- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- 1A-364-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26913-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Daiva Jazbutienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Galina Korabliova
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-364-606/2022
Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26913-2022-0
2022 m. gruodžio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – 24 MGL (BBND) (1 200 Eur) dydžio bauda.
Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė bausmė – 16 MGL (BBND) (800 Eur) dydžio bauda, nustatytas šešių mėnesių terminas baudai sumokėti, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. V. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, neturėdamas tikslo realizuoti, laikė 22,925 litro namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, tai yra 5 litrų tūrio talpą su viduje esančiu namų gamybos stipriu alkoholiniu gėrimu, jo tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 50,3%, o kiekis – 5,042 litro, 5 litrų tūrio talpą su viduje esančiu namų gamybos stipriu alkoholiniu gėrimu, jo tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 52,3%, o kiekis – 5,128 litro, 5 litrų tūrio talpą su viduje esančiu namų gamybos stipriu alkoholiniu gėrimu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 52,5%, o kiekis – 1,510 litro, 5 litrų tūrio talpą su viduje esančiu namų gamybos stipriu alkoholiniu gėrimu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 51,6%, o kiekis – 5,066 litro, 4 litrų tūrio talpą su viduje esančiu namų gamybos stipriu alkoholiniu gėrimu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 39,1%, o kiekis – 2,550 litro, 3 litrų talpą su viduje esančiu namų gamybos stipriu alkoholiniu gėrimu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 33,8%, o kiekis – 1,990 litro, 1 litro tūrio talpą su viduje esančiu namų gamybos stipriu alkoholiniu gėrimu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 49,2%, o kiekis – 0,382 litro, bei 2,5 litrų tūrio talpą su viduje esančiu namų gamybos stipriu alkoholiniu gėrimu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 64,4%, o kiekis – 1,257 litro, iki kol 2022 m. liepos 19 d. 17.26 val., 22,925 litro namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų aptiko Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo jį dėl kaltinimo pagal BK 201 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes šios nusikalstamos veikos dalykas buvo surastas ir perduotas policijos pareigūnams šiurkščiai pažeidžiant BPK 98 straipsnio, BPK 20 straipsnio 1-4 punktų, Konstitucijos 24 straipsnio bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio 2 dalies nuostatas; jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad (ne)buvo pažeisti įrodymų rinkimo, būsto neliečiamumo principai, sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.
2.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuojama, jog iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo (ROIK: 0122000425415) nustatyta, kad 2022 m. liepos 19 d. 17.26 val. paskambino M. S., kuris yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, ir pranešė policijos įstaigai, kad neva reikalinga policijos pagalba, nes jo namuose surado daugiau kaip 10 litrų naminės degtinės. Apelianto įsitikinimu, jis pagrįstai mano, jog susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagal pareigą (ex officio) turėjo ir privalėjo visapusiškai ištirti ir įvertinti, prie kokių aplinkybių ir kokiu teisiniu pagrindu Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas apieškojo jo būstą (tiksliau atliko kratą) ir surado kaltinime nurodytą kiekį namų gamybos alkoholinių gėrimų, ar šiuos gėrimus suradusio gamtosaugos pareigūno veiksmai, apieškant jo būstą, buvo teisėti, ar šis pareigūnas neviršijo jam suteiktų įgaliojimų ir kt.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BPK 98 straipsnis leidžia proceso dalyviui ar bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pateikti bylos tyrimui reikšmingus duomenis. Pažymima, kad sprendžiant, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, svarbią reikšmę turi tai, kas šiuos duomenis surinko ir pateikė – valstybės institucija (pareigūnas) ar privatus asmuo, nes skirtingų subjektų elgesiui taikomi skirtingi principai. Valstybės institucijų (pareigūnų) veiksmams renkant įrodymus taikomas principas „galima tai, kas leidžiama įstatymo“. Tai reiškia, kad valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai numatyti įstatymuose, – kitu atveju jie pripažįstami neteisėtais (BPK 20 straipsnio 1-4 punktai).
2.3. Apelianto teigimu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnas M. S., atvykęs įteikti jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą dėl 2020 m. rugsėjo 26 d. 19.30 val. padaryto pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta ANK 290 straipsnio 8 dalyje, išgalvotu pagrindu apieškojo jo gyvenamąsias ir negyvenamas patalpas, o tambūre prie įėjimo į namo rūsį, esančiame nusileidus laiptais prie to įėjimo, pamatęs buvusią metalinę 60x60 cm spyna užrakintą dėžę, pareikalavo ją atrakinti ir parodyti jos turinį. Suradęs šioje dėžėje naminės degtinės, apie tai pranešė policijos pareigūnams, kurie atvykę tuos gėrimus paėmė. Tokie šio valstybės tarnautojo veiksmai – žmogaus būsto apieškojimas, gal pavyks atrasti kažko draudžiamo, savo turiniu ir esme yra ne kas kita, o krata, ir atlikta be teismo nutarties, faktinio bei teisinio pagrindo. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl būsto sąvokos ir patekimo į jį pagrindo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio l dalies 17 punktu, 121 straipsnio l dalimi, teigia, kad Aplinkos apsaugos pareigūnas M. S. teismo nutarties neturėjo, taigi neturėjo ir teisės reikalauti atidaryti ir tikrinti būste buvusias spintas, šaldytuvą ar kt., o tai reiškia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnio bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Taip pat lieka neaišku, kokias įstatymo saugomas ar ginamas vertybes buvo siekiama užtikrinti tikrinant jo būstą, jei atvykimo tikslas – surašyto administracinio nusižengimo protokolo įteikimas.
3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo jį pagal BK 201 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes šios nusikalstamos veikos dalykas buvo surastas ir perduotas policijos pareigūnams šiurkščiai pažeidžiant BPK 98 straipsnio, BPK 20 straipsnio 1-4 punktų, Konstitucijos 24 straipsnio bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio 2 dalies nuostatas.
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
8. Apelianto teigimu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnas M. S., atvykęs įteikti jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą dėl 2020 m. rugsėjo 26 d. 19.30 val. padaryto pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta ANK 290 straipsnio 8 dalyje, išgalvotu pagrindu apieškojo jo gyvenamąsias ir negyvenamas patalpas, o, pamatęs buvusią metalinę 60x60 cm spyna užrakintą dėžę, pareikalavo ją atrakinti ir parodyti jos turinį. Suradęs šioje dėžėje naminės degtinės, apie tai pranešė policijos pareigūnams, kurie atvykę tuos gėrimus paėmė. Tokie šio valstybės tarnautojo veiksmai – žmogaus būsto apieškojimas, gal pavyks atrasti kažko draudžiamo, savo turiniu ir esme yra ne kas kita, o krata, ir atlikta be teismo nutarties, faktinio bei teisinio pagrindo.
9. Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus būsto neliečiamumo principas. Konstitucine žmogaus būsto neliečiamumo garantija – žmogaus būsto saugumo nuo pašalinių įsibrovimo laidavimu yra užtikrinamos ir kitos asmens konstitucinės teisės ir laisvės: teisė į privatumą, teisė į nuosavybę ir kt., taip pat jo įgytosios teisės. Kartu pažymėtina, jog pagal Konstituciją žmogaus būsto neliečiamumas nėra absoliutus tuo atžvilgiu, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą leidžiama, jeigu reikia užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes (Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalis). Įeiti į būstą be gyventojo sutikimo leidžiama teismo sprendimu, priimtu siekiant užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes, arba įstatymo nustatyta tvarka, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).
10. Teisės į privatų gyvenimą koncepcija yra išreikšta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeiminis gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Galimybė riboti asmens teisę į privatų gyvenimą nurodyta Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje. Pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama, kai yra tokių sąlygų visuma: pirma, galimybė riboti tokią teisę (pagrindas) nustatyta įstatyme; antra, tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo (valstybės saugumo, viešosios tvarkos, valstybės ekonominės gerovės interesų apsaugos, užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti gyventojų sveikatą ar dorovę arba kitų žmonių teises ir laisves); trečia, toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje. Būtinumą laikytis išvardytų sąlygų ne kartą yra pabrėžęs EŽTT (pvz., EŽTT 2000 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje L. prieš Suomiją (L. v. Finland, no. 25651/94, judgment of 27 April 2000); sprendimas L. L. prieš Prancūziją (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006); kt.).
11. Teismo leidimų įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 121 straipsnis. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę pateikę teismo nutartį, įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu). To paties įstatymo 121 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija priima sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose (tarp jų ir nuomojamose ar naudojamose kitu pagrindu), administraciniam teismui teikiamas prašymas dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo.
12. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai būtų patekę į nuteistojo A. V. būstą (namus) ir jį apžiūrėję be nuteistojo sutikimo.
13. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, be kita ko, turi teisę atlikti daiktų patikrinimą (ANK 598 straipsnio 1 dalis). Dėl asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo atlikimo surašomas protokolas (ANK 598 straipsnio 1 dalis).
14. Iš Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto M. S. 2022 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad jis kartu su Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresn. specialistu D. M. atvyko tirti informacijos dėl galimo brakonieriavimo adresu (duomenys neskelbtini), pas ten gyvenantį A. V.. Apžiūrint patalpas, buvo leidžiamasi į rūsį, ir tuo metu pastebėta metalinė dėžė, ji buvo užrakinta. Kilo įtarimas, kad joje gali būti draudžiamų daiktų. Paklausus A. V., kas yra viduje, šis atsakė „gėrimai“. A. V. atrakino dėžę, kurioje buvo naminės degtinės, todėl liudytojas paskambino 112, o atvykusiems policijos pareigūnams parodė, kur yra naminė degtinė. Apžiūrint kieme stovinčią pavėsinę, joje buvo surastas 2 litrų butelis (nepilnas), jame buvo naminė degtinė. Šaldiklyje buvo dar butelis, galbūt naminės degtinės (b. l. 27–28).
15. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. S. patvirtino, kad turėdami informacijos, jog A. V. galbūt brakonieriauja, bei norėdami surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl jo ankstesnio brakonieriavimo, su kolega D. M. atvykę pas A. V. ir prisistatę, nurodė jam jų atvykimo tikslą. Paklausė, ar jis nebrakonieriauja bei, ar neturi neteisėtai laikomų ginklų. A. V. pats geranoriškai pakvietė juos pasižiūrėti namuose esančio seifo, kad įsitikintų, jog ten nėra neteisėtai laikomų ginklų. Seifas buvo tuščias. A. V. buvo paprašyta parodyti kitas patalpas, kad pasižiūrėtų, ar nėra dorojami neteisėtai sumedžioti gyvūnai. Patikrinus patalpas, dorojimo požymių nenustatyta. Leidžiantis į rūsį, pastebėjo metalinę dėžę, ji buvo užrakinta, todėl kilo įtarimas, kad ten gali būti laikomi draudžiami daiktai. Paklausus A. V., kas yra viduje, šis atsakė, kad gėrimai. A. V. atrakinus dėžę, joje pastebėjo keturias 5 litrų talpas bei du stiklainius su uogomis. Talpose buvo skystis, turintis specifinį, galbūt naminės degtinės kvapą, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją (b. l. 82–85).
16. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo (ROIK: 0122000425415) nustatyta, kad 2022 m. liepos 19 d. 17.26 val., paskambinęs pranešėjas M. S. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), gyvosios gamtos apsaugos inspektoriui reikalinga policijos pagalba, nes nurodytu adresu surado daugiau kaip 10 litrų naminės degtinės. Laukia policijos vietoje (b. l. 24–26).
17. Iš aptartų duomenų nustatyta, kad Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas M. S. atvyko į nuteistojo A. V. namus dėl A. V. padaryto administracinio nusižengimo, A. V. geranoriškai pats įsileido į patalpas ir jas parodė, o patalpų apžiūros metu M. S. surado galbūt neteisėtai laikomą naminę degtinę, todėl, įtaręs, kad gali būti padaryta nusikalstama veika, iškvietė policijos pareigūnus.
18. Iš Klaipėdos rajono PK RS tyrėjo S. O. 2022 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2022 m. liepos 19 d., dirbdamas kartu su Klaipėdos rajono PK RS tyrėju E. P. AP „L2003“, apie 17.35 val., iš Klaipėdos AVPK OVS gavo pranešimą, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), Gyvosios gamtos apsaugos inspektorius prašo policijos pagalbos, nes nurodytu adresu surado daugiau kaip 10 litrų naminės degtinės. policijos laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas Gyvosios gamtos apsaugos inspektorius M. S. kartu su savo kolega D. M., jie nurodė, kad atvyko pas A. V. dėl brakonieriavimo patikrinimo bei protokolo surašymui. Patikrinę namus, nuėjo patikrinti rūsio, o iš jo išėję, prie įėjimo į rūsį, pamatė ant stalo padėtą metalinę dėžę, ji buvo užrakinta su spyna, patikrinę ją, surado 3 l ir 4 l talpos stiklainius, juose buvo galbūt naminės degtinės, sumaišytos su uogomis. Taip pat 4 vnt. 5 l talpos plastikinius butelius, iš jų buvo trys pilni buteliai su galbūt naminės degtinės ir viename apie 1,5 l naminės degtinės likučio. Taip pat M. S. nurodė, kad lauko pavėsinėje šaldymo kameroje taip pat yra vienas dviejų litrų talpos plastikinis butelis, jame buvo likusios apie 1,6 l galbūt naminės degtinės ir vienas butelis degtinės „Danzka vodka“, jame yra apie 0,2 l, galbūt naminės degtinės. Iš viso surasta apie 25,3 litro galbūt naminės degtinės. Įvykis filmuotas BODY kameromis Nr. B0F1EC609068 ir B0F1EC5F6F62 (b. l. 1–6).
19. Ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip liudytojo policijos pareigūno S. O. parodymai patvirtina, kad A. V. pats atrakino dėžę, kadangi ji buvo užrakinta spyna. Joje pastebėjo 4 vienetus 5 litrų plastikines talpas, su jose esančiu skaidriu skysčiu. Jas atidarius buvo juntamas specifinis, galbūt naminės degtinės kvapas. Taip pat dėžėje pastebėjo 2 stiklainius, kurie buvo su uogomis. Paklausus A. V., ar tai naminė degtinė, jis nurodė kad ne, tai tiesiog uogos. Pauosčius šias talpas taip pat buvo juntamas specifinis, galbūt naminės degtinės kvapas. Paklausus A. V., iš kur jis gavo naminės degtinės, šis atsakė, kad parsivežė jos seniai, prieš daug metų. Toliau dirbant įvykio vietoje, buvo apžiūrėtos kitos patalpos bei seifas gyvenamajame name, draudžiamų daiktų nerasta. M. S. pakvietė juos į lauko pavėsinę, kurioje, šaldiklyje, surado dar dvi talpas (plastikinį butelį ir metalinį termosą) su galbūt namine degtine. Patikrinus šias talpas, jose esantis skystis taip pat skleidė specifinį, galbūt naminės degtinės kvapą. A. V. buvo pateiktas reikalavimas atiduoti talpas, su galbūt namine degtine kaip daiktus, turinčius reikšmės tyrimui. (b. l. 76–79).
20. Pažymėtina, kad BPK 97 straipsnyje numatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
21. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. V. pats pateikė reikalaujamus pateikti daiktus – namų gamybos alkoholinius gėrimus – keturias talpas po 5 litrus, kuriose apie 16 litrų namų gamybos degtinės, 3 litrų stiklainį, 4 litrų stiklainį su namų gamybos alkoholiniais gėrimais, 2,5 litro plastmasinį butelį su apie 2 litrais namų gamybos alkoholio bei metalinį termosą, kuriame apie 0,2 litro namų gamybos alkoholio (b. l. 29–31).
22. Aplinkybę, kad nuteistasis A. V. pats pateikė reikalaujamus pateikti daiktus, patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, t. y. iš „Body“ kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų nustatyta, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka Gyvosios gamtos apsaugos specialistai, kurie nurodo, kad surado gėrimų. Pareigūnai kartu su A. V. nueina į gyvenamojo namo kieme esantį sandėliuką, jame A. V. atrakina metalinę dėžę. Pareigūnai iš dėžės ištraukia 5 litrų talpas, kuriose, kaip patvirtina A. V., supilta naminė degtinė. Pareigūnui paklausus, iš kur gavo (naminę degtinę), A. V. nurodo, kad seniai, prieš 7-10 metų buvo parsivežęs. Pareigūnas suranda dar vieną talpą, kurioje A. V. nurodo, kad tai ne naminė degtinė, o spiritas. Pareigūnai kartu su A. V. nueina prie namuose esančio seifo. Pareigūnas apžiūri seife esančius alkoholinių gėrimų butelius. Pareigūnai užeina į kitą sandėliuką, kuriame stovi šaldytuvas. Jame pareigūnai suranda daugiau talpų su galbūt namine degtine (b. l. 43–45). Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš A. V. išimti daiktai buvo apžiūrėti (b. l. 46–59). Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos Objektų kriminalistinių tyrimo poskyrio 2022 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2148616-22 konstatuota, kad 2022 m. liepos 19 d. iš A. V., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), paimti ir tirti pateikti skysčiai yra namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai (b. l. 65–69). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ir pats nuteistasis A. V. nuo pat pradžių pripažino, kad jo patalpose surasti skysčiai yra naminė degtinė, šios aplinkybės nuteistasis neginčija ir apeliaciniame skunde.
23. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, nenustatyta, kad Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai būtų patekę į nuteistojo A. V. būstą (namus) ir jį apžiūrėję be nuteistojo sutikimo, o naminė degtinė buvo aptikta Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams tiriant administracinio nusižengimo bylą, apžiūrint nuteistojo A. V. patalpas, ar jose nėra neteisėtai laikomų daiktų, susijusių su brakonieriavimu, bei apžiūrint patalpas, buvo nustatyta, kad gali būti padaryta nusikalstama veika, todėl Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas M. S. iškvietė policijos pareigūnus. Nuteistojo A. V. aptariamose patalpose krata, kurios atlikimui reikalinga motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, atliekama nebuvo. Šiuo atveju, kaip jau aptarta, A. V. policijos pareigūnams pats pateikė reikalaujamus pateikti daiktus – namų gamybos alkoholinius gėrimus, buvo surašyti jų pateikimo ir apžiūros protokolai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atliekant A. V. patalpų apžiūrą ir paimant naminę degtinę, buvo pažeisti įrodymų rinkimo principai, o gauti duomenys dėl A. V. kaltės nustatymo skundžiamame nuosprendyje buvo vertinami kaip įrodymai pagrįstai ir teisėtai (BPK 20 straipsnis, BPK 96 straipsnis).
24. Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. V. pagrįstai ir teisingai nuteistas pagal BK 201 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.
25. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. taip pat prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Tačiau pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodoma jokių motyvų, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti vertindamas paskirtos bausmės teisingumą.
26. Skirdamas bausmę nuteistajam A. V. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad A. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už nesusijusius su alkoholiu nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 119–126, 127–129, 130), į A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad yra vedęs, senatvės pensininkas, turi neįgalumą, vis dar dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą asmuo, taip pat atsižvelgė ir į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) bei pagrįstai ir teisingai parinko bausmės rūšį – baudą, o jos dydį nustatė iš esmės artimą minimaliam, jį mažinti dar labiau nėra pagrindo. Kadangi nuteistasis kaltę pripažino visiškai, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtos bausmės – baudos – dydis sumažintas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
27. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, naikinti ar keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.