Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-869-567/2016 pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Mildenta“ dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. K., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė T. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 56-18;priteisti iš UAB „Mildenta“ 7 069,62 Eur turtinę žalą, būsimas 1 108,86 Eur išlaidas, 21 721,50 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad ginčijamu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu buvo atmestas ieškovės pareiškimas dėl netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos UAB „Mildenta“. Trečiasis asmuo M. K. savo įmonėje UAB „Mildenta“ netinkamai gydė ieškovės dantis pagal 2010 m. rugsėjo 13 d. sutartį. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, neišsireikalavo rentgeno nuotraukų, nesivadovavo ieškovės pateiktu įrašu, kuriame M. K. pripažįsta kaltę, nenustatė jokių pažeidimų.Po M. K. netinkamo gydymo ieškovei atsirado skausmas po kaire akimi, ausimi, skaudėjo kairės pusės žandikaulį ir vietą aplink nosį. Skausmai tęsėsi iki 2011 m. spalio 24 d., kai Žalgirio poliklinikoje ieškovei buvo nuimtas 25 danties protezas, ką M. K. daryti atsisakė. Trečiojo asmens M. K. ieškovei padaryta žala turi būti atlyginta. Atsakovė UAB „Mildenta“ nesamdo valytojos, todėl tikėtina, kad valytojos darbus atliko pati gydytoja M. K., o tai galėjo būti infekcijos priežastis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.Teismas, remdamasis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, konstatavo, kad ieškovei kaip pacientei atsakovės UAB „Mildenta“ gydymo įstaigoje buvo nustatyta teisinga diagnozė ir pritaikytas adekvatus gydymas. Teismas sprendė, kad panoraminės dantų rentgenogramos atlikimas ar neatlikimas neturėjo jokios įtakos ieškovės dantų gydymo rezultatui. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, nes jos yra nuoseklios, atitinkančios surinktų įrodymų visumą. Tai, kad ieškovė nesutinka su ekspertizės akto išvadomis, teismo vertinimu, savaime nepaneigia šių išvadų teisingumo ir pagrįstumo, nes nesutikimą su išvadomis ieškovė grindžia ne medicinos mokslo žinių pagrindimu, o savo samprotavimais. Teismas padarė išvadą, kad iš ekspertizės akto gauta informacija atitinka medicininių kortelių duomenis.Aplinkybė, kad ieškovė ilgą laiką tęsė protezavimą gydymo įstaigoje pas atsakovę UAB „Mildenta“, teismo vertinimu, patvirtina ieškovės sutikimą atlikti gydymo procedūras ir tinkamą informacijos gavimą. Teismas konstatavo, kad šią aplinkybę taip pat patvirtina 2010 m. rugsėjo 13 d. UAB „Mildenta“ informacija pacientui, kurią pasirašė ieškovė, patvirtindama, kad yra supažindinta su pateikta informacija; 2011 m. birželio 23 d. priėmimo–perdavimo aktas, pasirašytas tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Mildenta“ odontologės M. K., nurodant, kad ieškovė susipažino su dantų protezo naudojimo instrukcija.Teismas, atsižvelgdamas į įrašus medicininėje kortelėje, atsakovės UAB „Mildenta“, trečiojo asmens M. K., ieškovės paaiškinimus, sprendė, kad negalima traktuoti, jog ieškovei kaip pacientei nebuvo tinkamai suteikta informacija apie jos sveikatos būklę, galimybę taikyti kitus gydymo metodus, pasirinkto gydymo metodo ypatumus. Šią išvadą, teismo vertinimu, patvirtina aplinkybė, kad gydytoja M. K. 2011 m. kovo 21 d. išdavė ieškovei siuntimą konsultacijai pas endodontologą dėl to, kad 2010 m. rugsėjo mėn. pacientei buvo gydytas 26 dantis, pacientė skundėsi 26 danties jautrumu.Teismas, įvertinęs gydytojos M. K. veiksmų visumą, padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį. Teismas sprendė, kad priežastinis ryšys tarp ieškovės nurodomų pasekmių ir atsakovės UAB „Mildenta“ gydytojos M. K. teisėtų veiksmų byloje nenustatytas.Teismas, atsižvelgdamas į ekspertizės išvadas, padarė išvadą, kad gydytojos M. K. kaltė dėl gydymo metodo padarinių nenustatyta. Taip pat teismas nenustatė, kad atsakovės UAB „Mildenta“ gydytoja M. K. veikė tyčia ar nerūpestingai ir kad būtent ši gydytoja atliko neatsargius veiksmus. Teismas konstatavo, kad pati ieškovė nepagrįstai nesilankė atsakovės UAB „Mildenta“ gydymo įstaigoje paskirtų vizitų metu, esant nustatytai apsilankymo datai. Teismas pažymėjo, kad liudytojų A. K., E. N., R. P. parodymuose nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį, nes ieškovė, nesutikdama su teismo ekspertizės išvadomis, nepateikė šias išvadas paneigiančių įrodymų. Teismas sprendė, kad paneigus gydytojo kaltės prezumpciją teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nenustačius sąlygų gydytojo civilinei atsakomybei atsirasti, ieškovės reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Teismas pažymėjo, kad nėra įrodytas ir ieškovės patirtas turtinės ir neturtinės žalos dydis, nes ieškovė teikia rašytinius įrodymus – kvitus už atliktas dantų gydymo paslaugas, už kurias ir prašo priteisti turtinę žalą ir būsimas gydymo išlaidas.Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjant ieškovės pareiškimą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, buvo gautos gydytojų specialistų išvados dėl ieškovei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo bei kokybiškumo, sprendė, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2013 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 56-18 „Dėl T. J. pareiškimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo šį sprendimą naikinti. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija neišsireikalavo rentgeno nuotraukų, nesivadovavo ieškovės padarytu įrašu su gydytoja M. K., savaime nereiškia, kad galima dėl ieškovės subjektyvių samprotavimų panaikinti ginčijamą sprendimą.Teismas konstatavo, kad ginčo dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, išnagrinėjimas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, kuri yra ikiteisminė institucija šiems ginčams spręsti, paties ginčo pobūdžio nekeičia. Teismas, įvertinęs tai, kad ginčas ikiteismine tvarka yra jau išnagrinėtas, ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo komisijos sprendimo panaikinimo, ginčo, kilusio tarp jos ir gydymo įstaigos sprendimą perkėlė į teismą, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo šį ieškovės reikalavimą tenkinti. Teismas pažymėjo, kad reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra pareikšti atsakovei Sveikatos apsaugos ministerijai, nes ji nėra atsakinga už ieškovės prašomą priteisti žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės ir atsakovės UAB „Mildenta“ 2010 m. rugsėjo 13 d. sudaryta odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugų teikimo sutartis neįrodo, kad ieškovė buvo informuota apie planuojamą dantų gydymą. Atsakovė UAB „Mildenta“ nesilaikė sutartinės pareigos aptarti su ieškove visus dantų gydymo veiksmus – su ieškove nebuvo aptarta, kad panoraminė rentgeno nuotrauka nereikalinga, kad reikalinga išrauti dantis, kad reikalingas edontologinis gydymas, kad yra kariesas, kad ieškovei nebus duodama ligos istorija ir kt. Ieškovė nebuvo raštu įspėta, kad bus daroma operacija.Teismas netinkamai įvertino ekspertizės išvadą ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą. Teismas nepaneigė ieškovės nurodytų atliktos ekspertizės trūkumų. Ekspertizės išvados pagrįstos vien tik gydytojos M. K., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, įrašais ligos istorijoje, o ieškovė nebuvo apklausta ir apžiūrėta.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įrašai ligos istorijoje yra nenuginčyti, ekspertizės išvada grindžiama šiais įrašais, ji yra pateikta reikšmingais, specialių žinių reikalaujančiais klausimais. Ekspertizės išvadoje nepagrįstai teigiama, kad gydymas atitiko esmę ir prasmę. Ieškovei jau pačią pirmą dieną nepagrįstai buvo pašalinti 26 danties nervas ir kraujagyslės, nors ji apie tai su gydytoja nekalbėjo, danties ieškovei neskaudėjo, reikėjo tik karūnėlę nuimti. Ieškovė nebuvo davusi rašytinio sutikimo šalinti danties nervą.Gydytoja M. K., nepasikonsultavusi su ieškove, neturėdama jos raštiško sutikimo, nebaigusi 26 danties gydymo, neradusi jo kanalų ir palikusi stebėjimui, operavo ieškovės žandikaulį, įsuko 25 danties implantą, dėl ko 26 danties gydymas, jo tyrimas tapo neįmanomi bent pusmečiui.Teismas nepaneigė fakto, kad gydytoja M. K. 26 dančiui neuždėjo karūnėlės, nes to nebuvo galima padaryti mediciniškai ir dėl ieškovės skausmų. Nesant 25 ir 26 danties karūnėlių, 26 dančiui esant 7 mėnesius negyvam, sukandimas pasikeitė į blogąją pusę. Be to, 25 danties protezas (karūnėlė) buvo padarytas nekokybiškai.Teismas nepagrįstai gydytojos M. K. atliktus veiksmus įvertino kaip tinkamus. Gydytoja M. K., nesuderinusi su ieškove, be reikalo nušlifavo 34 ir 35 bei kaimyninius dantis, tuo pablogindama sukandimą ir dantų situaciją, 24 danties emalė net lūžo. Dantų šlifavimas nebuvo numatytas gydymo plane. Po ieškovės nusiskundimų, po gydytojos M. K. padaryto pakartotinio dantenos prapjovimo, 26, 27, 14, 15 dantų kraujavimo, dantenų uždegimo, Žalgirio klinikoje buvo nustatyta, kad 26 danties laikina plomba buvo padaryta per žemai ir ji buvo nuimta, nes ieškovei skaudėjo. Taip pat danties kanaluose buvo rasta infekcija, reikėjo pergydyti 26 danties kanalus, tinkamai įtaisyti plombą. Po šių nurodymų gydytoja M. K. nesugebėjo ieškovės išgydyti, ieškovei pasidarė dar blogiau. Žalgirio klinika pakartotinai nustatė, kad ir vėl buvo užplombuota netinkamai ir nekokybiškai. Žalgirio klinikoje 26 dantis buvo išrautas, nes dėl ankstesnio blogo gydymo jo nebuvo įmanoma išgydyti. 25 danties protezas buvo pataisytas ir įdėtas į vietą.Teismas netinkamai įvertino tolimesnį ieškovės gydymą kitose įstaigose gydytojos M. K. veiksmų kontekste. Teismas, vertindamas gydytojos M. K. veiksmus kaip tinkamus, neatsižvelgė į tai, kad vėliau ieškovei kitose įstaigose buvo padaryta kaulo priauginimo operacija, įdėtas 26 danties implantas, pradėtas gydyti sukandimas, be to, dėl sukandimo išlyginimo technologijos ieškovei buvo išrauti 38, 48 dantys, 4 priekiniai dantys buvo užplombuoti, kad po breketų nuėmimo ieškovė galėtų sukąsti.Gydytojos M. K. gydymo trūkumai buvo konstatuoti Vilniaus implantologijos centre. UAB „Arinija“ darė karūnėles implantams 25, 26 ir 14 dantims ir plombavo dantis dėl taisyklingo sukandimo. 15 danties karūnėlė buvo nuimta ir padaryta nauja, nes kitaip negalima nustatyti sukandimo.Teismas pažeidė deliktinės teisės taisykles. Atsakovai privalėjo įrodyti savo teisėtus veiksmus. Byloje nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių neteisėtus veiksmus, žalos dydį, priežastinį ryšį.Atsakovė UAB „Mildenta“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, kokie teisės normų pažeidimai padaryti teismo sprendime, kuriuos įrodymus teismas netinkamai įvertino. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog teismas netinkamai įvertino jos paaiškinimus (samprotavimus). Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, grindžiami tais pačiais teiginiais, kurie jau buvo nurodyti ankstesniuose ieškovės procesiniuose dokumentuose. Tokie argumentai, nepatvirtinti jokiais įrodymais, laikytini ieškovės samprotavimais ir prielaidomis, kurių civiliniame procese neturėtų būti.Ieškovė, inicijavusi šį procesą, nepagrįsdama jo jokiais įrodymais, nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, nevykdo procesinių pareigų, piktnaudžiauja procesu. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrįstu apeliaciniu skundu siekia apšmeižti tiek atsakovę, tiek trečiąjį asmenį M. K., klaidina teismą bei kitus proceso dalyvius.Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų ieškovės ieškinį. Surinkti įrodymai, ypač Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto išvados, patvirtina ir įrodo, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti jos civilinės atsakomybės pagrindu. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėjo savo nuomone ir deklaratyviais teiginiais, neva gydytojos M. K. gydymas buvo netinkamas.Teismas sprendime pagrįstai rėmėsi atlikta ekspertize, kuri aiškiai ir neabejotinai įvertino atsakovės, kartu ir gydytojos M. K., veiksmus gydant ieškovę. Jokių neteisėtų, neadekvačių, neatitinkančių protingumo, atidumo ar kitus kriterijus pažeidžiančių veiksmų nebuvo nustatyta. Byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad būtų galima atmesti ekspertizės aktą ar vertinti jį kaip netinkamą ar nepatikimą. Vien ieškovės nuomonė, samprotavimai, nesutikimas su ekspertizės aktu nesudaro pagrindo jį vertinti kaip nepatikimą ar netinkamą. Ieškovė neįrodė vienos iš svarbiausių civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų.Ieškovė yra atsakinga už aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, įrodinėjimą. Ieškovė reikalavimus grindžia savo versijomis, kad atsakovė ir trečiasis asmuo veikė netinkamai, teikdama savo samprotavimus, be jokių įrodymų. Ieškovės paaiškinimai neatitinka įrodymų patikimumo kriterijų, nes nėra pagrįsti jokiais įrodymais, yra neobjektyvūs, nenuoseklūs bei prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas sprendime pagrįstai nesivadovavo tokiais ieškovės paaiškinimais.Ieškovė apeliaciniame skunde teikia nuorodas į liudytojų gydytojų R. P., E. N. bei A. K. parodymus, tačiau nei vienas iš šių liudytojų nenurodė, jog ieškovę gydžiusi gydytoja trečiasis asmuo M. K. atliko neteisėtus veiksmus. Priešingai, šie liudytojai nurodė, kad gydymas pagal tuo metu turėtus atsakovės duomenis buvo tinkamas. Liudytojos A. K. įrašai ant medicininių dokumentų kopijų atlikti kitu metu nei pas ją lankėsi ieškovė, atgaline data, prašant ieškovei, negali būti laikomi patikimais įrodymais, be to, tokie įrašai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad Žalgirio klinikoje buvo nustatyta, jog atsakovės UAB „Mildenta“ nekokybiškai gydė ieškovę. Šį argumentą paneigia tiek ekspertizės aktas, tiek kiti byloje esantys įrodymai.Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė turtinės ir neturtinės žalos. Dėl šių sprendimo motyvų ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno argumento. Ieškovės pateiktos tariamai patirtos išlaidos dantų gydymui, niekaip nesusijusios su pas atsakovę UAB „Mildenta“ atliktu ieškovės dantų gydymu. Dalis ieškovės apeliacinio skundo argumentų susijusi su dantų, kurių trečiasis asmuo M. K. net negydė, gydymo tinkamumu. Didžioji dauguma ieškovės vizitų pas kitus gydytojus yra susiję su jos pačios siekiu pagražinti dantų estetinį vaizdą, bet ne tariamų atsakovės klaidų ištaisymu.Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliacinio skundo pagrindas nėra aiškus, jame apsiribojama vien tik bendro pobūdžio samprotavimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika remiamasi netinkamai, nenurodant konkrečių šio teismo išaiškinimų.Ekspertizės akte aiškiai nurodoma, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas diagnozė ieškovei buvo nustatyta teisingai, pritaikytas adekvatus gydymas. Ieškovė nepagrįstai ir neargumentuotai teigia, kad teismas netinkamai aiškino ekspertizės aktą. Ieškovės nuomonė dėl ekspertizės akto neparemta objektyviomis aplinkybėmis.Ieškovė nepagrįstai patraukė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją byloje atsakove. Ginčas byloje yra kilęs tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Mildenta“, o ginčo tarp ieškovės ir atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nėra. Ikiteisminė institucija negali būti atsakove byloje dėl žalos sveikatai atlyginimo, nes ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad įrodinėjimo pareiga tenka atsakovėms. Sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovė.Apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima abejoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimto sprendimo teisingumu ir atitikimu teisės aktų reikalavimams. Komisija tinkamai išnagrinėjo ieškovės pareiškimą ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija negavo visų dokumentų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ieškovei. Komisijai buvo pateikti ieškovės medicininiai dokumentai iš UAB „Mildenta“, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos, taip pat ieškovė pateikė fotonuotraukas, t. y. komisijai buvo pateikti visi būtini dokumentai, reikalingi teisingam ieškovės pareiškimo išnagrinėjimui.Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, siekdama tinkamai išnagrinėti ieškovės skundą, kreipėsi į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, prašydama pavesti kompetentingiems gydytojams, remiantis medicininiais dokumentais ir ieškovės apžiūra, pateikti išvadas dėl ieškovei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo. Kauno klinikose sudaryta gydytojų–specialistų komisija nustatė, kad ieškovei taikyta gydymo taktika buvo tinkama; dantų protezavimo taktika pasirinkta tinkama; 26 danties gydymo kokybę sunku vertinti, nes dantis pašalintas dėl gydymo komplikacijų; 25 danties implantas įsriegtas teisingai, tačiau metalo keramikos vainikėlis ant implanto kokybės standarto neatitinka, nes nušlifuota keraminė apdaila iki metalinio sluoksnio; kadangi nėra rentgeno nuotraukų, sunku vertinti, ar buvo padaryta klaidų gydant 26 dantį – įvertinus dokumentus ir apžiūrėjus ieškovę, gydymo klaidų nerasta; ieškovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas atsakovės UAB „Mildenta“ įmonėje, žala sveikatai nebuvo padaryta. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, įvertinusi surinktą informaciją ir dokumentus, padarė išvadą, kad atsakovės UAB „Mildenta“ įmonėje ieškovei buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos bylos nagrinėjimo metu, paneigtos byloje surinktais įrodymais: atsakovės UAB „Mildenta“, gydytojų paaiškinimais, specialistų nuomonėmis, ekspertizės išvadomis. Teismas teisingai nustatė ginčo objektą ir byloje įrodinėtinas aplinkybes.Teismas sprendime išsamiai ištyrė ir įvertino civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti įrodomas žalos atlyginimo siekiančio asmens. Ieškovė kritiškai vertina ekspertizės išvadas, tačiau savo argumentų nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais. Asmens, neturinčio medicininio išsilavinimo, nuomonė nėra tinkamas argumentas ar įrodymas tokio pobūdžio bylose. Nors ieškovė reikalauja priteisti turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių žalos dydį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliaciniame skunde suformuluota apeliantės pozicija, kad apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama viešame teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantės išreikštos nuomonės formuluotė iš esmės laikytina prašymu dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie prašymai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi (CPK 322 straipsnis), juolab kad apeliacinio skundo nagrinėjimo žodiniame procese siekiama vieninteliu tikslu – dėl išsamesnio ir objektyvesnio byloje esančių įrodymų įvertinimo. Vien tik apeliantės prašymas, nenurodant jokių prašymą pagrindžiančių argumentų, savaime nesuponuoja žodinio proceso poreikio, o teisėjų kolegija žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo būtinumo taip pat nenustatė. Pripažintina, jog dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išvardintų argumentų pakanka, kad būtų patikrintas šioje byloje esančių įrodymų įvertinimo tinkamumas bei išspręstas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, taigi apeliantės prašymas dėl žodinio šios bylos nagrinėjimo netenkintinas.

Dėl bylos esmės

Byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 19 d. (sveikatos priežiūros paslaugų ieškovei suteikimo metu) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (įstatymo 13 straipsnis). Pareiga asmens sveikatos priežiūros įstaigai atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą įtvirtinta ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme (45 straipsnio 7 punktas).Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka žalą padariusiam asmeniui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimą, pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl atsakovės UAB „Mildenta“ civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino medicininės ekspertizės ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo išvadas.Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi apeliantės pareiškimą dėl atsakovės UAB „Mildenta“ suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apeliantei tinkamumo, konstatavo, kad žala, atsakovei UAB „Mildenta“ teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, apeliantei nebuvo padaryta, apeliantės prašymas atlyginti žalą netenkintinas. Šią išvadą komisija grindė ją konsultavusių VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos specialistų prof. R. K., doc. N. B., prof. V. M., doc. G. Ž. išvadomis, kuriose nurodyta, kad atsakovės UAB „Mildenta“ apeliantei taikyta gydymo ir dantų protezavimo taktika buvo tinkama, 25 danties implantas įsriegtas teisingai, 26 danties gydymo klaidų nerasta, žala, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, apeliantei nebuvo padaryta. Jokių atsakovės UAB „Mildenta“ apeliantei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų trūkumų nėra konstatuota ir byloje pačios apeliantės inicijuotos ekspertizės, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas D. T. ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos gydytojas chirurgas doc. dr. D. S., išvadose. Ekspertai padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Mildenta“ apeliantei nustatė teisingą diagnozę ir pritaikė adekvatų gydymą.Apeliantės nuomone, byloje atliktos ekspertizės išvados paremtos vien tik gydytojos M. K. įrašais ligos istorijoje, o apeliantės ekspertai neapklausė ir neapžiūrėjo. Šis apeliantės argumentas atmestinas. Visų pirma, kaip nurodyta pačiame ekspertizės akte Nr. EDG 58/14(02), ekspertizė atlikta ir išvados padarytos įvertinus tiek UAB „Mildenta“ ambulatorinės kortelės stomatologo įrašus, tiek ir VšĮ Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos ambularotinės kortelės odontologo įrašus. Be to, ekspertams buvo pateikta ir visa civilinės bylos medžiaga, kurią ekspertai turėjo galimybę įvertinti, kiek tai reikalinga tinkamam ekspertizės atlikimui. Antra, atkreiptinas dėmesys į eksperto teisių reglamentavimą civilinio proceso įstatyme. CPK 214 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti, kai teismas nagrinėja bylą, pateikti šalims, tretiesiems asmenims, liudytojams klausimų, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą, jeigu tai reikalinga išvadai duoti. Ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją (CPK 214 straipsnio 3 dalis). Taigi, jeigu atlikdami nagrinėjamoje byloje paskirtą ekspertizę ekspertai, turėdami visas nurodytas teises, apeliantės neapklausė ir neapžiūrėjo, tai reiškia, kad ekspertizės išvadai duoti tokios būtinybės ir nebuvo, turėtų duomenų išdavai duoti ekspertams pakako. Pastebėtina, kad ekspertai pasinaudojo teise neatsakyti į kai kuriuos jiems užduotus klausimus, nesusijusius su jų kompetencija.Apeliantė kvestionuoja byloje atliktos ekspertizės akto išvadas, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė jos bylos nagrinėjimo metu įvardintų ekspertizės akto trūkumų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, teigdama, kad teismas turėjo paneigti jos paaiškinimus, nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo naštą teismui, nors, kaip nurodyta nutarties 23 punkte, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą turi įrodyti būtent pati apeliantė (ieškovė). Apeliantės nuomone, ekspertizės akto trūkumus pagrindžia jos 2016 m. kovo 9 d. rašytiniai paaiškinimai. Tačiau, kaip jau minėta, apeliantė turi ne paneigti bylos įrodymus, o, visų pirma, jai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį, pagrįstai rėmėsi byloje atliktos ekspertizės išvadomis, kurias paneigiančių įrodymų byloje nėra.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus bei skiriant gydymą teisėtumo, reikšmingi yra tie įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti pritaikius specialiąsias žinias, taip pat atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Tai savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori (liet. iš anksto, nepatikrinus faktų) visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste. Tačiau tokių išvadų nepagrįstumas gali būti paneigiamas ne prielaidų pobūdžio teiginiais ar pavieniais, kitų įrodymų visumai prieštaraujančiais, įrodymais, o pakankamai svariais įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, juos pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ekspertizės išvadų nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės 2016 m. kovo 9 d. rašytinius paaiškinimus ir pagrįstai konstatavo, kad samprotaujamojo pobūdžio, medicinos mokslo žiniomis nepagrįstas nesutikimas su ekspertizės akto išvadomis šių išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016). Tačiau pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ekspertizės akto išvadas vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas teisingai konstatavo, kad pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis nėra, nes jos yra nuoseklios, atitinkančios surinktų įrodymų visumą, nepaneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti ekspertizės akto išvadų, kartu ir jų pagrindu padarytų teismo išvadų dėl ginčo esmės.Apeliantė nurodo, kad jos ir atsakovės UAB „Mildenta“ 2010 m. rugsėjo 13 d. sudaryta Odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugų teikimo sutartis neįrodo, kad apeliantė buvo informuota apie planuojamą dantų gydymą. Apeliantės teigimu, atsakovė UAB „Mildenta“ nesilaikė sutartinės pareigos aptarti su ieškove visus dantų gydymo veiksmus. Taip pat apeliantė pažymi, kad ji nebuvo raštu įspėta, jog bus daroma operacija. Su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.Odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugų teikimo sutarties, pasirašytos apeliantės ir atsakovės UAB „Mildenta“, 6.1 punkte nurodyta, kad apeliantė, pasirašydama šią sutartį, patvirtino, jog sutinka su atsakovės UAB „Mildenta“ pasiūlytomis gydymo sąlygomis, įskaitant gydymo planus ir kt. (1 t., b. l. 11). Taip pat apeliantė pasirašydama šią sutartį patvirtino, kad susipažino su gydymo rizikomis, savo teisėmis ir pareigomis, kita su gydymu susijusia informacija, į visus jai rūpimus klausimus ji gavo atsakymus (sutarties 12 punktas). 2010 m. rugsėjo 13 d. apeliantė buvo pasirašytinai supažindinta su Informacija pacientui, kurioje nurodyta informacija apie bet kokią galimą riziką ir galimas komplikacijas gydant apeliantės dantis, teikiant su tuo susijusias paslaugas, taip pat išaiškinta teisė užduoti bet kokius klausimus apie gydymą (1 t., b. l. 66). 2010 m. rugsėjo 28 d. apeliantė pasirašė Paciento sutikimą gauti odontologijos paslaugas UAB „Mildenta“, tuo patvirtindama, kad yra informuota apie siūlomą chirurginę intervenciją ir sutinka, kad ją atliktų gydytoja M. K. (1 t., b. l. 67). 2011 m. birželio 23 d. priėmimo–perdavimo aktu, pasirašytu tarp apeliantės ir UAB „Mildenta“ gydytojos M. K., apeliantė patvirtino, kad susipažino su dantų protezo naudojimo instrukcija (1 t., b. l. 81).Nutarties 34 punkte nurodytos faktinės aplinkybės paneigia apeliantės argumentus dėl neinformavimo apie planuojamą gydymą. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog apeliantė ilgą laiką naudojosi atsakovės UAB „Mildenta“ teikiamomis gydymo paslaugomis, iš esmės patvirtina apeliantės sutikimą atlikti gydymo procedūras ir tinkamą informacijos gavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu ir būtų nustatytas tinkamo informacijos nesuteikimo apeliantei faktas, tai vis tiek nesudarytų pakankamo pagrindo tenkinti apeliantės ieškinio reikalavimų, nes byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantės prašoma priteisti žala kilo būtent dėl informacijos nesuteikimo apeliantei.Nenustačius neteisėtų atsakovės UAB „Mildenta“ veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės atsakovei UAB „Mildenta“ taikymo sąlygos, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas teisiškai nereikšmingu kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas ir vertinimas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Apeliantė kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo atsakovei UAB „Mildenta“ taikyti civilinę atsakomybę. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas įrodymus įvertino netinkamai.Atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliantė nepagrįstai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją patraukė byloje atsakove, nes ginčas byloje yra kilęs ne tarp apeliantės ir atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Atsakovės nuomone, ikiteisminė institucija negali būti atsakove byloje dėl žalos sveikatai atlyginimo, nes ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Vadinasi, teismas gali tik pasiūlyti ieškovui spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje, tačiau negali už ieškovą parinkti tinkamo atsakovo, ar įsakmiai nurodyti ieškovui, kas ieškinyje turi būti nurodytas atsakovu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-309-407/2016).Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).Atsakovė UAB „Mildenta“ nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 300 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Apeliacinį skundą atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės jas patyrusiai bylos šaliai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tretieji asmenys M. K., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mildenta“, juridinio asmens kodas 125309728, iš ieškovės T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.