Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. B. skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam N. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas: Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 14 d., pabaiga – 2021 m. kovo 14 d.

Anksčiau teistas du kartus.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. liepos 23 d.).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam N. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 51 balai, kuriuos sudaro ir dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie rodo, kad probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos ar paskatinti jį vėl nusikalsti, dėl ko nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis bausmės atlikimo metu neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės dirbti, kas taip pat rodo, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nuteistasis N. B. skundžia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir prašo panaikinti nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, kadangi nuteistasis ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių nebuvo įdarbintas, nors teikė prašymus būti įdarbintas. Todėl komisijos nutarime nurodytas argumentas, kad neįvykdė komisijos rekomenduotos priemonės įsidarbinti yra nepagrįstas. Jis lanko Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, renginiuose, kitose programose, palaiko socialinius ryšius su šeima. Komisija nevertino kriminogeninių veiksnių, jų pokyčio, kad jau atlikęs didelę dalį bausmės. Nuteistojo pakartotinio elgesio rizika sumažėjo nuo 89 balų iki 51 balo. Visos šios aplinkybės charakterizuojančios nuteistąjį, rodančios jo elgesio korekciją, pakartotinio elgesio rizikos mažėjimą, leidžia teigti, kad nuteistajam yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (157 straipsnio 1 dalyje 1 punktas).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Jeigu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jam paskiriama nuobauda už teisės pažeidimą, apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nuobaudos paskyrimo, pataisos įstaiga raštu praneša Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, o ši šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimą atideda šio Kodekso 157 straipsnio 5 dalyje nustatytam laikui. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Pagal BVK dabar galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam N. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BPK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo N. B. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo pagal „OASys“ metodikas rezultatais, nuteistojo asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam N. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija tinkamai įvertino nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nemažai BVK pakeitimų, tarp jų ir 157 straipsnio, jame nebeliko, tai kad nuteistieji turi įvykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir tik tokiu atveju galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jau nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, komisija privalėjo nagrinėti ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o ne ar įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors šios aplinkybės apibūdina nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tik visumą aplinkybių gali lempti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo. Tačiau, nors nagrinėjamu atveju Komisija pasirėmė šia aplinkybe kaip leidžiančia netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau įvertino ir kitas aplinkybes rodančias pažangą mažinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, N. B. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis už nesunkių nusikaltimų padarymą, anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, šis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis būdamas laisvėje kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu (vartoja alkoholį, bendraudavo su destruktyvia kompanija). Nusikaltimus vykdė vienas, o kartais su draugais, nusikalsdavo pavartojęs alkoholio. Nuteistasis yra motyvuotas susidoroti su alkoholio problema - lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, individualias psichologų konsultacijas. Asmens savivertė yra vidutinė, save vertina iš teigiamos ir neigiamos pusės, įžvelgia silpnąsias ir stipriąsias savo charakterio savybes, save laiko netobulu žmogumi. Nuteistasis nusikalsdavo „pagautas momento“, neįvertindavo galimų pasekmių, kartojo tas pačias klaidas neįvertindamas patyrimo. Nuteistasis mano, kad savitvardos problemų neturi, nors anksčiau buvo teistas už smurto naudojimą. Nuteistasis pripažįsta, jog turi problemų, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą ir to, ką mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų. N. B. pripažįsta, jog praeityje pasirinkdavo netinkamas problemų sprendimo strategijas, nes vykdydamas nusikalstamas veikas dėmesį sutelkė tik į teigiamas, pageidaujamas pasekmes sau pačiam, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas pasekmes, nors šiuo metu ir teigia, kad stengiasi apgalvoti pasekmes prieš imdamasis veiksmų. Nuteistasis tam tikrų situacijų metu yra linkęs pernelyg pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Tai parodo, kad gali būti apsunkinta nuteistojo adaptacija ir integracija laisvėje. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo N. B. kriminogeniniai veiksniai yra: teistumai; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė (nuteistasis yra bandęs nusižudyti). Pagal „OASys“ metodiką N. B. nustatyta vidutinė – 51 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 25 balai, o dinaminių net 26 balų, todėl nuteistasis, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti savo tinkamu elgesiu.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis N. B. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir nesudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistojo N. B. skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-129 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 164 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo N. B. skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.