Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė – 33,4 MGL (1 670 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nuspręsta išieškoti dalį konfiskuotino turto, krovininio automobilio DAF XF 480 FT, vertę atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 5 d.;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Č. 2024 m. spalio 13 d., apie 18.04 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,10 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

Be to, jis tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 2023 m. lapkričio 10 d., įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtam nuosprendžiui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2024 m. spalio 13 d., apie 18.04 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. Č. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2024 m. spalio 13 d. šventė savo gimtadienį – (duomenys neskelbtini). Buvo vienas savo namuose (duomenys neskelbtini). Kadangi draugai neatvažiavo, šventė vienas. Išgėrė 7 skarbonkes 5 proc. stiprumo alaus. Šventė lauke, prie automobilio, klausėsi muzikos. Niekur važiuoti neplanavo. Jo motina O. Z. buvo atvariusi į jo kiemą automobilį Honda, kurį buvo prašiusi nuvaryti į šalia esantį servisą, kad pataisytų. Jam begeriant alų, paskambino meistras ir paprašė atvaryti automobilį iki serviso. Ten visai netoli jo namų, todėl jis nepagalvojęs sėdo už vairo ir važiavo link serviso. Ten jam reikėjo tik pasukti už kampo ir pamatė privažiuojant policijos automobilį. Sustojo šalikelėje ir policija patikrino jo blaivumą. Jautėsi apsvaigęs ir supranta, kad negerai pasielgė. Prašo teismo paskirti jam kuo mažesnę baudą, nori susigrąžinti teisę vairuoti. Vairuoja daug metų, buvo vilkiko vairuotojas. Nurodė, jog ir balandžio mėnesį buvo sulaikytas prie vairo neblaivus, pripūtė 0,7 prom. Žino, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu jam atimta teisė vairuoti, kodėl sėdo prie vairo, nežino. Viskas išėjo netyčia, jokių aplinkybių neginčija (b. l. 98-103).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta automobilio savininkė O. Z. nurodė, kad ji yra kaltinamojo motina. Ji yra automobilio „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, jį įsigijo maždaug prieš du mėnesius. Ji vairuoja daug metų, dabar jai transporto priemonė labai reikalinga nuvykti į gydymo įstaigas. Maždaug spalio 8-9 dieną ji savo automobilį nuvarė pas sūnų V. Č. ir paliko ant kiemo. Jis turėjo pristatyti transporto priemonę į servisą kai meistras paskambins. Važinėti savo transporto priemone ji sūnui neleido. Kodėl jis važiavo su ja išgėręs, ji nežino. Supranta, kad automobilis gali būti konfiskuotas, prašo nekonfiskuoti (b. l. 98-103).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas P. L. nurodė, kad savo darbo pamainą pradėjo 2024 m. spalio 13 d., nuo 14.30 val., ir pamaina truko iki 2024 m. spalio 14 d., 02.30 val. Dirbant nustatytame maršrute kartu su specialiste M. B. apie 17.35 val. iš Vilniaus OVS budėtojo gavo pranešima, kad (duomenys neskelbtini) gatve važinėja asmuo, kuris galimai neblaivus. Važiuojant nurodyta gatve, pastebėjo automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodyto automobilio vairuotojas pastebėjęs jų tarnybinį automobilį pradėjo lėčiau važiuoti, galiausiai sustojo. Kolegei M. B. išlipus iš tarnybinio automobilio, automobilio „Honda Jazz“ vairuotojas išlipo iš automobilio. Buvo nustatyta automobilio „Honda Jazz“ vairuotojo tapatybė, tai yra automobilį vairavo V. Č. Bendraujant su V. Č. šis kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilio salone matėsi pradaryti bei nugerti alkoholinių gėrimų buteliai. Ant priekinės sėdynės buvo atidarytas alkoholinio gėrimo alaus butelis, porankyje esančiame prie vairuotojo ir keleivio sėdynių buvo pradarytas 0,2 l alkoholinio gėrimo - degtinės butelis. Asmeniui alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,21 promilės neblaivumas, antru pūtimu 2,10 promilės neblaivumas. Paklausus, kada V. Č. paskutinį kartą vartojo alkoholį, šis nurodė, kad šventė savo jubiliejų ir alkoholinius gėrimus vartojo maždaug pieš 2 valandas. Daugiau nieko papasakoti negali, jei ką nors prisimins, papildomai informuos tyrimą atliekančią instituciją (b. l. 16-18).

2024 m. spalio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos nuotraukos (b. l. 28-32).

2024 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas iš 2024 m. spalio 13 d. įvykio (b. l. 45-46).

2024 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai iš 2024 m. spalio 13 d. įvykio vietos (b. l. 43-44).

2024 m. spalio 13 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. spalio 13 d. V. Č. pirmojo tikrinimo metu 18.04 val. buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 18.24 val. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas. V. Č. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 24-26).

AB „Regitra“ duomenimis, lengvojo automobilio „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra O. Z. (b. l. 40).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio „Honda Jazz“, 2005 m., kaina Lietuvoje su PVM – 2 030 Eur (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Č. paaiškino, jog jis tą dieną šventė savo jubiliejų ir išgėrė 7 skarbonkes 5 proc. stiprumo alaus. Vykti tą vakarą niekur neketino, tačiau paskambino serviso meistras ir paprašė atvaryti motinos automobilį, kad jis galėtų kitą dieną pataisyti. Kaltinamasis nurodė, jog nesijautė labai neblaivus, nors žinojo, kad vartojo alkoholį. Jo teigimu nuvažiuoti reikėjo labai nedidelį atstumą, todėl nusprendė sėsti už vairo. Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas akivaizdžiai neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. Č. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Taip pat ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Č., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus ir 6 mėnesius naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 5 d. bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 8 d. nutarimu V. Č. pripažintas kaltu, padaręs LR Administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 60 mėnesių, šių baudžiamojo ir administracinio poveikio priemonių vykdymo terminai nėra pasibaigęs, 2024 m. spalio 13 d., apie 18.04 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo iškvėptame ore nustatyta 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Honda Jazz“, tyčia piktybiškai nevykdė šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Dėl bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos baudos ir arešto bausmės.

Skiriant bausmę, taip pat svarbios aplinkybės ir dėl kaltinamojo turtinės padėties – teismui pateiktais bei valstybės registruose esančiais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis nors oficialiai dirba, tačiau darbo užmokestis siekia (duomenys neskelbtini) Eur, antstoliai vykdo priverstinį išieškojimą už ankstesnius įsiskolinimus. Taigi savanoriškai įvykdyti turimus įsipareigojimus kaltinamasis neturi galimybės.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įskaitant ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, susijusias su jo finansine padėtimi, turimą priklausomybę alkoholiui, kuri ir lėmė nusikalstamos veikos padarymą, taip pat buvusį baustumą administracine tvarka už analogiškų KET pažeidimų padarymą, kuomet skirta finansinė bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nepadarė įtakos kaltinamojo elgesiui ir nesulaikė jo nuo naujų pažeidimų, bei jo praeityje turėtus teistumus, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją – baudą. Juolab, kad kaltinamojo gaunamos pajamos yra nedidelės, turi įsiskolinimų antstoliams ir bankui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus griežčiausią – arešto bausmę, skiriant 30 parų arešto, o už nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis, tačiau nesiekiantį sankcijos maksimumo – 9 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už jų padarymą paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirtina subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. Č. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat, teismas, įvertinęs tai, kad nors kaltinamasis V. Č. praeityje yra teistas už vairavimą išgėrus, šiais metais už tą patį nubaustas administracine tvarka, bet kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, oficialiai dirba, stengiasi atlyginti paskirtas baudas, sprendžia, jog kaltinamojo elgesio priežiūra bei pastangos pakeisti savo elgesį turėtų kaltinamąjį paveikti taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Taigi teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam V. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu V. Č. įpareigotinas: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, nesant gydytojo paskyrimo); 3) gydytis nuo alkoholizmo jam sutinkant (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis V. Č., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 2,10 promilių neblaivumas, itin grubiai pažeidė KET, savo elgesiu sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo būsenos, sekmadienio vakaro metu, Vilniaus mieste, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui, dėl ko ir buvo iškviesti policijos pareigūnai). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis yra teistas bei baustas už analogišką administracinį pažeidimą (t. y. už vairavimą esant neblaiviam per vienerius metus). Kaltinamasis pripažino žinojęs, jog teisės vairuoti transporto priemones jam yra atimta, tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Kita vertus, nors jis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau nepripažįsta turintis problemų su alkoholio vartojimu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones V. Č. taikytina penkeriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 15 d. Teismo nuomone, vertinant ankstesnį kaltinamojo teistumą, baustumą administracine tvarka už analogiškų veikų padarymą, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. Č. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jo motinai – automobilio savininkei O. Z. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Honda Jazz“ nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – jo motinai O. Z. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis V. Č., būdamas neblaivus, vairavo O. Z. priklausantį automobilį „Honda Jazz“, kurį ji paliko V. Č. gyvenamosios vietos kieme, kad šis galėtų perduoti jį serviso darbuotojui.

Minėto automobilio vidutinė rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis – 2 030 Eur (kaina su PVM) (b. l. 41). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo, todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 030 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. Kaltinamasis V. Č. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, sekmadienio vakarą, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, kad baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina automobilio „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2 030 Eur išieškotina iš kaltinamojo V. Č.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis V. Č. laikinai sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam V. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam atėmimą.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 24 d. pažyma Nr. APD-2024-10562 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl 112,50 Eur už V. Č. gynusio advokato Alfred Sokolovski darbo užmokestį (b. l. 106).

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. Č. subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Č. galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 3, 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti nuteistąjį V. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, nesant gydytojo paskyrimo); 3) gydytis nuo alkoholizmo jam sutinkant.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, paskirti V. Č. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 15 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 030 Eur (du tūkstančius trisdešimt eurų).

V. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. Č. atėmimą 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 15 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, diską su vaizdo įrašais, prisegtą voke prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam V. Č., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos ir atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną (Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos Vilniaus miesto skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius +370 672 88 430, +370 672 94 080 el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.