Eur, ieškovė kiekvieną mėnesį gauna 140 Eur išmoką vaikams iš valstybės.

Šalies argumentai

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prieštarauti iš esmės neturinti pagrindo, nes jis pareikštas vaikų interesais. Paaiškino, jog Tarnybos atstovas lankėsi abiejų šalių gyvenamosiose vietose ir nustatė, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Tarnyba surašė 2021 m. lapkričio 22 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus, ieškovės gyvenamojoje vietoje nedalyvaujant ieškovei išklausė vaikų nuomones, surašė 2021 m. lapkričio 22 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą. A. sakė, kad jis pas tėtį svečiuojasi, kartais tėtis pats atvažiuoja pasiimti, kartais motina nuveža, su tėvu mokosi muzikos, groja, dažo akmenukus, piešia, žiūri filmukus, jam patinka svečiuotis pas tėvą, patinka likti su nakvyne, norėtų pas tėvą būti daugiau naktų – ir darbo dienomis, ir savaitgaliais, norėtų pas tėvą nakvoti visada, nes pas tėvą daugiau vietos, yra atvežtų žaislų, kartu su tėvu mokosi muzikos, tėvas veža į (duomenys neskelbtini), visada būna linksmas, liūdno nėra matęs. L. pasakojo, kad gyvena su motina ir broliu, tėvas gyvena atskirai, važiuoja pas tėvą į svečius, jam patinka pas tėvą svečiuotis ir likti su nakvyne, norėtų dažniau nakvoti, tačiau tėvas neleidžia, nes savaitgaliais turi koncertus, gastroles, daug darbo prie kompiuterio, tėvui daug skambinėja, pas tėvą mokosi groti smuiku, tėvas mokina ir paaiškina, gamina valgyti, kartu važiuoja į atrakcionus, tėvas daug dirba, todėl kartu nežaidžia, yra rimtas, kartais linksmas. L. teigė, kad nori likti gyventi su motina, nes jam patinka kambarys, viskas patinka ir nieko nenori keisti. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad broliai lanko (duomenys neskelbtini) darželį, už kurį mokama 260 Eur per mėn. vaikui su maitinimu ir savivaldybės kompensacija, papildomai lanko logopedę (180 Eur per mėn. už abu), anglų kalbos pamokėles (20 Eur 1 pamoka už abu vaikus), karate treniruotes (37 Eur per mėn. už vieną vaiką), vaikai lanko berniukų ir jaunuolių chorą (duomenys neskelbtini).

6. Tarnyba nurodė, jog pasak ieškovės, A. nustatyta bronchinė astma ir adenoidų hipertrofija. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas neteikia vaikams stabilaus išlaikymo, tačiau apmoka vieno sūnaus darželio mokestį (260 Eur per mėn.), apmoka abiejų vaikų chorą (duomenys neskelbtini), perka vaikams daiktus jiems paprašius. Atsakovo bendravimas su vaikais yra padrikas, dažniausiai vykstantis po kelias valandas darbo dienomis. Atsakovas Tarnybai teigė, kad pastaruoju metu ieškovė neleidžia vaikams svečiuotis pas atsakovą, sukuria priežastis neleisti likti su nakvyne. Atsakovas nurodė, kad kartu su vaikais žaidžia, muzikuoja, piešia, žiūri filmukus, skaito pasakas prieš miegą, iki karantino lankydavosi teatruose ir spektakliuose. Pažymėjo, kad atsakovas nesutinka su pateikto ieškinio reikalavimais, norėtų, kad vaikų/vieno gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, teigė apmokantis vieno sūnaus darželio išlaidas (260 Eur per mėn.), apmoka abiejų vaikų chorą (duomenys neskelbtini) (150 Eur per 4 mėn.), visi žieminiai rūbai yra supirkti atsakovo, susitikus su vaikais yra perkami žaislai, apmokamos pramogos, dovanos, daiktai pagal poreikį. Tarnyba pateikė duomenis apie tai, kad 2020 m. kovo 30 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimai (L. G.) ir nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (A. G.), 2020 m. balandžio 2 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (A. G. ir L. G.). Šeimai taikoma atvejo vadyba nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovės J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė laikinąją atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su vaikais: 1) nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis) įvertinus vaikų dienos režimą tėvo pasirinktu laiku (bet ne vėliau kaip po 20 val.) nepriklausomai nuo bendravimo laiko, nustatyto šioje tvarkoje? 2) porinių savaičių savaitgaliais: nuo tos savaitės penktadienio paimant vaikus iš jų lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui iki tos savaitės sekmadienio18.00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu žemiau nurodytais kontaktais sutartą vietą. Tuo atveju kai penktadienis nėra ugdymo įstaigos darbo diena ar vaikas(­ai) ugdymo įstaigos tą dieną nelankė ar ugdymo procesas vyksta nuotoliniu būdu, vaikas (­ai) paimami penktadienį 18 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu žemiau nurodytais kontaktais sutartos vietos? 3) darbo dienomis: kiekvienos savaitės antradienį ir trečiadienį paimant vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui pagal ugdymo įstaigos nustatytą grafiką ir grąžinant 20 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu žemiau nurodytais kontaktais sutartą vietą. Tuo atveju kai antradienis ir/ar trečiadienis nėra ugdymo įstaigos darbo diena ar vaikai (­as) ugdymo įstaigos tą dieną nelankė ar ugdymo procesas vyksta nuotoliniu būdu, vaikai paimami 16 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu žemiau nurodytais kontaktais sutartos vietos? 4) antrąją šių metų Šv. Kalėdų dieną (2021 m. gruodžio 26 d.), paimdamas vaikus tos dienos 10 val. ir grąžindamas tos dienos 20 val.; 5) kiekvienas iš tėvų bendravimo su vaikais laikotarpiu užtikrina vaikų dalyvavimą ugdomosiose (užklasinėse) veiklose? 6) tėvams raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais susitarus galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su vaikais tvarka? 7) tuo atveju, kai dėl objektyvių ir nuo tėvų valios nepriklausančių priežasčių (pvz. liga, komandiruotė ir pan.) nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos šalys vienas kitą privalo informuoti raštu šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja. Tėvo prarastas dėl šių priežasčių bendravimo laikas kompensuojamas šalių susitarimu kitu šalims priimtinu laiku, bet ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo tada kai baigiasi aplinkybės, dėl kurių bendravimas nebuvo galimas. Tuo atveju, kai vaikas gydomas gydymo įstaigoje, tėvas jį lanko/slaugo gydymo įstaigos nustatyta tvarka? 8) kontaktai bendravimui sprendžiant su šios sutarties vykdymu susijusius klausimus yra šie: J. G.: (duomenys neskelbtini)? el. paštas: (duomenys neskelbtini); V. G.: (duomenys neskelbtini)? el. paštas: (duomenys neskelbtini). Apie nurodytų kontaktų (­o) pasikeitimą privaloma informuoti kitą šalį raštu nedelsiant, kai tik tai įmanoma, tačiau ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną.

8. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad tuo metu, kai vaikai svečiuojasi pas tėvą, tėvas taipogi užtikrina kasdieninių vaikų poreikių tenkinimą, negalima teigti, kad atsakovas vengia pareigos išlaikyti vaikus, neprisideda prie vaikų išlaikymo, o byloje esantys duomenys neleidžia spręsti, kad atsakovo indėlis vaikų išlaikymui yra mažesnis nei ieškovės. Pasisakydamas dėl laikino išlaikymo priteisimo, teismas nurodė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikui reikalingą išlaikymą, taip pat, ieškovė teismui nenurodė aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų daryti išvadą, jog atsakovas vengia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir dėl to kyla grėsmė teisėtiems vaikų interesams gauti išlaikymą, todėl sprendė, jog nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą.

9. Atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus bei tai, jog šalių santykiai yra konfliktiški, teismas sprendė, jog sutarimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos tarp šalių šiuo metu nėra, o „nusistovėjusi“ bendravimo tvarka galimai nėra realiai įgyvendinama, todėl yra pagrindas nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką siekiant išvengti tėvų konfliktų dėl bendravimo su vaikais, laikinai sureguliuoti situaciją, užtikrinti vaikų teisę į psichologiškai ir emociškai stabilią aplinką ir interesą bendrauti bei matytis su abiem tėvais. Teismas sprendė, jog atsakovui nepasiūlius alternatyvios bendravimo tvarkos ir neišsakius savo pozicijos dėl bendravimo dienų savaitės darbo dienomis bei savaitgaliais, ieškovės siūloma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka atitina vaikų interesus, yra aiški, konkreti ir pakankama tėvo ir vaikų tarpusavio emociniam ryšiui bylos nagrinėjimo metu išlaikyti bei maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad tėvas, raštu nesuderinęs su motina, neturi teisės vaikų skiepyti ar duoti sutikimų jokioms kitoms medicininėms intervencijoms, nes ieškovė nepagrindė, kodėl tėvui turi būti apribota teisė dalyvauti vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo procese, neaišku, ar dėl to yra ginčas, ar jis apskritai gali būti

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atsakovas V. G. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti 2021 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje e2-35918- 1040/2021 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką? 2) teismui laikant, jog konkreti laikinoji bendravimo tvarka yra būtina, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje e2-35918-1040/2021 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją vaikų bendravimo su tėvais tvarką, atitinkančią faktiškai buvusią iki šalių ginčo teisme pradžios: 1. Sūnus A. G. bendrauja su tėvais tokia tvarka: 1.1. su tėvu V. G. kiekvieną antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, tėvui pasiimant jį iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų ir kitą dieną nuvežant į ugdymo įstaigą, bei sekmadienį, pasiimant iš vaiko mamos gyvenamosios vietos nuo 16 valandos ir pirmadienį nuvežant į ugdymo įstaigą; 1.2. su mama J. G. kiekvieną pirmadienį, mamai pasiimant jį po ugdymo užsiėmimų ir kitą dieną nuvežant į ugdymo įstaigą, bei penktadienį, mamai pasiimant jį po ugdymo užsiėmimų – iki sekmadienio 16 val.; 2. Sūnus L. G. bendrauja su tėvais tokia tvarka: 2.1. su tėvu V. G. kiekvieną sekmadienį, tėvui pasiimant sūnų iš jo mamos gyvenamosios vietos nuo 16 valandos ir pirmadienį nuvežant į ugdymo įstaigą, trečiadienį bei ketvirtadienį, tėvui pasiimant jį iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų ir kitą dieną nuvežant į ugdymo įstaigą? 2.2. su mama J. G. pirmadienį bei antradienį, mamai pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų, bei nuo penktadienio, pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų, iki sekmadienio 16 valandos; 3. Tuo atveju, kai vaikai (­as) ugdymo įstaigos atitinkamą darbo dieną nelankė ar ugdymo procesas vyksta nuotoliniu būdu, vaikai paimami 16 val. iš kito iš tėvų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu žemiau nurodytais kontaktais sutartos vietos? 4. Už vaikų nuvežimą į muzikos mokyklos (duomenys neskelbtini) užsiėmimus bei pasiruošimą šiems užsiėmimams užtikrina tėvas V. G.? vaikų nuvežimą į karate treniruotes užtikrina mama J. G., jeigu šalys nesusitaria kitaip. Į kitus papildomo ugdymo užsiėmimus vaikus veža tas iš tėvų, su kuriuo vaikai yra pagal 1 ir 2 punkte nurodytą bendravimo tvarką, jeigu nesusitariama kitaip; 5. 2021 m. Žiemos švenčių metu vaikai bendrauja su mama per Šv. Kūčias bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną, su tėvu bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną nuo 10 iki 20 valandos, bei per Naujuosius metus nuo gruodžio 31 dienos 16 valandos iki sausio 1 dienos 12 valandos; 6. Vaikai bendrauja su abiem tėvais nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis) įvertinus vaikų dienos režimą tėvo pasirinktu laiku (bet ne vėliau kaip po 20 val.) nepriklausomai nuo bendravimo laiko, nustatyto šioje tvarkoje? 7. Tėvams raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais susitarus galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su vaikais tvarka; 8. Tuo atveju, kai dėl objektyvių ir nuo tėvų valios nepriklausančių priežasčių (pvz. liga, komandiruotė ir pan.) nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos šalys vienas kitą privalo informuoti raštu šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja. Vieno iš tėvų prarastas dėl šių priežasčių bendravimo laikas kompensuojamas šalių susitarimu kitu šalims priimtinu laiku, bet ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo tada kai baigiasi aplinkybės, dėl kurių bendravimas nebuvo galimas. Tuo atveju, kai vaikas gydomas gydymo įstaigoje, tėvai jį lanko/slaugo gydymo įstaigos nustatyta tvarka? 9. kontaktai bendravimui sprendžiant su šios sutarties vykdymu susijusius klausimus yra šie: J. G.: (duomenys neskelbtini)? el. paštas: (duomenys neskelbtini); V. G.: (duomenys neskelbtini)? el. paštas: (duomenys neskelbtini). Apie nurodytų kontaktų (­o) pasikeitimą privaloma informuoti kitą šalį raštu nedelsiant, kai tik tai įmanoma, tačiau ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

11.1. Atsakovo vaiko teisių apsaugos specialistams paminėti tarp šalių kylantys nesutarimai dėl padidėjusios įtampos, kurią lėmė prasidėjęs teisminis procesas, negali tapti priežastimi iš esmės keisti nusistovėjusią vaikų dienotvarkę.

11.2. Nėra jokio pagrindo išvadai, jog vaikai gyvena su ieškove, tokie teiginiai yra stereotipiniai ir visiškai neatitinka realios situacijos šioje konkrečioje šeimoje. Teismas, nustatęs šablonišką tėvo bendravimo su vaikais tvarką, ženkliai sumažino vaikų bendravimo su tėvu laiką, lyginant su iki šiol įprastiniu, ypač A., kuris faktiškai jau du metus su tėvu praleisdavo ženkliai daugiau laiko, nei su mama.

11.3. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sujaukė nusistovėjusį ilgalaikį šeimos gyvenimo ritmą, įnešė sumaištį bei primetė visiškai netinkamas šioje konkrečioje situacijoje taisykles. Vaikai negali suprasti, dėl kokių priežasčių jiems įprastas savaitės režimas staiga keičiamas, nes yra pripratę prie susiklosčiusio gyvenimo ritmo, abiejų tėvų namai jiems yra savi, dėl buvimo tiek pas motiną, tiek pas tėvą, tiek kartu su broliu, tiek atskirai, jiems nekyla jokio streso. Be to, nustatyta laikinoji bendravimo tvarka negali būti realiai vykdoma – ieškovė nurodė, jog neturi galimybės darbo metu (8-17 val.) vežioti vaikų į būrelius dėl turimų darbo sutartinių įsipareigojimų.

11.4. Vaikų nuomonės išklausymo aktuose užfiksuota, jog abu vaikai nori daugiau laiko praleisti pas tėvą – tą pažymėjo ir teismas nutartyje, kas reiškia, jog nustatant tokią tvarką buvo pažeisti tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktai, imperatyviai reikalaujantys išklausyti vaiko nuomonę ir į ją atsižvelgti. Vaikų vertimas gyventi pagal naują, jiems neįprastą režimą, neigiamai paveiks pasitikėjimu grįstus santykius su tėvais, vaikų raidą, bus priimtas kaip prievarta, paveiks vaikų emocinę būklę ir savivertę.

11.5. Ieškovės pasiūlytos laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas yra prielaida motinai piktnaudžiauti savo teisėmis, ji ne tik nelinkusi atsižvelgti į vaikų nuomonę, bet ir stengiasi ją užgniaužti.

Atsiliepimas

12. Ieškovė J. G. atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė tuo, kad:

12.1. Atsakovas skunde siūlo nustatyti alternatyvią bendravimo tvarką, kuri yra gana sudėtinga vykdymo prasme ir kuria labiau siekiama ne sureguliuoti bendravimą su vaikais, o konstatuoti, kad vienas iš vaikų neva gyvena su tėvu, o kitas su motina. Teismo nustatyta tvarka sudaroma galimybė abiem tėvams su abiem vaikais praleisti praktiškai vienodai laiko, ko negalima pasakyti apie „išblaškytą“ atsakovo siūlomą tvarką. Jo siūloma tvarka yra nelogiška, atskirianti brolius dvynius tam tikromis savaitės dienomis, neaišku, kuris iš tėvų turėtų gydyti sergantį vaiką (­us). Taip pat teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neužkerta kelio bylos šalims geranoriškai susitarti dėl kitokios laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais.

12.2. Atsakovo pozicija dėl esą nusistovėjusios bendravimo su vaikais tvarkos yra prieštaringa ir neatitinkanti faktinės situacijos. Atsakovas neturi pastovių su darbo santykiais susijusių pajamų, tai tikėtina, kad būtų nepajėgus pilnavertiškai pasirūpinti vaikais tokiu režimu, apie kokį kalba atskirajame skunde, ši atsakovo siūloma tvarka sugalvota tam, kad būtų galima išvengti išlaikymo mokėjimo.

12.3. Neatitinka tikrovės informacija, kad atsakovas „visiškai“ išlaiko sūnų A., nes nuo tada, kai vaikai pradėjo lankyti ugdymo įstaigas – darželius – būtent ieškovė visą laiką moka už A. darželį, todėl tėčio „išlaikymas“ pasireiškia vienkartinėmis dovanomis vaikui, žaislais, bilietais į kiną ar būrelį (duomenys neskelbtini).

12.4. Nustatytos laikinosios apsaugos priemonės labai teigiamai paveikė šeimos gyvenimą, nes atsakovas prarado galimybę manipuliuoti vaikais, jie daugiau laiko praleidžia kartu su mama, baigėsi chaotiškai tėvo nustatomas bendravimo laikas, vaikai žino kada, su kuo ir kur jie bus, kas sudaro prielaidas jiems užtikrinti kokybišką laisvalaikį, vaikus teigiamai veikia aiški bendravimo su tėčiu tvarka, dėl kurios nebereikia ginčytis, tai įnešė daug ramybės ir pastovumo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

15. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas tenkino iš dalies ir nustatė laikinąją atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Dėl atskirojo skundo.

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės.

17. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės.

18. Nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių. Ieškovė pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš kurių viena buvo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus apie tarpusavio santykius šį ieškovės prašymą tenkino. Teismas nurodė, jog sutarimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos tarp šalių šiuo metu nėra, o „nusistovėjusi“ bendravimo tvarka galimai nėra realiai įgyvendinama, todėl sprendė, jog, siekiant išvengti tėvų konfliktų dėl bendravimo su vaikais, laikinai sureguliuoti situaciją, užtikrinti vaikų teisę į psichologiškai ir emociškai stabilią aplinką ir interesą bendrauti bei matytis su abiem tėvais, yra pagrindas nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

19. Apeliantas (atsakovas) V. G. atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatant laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodydamas, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sujaukė nusistovėjusį ilgalaikį šeimos gyvenimo ritmą, įnešė sumaištį bei primetė visiškai netinkamas šioje konkrečioje situacijoje taisykles, buvo pažeisti tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktai, imperatyviai reikalaujantys išklausyti vaiko nuomonę ir į ją atsižvelgti. Be kita ko, kaip paaiškino apeliantas, vaikai negali suprasti, dėl kokių priežasčių jiems įprastas savaitės režimas staiga keičiamas, nurodė, jog naujas režimas neigiamai paveiks pasitikėjimu grįstus santykius su tėvais, vaikų raidą, bus priimtas kaip prievarta, paveiks vaikų emocinę būklę ir savivertę. Akcentavo, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta šabloniška tėvo bendravimo su vaikais tvarka, ženkliai sumažino vaikų bendravimo su tėvu laiką, lyginant su prieš tai buvusiu, ypač su sūnaus A. G., kuris faktiškai jau du metus su tėvu praleisdavo ženkliai daugiau laiko, nei su mama.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Preliminariai įvertinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir su juo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir nesutinka su apelianto (atsakovo) teiginiais, išdėstytais atskirajame skunde.

21. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja CK trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios CPK normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos specialiai šeimos teisinių santykių byloms numatytos laikinosios apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, jei nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

22. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

23. Išnagrinėjus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad, viena vertus, turi būti siekiama išlaikyti kuo glaudesnį nepilnamečių vaikų ir skyrium nuo jų gyvenančio tėvo (atsakovo) tarpusavio ryšį ir taip užtikrinti nepilnamečių vaikų interesą bendrauti su tėvu, tiek atsakovo teisę bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Tačiau kita vertus, turi būti atsižvelgta, kad abu atsakovo vaikai yra mažamečiai broliai dvyniai, kad tokio amžiaus vaikai gyvena pagal tam tikrą nusistovėjusį dienos režimą (miego, poilsio, valgymo, ugdymo ir pan.), užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą, kad tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalingas pastovumo ir gyvenamosios aplinkos, kurioje jie jaustųsi saugiai, suvokimas, o vaikų neprotingai dažnas kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą gali sutrikdyti vaikams įprastą, nusistovėjusį režimą. Be kita ko, brolių dvynių atskyrimas ir vieno dažnesnis buvimas su tėvu, o kito su motina gali būti žalingas tiek fizinei, tiek emocinei būklei bei neatitikti vaikų interesų, todėl svarbu užtikrinti abiejų vaikų vienodą bendravimą su kiekvienu iš tėvų. Akcentuotina, jog stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. And S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. V. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994).

24. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išvadoje bus nustatyta nuolatinė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka bei jos intensyvumas.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti ir dėl kitokios, nei nustatyta teismo, bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamą tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Kartu pabrėžtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas, ja užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas siekiant išvengti konfliktinių situacijų. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

26. Teismas taip pat neturi objektyvaus pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad ieškovės pasiūlytos laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas yra prielaida motinai piktnaudžiauti savo teisėmis bei neatsižvelgti į vaikų nuomonę, stengiantis ją užgniaužti, nes apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių ieškovės veiksmus.

27. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą papildomai pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, yra svarbu laikinai sureguliuoti kilusią ginčo situaciją ir taip apsaugoti nepilnamečio vaiko interesą gyventi poreikius atitinkančioje aplinkoje, todėl įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, byloje pateiktą išvadą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, nepilnamečių vaikų nuomones, kurios užfiksuotos išvadoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir pagrįstai nustatė ginčijamą laikinąją atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

28. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apelianto (atsakovo) V. G. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė