- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-896-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00926-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. A. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl žalos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo V. A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovas) teismo prašė priteisti iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 4 740 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, jog ieškovo pareigūnai 2022 m. balandžio 28 d. nustatė, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesuformuotame valstybinės žemės sklype (toliau – ir Sklypas) yra pašalinti želdiniai, kurių diametrai kelme svyruoja intervale nuo 10 cm iki 50 cm: tuopos, klevai, kaštonai, liepos, juodalksniai, vaismedžiai. Vizualiai įvertinus po želdinių pašalinimo likusius kelmus nustatyta, kad didžioji dalis želdinių buvo pašalinti dėl stichinių gamtos sąlygų susidarius vėjovartoms ar puviniui pažeidus želdinių gyvybines funkcijas (želdiniai buvo išvirtę su šaknimis arba pasvirę ~ 45 laipsnių kampu, dalis kelmų buvo pažeisti puvinio); kita dalis pašalintų želdinių (16 vnt. klevų, 2 vnt. kaštonų, 1 liepa, kurių diametrai kelme > 20 cm) nebuvo pažeisti puvinio, taip pat nenustatyta vėjovartos požymių (kelmai vertikalioje padėtyje ar pasvirę iki 45 laipsnių, medžio virtimo iš šaknų požymių nėra), todėl buvo vertinami kaip saugotini želdiniai. Patikrinus informaciją atsakovės internetinėje svetainėje buvo nustatyta, kad Sklype augusiems saugotiniems želdiniams leidimas ar sprendimas šalinti saugotinus želdinius nebuvo išduotas. Patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės buvo užfiksuotos 2022 m. rugsėjo 6 d. Patikrinimo akte Nr. PA-4650. Nustačius, kad be teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai, sunaikinta 19 vnt. saugotinų želdinių, teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskaičiuota 4 740 Eur dydžio žala aplinkai. Ieškovo 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-5095-2022 (ROIK: 22169286741) (duomenys neskelbtini) seniūnei V. A. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 281 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda (bauda), kuri sumokėta. Darbus organizavusi (duomenys neskelbtini) seniūnija yra atsakovės filialas, todėl atsakovei buvo surašytas ir išsiųstas pasiūlymas gera valia atlyginti 4 740 Eur padarytą žalą aplinkai. Atsakovė aplinkai padarytos žalos neatlygino, prašymo dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis ieškovui nepateikė.
Šalies argumentai
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, surašydamas 2022 m. rugpjūčio 10 d. Apžiūros aktą Nr. TVR 5457 (toliau – Aktas) bei priedą (Želdinių matavimo aktas), vykdė tik kelmų vizualinę apžiūrą. Ieškovas 2022 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. AD5-21971 kreipėsi į atsakovę siūlydamas atlyginti 4 740 Eur žalą aplinkai. Atsakovė 2022 m. gruodžio 27 d. rašte Nr.6B-21-6232 nurodė, jog su pasiūlymu atlyginti žalą nesutinka ir išdėstė nesutikimo motyvus. Ieškovas siekia prisiteisti 4 740 Eur žalą aplinkai vadovaudamasis 2022 m. rugsėjo 6 d. Žalos apskaičiavimu Nr. Ž18-857/2022, 2022 m. rugpjūčio 10 d. Apžiūros aktu Nr. 5457 bei 2022 m. lapkričio 18 d. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR N-5095-2022 (toliau – ir Nutarimas), tačiau Nutarimas priimtas V. A. K., o ne atsakovės atžvilgiu. Ieškovas neįrodė, jog 19 medžių (16 klevų, 2 kaštonai ir 1 liepa) iki pašalinimo nebuvo nepažeisti, todėl saugotini. Vien dėl to, jog kelmas vizualiai atrodė sveikas, manymas, kad ir iki tol buvęs medis buvo nepažeistas, nėra neteisėto veiksmo – saugotino želdinio pašalinimo – įrodymas. Želdinių apžiūrą vykdė pareigūnai, neturintys kvalifikaciją patvirtinančio atestato. Atsakovės (duomenys neskelbtini) seniūnija, prieš organizuodama šalinimo darbus dėl pavojingų aplinkai medžių, gamtos stichijų suniokotų želdynų faktus užfiksavo. Kadangi leidimas nereikalingas, todėl gamtos stichijų pažeisti medžiai pašalinti teisėtai, žala aplinkai nepadaryta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės valstybei 4 740 Eur žalos aplinkai atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumokant į ieškovės sąskaitą, valstybei 106,65 Eur žyminį mokestį.
5. Nustatė, kad ieškovo pareigūnai 2022 m. balandžio 28 d. pradėję tyrimą nustatė, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesuformuotoje valstybinėje žemėje yra pašalinti želdiniai, kurių diametrai kelme svyruoja intervale nuo 10 cm iki 50 cm: tuopos, klevai, kaštonai, liepos, juodalksniai, vaismedžiai. Inspekcijos pareigūnai, vizualiai įvertinę po želdinių pašalinimo likusius kelmus, nustatė, kad didžioji dalis želdinių buvo pašalinti dėl stichinių gamtos sąlygų susidarius vėjovartoms ar puviniui pažeidus želdinių gyvybines funkcijas (želdiniai buvo išvirtę su šaknimis arba pasvirę ~45 laipsnių kampu, dalis kelmų buvo pažeisti puvinio), tačiau 19 pašalintų želdinių (16 vnt. klevų, 2 vnt. kaštonų, 1 liepa, kurių diametrai kelme > 20 cm) nebuvo pažeisti puvinio ir nenustatyta vėjovartos požymių (kelmai vertikalioje padėtyje ar pasvirę iki 45 laipsnių, medžio virtimo iš šaknų požymių nėra), todėl buvo vertinami kaip saugotini želdiniai. Patikrinus informaciją atsakovės internetinėje svetainėje buvo nustatyta, kad Sklype augusiems saugotiniems želdiniams Leidimas ar Sprendimas šalinti saugotinus želdinius nebuvo išduotas. Patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės buvo užfiksuotos 2022 m. rugsėjo 6 d. Patikrinimo akte Nr. PA-4650. Nustačius, kad be teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai, sunaikinta 19 vnt. saugotinų želdinių, teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskaičiuota 4 740 Eur dydžio žala aplinkai. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-5095-2022 (ROIK: 22169286741) (duomenys neskelbtini) seniūnei V. A. K. (trečiajam asmeniui) už administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda (bauda), kurią trečiasis asmuo sumokėjo. Darbus organizavusi (duomenys neskelbtini) seniūnija yra atsakovės filialas, todėl atsakovei buvo surašytas ir išsiųstas pasiūlymas gera valia iki 2022 m. gruodžio 21 d. atlyginti 4 740 Eur padarytą žalą aplinkai, tačiau atsakovė žalos neatlygino.
6. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje kaip rašytinis įrodymas neturi jokios įrodomosios reikšmės. Priešingai nei tvirtina atsakovė, nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo byloje trečiojo asmens atžvilgiu, tiek šioje civilinėje byloje atsakovės atžvilgiu nagrinėjamos aplinkybės (veiksmų neteisėtumas, padarytos aplinkai žalos pobūdis ir dydis) sutampa, todėl šioje civilinėje byloje, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, ieškovo pateikti įrodymai (Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktas bei fotonuotraukos, Administracinio nusižengimo protokolas ir kt.) vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią. Nagrinėjamu atveju ieškovui pateikus oficialius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovės darbuotojos neteisėtus veiksmus, t. y. saugotinų medžių nukirtimą neturint tam nustatytos formos Leidimo ir byloje nesant jokių priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų (išskyrus subjektyvius pačios atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus), teismas sprendžia, kad atsakovė nepaneigė savo kaltės dėl žalos padarymo, ir yra visos sąlygos jos civilinei atsakomybei.
7. Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. Apžiūros aktas Nr. TVR-5457 su priedais ir Žalos aplinkai apskaičiavimas patvirtina, jog iš viso buvo padaryta 4 740 Eur žala aplinkai. Tokiais veiksmais, pašalinus saugotinus želdinius (16 vnt. klevų, 2 vnt. kaštonų ir 1 liepą), neturint įstatymo nustatyta tvarka išduoto atitinkamo Leidimo ar Sprendimo šalinti saugotinus želdinius, atsakovės (duomenys neskelbtini) seniūnija, kuri pagal Juridinių asmenų registro duomenis yra atsakovės filialas, pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ŽĮ) 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė 4 740 Eur dydžio žalą aplinkai (želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams). Vadovaujantis ŽĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktu, saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be Leidimo ar Sprendimo galima, kai šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui, darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys. Teismo nuomone, šiuo atveju nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja ŽĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kada galima saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be Leidimo ar Sprendimo. Vien tai, kad, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, vėtra, toje vietoje suniokojusi medžius, buvo praūžusi prieš 2 metus, leidžia teismui konstatuoti, jog pagrindas medžius kirsti nedelsiant neegzistavo. Tokiu atveju (t. y. pašalinus želdinius be Leidimo) darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalėjo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys (ŽĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kas šiuo atveju taip pat nebuvo padaryta. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė būtinojo reikalingumo fakto. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių medžių fizinės būklės sukeltą grėsmę asmenų ar jų turto saugumui, o svarbiausia – jog dėl tos sukeltos grėsmės būtų buvęs pagrindas nedelsiant imtis medžių kirtimo veiksmų negavus tam Leidimo. Neįrodžius būtinojo reikalingumo fakto bei jo ryšio su neteisėtų veiksmų atlikimo būtinybe, teismo nuomone, nėra pagrindo atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės ar šią atsakomybę sumažinti.
8. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad ieškovo konstatavimas, jog konkretūs medžiai klevai, kaštonai liepos buvo saugotini vien dėl to, kad kelme nepastebėta tik puvinio ir vėjovartos požymių, nėra objektyvus buvusio želdinio ir jo kelmo vertinimas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į bylą nepateikė įrodymų, kad būtent į Apžiūros aktą įtraukti 19-ka medžiai buvo suniokoti kitų virtusių medžių, juolab suniokoti taip, kad juos reikėjo visiškai pašalinti – nukirsti. Teismo nuomone, tų aplinkybių nepatvirtina ir atsakovės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės ir dviejų komisijos narių pasirašytas 2021 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas ir prie jo pridėtos nespalvotos prastos kokybės nuotraukos, kuriose nesužymėtos jokios koordinatės. Teismas pažymėjo, jog net teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nesugebėjo argumentuotai pagrįsti, kokia iš pateiktų nulūžusių medžių nuotraukų kokį medžio kelmą atitinka. Tai, teismo vertinimu, yra visiškai suprantama, kadangi nupjauta buvo apie 100 medžių, tačiau ieškinys pareikštas tik dėl 19-kos. Vadinasi, bet kuri iš pateiktų nuotraukų galėjo būti medžio, dėl kurio nukirtimo žalos atlyginti neprašoma. Nors trečiasis asmuo ir prašė teismo skirti byloje ekspertizę, tačiau per teismo nustatytą terminą nebuvo pateikti nei ekspertams užduotini klausimai, nei nurodyta įstaiga (asmenys), kurie tokią ekspertizę būtų galėję atlikti.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytas akivaizdus neigiamas gamtos elementų pokytis, žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis minėta Metodika ir Įkainiais. Teismo nuomone, šiuo atveju atsakovės neteisėta veika, pasireiškusi (duomenys neskelbtini) seniūnės nepasirūpinimu Leidimo medžių kirtimui gavimu, laikytina priežastiniu ryšiu susijusi su aplinkai padaryta žala, kadangi šioje byloje nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, nors ir teigė, kad visi medžiai buvo pažeisti vėtros, neįrodė ne tik šio savo teiginio, bet ir to, kad toks Leidimas medžių kirtimui šiuo atveju nebejotinai būtų buvęs išduotas, tuo labiau visiems devyniolikai želdinių. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu taikyti, žalos dydis paskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas iš atsakovės priteisti 4 740 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimą, pagrįstą ieškovo surinkta medžiaga ir Žalos aplinkai apskaičiavimu. Teismas konstatavo, kad terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas.
10. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, atsakovė privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas yra pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl ieškinį patenkinus visiškai, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo praktikos, įrodymus vertino selektyviai, išimtinai ieškovo naudai, visiškai nepasisakant dėl atsakovės atsikirtimų pagrįstumo. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas šalių procesinį lygiateisiškumą ir rungtyniškumą, netinkamai taikė ir aiškino byloje taikytinas materialines teisės normas, dėl ko civilinėje byloje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
11.2. Ieškovas siekia prisiteisti žalą aplinkai (4740 Eur), remdamasis 2022 m. rugsėjo 6 d. Žalos apskaičiavimu Nr. Ž18-857/2022, 2022 m. rugpjūčio 10 d. Apžiūros aktu Nr. 5457 bei 2022 m. lapkričio 18 d. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-5095-2022, tačiau Nutarimas priimtas V. A. K., o ne atsakovės atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Teismas nurodė, jog ieškovo pateikti įrodymai (Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktas bei fotonuotraukos, Administracinio nusižengimo protokolas ir kt.) vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią, tačiau nepasisakė dėl atsakovės posėdžio metu išsakytų argumentų, kad atsakovė administracinio nusižengimo byloje nebuvo bylos šalis ir negalėjo ginti savo teisių bei teisėtų interesų.
11.3. Želdinių pašalinimą ir žalos vertinimą atlikęs ieškovas, surašydamas 2022 m. rugpjūčio 10 d. Apžiūros aktą Nr. TVR - 5457 bei priedą prie jo (želdinių matavimo aktą), vykdė tik kelmų vizualinę apžiūrą. Apžiūros metu konstatuota, jog 19 medžių, vizualiai vertinant jų kelmus, nebuvo pažeisti puvinio, taip pat nenustatyta vėjovartos požymių (kelmai vertikalioje padėtyje ar pasvirę iki 45 laipsnių, medžio virtimo iš šaknų požymių nėra). Remdamasis tik šiais dviem kriterijais ieškovas negalėjo atsakyti, kokios būklės buvo medis iki jį pašalinant. Ieškovas taip pat nevertino ir aplinkybių, jog virstantys medžiai krenta nepaisant, ar yra šalia medis, krūmas ar kitas objektas ((duomenys neskelbtini), kaip pats ieškovas įsitikino, vėjovartų buvo ypač daug). Virsdami medžiai gali suniokoti šalia esančius medžius, taip pat ir vėjas, jo gūsiai gali nulaužti tik medžio viršūnes, o likusioji medžio dalis gali likti stovėti, todėl ieškovo konstatavimas, kad konkretūs medžiai klevai, kaštonai liepos buvo saugotini vien dėl to, kad kelme nepastebėta tik puvinio ir vėjovartos požymių, nėra objektyvus buvusio želdinio ir jo kelmo vertinimas.
11.4. Ieškovas neįrodė, jog 19 medžių (16 klevų, 2 kaštonai ir 1 liepa) iki pašalinimo nebuvo nepažeisti, todėl saugotini. Vien dėl to, jog kelmas vizualiai atrodė sveikas, manyti, jog ir iki tol buvęs medis buvo nepažeistas, nėra neteisėto veiksmo, saugotino želdinio pašalinimo, įrodymas. Apžiūros metu dalyvavo ieškovo pareigūnai ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės vyriausiasis specialistas, kurie neturi kvalifikaciją patvirtinančių atestatų, tačiau teismas šių argumentų nenagrinėjo bei dėl jų nepasisakė. (duomenys neskelbtini) seniūnija, prieš organizuodama šalinimo darbus dėl pavojingų aplinkai medžių, gamtos stichijų suniokotų želdynų faktą užfiksavo. Kadangi leidimas nereikalingas, todėl gamtos stichijų pažeisti medžiai pašalinti teisėtai, žala aplinkai nepadaryta. Dėl to atmestini teismo argumentai, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į bylą nepateikė įrodymų, jog į Apžiūros aktą įtraukti devyniolika medžių buvo suniokoti kitų virtusių medžių, juolab suniokoti taip, kad juos reikėjo visiškai pašalinti – nukirsti. (duomenys neskelbtini) seniūnės ir dviejų komisijos narių pasirašytas 2021 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas ir prie jo pridėtos nuotraukos patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje dauguma medžių buvo suniokoti, išlūžę, pavojingai pasvirę ir suniokoti kitų virtusių medžių. Teismas šį rašytinį įrodymą vertino išimtinai ieškovo naudai.
11.5. Teismas nevertino, kad želdiniai kėlė pavojų gyventojams. (duomenys neskelbtini) teritorija yra lankomas objektas, kur dažnai atvažiuoja gyventojai. Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2022 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (1.22.)-SJ-200 pateikė informaciją bei įrodymus (fotonuotraukas), patvirtinančius, kad želdiniai buvo sulūžę ar lūžę pusiau dėl krentančių medžių.
Atsiliepimas
12. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. K. nusižengimo padarymo momentu buvo Jonavos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnė, kuri seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja seniūnijos veiklą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnis, 36 straipsnio 8 punktas). (duomenys neskelbtini) seniūnijos nuostatų, patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 13B-480, 19 punktas nustato, kad seniūnijos darbuotojai, pažeidę teisės aktų reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Patikrinimo metu nustatyta, kad saugotinų medžių kirtimo darbus organizavo (duomenys neskelbtini) seniūnė, kurią į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, todėl konkrečiu atveju įstatymo nustatyta tvarka darbus organizavusios savivaldybės filialo – seniūnijos vadovės – atžvilgiu buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, nes (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato administracinės nuobaudos taikymą už užsaugotinų želdinių naikinimą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagrįstai buvo priimtas atsakovės pareigūno (atsakingo asmens) atžvilgiu, o pareiga atlyginti aplinkai padarytą žalą tenka atsakovei, kurios pavaldume ir kontrolėje yra darbus organizavusi seniūnė. Dėl to nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ji administracinio nusižengimo byloje nebuvo bylos šalis ir negalėjo ginti savo teisių bei teisėtų interesų.
12.2. Įstatymas numato pareigą būtent atsakovei įvertinti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti dėl gamtinio įvykio pakitusią saugotinų želdinių būklę, kaip tai numatyta ŽĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nustatančiame, kad darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys. Bylos duomenys patvirtina, kad tokie veiksmai nustatyta tvarka nebuvo atlikti. Medžių kirtimo darbai buvo vykdomi 2022 m. kovo mėn., o patikrinimo metu pareigūnų atlikti matavimai – 2022 m. rugpjūčio 10 d., kai nukirsti medžiai buvo pašalinti iš augimo vietos. Faktinės aplinkybės buvo nustatomos atsižvelgiant į likusių kelmų būklę. Nustatyta, kad dalis pašalintų želdinių (16 vnt. klevų, 2 vnt. kaštonų, 1 liepa), vizualiai vertinant kelmus, nebuvo pažeisti puvinio, taip pat nenustatyta vėjovartos požymių (kelmai vertikalioje padėtyje ar pasvirę iki 45 laipsnių, medžio virtimo iš šaknų požymių nėra), todėl buvo vertinami kaip saugotini želdiniai. Atsakovės pareigūnai, organizavę darbus, tinkamai įstatymo nustatyta tvarka neužfiksavo (nenurodė saugotinų želdinių konkrečios vietos, jų koordinačių, nepateikė kiekvieno želdinio nuotraukų (3 vnt.)) pakitusios želdinių būklės, todėl po jų pašalinimo vertinimas buvo atliktas vizualiai (matavimo būdu) ieškovo pareigūnų.
12.3. Ne visi pašalinti medžiai buvo priskirti saugotiniems. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo pašalinta daugiau kaip 100 želdinių, kurių diametrai kelme svyruoja intervale nuo 10 cm iki 50 cm. Vizualiai įvertinus po želdinių pašalinimo likusius kelmus nustatyta, kad didžioji dalis želdinių buvo pašalinti dėl stichinių gamtos sąlygų susidarius vėjovartoms ar puviniui pažeidus želdinių gyvybines funkcijas (želdiniai buvo išvirtę su šaknimis arba pasvirę ⁓ 45 laipsnių kampu, dalis kelmų buvo pažeisti puvinio) ir tik 19 želdinių neatitiko įstatymo nustatytų kriterijų, taikomų želdinių pakitusiai būklei dėl gamtinių reiškinių įvertinti, todėl buvo priskirti prie saugotinų želdinių.
12.4. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovei ne kartą buvo išaiškinta, kad ŽĮ VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios Želdynų ir želdinių būklės ekspertizę ir ją atliekančius ekspertus, netaikomos vykdant želdinių, kaip aplinkos objekto, apsaugos kontrolės funkcijas. Želdynų ir želdinių būklės ekspertizė yra atliekama tik įstatymo numatytais atvejais (ŽĮ 23 straipsnio 2 ir 3 dalys). Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 (toliau – Metodika) 22 punktas nustato, kad žala aplinkai sunaikinus ar sužalojus želdinius (ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Minėtų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių (akto redakcija, galiojusi iki 2023-08-24) 2 punkte nustatyti medžių atkuriamosios vertės įkainiai (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme) atsižvelgiant į medžių grupę. Tokiu atveju, nustatant želdiniams (kaip aplinkos objektui) padarytą žalą, yra atliekama ne ekspertizė, o nupjautų medžių kelmų matavimai, kaip buvo atlikta patikrinimo metu. Patikrinimą ir nupjautų medžių kelmų matavimą bei vertinimą atliko ieškovo pareigūnai, kurių kvalifikacija teismo buvo patikrinta liudytojų apklausos metu ir kurių teisės ir pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnyje. Be kita ko, jų teisė ir pareiga yra išaiškinti pažeidimus bei nustatyti pažeidėjus, patraukti juos atsakomybėn, taip pat nustačius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, ir apskaičiavus padarytą žalą aplinkai, išskyrus atvejus, kai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, dėl kurio turi būti taikomas aplinkos būklės atkūrimas iki pirminės būklės, prievolė aplinkos ministro nustatyta tvarka pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti žalą ir kitus susijusius nuostolius. Jeigu pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos ir kitų susijusių nuostolių neatlygina, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo pateikti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos ir kitų susijusių nuostolių atlyginimo.
12.5. CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovė remiasi vieninteliu rašytiniu įrodymu – 2021 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktu ir prie jo pridėtomis nuotraukomis, kuris visiškai neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų vertinant aplinkybes, susijusias su dėl gamtinio įvykio pakitusia želdinių būkle (ŽĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad šių aplinkybių nepatvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės ir dviejų komisijos narių pasirašytas 2021 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas ir prie jo pridėtos nespalvotos prastos kokybės nuotraukos, kuriose nesužymėtos koordinatės, taip pat pažymėjo, jog net teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nesugebėjo argumentuotai pagrįsti, kokia iš pateiktų nulūžusių medžių nuotraukų kokį medžio kelmą atitinka.
12.6. Pritartina teismo vertinimui, kad atsakovės pateiktas vienintelis įrodymas nepatvirtina aplinkybių, kad nukirsti 19 saugotinų medžių atitiko ŽĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas sąlygas, kai dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei šie konkretūs medžiai kėlė pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šis faktas buvo vertinamas ir teismo posėdžio metu.
12.7. 2021 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą (toliau – Aktas) pasirašė komisija, kurios sudarymo teisinis pagrindas nėra aiškus, trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje šios faktinės aplinkybės negalėjo pagrįsti. Aktas surašytas 2021 m. spalio 21 d., o kirtimo darbai atliekami buvo 2022 m. kovo mėn., t. y. po 5 mėnesių nuo akto surašymo, kai ŽĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad turi būti padarytos 3 nuotraukos, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys, t. y. fotonuotraukose turi būti užfiksuotas vaizdas darbų atlikimo metu, o ne ženkliai anksčiau, kaip šiuo atveju. Prie Akto pridėtos fotonuotraukos, kuriose nėra aprašyta faktinė padėtis, t. y. kurioje konkrečioje fotonuotraukoje yra užfiksuotas konkretus saugotinas medis, jo buvimo vieta (koordinatės) ir laikas. Akte nurodyta, kad prie jo yra pridedamos fotonuotraukos, tačiau nenurodytas jų skaičius, o pačiose fotonuotraukose nėra nuorodos, kada jos padarytos ir prie kokio konkretaus Akto jos yra pridedamos, fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai nėra aiškūs; t. y. šių fotonuotraukų negalima vertinti kaip įrodymo, patvirtinančio atsakovės atsiliepime ir kituose atsikirtimuose nurodytas faktines aplinkybes, nes iš fotonuotraukų turinio nėra galimybės nustatyti, kad jos darytos būtent (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir kad jose yra užfiksuota nukirstų 19-os saugotinų medžių pakitusi būklė, dėl kurios pašalinti šiuos medžius buvo galima neturint tam įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo.
12.8. Atsakovė ir trečiasis asmuo turėjo galimybę teikti papildomus įrodymus šioje byloje, pavyzdžiui trečiajam asmeniui (atsižvelgiant į jo prašymą paskirti byloje ekspertizę) buvo nustatytas terminas pateikti ekspertams užduodamus klausimus ir nurodyti įstaigą (asmenis), kurie tokią ekspertizę galėtų atlikti, tačiau tokia teise trečiasis asmuo nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas už aplinkai padarytą žalą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateikti įrodymai (Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktas bei fotonuotraukos, Administracinio nusižengimo protokolas ir kt.) vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią.
17. CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
18. Tokią minėtų įrodymų galią apeliantė kvestionuoja teigdama, kad nedalyvavo administracinio nusižengimo byloje. Šis argumentas atmestinas remiantis aplinkybe, jog administracinė nuobauda buvo pritaikyta atsakovės padalinio – (duomenys neskelbtini) seniūnijos – vadovei trečiajam asmeniui V. A. K..
19. Įsiteisėjusiame ieškovo 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-5095-2022 (ROIK: 22169286741) dėl baudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) seniūnei V. A. K. paskyrimo už šioje administracinės teisės normoje numatytą pažeidimą nustatyta, kad ji, būdama atsakingu asmeniu, organizavo dvarvietėje augusių saugotinų želdinių pašalinimą neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo ar sprendimo kirsti saugotinus želdinius. Tuo pažeidė Želdynų įstatymo 13 straipsnio dalį, kuri nurodo – saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.
20. Taigi, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės kaltė dėl Želdynų įstatymo pažeidimo yra konstatuota įsiteisėjusiu administracinėje byloje priimtu nutarimu. Administracinį nusižengimą padariusi V.A. K. paskirtą baudą sumokėjo. (duomenys neskelbtini) seniūnijos nuostatų, patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 13B-480, 19 punktas nustato, kad seniūnijos darbuotojai, pažeidę teisės aktų reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
21. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).
22. Iš viešojo registro duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija, įsteigta 1997 m. birželio 25 d. kaip biudžetinės įstaigos filialas, buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2024 m. balandžio 26 d. (t. y. po nagrinėjamoje byloje aktualaus įvykio, kurio metu buvo padaryta žala). Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) seniūnė V. A. K. seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka organizavo seniūnijos veiklą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 35 straipsnis, 36 straipsnio 8 punktas)). Remiantis VSĮ 35 straipsnio 9 dalimi, seniūną ir seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Seniūnui šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jo priėmimo į seniūno pareigas ir tarnybos sąlygų nenustato Vietos savivaldos įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
23. Tuo remiantis darytina išvada, kad minėtoje administracinėje byloje surinkti įrodymai turi ne tik didesnę įrodomąją galią sprendžiant dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, joje nustatyti žalos padarymo faktas ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos (atsakovės padalinio) vadovės kaltė dėl žalos padarymo nagrinėjamoje byloje turi ir prejudicinę reikšmę, t. y. tų pačių aplinkybių ieškovui nebereikia iš naujo įrodinėti, nes priimamos nutarties 19 punkte nurodyti faktai pagrindžia, kad administracinėje byloje priimtas procesinis sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiam asmeniui – atsakovei (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. gruodžio 24 d.) patvirtintų „Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams“ (toliau - Kriterijai) Priedo 7.1 papunktis nurodo, kad valstybinėje ir savivaldybių žemėje, žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose augantys 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės, priskiriami saugotiniems želdiniams. Tai, kad 19 ginčo medžių buvo saugotini, prejudicine tvarka patvirtina įsiteisėjusiame administracinio nusižengimo nutarime konstatuotas faktas, jog 19 vnt. medžių (klevai, kaštonai, liepos, kurių diametrai kelme > 20 cm), kuriuos vizualiai identifikavo ir įvertino kompetentingas Kauno skyriaus Miškų kontrolės specialistas, nebuvo pažeisti puvinio, taip pat nenustatyta vėjovartos požymių (kelmai vertikalioje padėtyje ar pasvirę iki 45 laipsnių kampu, nėra medžio virtimo iš šaknų požymių) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tuo remiantis atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovas neįrodė, jog šie medžiai iki pašalinimo nebuvo pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog būtent atsakovė ir trečiasis asmuo į bylą nepateikė įrodymų, kad medžiai buvo pažeisti gamtos stichijų ir todėl leidimas jų pašalinimui nebuvo reikalingas. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės ir dviejų komisijos narių pasirašytas 2021 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas ir prie jo pridėtos nekokybiškos, nespalvotos nuotraukos, kuriose nesužymėtos koordinatės, nepagrindžia šio atsikirtimo, nes pati V. A. K. teismo posėdyje negalėjo identifikuoti, kokiam nulūžusiam medžiui priklauso nufotografuotas kelmas, juolab atsižvelgiant į tai, kad buvo nupjauta apie 100 medžių, o ieškinys pareikštas tik dėl 19-kos medžių (t. y. bet kuri iš pateiktų nuotraukų galėjo būti medžio, dėl kurio nukirtimo žalos atlyginti neprašoma). Be to, šis Aktas surašytas 2021 m. spalio 21 d., o kirtimo darbai atliekami buvo 2022 m. kovo mėn. (po 5 mėnesių nuo akto surašymo). Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad turi būti padarytos 3 nuotraukos, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys, t. y. fotonuotraukose turi būti užfiksuotas vaizdas darbų atlikimo metu, o ne ženkliai anksčiau. Pastaroji aplinkybė ir faktas, kad toje vietovėje medžius pažeidusi audra buvo kilusi prie dvejus metus, pagrindžia, jog (duomenys neskelbtini) seniūnė, jei, jos manymu, ginčo medžius reikėjo pašalinti, tai nustačius turėjo laiko gauti tam leidimą, per 3 darbo dienas raštu informuojant savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodant saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikiant 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys (Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau ji to nepadarė.
26. Pažymėtina ir tai, kad, nors saugotinų/nesaugotinų želdinių aplinkybės išsiaiškinimui trečiasis asmuo prašė paskirti ekspertizę, tačiau per teismo nustatytą terminą nepateikė ekspertams teiktinų klausimų ir neįvardijo tokią ekspertizę galinčio atlikti juridinio ar fizinio asmens.
27. Laikas, praėjęs nuo Akto surašymo iki kirtimo darbų atlikimo, paneigia ir apeliantės argumentą, kad želdiniai kėlė pavojų gyventojams, todėl turėjo būti nedelsiant nukirsti.
28. Nereikšmingi apeliantės argumentai, kad vizualinę kelmų apžiūrą atlikę ieškovo pareigūnai ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės vyriausiasis specialistas neturi kvalifikaciją patvirtinančių atestatų, kurių, kaip ji teigė pirmosios instancijos teisme, reikalauja Želdynų įstatymo 24 straipsnio 1 dalis.
29. Nurodoma norma įtvirtina, kad kvalifikacijos atestatus, kuriuos išduoda Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, privalo turėti nepriklausomi želdynų ir želdinių ekspertai, atliekantys želdynų ir želdinių būklės ekspertizę. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 26 dalį želdynų ir želdinių būklės ekspertizė yra želdynų ir (ar) želdinių fizinės, ekologinės, fiziologinės, estetinės būklės, mechaninio stabilumo ir gyvybinės erdvės tyrimas ir vertinimas. Tačiau Želdynų įstatymo VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios Želdynų ir želdinių būklės ekspertizę ir ją atliekančius ekspertus, netaikomos vykdant želdinių, kaip aplinkos objekto, apsaugos kontrolės funkcijas. Želdynų ir želdinių būklės ekspertizė yra atliekama tik įstatymo numatytais atvejais (Želdynų įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalys), o 24 straipsnyje numatyti reikalavimai ekspertams taikomi Želdynų ir želdinių būklės ekspertizės, numatytos šio įstatymo 23 straipsnyje, atveju. Įstatymas ar kiti poįstatyminiai teisės aktai nenumato pareigos, nustatant saugotiniems želdiniams padarytą žalą, atlikti šių želdinių ekspertizę ir (ar) kad žalą vertintų kvalifikuoti ekspertai, nurodyti Želdynų įstatymo 23 straipsnyje.
30. Pagal Želdynų įstatymo 4 straipsnį, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, jų įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos. Aplinkos apsaugos ministro įgalinimus šioje srityje nustato šio straipsnio 3 dalis.
31. 2022 m. rugsėjo 6 d. Patikrinimo aktas Nr. PA-4650, kuriame konstatuotas neteisėtas 19 vnt. saugotinų želdinių sunaikinimas, parengtas vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kurią įgyvendina Aplinkos apsaugos departamentas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Šį Aktą surašė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos (toliu – Inspekcija) pareigūnai. Tokių aktų parengimo tvarką reglamentuoja Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. Nr. AD1-378 Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę taisyklės, nenustatančios Želdynų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos reikalavimo šiuos patikrinimus atliekantiems aplinkos apsaugos specialistams.
32. Nurodyti motyvai paneigia apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, o skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas šalių procesinį lygiateisiškumą ir rungtyniškumą bei netinkamai taikydamas ir aiškindamas byloje taikytinas materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, padarė jas atitinkančias išvadas, teisingai pritaikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias aplinkai padarytos žalos atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.