Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užsiimantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimu 4 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir subendrinus paskirtą bausmę su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 30 MGL bauda;

4) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 30 MGL bauda ir 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bausmę atlikęs 2019 m. rugsėjo 11 d.);

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį - 32 MGL (1600 Eur) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2022 m. balandžio 20 d., apie 14 val. 15 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę I. P., t. y. savo dešinės rankos plaštaka vieną kartą sudavė jai į kairės pusės skruostą, taip sukeldamas I. P. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. P. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis lietuvių kalbą supranta, moka gerai, vertėjas jam nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas. Įtarimo esmė ir turinys jam yra išaiškintas bei suprantamas. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, savo kaltę pripažįsta. Yra psichiškai sveikas, nėra registruotas psichiatro įskaitoje. Priklausomybių lygų centre nesigydė, priklausomybių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neturi. Dirba (duomenys neskelbtini). Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktine I. P. ir jos sūnumi A. K. Su I. kartu gyvena virš (duomenys neskelbtini), o susituokę yra (duomenys neskelbtini). Jų santykiai su I. yra geri, jie nekonfliktuoja. Prieš ją fizinio smurto anksčiau nėra naudojęs. 2022 m. balandžio 20 d. nuo ryto jis dirbo pas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Apie 12 val. grįžo namo, tačiau namuose tuo metu nieko nebuvo. Jis paskambino I., paklausė, kada ji bus namie. Ji jam pasakė, kad apie 13 val. Tuomet jis nuėjo į kavinę, esančią ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini). Užsisakė maisto ir alkoholio. Išgėrė apie 120 gramų brendžio (pavadinimo neprisimena) ir 0,5 litro ,,Nefiltruotas“ alaus. Apie 14 val. grįžo namo. Namuose tuo metu jau buvo grįžusi I. su vaiku. Jis sunkiai atsimena įvykio aplinkybes, kadangi jautėsi stipriai apgirtęs. Pamena, kad jis pradėjo rėkauti ant I., konfliktas jei gerai prisimena kilo dėl to, kad ji neišrašė sąskaitos faktūros nors jam žadėjo. Tai išprovokavo jame agresiją ir tiksliai neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad tuo metu galėjo jai savo rankos plaštaka vieną kartą suduoti į skruostą. Toliau jau prisimena, kaip ji telefonu pradėjo kviesti policiją. Ar jis buvo išėjęs į laiptinę ir trankęs buto duris jis neprisimena. Atvažiavusi policija jį išvežė į areštinę. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi. Sumaišytas alkoholis išprovokavo jo agresiją, įvykio aplinkybes sunku prisiminti. Tačiau trenkdamas I. jis galėjo sukelti fizinį skausmą dėl ko jis labai gailisi. Neturėjo taip pasielgti. Sutinka ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 96-99).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole I. P. nurodė, kad 2022 m. balandžio 20 d. adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras R. P. girtas atėjo į butą ir pradėjo kabinėtis prie jos vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Ji tuomet pasakė, kad nelįstų prie jos vaiko. Tuomet apie 14.15 val. jos vyras R. P. trenkė jai iš dešinės rankos plaštakos į kairės pusės skruostą. Pajautė fizinį skausmą. Tuomet ji griebė už telefono ir pasakė, kad eitų iš namų arba ji iškvies policiją. Tuomet ji išėjo į laiptinę ir paskambino į policiją. Jis buvo pasipiktinęs dėl to. Tuomet jis pasakė, kad išeina ir gali skambinti policijai jei nori. Kai jis išėjo į laiptinę, ji staigiai užrakino buto duris. Jos vyras tuomet trankėsi į duris. Kai pasakė, kad policija jau kieme, jis apsiramino ir pasakė, kad palauks policijos (el. b. l. 6 - 9).

E. K. tarnybiniame pranešime dėl pristatyto asmens girtumo nustatymo nurodyta, kad 2022 m. balandžio 20 d., 15:21 val. į Vilniaus AVPK OVS pagal ROIK (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas akivaizdžiai girtas R. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, elgesys neadekvatus, kalba nerišli. Pūsti į alkotesterį R. P. kategoriškai atsisakė (el. b. l. 59).

Policijos registruojamų įvykių registre nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog 2022 m. balandžio 20 d., apie 14:15 val. R. P. būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, (duomenys neskelbtini) A. K. akivaizdoje, trenkė savo žmonai I. P. iš dešinės rankos plaštakos į kairės pusės skruostą. Dėl tokių R. P. veiksmų I. P. pajuto fizinį skausmą. Taip pat R. P. vartojo necenzūrinius žodžius nepilnamečio A. K. atžvilgiu (el. b. l. 60).

V. R. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą, 2022 m. balandžio 21 d. telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiąja I. P., kuri nurodė, kad 2022 m. balandžio 20 d., kuomet konflikto metu jos vyras R. P. jai vieną kartą trenkė į kairės pusės skruostą ji pajuto fizinį skausmą, tačiau sužalojimai jai padaryti nebuvo. Todėl ji į medikus ir valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė ir nesikreips (el. b. l. 122-123).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13635-22, dėl to, kad R. P. 2022 m. balandžio 20 d., apie 14:15 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo sutuoktinę I. P. (el. b. l. 74-76).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. P., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, tyčia dešinės rankos plaštaka vieną kartą sudavė žmonai I. P. į kairės pusės skruostą taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. P. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad nuėjo į kavinę, esančią ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini). Užsisakė maisto ir alkoholio. Išgėrė apie 120 gramų brendžio (pavadinimo neprisimena) ir 0,5 litro ,,Nefiltruotas“ alaus. Apie 14 val. grįžo namo. Namuose tuo metu jau buvo grįžusi I. su vaiku. Jis sunkiai atsimena įvykio aplinkybes, kadangi jautėsi stipriai apgirtęs. Pamena, kad jis pradėjo rėkauti ant I., konfliktas jei gerai prisimena kilo dėl to, kad ji neišrašė sąskaitos faktūros nors jam žadėjo. Tai išprovokavo jame agresiją ir tiksliai neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad tuo metu galėjo jai savo rankos plaštaka vieną kartą suduoti į skruostą. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolo taip pat matyti, kad nukentėjusioji iš karto apklausta po įvykio iš esmės nurodė analogiškas fizinio smurto panaudojimo aplinkybes kaip ir kaltinamasis. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, dėl kurių I. P. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį.

Taigi, teismas pripažįsta įrodyta aplinkybe, kad R. P. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą – teismas, įvertinęs smūgių sudavimo būdą (dešinės rankos plaštaka) bei lokalizaciją kūne (kairės pusės skruostas), daro išvadą, kad I. P. dėl tokių kaltinamojo veiksmų turėjo jausti fizinį skausmą.

Taigi, R. P. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobūdis, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų vieta, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti minėti padariniai ir leido jiems kilti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji I. P. yra kaltinamojo R. P. žmona, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip padaryta prieš šeimos narį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. P. nurodė, kad sutinka su baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 108-111).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. P. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). R. P. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. anksčiau teistas. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis už 5 metus, baustas administracine tvarka, apie dauguma paskirtų baudų sumokėjimą duomenų nėra. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. P. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, R. P. paskirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant, kad kaltinamasis panaudojo smurtą prieš savo šeimos narį, teismas mano, kad yra tikslinga paskirti R. P. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

R. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 20 d., 14.30 val. iki 2022 m. balandžio 21 d., 14.29 val. (viena diena), į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, vieną dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Procesinių išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. P. viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. P. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 20 d., 14.30 val. iki 2022 m. balandžio 21 d., 14.29 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 – 49 straipsniai.

Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.