Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 38 straipsnį, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. 2023 m. balandžio 24 d., apie 13.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo sunkvežimį „Daf XF 480 FT“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,82 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad balandžio 22 d., penktadienį vakare atvažiavo iš reiso. Pastatė automobilį prie namų. Tvarkėsi, sodino tujas, tvarkė namą. Greitai savaitgalis praėjo. Kažkas nutiko telefonui, nes jam rodė 16 val. Po to telefonas rodė 4 val. ryto ir pagalvojo, kad dar viena diena laisva. Pagalvojo, jog atsipalaiduos, pagulės ir išsiblaivys. Alkoholį gėrė penktadienį, šeštadienį. Sekmadienį išgėrė tik alaus. Ryte paskambino iš darbovietės ir paklausė, kodėl jo nėra pakrovime (duomenys neskelbtini). O jis (kaltinamasis) pasakė, kad dar išeiginė. Telefone jam rodė kitą laiką. Iš karto po skambučio nevažiavo. Dar pamiegojo. Pasidarė geriau. Jautėsi ne girtas. Jautėsi normaliai. 12.30 val. išvažiavo iš aikštelės link (duomenys neskelbtini)g. Atvažiavo prie užkardo, sustojo, dar nespėjus paskambinti, kad atidarytų užkardą, atvažiavo policija. Jam pasakė, jog buvo iškvietimas, jį sekė ir pasakė, kad jis nuo Gariūnų vingiavo. Kažkas važiavo iš paskos ir iškvietė policiją. Policija pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Neatsimena kiek kartų tikrinosi blaivumą. Pataikė pirštu į nosies galą. Gal atrodė, kad jo kalba buvo nerišli, bet dar nebuvo prabudęs. Bijojo prarasti darbą. Nežino, kaip taip gavosi. Jeigu būtų pasakęs, kad negali važiuoti, būtų jį atleidę iš darbo. Kai ateina į darbą, tikrina blaivumą, bet tą pirmadienį jo mašina buvo prie namų, nes jam leido ten ją laikyti. Jis tik norėjo pasikrauti ir niekur nevažiuoti. Į pakrovimą iki (duomenys neskelbtini) g. važiavo krovinine mašina. Reisas buvo numatytas kitą dieną. Būtų pasikrovęs ir iki ryto miegotų. Jam reikia mokėti įmokas į hipoteką. Daugiau taip nebus. 20 metų dirba vairuotoju ir jeigu būtų važinėjęs išgėręs, tai seniai būtų pagautas. Negali suprasti, kad galėjo pripūsti tiek daug promilių. Liko be teisių, darbo, o reikia mokėti už namuką. Be teisių negali rasti darbo.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytojas E. K. (E. K.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra vyriausiasis patrulis. Apie 13.05 val., gavo nurodymą reaguoti į pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, kuris važiuoja sunkvežimiu „Daf“, (v. n. (duomenys neskelbtini) Anot pranešėjo, sunkvežimis vinguriuoja po kelią, kliudė kelio kuoliukus, važiuoja Tūkstantmečio gatve, link Liepkalnio. Bendraujant su pranešėju telefonu, šis nurodė, kad minėtas sunkvežimis sustojo prie pakeliamojo užtvaro (duomenys neskelbtini). Jiems privažiavus, sunkvežimis stovėjo minėtoje vietoje. Nustatyta, kad vairuotojas yra V. Č.. Vairuotojas atrodė neblaivus, jo kalba buvo nerišli, jis atrodė labai pasimetęs ir išsigandęs, nuo jo buvo juntamas alkoholio kvapas. Vairuotojas sunkvežimyje buvo vienas. Sunkvežimio kabinoje, už vairuotojo ir keleivio sėdynių, po lova esančioje daiktadėžėje buvo aptiktas degtinės butelis, 0,5 litro talpos, su skysčiu viduje. Skysčio buvo likę apie trečdalis. Taip pat daiktadėžėje buvo pakuotė alaus skardinių. Paaiškino vairuotojui, kad jam teks pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, jis sutiko. Mėginant papūsti į alkotesterį, vairuotojui to ilgai padaryti nepavyko, vos pradėdavęs pūsti, jis nutraukdavo pūtimą. Pasiteiravus, ar jis vartojo alkoholį, vairuotojas nurodė, kad prieš 48 valandas vartojo alkoholį, o šiandien, darbo metu, vyko į sandėlį pasikrauti prekių, kur ir buvo sustabdytas. Jis teigė, kad norėjo pasikrauti prekes, tada išsimiegoti ir vykti toliau. 13.48 val., alkotesteriu jam nustatytas 2,44 promilių. Kolegos atvežtų kitą alkotesterį (kur pūtimo laikas trumpesnis). Pakartotinai patikrinti blaivumą pavyko tik 14.14 val. Tikrinant pakartotinai, jam nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Nustatyta, kad sunkvežimis priklauso įmonei UAB „B.“, todėl transporto priemonė buvo apžiūrėta ir perduota atvykusiam įmonės atstovui. Įvykio liudytojai P. K. ir G. M. nurodė, kad vairuotojas važiavo nuo Gariūnų g., link Savanorių žiedo, o ties Oslo gatve ir Vakariniu aplinkkeliu kliudė plastikinius kelio stulpelius. Apžiūrėjus minėtas vietas, apgadinti stulpeliai neaptikti. Jų akivaizdoje vairuotojas alkoholio nevartojo (b. l. 26-28).

Liudytojas P. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 24 d., apie 13 val., važiavo kartu su kolega G. M., kai pastebėjo priešais juos važiuojantį sunkvežimį. Sunkvežimis pradėjo įtartinai manevruoti. Iš pradžių manė, kad vairuotojas gal blogai pasijuto. Paprašė, kad šalia sėdintis kolega paskambintų greituoju pagalbos numeriu 112 ir informuotų apie įtartinai manevruojantį sunkvežimį. Kolegai skambinant, sunkvežimis pradėjo važiuoti į šalikelę, kur buvo plastmasiniai kuoliukai, ar juos nulaužė negali pasakyti, nes nematė. Pabandė sunkvežimį aplenkti ir pastebėjo, kad vyras buvo stambaus kūno sudėjimo, buvo su striuke ir be marškinėlių. Kai kolega paskambino policijos pareigūnams, jie paprašė važiuoti jam iš paskos. Taigi nuo Gariūnų link Savanorių pr., važiavo paskui sunkvežimį, kol jis sustojo (duomenys neskelbtini). Jie taip pat sustojo šalia. Vairuotojas buvo vienas, bei nelipo iš sunkvežimio iki tol, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai išlaipino minėto sunkvežimio vairuotoją. Matėsi, kad vairuotojas buvo neblaivus, kadangi vos nenukrito, bei nesilaikė ant kojų ir svirduliavo. Kiek matė, vairuotojas priešinosi ir nenorėjo lipti į policijos tarnybinį automobilį. Taip pat girdėjo, kaip kelis kartus atsisakė pasitikrinti blaivumą. Taip pat girdėjo, kad vairuotojas sutiko, kai vyrui buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnai užsirašė jų su kolega duomenis ir jie išvažiavo (b. l. 30).

Liudytojas G. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 24 d., apie pietus, kartu su kolega P. K. važiavo nuo Gariūnų link Savanorių pr. Tuo metu, važiuojant nuo Gariūnų, pastebėjo, kuris įtartinai manevravo kelyje, t. y. kliudė skiriamuosius kelio ženklus, jų nesulaužė, kadangi jie buvo guminiai, taip pat važiavo link autobuso stotelės, tačiau nekliudė, nei ten stovėjusių žmonių, nei mašinos, tačiau tai sukėlė įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Todėl nusprendė paskambinti policijos pareigūnams ir informuoti. Jis paskambino trumpuoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įtartinai važiuojantį vilkiko vairuotoją. Jų paprašė važiuoti vilkikui iš paskos, kol neatvažiuos policijos pareigūnai. Kiek prisimena, vilkiko vairuotojas buvo su ūsais, tamsiais plaukais, vilkėjo tamsios spalvos striukę, bei vilkėjo sportines kelnes, taip pat atkreipė dėmesį, kad vyras buvo be marškinėlių, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Paskui vilkiką atvažiavo į privačią teritoriją, sandėlį. Iki kol neatvažiavo policijos pareigūnai, nieks iš vilkiko neišlipo, bei neįlipo. Policijos pareigūnams atvykus, vyrą ištraukė iš vilkiko vairuotojo pusės ir vedėsi į tarnybinį automobilį, matėsi, kad vyras buvo neblaivus, jo apranga buvo netvarkinga, policijos pareigūnai vyrą vedėsi, jis svirduliavo ir negalėjo eiti tiesiai (b. l. 34).

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, jog įvykis įregistruotas 2023 m. balandžio 24 d. 13.08 val. (b. l. 8).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. K. 2023 m. balandžio 24 d. tarnybinio pranešimo (neblaivus vairuotojas ROIK: 0123000227110) matyti, jog tarnybiniame pranešime nurodytos identiškos įvykio aplinkybės, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas policijos pareigūnas E. K. (b. l. 37-38).

Iš liudytojų P. K. ir G. M. 2023 m. balandžio 24 d. rašytinių paaiškinimų matyti, jog nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės, kurias nurodė liudytojai P. K. ir G. M. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39-40).

Iš neblaivumo 2023 m. balandžio 24 d. nustatymo akto, alkotesterių kvitų, alkotesterių patikros sertifikatų Nr. 1752691 ir 1752680 matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0129 (patikrinimo sertifikatas Nr. 1752691) pirmo patikrinimo metu 13.48 val. V. Č. nustatytas 2,44 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu 14.14 val. – 1,82 promilių girtumas (tikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428, patikros sertifikatas Nr. 1752680). Kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Nustatyta, kad kaltinamasis galėjo eiti tiesia linija, tačiau negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamasis nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 48 valandas iki sustabdymo. Kaltinamasis sutiko su tikrinimo rezultatais. Alkotesteriai buvo metrologiškai patikrinti (b. l. 19-23).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas UAB „B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) priklausantis sunkvežimis „Daf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba. Fotolentelėje esančiose nuotraukose minėtas sunkvežimis nufotografuotas iš visų pusių. Nuotraukoje Nr. 8 užfiksuotos alaus skardinės (nepradarytos) sunkvežimio salone. Nuotraukoje Nr. užfiksuotas stipraus alkoholinio gėrimo (degtinės) butelis salone (b. l. 9-14).

Iš Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ išrašo matyti, kad 2023 m. gegužės mėnesį krovininio automobilio „Daf XF105.480 Far 6x2 Space Cab“ (pasirinkti 2018 m.) kaina su PVM buvo 59 330 Eur (b. l. 17).

Iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ išrašo matyti, jog krovininis automobilis „Daf XF 480 FT“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra AB „SEB“ bankas, o valdytojas UAB „B.“ (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetą, konstatuoja, jog įrodyta, kad kaltinamasis V. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo sunkvežimį „Daf XF 480 FT“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,82 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis V. Č. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad penktadienį vakare atvažiavo iš reiso ir pastatė vilkiką prie savo namų. pripažino, jog alkoholį gėrė penktadienį ir šeštadienį, o sekmadienį gėrė alų. Kažkas buvo negerai su jo telefonu, nes blogai rodė laiką ir jis galvojo, jog turi dar laisvadienių, tačiau pirmadienį jį pažadino skambutis. Skambino iš darbo ir klausė kodėl jis neatvažiavo pakrovimui. Jis nenorėdamas prarasti darbo nesakė, kad vartojo alkoholį. Dar pamiegojo ir nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini)., t. y. pakrovimo vietos, o ten atvažiavo policija. Kaltinamasis pripažino, jog vairavo būtent jis.

Aplinkybę, jog būtent kaltinamasis vairavo automobilį, patvirtino pats kaltinamasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojų P. K. ir G. M., kurie važiavo kaltinamajam iš paskos, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir paaiškinimai, kurie nurodė, jog paskambino bendrajam pagalbos centrui kilus įtarimui, jog minėto sunkvežimio vairuotojas yra neblaivus. Jie važiavo kaltinamajam iš paskos ir iki kol neatvažiavo pareigūnai, niekas iš vilkiko neišlipo ir neįlipo. Liudytojo pareigūno E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei jo 2023 m. balandžio 24 d. tarnybinis pranešimas, kad atvažiavus prie sunkvežimio, jame buvo vienas asmuo – vairuotojas, nustatyta, jog tai kaltinamasis V. Č..

Kaltinimo aplinkybę, jog kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo automobilį, be paties kaltinamojo parodymų, visų pirma, patvirtina ir alkotesterių (neblaivumas matuotas dviem alkotesteriais) užfiksuoti rodmenys, kad pirmo patikrinimo metu, 13.48 val. kaltinamajam nustatytas 2,44 promilės girtumas, o antro patikrinimo metu, praėjus beveik trisdešimčiai minučių, 14.14 val. V. Č. nustatytas — 1,82 promilių neblaivumas. Šie rodmenys (etilo koncentracija iškvėptame ore) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklido alkoholio kvapas; neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, o įvertinus bendrą kaltinamojo būsena, nustatyta, kad jis negalėjo pirštu pataikyti į nosies galą) užfiksuoti 2023 m. balandžio 24 d. neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamasis V. Č. su nustatyto neblaivumo rodmenimis sutiko. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

Taigi pirmiau aptarti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent kaltinamasis ir, kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai jam abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu, nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas.

Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, jog V. Č. suvokė, kad vairavo sunkiasvorį automobilį, būdamas neblaivus, bei norėjo taip veikti (nurodė, jog vartojo alkoholį visą savaitgalį, norėjo tik pasikrauti ir niekur nevažiuoti, nes reisas buvo numatytas kitą dieną, todėl galvojo, jog pasikraus ir iki ryto būtų miegojęs), t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Nustatyta viena V. Č. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai jog jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. Č. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Jis yra jauno, darbingo amžiaus, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo vairuotoju, tačiau šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. 2023 m. birželio 12 d. duomenimis, per vienus metus iki nagrinėjamos veikos padarymo kaltinamasis vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas krovininį automobilį nebuvo prisisegęs saugos diržo, kuris įrengtas automobilyje, duomenų apie paskirtos baudos apmokėjimą nėra (b. l. 65). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas. Už vairavimą būnant neblaiviam kaltinamasis V. Č. teisiamas pirmą kartą.

Taigi, nurodytos kaltinamojo V. Č. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teisme išsakytas gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismo vertinimu, pakankamai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo jo norą taisytis, įvykdyti jam paskirtas nuobaudas. Dėl šių aplinkybių, tokio pobūdžio priešingą teisei elgesį galima laikyti atsitiktiniu, nes, kaip jau minėta, jis nėra teistas ar baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio veiką. Todėl, įvertinus aptartas bausmei individualizuoti svarbias aplinkybes, teismas pritaria prokurorui, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūsį – baudą, tačiau sprendžia, jog jos dydis turėtų atitikti įstatymo nustatytam už nesunkius nusikaltimus minimumui – 50 MGL (2 500 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. Č. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 33,4 MGL (1 670 Eur).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. Č. turtinę padėtį (po nusikalstamos veikos padarymo nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi paskolą už gyvenamąjį būstą), skirtinos baudos dydį ir tai, kad bus išieškoma dalis konfiskuotino turto vertės, sprendžia, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas vertina, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 2 metus.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokuroras prašė kaltinamajam skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams. Kaltinamasis prašė skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas, gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas, tokiu kaip nagrinėjamu atveju, uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

V. Č. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas stipriai neblaivus nuo alkoholio (jo iškvėptame ore nustatyta 1,82 promilių etilo alkoholio koncentracija), vairavo dienos metu, apie 13,05 val., darbo dieną, Vilniuje, kur eismas pakankamai intensyvus. V. Č. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas sunkvežimį, t. y. padidinto pavojaus šaltinį, taip rizikuodamas aplinkinių sveikata bei gyvybe. Taigi, nors žala nepadaryta, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti eismo dalyviai bei jų turtas, todėl jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Kita vertus, jis praeityje nėra baustas ar teistas už vairavimą būnant neblaiviam, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju ir trumpesnio termino baudžiamojo poveikio priemonė bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, todėl V. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise, mažesniam nei vidutiniam laikotarpiui – 1 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. gegužės 5 d.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje

Kaltinamasis V. Č. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo, ar jo vertę atitinkančio sumos išieškojimo.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

Nagrinėjant bylą teisme, VĮ „Regitra“ išrašo (b. l. 16) duomenimis, nustatyta, jog transporto priemonė – krovininis automobilis „Daf XF 480 FT“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltinamajam. Minėto automobilio savininkas yra AB „Seb bankas“, o valdytojas UAB „B.“. Duomenų, jog bendrovė žinojo apie daromą nusikaltimą, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, šiuo atveju yra 59 330 Eur (skaičiuojant su PVM).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

Pažymėtina, jog konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, teismų praktikoje imperatyvių turto konfiskavimo nuostatų taikymas derinamas su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnis) pabrėžiama, kad turto konfiskavimas turėtų būti pagrįstas proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2019 m. spalio 22 d. sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12, par. 24; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57 ir kt.).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes, nustatytą neblaivumą (1,82 promilės), konfiskuotino turto vertę (59 330 Eur), į paskirtą baudą ir jos dydį (50 MGL, sumažinus trečdaliu 33,4 MGL/1 670 Eur), kaltininko sunkią turtinę padėtį (nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, turintis finansinių įsipareigojimų) ir dar vieną skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui bei asmenybei. Teismo vertinimu, dalies konfiskuotino turto vertės – 5 000 Eur išieškojimas atitiks įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eisme, nevaržys kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto vertės – 5 000 Eur.

Kaltinamajam V. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 1) specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintinas; 2) dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 33,4 MGL (1 670 Eur).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. Č. valstybės naudai dalį konfiskuotino turto, krovininio automobilio „Daf XF 480 FT“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. gegužės 5 d.

V. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: 1) specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti; 2) dokumentų paėmimą (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. Č., kad, vadovaujantis BVK 6 straipsniu, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 24 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801. O mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-2159-1133/2023.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.