Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovas arba Departamentas) ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė) dėl žalos aplinkai atlyginimo (trečiasis asmuo V. A. K.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. liepos 17 d. ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4 740 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumokant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 304766622) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (mokėjimo paskirtis – žalos aplinkai atlyginimas; įmokos kodas – 7410).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad aplinkos apsauga yra valstybės ir kiekvieno asmens rūpestis ir pareiga (53 straipsnio 3 dalis); įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis, orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją (54 straipsnio 2 dalis); valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos, augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (54 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. AAĮ 1 straipsnio 21 punktas nustato, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas.

Gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o padariusieji žalos aplinkai privalo kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo (AAĮ 32 straipsnio 2 dalis). Padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio antrojoje dalyje (AAĮ 32 straipsnio 3 dalis). Pagal AAĮ 32 straipsnio 4 dalį žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ŽĮ) 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai sunaikinę želdinius ir (ar) padarę žalą želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. ŽĮ 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad neteisėtas želdinių naikinimas – tiesioginis ar netiesioginis mechaninis ar cheminis poveikis želdiniams ar jų aplinkos sąlygų pakeitimas, dėl kurio pažeidžiamos želdinių gyvybinės funkcijos, želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip pat saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neturint galiojančio leidimo, sprendimo ar nesumokėjus želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos. ŽĮ 13 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 4 d.) nustatė, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – Leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – Sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.

Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, priedo 7.1 papunktyje nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose valstybinėje ir savivaldybių žemėje saugotiniems želdiniams priskiriami 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.

Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 (toliau – Metodika) 2 punktas nustato, kad Metodika taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, padariusiems žalą aplinkai, sunaikinusiems gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant ir saugomas teritorijas, taip pat valstybės ir savivaldybių tarnautojams, neteisėtai išdavusiems leidimus vykdyti atitinkamas veiklas, kuriomis padaroma žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus. Metodikos 24 punktas nustato, kad neteisėtas želdinių naikinimas suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas ŽĮ 2 straipsnio 9 dalyje. Metodikos 30 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą aplinkai – sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraštovaizdžio objektus – privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Vadovaujantis Metodika ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D-343, buvo paskaičiuota žala aplinkai, kuri sudaro 4 740 Eur.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Kai žala padaroma aplinkai, įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. AAĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą (LAT 2014 m. sausio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-125/2014). Konkrečiu atveju atsakovės filialas Ruklos seniūnija, pažeisdama imperatyvias ŽĮ nuostatas, nustatančias, kad želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo, padarė priešingą teisei veiką, kuri yra priežastiniame ryšyje su želdiniams padaryta žala.

Žalos dydis kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas.

Metodikos 22 punktas nustato, kad žala aplinkai sunaikinus ar sužalojus želdinius (ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – Įkainiai). Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui.

Įkainių 2 punkte nustatyta, kad medžių atkuriamosios vertės įkainiai (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme), atsižvelgiant į medžių grupę: 2.1. I grupė – 3 eurai; 2.2. II grupė – 6 eurai; 2.3. III grupė – 9 eurai; 2.4. IV grupė – 13 eurų. Pagal Įkainių 1 priede nurodytas medžių grupes paskaičiuota žala už pašalintus saugotinus želdinius: 16 vnt. klevų (III grupė), kurių bendras diametras – 443 cm, yra 3 987 Eur; už 2 vnt. kaštonų (III grupė), kurių bendras diametras 63 cm, – 567 Eur; vieną liepą (II grupė), kurios diametras 31 cm, – 186 Eur. Iš viso padaryta 4 740 Eur žala aplinkai (2022 m. rugpjūčio 10 d. Apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais; Žalos aplinkai apskaičiavimas).

Tokiais veiksmais, pašalinus saugotinus želdinius (16 vnt. klevų, 2 vnt. kaštonų ir 1 liepą), neturint įstatymo nustatyta tvarka išduoto atitinkamo Leidimo ar Sprendimo šalinti saugotinus želdinius, atsakovės Ruklos seniūnija pažeidė ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė 4 740 Eur dydžio žalą aplinkai (želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu taikyti, žalos dydis paskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra pagrindas iš atsakovės priteisti 4 740 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimą. Ieškovė savo reikalavimą grindžia Departamento pareigūnų surinkta medžiaga ir žalos aplinkai apskaičiavimu.

Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas yra viešasis interesas. Viešajam interesui aplinkos apsaugos srityje užtikrinti valstybė yra įsteigusi specialias institucijas. Viena iš tokių valstybės institucijų, kurios uždavinys – užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje ir vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę – Departamentas. Todėl šiuo ieškiniu aplinkai padarytos žalos atlyginimą prašo priteisti valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į ieškovo sąskaitą (LAT 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-165/2010).

AAĮ 33 straipsnyje numatyta, kad Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos per penkerius metus.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kuriai sumokėti buvo praleistas terminas. Vadovaujantis nurodytu, prašoma iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėja 2023 m. liepos 19 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovei 30 d. terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

2023 m. gegužės 11 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas, kuriame prašoma ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

2023 m. balandžio 28 d. Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) pareigūnai pradėjo tyrimą ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesuformuotoje valstybinėje žemėje yra pašalinti želdiniai, t. y. tuopos, klevai, kaštonai, liepos, juodalksniai, vaismedžiai, kurių diametrai kelme svyruoja intervale nuo 10 cm iki 50 cm. Vizualiai įvertinus po želdinių pašalinimo likusius kelmus buvo nustatyta, kad didžioji dalis želdinių buvo pašalinti dėl stichinių gamtos sąlygų susidarius vėjovartoms ar puviniui pažeidus želdinių gyvybines funkcijas (želdiniai buvo išvirtę su šaknimis arba pasvirę apie 45 laipsnių kampu, dalis kelmų buvo pažeisti puvinio). Kita dalis pašalintų želdinių (16 vnt. klevų, 2 vnt. kaštonų, 1 liepa, kurių diametrai kelme > 20 cm), vizualiai vertinant kelmus, nebuvo pažeisti puvinio, taip pat nenustatyta vėjovartos požymių, todėl buvo vertinami kaip saugotini želdiniai. Inspekcija surašydama 2022 m. rugpjūčio 10 d. Apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas) bei priedą (Želdinių matavimo aktas) vykdė tik kelmų vizualinę apžiūrą. Apžiūros metu dalyvavo Inspekcijos pareigūnai ir Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės vyriausiasis specialistas. Apžiūros metu konstatuota, jog 19 medžių, vizualiai vertinant jų kelmus, nebuvo pažeisti puvinio, taip pat nenustatyta vėjovartos požymių (kelmai vertikalioje padėtyje ar pasvirę iki 45 laipsnių, medžio virtimo iš šaknų požymių nėra). 2022 m. lapkričio 10 d. Inspekcija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę siūlydama atlyginti 4 740 Eur žalą aplinkai. 2022 m. gruodžio 27 d. atsakovė rašte Nr.6B-21-6232 nurodė, jog su pasiūlymu atlyginti žalą nesutinka ir išdėstė nesutikimo motyvus. Ieškovas siekia prisiteisti 4 740 Eur žalą aplinkai vadovaudamasis 2022 m. rugsėjo 6 d. žalos apskaičiavimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), tačiau Nutarimas priimtas V. A. K. atžvilgiu, o ne atsakovės atžvilgiu.

Vadovaujantis ŽĮ 13 straipsnio 1 dalimi, saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – ir Leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdiniu kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – Sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Pažymėtina, kad, vadovaujantis ŽĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktu, saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be Leidimo ar Sprendimo galima, kai šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovų 12 d. nutarimu Nr. 200 patvirtintu ,,Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams“ (toliau – ir Kriterijai) 1 punkte nustatyta, jog saugotiniems želdiniams priskiriami medžiai ir krūmai, augantys šių Kriterijų priede nurodytose augimo vietose ir atitinkantys priede nurodytas rūšis ir matmenis (išskyrus šių Kriterijų 2 punkte nustatytas išimtis, susijusias su būkle, rūšimis ar augimo vieta). Kriterijų Priedo 7.1 papunktyje nurodoma, kad valstybinėje ir savivaldybių žemėje, žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose augantys 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės priskiriami saugotiniems želdiniams.

Želdinių pašalinimą ir žalos vertinimą atlikusi Inspekcija, surašydama 2022 m. rugpjūčio 10 d. Apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei priedą prie jo (želdinių matavimo aktas), vykdė tik kelmų vizualinę apžiūrą, kurios metu konstatavo, jog 19 medžių, vizualiai vertinant jų kelmus, nebuvo pažeisti puvinio, taip pat nenustatyta vėjovartos požymių (kelmai vertikalioje padėtyje ar pasvirę iki 45 laipsnių, medžio virtimo iš šaknų požymių nėra). Remdamasi tik šiais dviem kriterijais Inspekcija niekaip negalėjo atsakyti, kokios tiksliai būklės buvo medis iki jį pašalinant. Taip pat Inspekcija nevertino ir tų aplinkybių, jog virstantys medžiai krenta nepaisant ar yra šalia medis, krūmas ar kitas objektas (Skarulių dvarvietėje, kaip pati Inspekcija įsitikimo, vėjovartų buvo ypač daug). Virsdami medžiai gali suniokoti šalia esančius medžius. Taip pat ir vėjas, jo gūsiai gali nulaužti tik medžio viršūnes, o likusioji medžio dalis gali likti stovėti, todėl Inspekcijos konstatavimas, kad konkretūs medžiai klevai, kaštonai liepos buvo saugotini vien dėl to, kad kelme nepastebėta tik puvinio ir vėjovartos požymių, nėra objektyvus buvusio želdinio ir jo kelmo vertinimas, todėl atmestinas kaip niekuo nepagrįstas.

Viešoji (savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004 m balandžio 16 d sprendimas administracinėje byloje Nr.A444-619/2008). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už aplinkai padarytą žalą kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo melodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (LAT 2018 m vasario 21 d nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. CK ir kitų teisės aktų nuostatas (pvz., LAT 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2018 m kovo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-89-701/2018, kt.). Teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį. jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (LAT 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kildina žalą aplinkai iš atsakovės veiksmų tariamai neteisėtai (be leidimo) pašalinus saugotinus želdinius (16 vnt. klevų, 2 vnt. kaštonų ir 1 liepą). Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad želdynų ir želdinių būklės ekspertizę atlieka nepriklausomi želdynų ir želdinių ekspertai, turintys kvalifikaciją patvirtinantį atestatą. Inspekcija surašydama 2022 m. rugpjūčio 10 d. Apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei priedą prie jo (želdinių matavimo aktas) vykdė tik kelmų vizualinę apžiūrą. Apžiūros metu dalyvavo Inspekcijos pareigūnai ir Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės vyriausiasis specialistas, kurie neturi kvalifikaciją patvirtinančių atestatų. Ieškovas neįrodė, jog 19 medžių (16 klevų, 2 kaštonai ir 1 liepa) iki pašalinimo nebuvo nepažeisti, todėl saugotini. Vien dėl to, jog kelmas vizualiai atrodė sveikas, manyti, jog ir iki tol buvęs medis buvo nepažeistas, nėra neteisėto veiksmo – saugotino želdinio pašalinimo – įrodymas. Tuo labiau želdinių apžiūrą vykdė pareigūnai, neturintys kvalifikaciją patvirtinančio atestato. Vadovaujantis minėta Įstatymo nuostata – tik kvalifikaciją patvirtinantį atestatą turintys pareigūnai gali atlikti želdynų ir želdinių būkles ekspertizę. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidžiama šalinti tik tuos saugotinus želdinius, kurie kelia pavojų aplinkai, ir tam leidimas nereikalingas. Atsakovės Ruklos seniūnija, prieš organizuodama šalinimo darbus dėl pavojingų aplinkai medžių, gamtos stichijų suniokotų želdynų faktų užfiksavo. Kadangi leidimas nereikalingas, todėl gamtos stichijų pažeisti medžiai pašalinti teisėtai, žala aplinkai nepadaryta.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pašalinti želdiniai nelaikytini saugotinais ir tuo pačiu žala aplinkai neįrodyta, ir reikalavimas atlyginti 4 740 Eur žalą nepagrįstas.

Trečiasis asmuo atsiliepime nesutinka su ieškovo argumentais ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, bet sutinka su atsakovės atsiliepimu į ieškinį toliau nurodytais motyvais.

Civilinė atsakomybė už žalą aplinkai sietina su neigiamais padariniais aplinkai ir jos atkūrimo priemonių taikymu bei su tuo susijusiomis išlaidomis. Ieškovas privalėjo įrodyti žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žalos grėsmė aplinkai, jos pobūdis ir dydis gali būti nustatyti tik remiantis kvalifikuoto specialisto išvadomis; kilusios grėsmės aplinkai nepakanka vien tik preziumuoti, o būtina ją įrodyti. Kadangi žalos aplinkai faktą reikia įrodyti nustatant neigiamą jos elementų ir (ar) funkcijų pokytį, todėl vien išlaužytų, išvestų ir kitaip gamtos stichijos pažeistų bei sausuolių medžių išpjovimas savaime nesudaro pagrindo Ieškovui konstatuoti žalos aplinkai fakto.

Žalos faktas ir mastas turi būti nustatomi validžiais ir patikimais moksliniais duomenimis, kurie leistų parinkti individualiai pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones bei atstatyti pažeistą gamtos elementą į pradinę būklę. Šios aplinkybės negali būti preziumuojamos, jos turi būti tiksliai ir preciziškai nustatomos. Metodikoje, kuria remiasi ieškovas, numatytas „kabinetinis“ žalos skaičiavimas. Žalos aplinkai dydis yra vertinamas teoriškai, t. y. nenustatinėjant konkrečiam aplinkos (gamtos) komponentui padarytos žalos bei jos dydžio, o tik taikant standartines formules – fiksuotą įkainį už tam tikrą medžių rūšį. Pagal Metodikoje nustatytą žalos aplinkai dydžio apskaičiavimo tvarką nėra vertinama pirminė aplinkos būklė, buvusi iki žalos aplinkai padarymo, taip pat neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumas. Metodika neužtikrina (nesudaro sąlygų), kad aplinkai padaryta žala būtų apskaičiuojama pagal tokius kriterijus, kokie numatyti AAĮ 32 straipsnyje. Faktiškai Metodika nieko bendro neturi su realios žalos gamtai nustatymu ir faktiškai yra baudinės netesybos, kurių taikymas expressis verbis prieštarauja ne tik Direktyvai 2004/35/EB bei 2013 metais Europos Komisijos paskelbtoms gairėms, tačiau taip pat ir nacionalinei teisės sistemai bei vieningai teismų praktikai.

Atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį byloje turėjo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.), tačiau žalos vertinimas atliktas tik matematiniu skaičiavimu, o ne realiais aplinkos tyrimais apskaičiuotas, todėl neįrodytas. Ieškovo dešimtmečiais formuotoje ydingoje administracinėje praktikoje prioritetiškai taikytas vertės ir sąnaudų metodas, kuris negali būti taikomas nustatant žalos aplinkai faktą. Žalos faktas turi būti nustatytas atskirai, kaip aplinkos neigiamas pokytis, bei įvykdžius visas kitas nustatytas sąlygas. Priešingu atveju ieškovas neįgyja teisės žalos aplinkai dydžiui taikyti praradimų piniginės vertės metodą ir pareikšti civilinį ieškinį. Žalos faktui ir dydžiui nustatyti pritaikęs piniginės vertės metodą, ieškovas pažeistų Direktyvos 2004/35/EB ir Aplinkos apsaugos įstatymu nustatytą viešąjį teisinį reguliavimą ir piktnaudžiautų valdžia bei savo oficialiais įgaliojimais. Nekonstatavus žalos aplinkai padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Remiantis išdėstytu, ieškovas neįrodė savo paskaičiuotos 4 740 Eur žalos pagrįstumo, todėl neturėjo teisės reikšti civilinį ieškinį.

Dėl želdinių būklės vertinimo. Inspekcijos surašytame 2022 m. rugpjūčio 10 d. Apžiūros akte bei priede prie jo (želdinių matavimo akte) buvo vykdoma tik kelmų vizualinė apžiūra. Inspekcija nevertino iki tol buvusios vietovės situacijos ir negalėjo atsakyti, kokios tiksliai buvo būklės medis iki jį pašalinant. Aktas buvo surašyta remiantis spėliojimais, pareigūnai neturėjo kvalifikacijos identifikuoti pagal kelmus kokios rūšies medis, t. y. dendrologinė ekspertizė atlikta nebuvo. Todėl Inspekcijos konstatavimas, kad pašalinti želdiniai buvo konkretūs klevai, kaštonai, liepos nėra pagrindas konstatuoti, jog šie želdiniai saugotini vien tik dėl to, kad kelme nepastebėta puvinio ir vėjovartos požymių. Toks buvusio želdinio ir jo kelmo neobjektyvus vertinimas atmestinas kaip niekuo nepagrįstas. Metodikos 22 punktas nustato, kad žala aplinkai sunaikinus ar sužalojus želdinius (ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – Įkainiai). Pagal Įkainius želdinių būklė vertinama apibendrinant kelis rodiklius: genėjimo intensyvumo laipsnį, defoliacijos laipsnį, ligų intensyvumą, kenkėjų gausumą ir želdinio pažeidimo laipsnį, medžio kamieno (žievės) mechaninio pažeidimo intensyvumą, kad želdinių būklė vertinama vizualiai, želdinius lyginant su tokios pat rūšies sveikais želdiniais. Akte konstatuota, jog 19 medžių, vizualiai vertinant tik jų kelmus, nebuvo pažeisti puvinio, taip pat nenustatyta vėjovartos požymių, tačiau želdinio pažeidimo laipsnio vien iš kelmo vizualios apžiūros įvertinti Inspekcija niekaip negalėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog Įkainių 2 punkte nustatyta, kad medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, atsižvelgiant į medžių grupę: 2.1. I grupė – 3 eurai; 2.2. II grupė – 6 eurai; 2.3. III grupė – 9 eurai; 2.4. IV grupė – 13 eurų. Ieškovas negalėjo pateikti medžio įverčių, matuojant medį 1 m aukštyje, nes vertino tik kelmus. Aplinkos apsaugos departamentui Ruklos seniūnija 2022 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie želdinių būklę kartu su aktu ir nuotraukomis, nurodė, kokią realią grėsmę (duomenys neskelbtini) dvarvietės lankytojams kėlė išdžiūvę, išlaužyti, išvirtę ir kitais būdais suniokoti medžiai. Tačiau ieškovas dar tada ignoravo į bylą pateiktą medžiagą, nepaisė tos aplinkybės, jog virsdami medžiai gali suniokoti šalia esančius medžius, kas esamu atveju ir buvo matoma nuotraukose. Taip pat ir vėjas, jo gūsiai, gali nulaužti tik medžio viršūnes, o likusioji medžio dalis gali likti stovėti. Todėl ieškovo teigimas, kad medžiai buvo saugotini tik dėl to, kad kelme (nemačius paties želdinio) nepastebėta puvinio ar vėjovartos požymių, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiat į išdėstytą konstatuotina, kad pažalinti želdiniai nelaikytini saugotinais, ieškovas nepateikė įrodymų, dėl kurių atsakovui kildina civilinę atsakomybę, todėl neįrodyta žala aplinkai ir laikytina, jog reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos duomenys patvirtina, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos (toliu – Inspekcija) pareigūnai 2022 m. balandžio 28 d. pradėję tyrimą nustatė, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesuformuotoje valstybinėje žemėje (toliau – Sklypas) yra pašalinti želdiniai, kurių diametrai kelme svyruoja intervale nuo 10 cm iki 50 cm: tuopos, klevai, kaštonai, liepos, juodalksniai, vaismedžiai. Inspekcijos pareigūnai, vizualiai įvertinę po želdinių pašalinimo likusius kelmus, nustatė, kad didžioji dalis želdinių buvo pašalinti dėl stichinių gamtos sąlygų susidarius vėjovartoms ar puviniui pažeidus želdinių gyvybines funkcijas (želdiniai buvo išvirtę su šaknimis arba pasvirę ~45 laipsnių kampu, dalis kelmų buvo pažeisti puvinio), tačiau 19 pašalintų želdinių (16 vnt. klevų, 2 vnt. kaštonų, 1 liepa, kurių diametrai kelme > 20 cm) nebuvo pažeisti puvinio ir nenustatyta vėjovartos požymių (kelmai vertikalioje padėtyje ar pasvirę iki 45 laipsnių, medžio virtimo iš šaknų požymių nėra), todėl buvo vertinami kaip saugotini želdiniai. Patikrinus informaciją atsakovės internetinėje svetainėje https://www.jonava.lt/savivaldybe/veiklos-sritys/zeldiniai/792 buvo nustatyta, kad Sklype augusiems saugotiniems želdiniams Leidimas ar Sprendimas šalinti saugotinus želdinius nebuvo išduotas. Patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės buvo užfiksuotos 2022 m. rugsėjo 6 d. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad be teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai, sunaikinta 19 vnt. saugotinų želdinių, teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskaičiuota 4 740 Eur dydžio žala aplinkai. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) Ruklos seniūnei V. A. K. (trečiajam asmeniui) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda (bauda), kurią trečiasis asmuo sumokėjo. Juridinių asmenų registro duomenimis darbus organizavusi Ruklos seniūnija yra atsakovės filialas, todėl atsakovei buvo surašytas ir išsiųstas pasiūlymas gera valia iki 2022 m. gruodžio 21 d. atlyginti 4 740 Eur padarytą žalą aplinkai, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 (toliau – Metodika) 2 punktas nustato, kad Metodika taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, padariusiems žalą aplinkai, sunaikinusiems gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant ir saugomas teritorijas, taip pat valstybės ir savivaldybių tarnautojams, neteisėtai išdavusiems leidimus vykdyti atitinkamas veiklas, kuriomis padaroma žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus. Metodikos 24 punktas nustato, kad neteisėtas želdinių naikinimas suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas ŽĮ 2 straipsnio 9 dalyje. Metodikos 30 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą aplinkai – sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraštovaizdžio objektus – privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Ieškovas, vadovaujantis Metodika ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D-343, paskaičiavo, kad žala aplinkai sudaro 4 740 Eur.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Kai žala padaroma aplinkai, įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. AAĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (LAT 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Departamento 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) Ruklos seniūnei V. A. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta administracinė nuobauda (bauda), kuri yra sumokėta. Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kaip rašytinis įrodymas, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Šį nutarimą skirti administracinę nuobaudą teismas vertinta kaip rašytinį įrodymą civilinėje byloje. Priešingai nei tvirtina atsakovė, nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo byloje trečiojo asmens atžvilgiu, tiek šioje civilinėje byloje atsakovės atžvilgiu, nagrinėjamos aplinkybės (veiksmų neteisėtumas, padarytos aplinkai žalos pobūdis ir dydis) sutampa, todėl šioje civilinėje byloje, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, ieškovo pateikti įrodymai (Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktas bei fotonuotraukos, Administracinio nusižengimo protokolas ir kt.), vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui pateikus oficialius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovės darbuotojos neteisėtus veiksmus, t. y. saugotinų medžių nukirtimą neturint tam nustatytos formos Leidimo ir byloje nesant jokių priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų (išskyrus subjektyvius pačios atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus), teismas sprendžia, kad atsakovė nepaneigė savo kaltės dėl žalos padarymo, ir yra visos sąlygos jos civilinei atsakomybei.

Žalos dydis kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Metodikos 22 punktas nustato, kad žala aplinkai sunaikinus ar sužalojus želdinius (ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – Įkainiai). Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Įkainių 2 punkte nustatyta, kad medžių atkuriamosios vertės įkainiai (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme), atsižvelgiant į medžių grupę: 2.1. I grupė – 3 eurai; 2.2. II grupė – 6 eurai; 2.3. III grupė – 9 eurai; 2.4. IV grupė – 13 eurų. Pagal Įkainių 1 priede nurodytas medžių grupes paskaičiuota žala už pašalintus saugotinus želdinius: 16 vnt. klevų (III grupė), kurių bendras diametras – 443 cm, yra 3 987 Eur; už 2 vnt. kaštonų (III grupė), kurių bendras diametras 63 cm, – 567 Eur; vieną liepą (II grupė), kurios diametras 31 cm, – 186 Eur. 2022 m. rugpjūčio 10 d. Apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais ir Žalos aplinkai apskaičiavimas patvirtina, jog iš viso buvo padaryta 4 740 Eur žala aplinkai.

Tokiais veiksmais, pašalinus saugotinus želdinius (16 vnt. klevų, 2 vnt. kaštonų ir 1 liepą), neturint įstatymo nustatyta tvarka išduoto atitinkamo Leidimo ar Sprendimo šalinti saugotinus želdinius, atsakovės Ruklos seniūnija, kyri Juridinių asmenų registro duomenimis yra atsakovės filialas, pažeidė ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė 4 740 Eur dydžio žalą aplinkai (želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams).

Atsakovė teigia, kad konkrečiu atveju Leidimas nebuvo reikalingas ir gamtos stichijų pažeisti medžiai buvo pašalinti teisėtai, kadangi jie buvo pažeisti gamtos stichijos ir jie kėlė grėsmę visuomenės saugumui. Pažymėtina, kad, vadovaujantis ŽĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktu, saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be Leidimo ar Sprendimo galima, kai šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui, darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys. Teismo nuomone, šiuo atveju nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja ŽĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kada galima saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be Leidimo ar Sprendimo. Vien tai, kad, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, vėtra, toje vietoje suniokojusi medžius, buvo praūžusi prieš 2 metus, leidžia teismui konstatuoti, jog pagrindas medžius kirsti nedelsiant neegzistavo. Tuo labiau, kad tokiu atveju (t. y. pašalinus želdinius be Leidimo) darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalėjo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys (ŽĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kas šiuo atveju taip pat nebuvo padaryta.

Vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, inter alia (be kita ko), būtinojo reikalingumo pagrindu. Būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo (CK 6.253 straipsnio 2 dalis). Būtinojo reikalingumo faktą privalo įrodyti skolininkas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė būtinojo reikalingumo fakto. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių medžių fizinės būklės sukeltą grėsmę asmenų ar jų turto saugumui, o svarbiausia – jog dėl tos sukeltos grėsmės būtų buvęs pagrindas nedelsiant imtis medžių kirtimo veiksmų negavus tam Leidimo. Neįrodžius būtinojo reikalingumo fakto bei jo ryšio su neteisėtų veiksmų atlikimo būtinybe, teismo nuomone, nėra pagrindo atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės ar šią atsakomybę sumažinti.

Atsakovės teigimu, želdinių pašalinimą ir žalos vertinimą atlikusi Inspekcija, surašydama 2022 m. rugpjūčio 10 d. Apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei priedą prie jo (želdinių matavimo aktas), vykdė tik kelmų vizualinę apžiūrą, kurios metu konstatavo, jog 19 medžių, vizualiai vertinant jų kelmus, nebuvo pažeisti puvinio, taip pat nenustatyta vėjovartos požymių (kelmai vertikalioje padėtyje ar pasvirę iki 45 laipsnių, medžio virtimo iš šaknų požymių nėra), nors, remdamasi tik šiais dviem kriterijais Inspekcija niekaip negalėjo atsakyti, kokios tiksliai būklės buvo medis iki jį pašalinant, o, be to, Inspekcija nevertino ir tų aplinkybių, jog virstantys medžiai krenta nepaisant ar yra šalia medis, krūmas ar kitas objektas (Skarulių dvarvietėje, kaip pati Inspekcija įsitikimo, vėjovartų buvo ypač daug). Virsdami medžiai gali suniokoti šalia esančius medžius. Taip pat ir vėjas, jo gūsiai gali nulaužti tik medžio viršūnes, o likusioji medžio dalis gali likti stovėti, todėl Inspekcijos konstatavimas, kad konkretūs medžiai klevai, kaštonai liepos buvo saugotini vien dėl to, kad kelme nepastebėta tik puvinio ir vėjovartos požymių, nėra objektyvus buvusio želdinio ir jo kelmo vertinimas, todėl atmestinas kaip niekuo nepagrįstas. Tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi nei atsakovė, nei trečiasis asmuo patys į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtent iš į Apžiūros aktą įtraukti 19-ka medžiai buvo suniokoti kitų virtusių medžių, o tuo labiau, kad buvo suniokoti taip, kad juos reikėjo visiškai pašalinti – nukirsti. Teismo nuomone, tų aplinkybių nepatvirtina ir atsakovės Ruklos seniūnijos seniūnės ir dviejų komisijos narių pasirašytas 2021 m. spalio 21 d. Skarulių dvarvietės apžiūros aktas ir prie jo pridėtos nespalvotos prastos kokybės nuotraukos, kuriose nesužymėtos jokios koordinatės. Pažymėtina, jog net teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nesugebėjo argumentuotai pagrįsti to, kokia iš pateiktų nulūžusių medžių nuotraukų kokį medžio kelmą atitinka. Ir tai, teismo nuomone, yra visiškai suprantama, kadangi nupjauta buvo apie 100 medžių, tačiau ieškinys pareikštas tik dėl 19-kos. Vadinasi, bet kuri iš pateiktų nuotraukų galėjo būti medžio, dėl kurio nukirtimo žalos atlyginti neprašoma. Nors trečiasis asmuo ir prašė teismo skirti byloje ekspertizę, tačiau per teismo nustatytą terminą nebuvo pateikti nei ekspertams užduotini klausimai, nei buvo nurodyta įstaiga (asmenys), kurie tokią ekspertizę būtų galėję atlikti.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovės valdomoje teritorijoje nupjauti 19 medžių yra vieningos ekologinės sistemos dalis, kurios reikšmė, teikiama nauda ir funkcijos yra pripažintini visuotinai žinomais (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Būdami sudedamoji aplinkos dalis, šie medžiai daro poveikį kitiems aplinkos komponentams. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai. Iškirtus 19 vienetų žalių medžių neturint leidimo, padarytos žalos faktas sietinas su AAĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu neigiamu poveikiu aplinkos elementui, taigi byloje nustatytas akivaizdus neigiamas gamtos elementų pokytis. Sunaikinus medžius atsirado neigiamas poveikis kraštovaizdžiui, žemės sklypo želdinių biologinei įvairovei ir jų funkcijoms, savybėms, nes želdiniai formuoja ir kuria žaliąsias erdves, užtikrina ekologinį stabilumą, gerina oro sudėtį, teigiamai veikia mikroklimatą, mažina oro užterštumą, slopina triukšmą, apsaugo teritorijas nuo erozijos, gamtos stichijų, sugeria kenksmingas medžiagas ir į aplinką išskiria nukenksmintą orą – tai visiems žinomi faktai. Taip pat viešoje elektroninėje erdvėje yra duomenų apie tai, kad 1 kv. m medžio lapijos per vegetacijos laikotarpį (180 dienų) išskiria į atmosferą apie 2,6 kg deguonies. Žmogui, kurio svoris apie 60 kg, per metus reikia 182 kg deguonies, o tiek deguonies gali duoti fotosintezės procesas, vykstantis 10 kv. m medžio lapijos paviršiaus. Taip pat medžiai su gausia lapija daro įtaką oro drėgnumui palaikyti. Medžiai ir krūmai atlieka filtrų vaidmenį – sulaiko ore esančias dujas, aerozolius ir dulkes, apsaugo dirvą nuo erozijos, lapuočiai su tankiomis lajomis atlieka priešgaisrinę funkciją (pvz., https://www.arboristai.lt/articles/poveikis-zmogui/205-straipsniai22/1160-zeldiniai-ir-j-itaka-aplinkai, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi byloje nustatytas akivaizdus neigiamas gamtos elementų pokytis, žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis minėta Metodika ir Įkainiais.

Teismo nuomone, šiuo atveju atsakovės neteisėta veika, pasireiškusi Ruklos seniūnės nepasirūpinimu Leidimo medžių kirtimui gavimu, laikytina priežastiniu ryšiu susijusi su aplinkai padaryta žala, kadangi šioje byloje nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, nors ir teigė, kad visi medžiai buvo pažeisti vėtros, net neįrodė ne tik šio savo teiginio, bet ir to, kad toks Leidimas medžių kirtimui šiuo atveju nebejotinai būtų buvęs išduotas, o tuo labiau – visiems 19-ka želdinių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu taikyti, žalos dydis paskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas iš atsakovės priteisti 4 740 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimą, pagrįstą Inspekcijos pareigūnų surinkta medžiaga ir Žalos aplinkai apskaičiavimu.

AAĮ 33 straipsnyje numatyta, kad aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos per penkerius metus. Akivaizdu, kad šiuo atveju terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas,

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (LAT 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant sutartinei ir deliktinei civilinei atsakomybei, todėl ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų priteisimo ir nagrinėjamu atveju. Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis nurodytu, iš atsakovės valstybei taip pat priteistinos ir 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas yra viešasis interesas. Viešajam interesui aplinkos apsaugos srityje užtikrinti valstybė yra įsteigusi specialias institucijas. Viena iš tokių valstybės institucijų, kurios uždavinys – užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje ir vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę – Departamentas. Padarius žalą aplinkai, žala yra padaroma visai visuomenei, todėl materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ne valstybės institucija, o valstybė. Tai reiškia, jog ieškinį pareiškusi institucija yra ieškovu procesine prasme, o ieškovu materialiąja prasme Lietuvos valstybė, kuriai ir turi būti priteistas žalos atlyginimas iš atsakovės, priteistą sumą sumokant į ieškovo sąskaitą (LAT 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-165/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-952-513/2023ir kt.).

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, atsakovė privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas yra pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio, ieškinį patenkinus visiškai, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188769070) valstybei 4 740 Eur žalos aplinkai atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumokant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 304766622) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (mokėjimo paskirtis – žalos aplinkai atlyginimas; įmokos kodas – 7410).

Priteisti iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188769070) valstybei 106,65 Eur žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-2758-527/2024.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.