Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas R. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad pagrindinės priežastys nutraukti santuoką yra atsakovo alkoholio vartojimas ir dėl to kylantis smurtas.

5. Teismo posėdyje, apie kurio laiką ir vietą informuotas tinkamai, atsakovas nedalyvavo, prašymų atidėti teismo posėdį nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

6. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. P. ir atsakovas R. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 694) (bylos 1t., b. l. 5).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

7. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovės teigimu atsakovas smurtavo prieš ieškovę. Ieškovė į bylą pateikė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato informaciją apie tai, kad 2022 m. balandžio 20 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-13635-22 dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame 2022 m. gegužės 5 d. priimtas sprendimas baigti baudžiamuoju įsakymu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. e1-1666-865/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-13635-2022-7) 2022 m. gegužės 11 d. priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo nuspręsta R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo artimą giminaitį ar šeimos narį), įsakyme nurodyta, kad byloje įrodyta, jog R. P., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, tyčia dešinės rankos plaštaka vieną kartą sudavė žmonai I. P. į kairės pusės skruostą taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

8. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

9. Aptartos aplinkybės neabejotinai pagrindžia su santuokinėmis pareigomis nesuderinamą atsakovo elgesį. Atsakovas šioje byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, nepaneigė ieškovės nurodomos jo kaltės dėl santuokos išrimo, taip pat nesinaudojo galimybe įrodinėti, kad santuoka būtų iširusi dėl ieškovės kaltės ar abiejų sutuoktinių kaltės.

10. Teismo vertinimu, egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kuriai esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, t. y. sutuoktinis žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu (smurtavo prieš ieškovę). Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir nepaneigtos aukščiau nurodytos aplinkybės, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja viena iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsakovo kaltės prezumpcijų. Vertintina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

11. Ieškovei jos prašymu po santuokos nutraukimo paliekama jos iki santuokos turėta pavardė – „K.“, o atsakovui paliekama jo pavardė - „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

12. Teismas pažymi, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Ieškovė nereikalauja išlaikymo iš atsakovo.

Dėl nepilnamečių vaikų

13. Bylos duomenimis (bylos 1t., b.l.8-10), šalys santuokoje nepilnamečių vaikų nesusilaukė, todėl teismas klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, nesprendžia.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

14. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovė nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi (bylos 1t., b. l. 6).

15. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta 2022 m. kovo 16 d. šalių sudaryta Ikivedybinė sutartis, pagal kurios sąlygas turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė (Sutarties 3.1 p.), nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, taip pat akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lėšos bankų sąskaitose ir kitos lėšos, įgytos po santuokos sudarymo I. K. vardu, tampa I. K. asmenine nuosavybe (Sutarties 3.6p.), o įgytos R. P. vardu, tampa R. P. asmenine nuosavybe (Sutarties 3.7 p.). Atsižvelgiant į tai, kad turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu patvirtintu notarine tvarka, teismas nesprendžia santuokoje įgyto turto padalijimo klausimo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

16. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

17. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

18. Ieškovė nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Antstolių informacinės sistemos AIS registro duomenys patvirtina, kad ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų, kurių priverstinis išieškojimas yra vykdomas antstolių (Antstolių informacinės sistemos AIS registro duomenys, bylos 1t, b.l.15-18). Ieškovas ir atsakovė 2022 m. kovo 16 d. sudaryta Ikivedybine sutartimi susitarė, kad pagal savo prievoles kiekviena iš šalių atsakys tik savo asmeniniu turtu (Sutarties 7.1.p.), o pagal bendras prievoles ir prievoles, susijusias su šeimos interesais, būsimieji sutuoktiniai atsakys solidariai (Sutarties 7.2 p.). Skoliniai įsipareigojimai ir kitokios finansinės prievolės tretiesiems asmenims, atsiradę po santuokos sudarymo, prisiimti R. P., nesant sutuoktinės I. K. raštiško sutikimo, yra R. P. asmeniniai įsipareigojimai (Sutarties 3.9 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys neturi bendrų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, o Ikivedybine sutartimi susitarė, kad atsakovo R. P. prisiimti įsipareigojimai nesant ieškovės raštiško sutikimo yra asmeniniai R. P. įsipareigojimai ir turi būti vykdomi iš jo turto, todėl esant notarine tvarka patvirtintam šalių susitarimui dėl prievolių vykdymo ir nesant duomenų apie tai, kad šalys būtų įgijusios bendrų prievolių, kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

20. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo patenkintas pilnai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 146 Eur žyminio mokesčio (bylos 1t., b. l. 4).

21. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. P. (iki santuokos turėta pavardė – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 694), dėl atsakovo R. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. P. palikti jos iki santuokos turėtą pavardę „K.“, R. P. – pavardę „P.“.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 146 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.