Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. – P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6475-433/2023, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjų V. A. – P. ir V. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu, prašydami nutraukti jų santuoką, įregistruotą 2017 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodo, kad jų ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje – Islandijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų V. A. – P. ir V. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir prašymą grąžino jį padavusiems asmenims. Taip pat teismas išaiškino pareiškėjams, kad dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu jie turi teisę kreiptis į kompetentingą Islandijos teismą.

3. Teismas nustatė, jog pareiškėjų pateiktame prašyme neatskleista, kokiais įstatymais vadovaujantis, jų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu sutikimu pateiktas nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju į bylą pateikti pareiškėjų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis nustatyta, kad abu pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nors abu ir gyvena Islandijoje.

4. Teismas vertino, jog Islandija nėra Europos Sąjungos (toliau – ES) narė, todėl šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylos teismingumo (jurisdikcijos) klausimą, negali būti taikomas 2019 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamentas (ES) 2019/1111 „Dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo“ (Reglamentas „Bruselis II bis“). Atsižvelgiant į tai, kad tokio prašymo teismingumo klausimas nepatenka į ES teisės reguliavimo sritį, o Lietuva ir Islandija nėra kitų daugiašalių ar dvišalių tarptautinių sutarčių, kurios reguliuotų tarptautinio teismingumo šeimos bylose dėl santuokos nutraukimo klausimus, dalyvės, pripažintina, kad klausimas dėl prašymo teismingumo spręstinas pagal Lietuvos nacionalinėje civilinio proceso teisėje nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles.

5. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 538 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju abu pareiškėjai gyvena Islandijoje. Pagrindų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu teismas nenustatė, kadangi nei vienas iš pareiškėjų Lietuvoje negyvena. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nepilnametis vaikas gyvena Islandijoje, todėl Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti ir vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos klausimų, nes kaip minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas Reglamentas „Bruselis II bis“, o kitų su Islandija sudarytų sutarčių šiuo klausimu nėra.

6. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą teismas sprendė, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti bylos dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo bendru sutikimu nei pagal vieną tarptautinį teisės aktą, todėl prašymą atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, išaiškinant pareiškėjams teisę kreiptis į kompetentingą Islandijos teismą.

7. Teismas pažymėjo ir tai, kad nors pareiškėjai prašo nutraukti jų santuoką, įregistruotą 2017 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. gruodžio 6 d. santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjų santuoka sudaryta 2017 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini). Iš to teismas laikė, kad, galimai, 2017 m. gruodžio 6 d. santuoka, pareiškėjų sudaryta 2017 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini), buvo tik įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, todėl pareiškėjai turėtų prašyti ne nutraukti 2017 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto CMS sudarytą santuoką, o panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) V. A. – P. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Apeliantės teigimu, pareiškėjai turi teisę pasirinkti su pareiškimo reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis į įprastinės gyvenamosios vietos teismą, arba pagal pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos taisyklę į pilietybės valstybės teismą, kuriame nagrinėjama šalių santuokas nutraukimo byla.

8.2. Apeliantė nurodo, jog nors teismas teisingai pažymėjo, kad Islandija nėra Europos Sąjungos narė, todėl šiuo konkrečiu atveju negali būti tiesiogiai taikomos minimos nuostatos, tačiau kartu nurodo teismų praktiką dėl Jungtinės Karalystės, kurios atžvilgiu taip pat negali būti tiesiogiai taikomos aukščiau minimos Europos Sąjungos teisės nuostatos. Apeliantės teigimu, bylos teismingumo klausimas spręstinas pagal CPK VII dalies LIX skyriuje įtvirtintas teisės normas. Kadangi abu pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, darytina išvada, kad ši byla lygiai taip pat teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Tokios pozicijos laikosi ir teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu kaip neteismingą Lietuvos teismams, nes pareiškėjai nuolat gyvena Islandijoje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

11. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad naujas įrodymas yra pateiktas kartu su atskiruoju skundu, su juo turėjo galimybę susipažinti bylos šalys, nenustačius, kad pareiškėja savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu, tai yra kiekvienu atveju teismas, iškeldamas bylą, turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas.

15. Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017). Taigi nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas.

16. Teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).

17. Pareiškėjai byloje pareiškė prašymą nutraukti santuoką, įregistruotą 2017 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto CMS, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek šalių, tiek jų vaiko gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo metu yra ne Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena Islandijoje.

18. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Islandija nėra Europos Sąjungos narė, todėl šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylos teismingumo (jurisdikcijos) klausimą, negali būti taikomas 2019 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamentas (ES) 2019/1111 „Dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo“ (Reglamentas „Bruselis II bis“). Nors pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju negali būti tiesiogiai taikomos minimos nuostatos, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į teismų praktiką bylose, kai taip pat negali būti tiesiogiai taikomos aukščiau minimos Europos Sąjungos teisės nuostatos.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos teismingumo klausimas spręstinas pagal CPK VII dalies LIX skyriuje įtvirtintas teisės normas. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje. Šiuo atveju nėra tokios sutarties, kurios šalimis būtų tiek Lietuva ar Europos Bendrija, tiek Islandija, kuri spręstų klausimą dėl tarptautinio teismingumo, nei dvišalės sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos, todėl šiuo atveju taikytinos CPK įtvirtintos teisės normos. (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-672-883/2021).

20. CPK 784 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, spręstina, kad ši byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

21. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai aiškino bylų su tarptautiniu teismingumu reguliuojančias nuostatas, todėl neteisingai išsprendė pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl prašymo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų V. A. – P. ir V. P. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.