Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 91-17 taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. B. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281 straipsnio 7 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu bausmė sumažinta ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 14 d., pabaiga – 2021 m. kovo 14 d.

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 23 d. priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 1 mėnesio 21 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. sausio 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. B. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. B. atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6. N. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 55 balai (vidutinė nuo 41 iki 99 balų). Tačiau sprendžiant apie N. B. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.

7. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė motyvuotą nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

8. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad N. B. bausmės atlikimo metu nei karto nebaustas drausmine tvarka, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, du kartus skatintas. Nuteistasis N. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės laikymo sąlygomis.

9. Nuteistojo nuostata į darbą teigiama, atvykęs į pataisos įstaigą dirbti sutiko. Nuteistasis teigė, kad yra dirbęs pas ūkininką traktorininku, tačiau darbai būdavo laikini nepastovaus pobūdžio. Nuteistasis baigęs 10 klasių, specialybės neturi, šiuo metu mokosi 11 klasėje. Bausmės atlikimo metu ieškojosi darbo - kreipėsi į įmonę „Mūsų amatai“, tačiau šiuo metu nedirba dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, todėl užsiima darbine veikla gerinant būrio gerbūvį. Įstaigoje yra gautas informacinis pranešimas, kad nuteistasis po bausmės atlikimo turės darbą - bus priimtas dirbti pas ūkininką pagalbiniu darbininku. Laisvėje gyveno iš uždirbamų lėšų arba buvo remiamas artimųjų. Šiuo metu gyvena iš artimųjų siunčiamų pinigų. Didelių finansinių sunkumų neturi, duomenų apie priteistą civilinį ieškinį nėra.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis būdamas laisvėje gyveno su drauge. Išėjus į laisvę teigia, kad problemų dėl gyvenamos vietos nebus. Ryšiai su šeimos nariais yra palaikančio pobūdžio. Nuteistasis su šeimos nariais bendrauja laiškais ir skambučiais. Tai gali veikti kaip apsauginis faktorius pakartotinai nenusikalsti.

11. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja N. B., tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nors nuteistojo elgesyje ir stebimi teigiami elgesio pokyčiai, kas sąlygojo jam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą nuo 89 balų iki 55 balų, tačiau apygardos teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog N. B. bausmės atlikimo metu dalyvaudamas įvairiose elgesio pataisos programose iš esmės pakeitė savo elgesį ir nuostatas.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis būdamas laisvėje kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu (vartoja alkoholį, bendraudavo su destruktyvia kompanija). Nusikaltimus vykdė vienas, o kartais su draugais, nusikalsdavo pavartojęs alkoholio. Nuteistasis yra motyvuotas susidoroti su alkoholio problema - lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, individualias psichologų konsultacijas. Asmens savivertė yra vidutinė, save vertina iš teigiamos ir neigiamos pusės, įžvelgia silpnąsias ir stipriąsias savo charakterio savybes, save laiko netobulu žmogumi.

13. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nusikalsdavo „pagautas momento“, neįvertindavo galimų pasekmių, kartojo tas pačias klaidas neįvertindamas patyrimo. N. B. mano, kad savitvardos problemų neturi, nors anksčiau buvo teistas už smurto naudojimą. Nuteistasis pripažįsta, jog turi problemų, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą ir to, ką mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų. N. B. pripažįsta, jog praeityje pasirinkdavo netinkamas problemų sprendimo strategijas, nes vykdydamas nusikalstamas veikas dėmesį sutelkė tik į teigiamas, pageidaujamas pasekmes sau pačiam, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas pasekmes. Nuteistasis tam tikrų situacijų metu yra linkęs pernelyg pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Šios aplinkybės parodo, kad tai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. B. ankščiau teistas 5 kartus (2 kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai, 2 kartus už sukčiavimą bei 1 kartą už analogišką nusikaltimą – transporto priemonės vairavimą neblaiviam). N. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas jau buvo vieną kartą atidėtas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu ir toliau elgėsi nusikalstamai bei padarė pakartotinį nusikaltimą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Šios aplinkybės neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

15. Nors N. B. charakterizuojamas gana teigiamai, skatintas, dalyvauja įvairiose pozityvaus elgesio pataisos programose, psichologų vedamose programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau nuteistasis savo veiksmais dar gali mažinant nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius. Iš nuteistajam nustatytų 55 balų, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 25, kas parodo, kad likę 30 svertiniai taškai yra dinaminiai veiksniai, t. y. kintantys, kuriuos nuteistasis gali sumažinti tinkamu savo elgesiu. Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teistumai; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė. Teismas sprendžia, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog N. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

16. Taigi, net ir įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį pataisos namuose, N. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teismas konstatuoja, kad nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padaryto nusikaltimų pobūdį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam N. B. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo N. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.