Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. Z. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas R. S. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti, kad jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į garažą (boksą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 38,89 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1-5).

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai 2023 m. spalio 2 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ar prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Pareiškėjo atstovė advokatė J. Ž. prašė patenkinti pareiškimą šiame procesiniame dokumente nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narių sąrašas kito, tačiau nepavyko surasti vėlesnių Kooperatyvo dokumentų. Pareiškėjas, tikėtina, neatsimena visų garažo statymo aplinkybių bei detalių, nesureikšmina savo narystės kooperatyve, todėl tvirtina, jog jis nebuvo kooperatyvo narys. Tam, kad statytų garažą pareiškėjas turėjo priklausyti kooperatyvui. Nors pareiškėjas kurį laiką nesilankė tame garaže, tai nereiškia, kad jis nelaikė garažo savu.

Suinteresuotų asmenų atstovai neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, atsiliepimuose į pareiškimą suinteresuoti asmenys prašė nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant. Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1985 m. sausio 30 d. Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės LDT vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 3 skirti garažų statybos kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ 0,22 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje kooperatyvinių garažų statybai (el. b. l. 9). 1985 m. kovo 21 d. Kaišiadorių r. LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 68 registruoti kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ nuostatai ir patvirtintas narių sąrašas, į kurį pareiškėjas nebuvo įtrauktas (el. b. l. 10-13). 1986 m. birželio 24 d. Kaišiadorių rajono LDT vykdomasis komitetas išdavė Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės individualių garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ leidimą ūkio būdu statyti garažus (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Kauno regioniniame archyve nėra saugomi kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (el. b. l. 8), tačiau pareiškėjui pavyko surasti dokumentus, patvirtinančius, kad Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės LDT vykdomojo komiteto 1986 m. gruodžio 17 d. sprendimu šis komitetas nusprendė skirti garažų statybos kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ praplėtimui 0,1 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kooperatinių garažų statybai (el. b. l. 28). 1988 m. gruodžio 9 d. prašymu Kaišiadorių rajono architektui kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas prašė rasti galimybę suprojektuoti 10 vietų garažų boksą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 32). Kooperatyvo užsakymu buvo suprojektuotas 10 garažų boksas (duomenys neskelbtini) 1989 m. (el. b. l. 29, 3, 33-35). 1989 m. balandžio 2 d. raštu Lietuvos TSR valstybinis statybos komitetas nurodė Kaišiadorių rajono vykdomajam komitetui, kad Kaišiadorių rajono architektų gamybinis personalas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) generaliniu planu, parengė ūkinių pastatų zonos, apjuostos garažais, nužymėjimo planą, pagal kurį pirmoje eilėje numatyta 10 boksų „(duomenys neskelbtini)“ kooperatinių garažų statyba; nužymėjimo planas parengtas, nepažeidžiant reikalavimų. Rašte taip pat nurodoma, kad kadangi kitos teritorijos ūkinių pastatų statybai nėra, (duomenys neskelbtini) generaliniame plane numatytoje teritorijoje tikslinga statyti ūkinius pastatus, apjuosiant juos garažais bei išlaikant reikalaujamus sanitarinius atstumus nuo gyvenamųjų namų (el. b. l. 31).

Iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 38,89 kv. m. garažo boksas bendrame garažo pastate, statybos metai – 1989 m. (el. b. l. 16-27). Šis garažo boksas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre (el. b. l. 36, 37).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Padaryti išvadą apie fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu iš byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaidos būtų motyvuotos, t. y. kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir priešingų išvadų tikimybė būtų mažesnė. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas; 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023, 21 punktas).

Vertinant pareiškėjo paaiškinimus apie tai, kad jis nebuvo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narys, tačiau turėjo butą (duomenys neskelbtini), davė pinigus garažo statybai, reikšminga tai, jog nuo garažų statymo praėjo gana ilgas laikotarpis (34 metai). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neprisimena visų garažo statymo aplinkybių bei teisinių formalumų, kurie turėjo būti išlaikyti, asmeniui dalyvaujant garažų statybos procese, bei neišsaugojo dokumentų, patvirtinančių jo mokėjimus, kadangi nežinojo, jog gali kilti sunkumų, įforminant nuosavybės teisę į garažą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika apie įrodymų vertinimą bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, iš pareiškėjo paaiškinimų nustatęs, kad nuo 1988 m. jis valdė butą (duomenys neskelbtini), kad jis mokėjo už byloje nurodyto garažo pastatymą, įvertinęs ganą ilgą laikotarpį, praėjusį nuo garažo pastatymo dienos bei tai, kad neišliko visų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini) dokumentų, o pareiškėjas nežinojo, jog ateityje gali kilti problemų dėl garažo nuosavybės įforminimo, todėl, tikėtina, ir nerinko įrodymų apie lėšų garažų statybai sumokėjimą, daro labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėjas visgi buvo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narys ir finansavo kartu su kitais statytojais jo naudojamo garažo statybą savo lėšomis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 21 punktas).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į įgyjamosios senaties instituto paskirtį, į tai, kad garažai yra valstybinėje žemėje, pareiškėjai naudojosi valstybinėje žemėje esančiais garažais nepertraukiamai, atvirai, į tų garažų, kurie gali būti vertinami kaip fizinių asmenų lėšomis sukurti (pastatyti) nauji nekilnojamieji daiktai, pastatymo aplinkybes, vien tai, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog garažų statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad garažai, į kuriuos prašoma pripažinti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 54 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į nurodytą garažo boksą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Pareiškėjas ketino įsigyti nuosavybės teisę į garažo boksą kaip statinio statytojas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), tačiau negalėjo tinkamai įforminti nurodytu pagrindu atsiradusio garažo nuosavybę dėl to, kad pasikeitus valstybinei santvarkos formai, teisės aktams, kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ nustojo egzistuoti, neliko šio kooperatyvo dokumentų, leidžiančių pareiškėjui įforminti nuosavybę į garažą, nesikreipiant į teismą.

Garažo boksas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip kieno nors nuosavybė. Jis nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad jis, užvaldydamas garažą, visą įgyjamosios senaties laiką (34 metus) buvo ir yra įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą. Jis nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn. Pareiškėjas valdo garažo boksą teisėtai, t. y. ne per prievartą, ne slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, bei nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų. Pareiškėjo valdymas, jo paaiškinimais, pasireiškė tuo, kad jis laikė garaže automobilį ir kitus daiktus, tvarkė garažo stogą, ištinkavo jo vidų, disponavo garažo raktais, leisdamas naudotis garažu ir savo dukrai.

Byloje pateiktas Kaišiadorių rajono architektės inspektorės 1986 m. birželio 24 d. išduotas leidimas garažų statybai bei papildomi šiame sprendime nurodyti kompetentingų valstybės institucijų dokumentai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ir naujo 10 garažų bokso statybai buvo išduotas leidimas. Nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo nurodytas garažas pastatytas neteisėtai, kadangi Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 buvo nustatyta, jog bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta tik gavus atitinkamą leidimą; leidimus statyti ar rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir civilinius pastatus iš valstybinių, kooperatinių ir kolūkinių lėšų duoda rajonų architektai inspektoriai, o leidimus statyti pramonės, žemės ūkio ir kitus objektus (išskyrus aukščiau išvardintus) įformina rajonų architektai, derindami šių objektų statybos arba rekonstrukcijos techninę dokumentaciją. Nors byloje duomenų apie ginčo statinio priėmimą naudoti nėra, tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog statyba buvo savavališka, neatitinkanti tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Inspekcija nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad ginčo garažo boksas įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažintas savavališkos statybos objektu.

Šiuo atveju svarbu ir tai, kad subjektai, per kuriuos valstybė įgyvendina, gina savo kaip savininkės teises, kontroliuoja neteisėtas statybas bei imasi priemonių jų neteisėtiems padariniams pašalinti (savivaldybė, Inspekcija, NŽT) nereiškė savo daiktinių teisių gynimo ieškinių, nepradėjo procedūrų dėl nuosavybės teisės įgijimo į bešeimininkį turtą, nepriėmė sprendimų dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo daugiau nei 34 metus. Ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos, kai jai priklausančioje žemėje yra privačių asmenų lėšomis ir jėgomis pastatyti garažai, toleravimas sukūrė pareiškėjui teisėtą lūkestį įsigyti nuosavybės teisę į garažo boksą įgyjamosios senaties būdu. Garažai buvo pastatyti turint vykdomojo komiteto bei kitų kompetentingų institucijų leidimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teisėtas lūkestis dėl garažo valdymo nuosavybės teise buvo ir yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 61 punktas).

Inspekcijos argumentas, kad garažo boksas, kurį pareiškėjas valdė nuo 1989 metų iki šiol, nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, turėtų prasmę tik tokiu atveju, jei pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą kitu teisinu pagrindu ­ dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Kai prašoma patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. kai pareiškėjui tenka prievolė įrodyti tik tas aplinkybes, kad jis teisėtai perėmė daiktą valdyti, yra tokio daikto sąžiningas valdytojas, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, bei nėra registruotas kitų asmenų vardu, Inspekcijos nurodytos aplinkybės dėl daikto suformavimo neturi teisinės reikšmės (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-832-260/2021, 24 punktas).

Teismas, nustatęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas, pareikštas turint tikslą įgyti nuosavybės teisę į garažą ir įregistruoti jį, atitinka įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas pareiškėjo parodymais, todėl turi būti patenkintas. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – garažą (boksą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 38,89 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268, 270, 279 straipsniais, 533 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo N. Z. pareiškimą.

Nustatyti, kad N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsigijo garažą (boksą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 38,89 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.