Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui pakeitimo, trečiasis asmuo R. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (toliau - Centras) teikia Pagalbos paslaugą globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti. Nuo 2018-11-12 rūpintojai R. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), teikiama pagalba, kuri rūpinasi anūku D. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Centro turiniais duomenimis, šiuo metu vaiko motina, atsakovė .J. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Moteriai leidžiama dirbti ir išvykti iš įkalinimo įstaigos kelioms dienoms. D. buvo susitikęs su mama, kelios savaitės prieš Šv. Kalėdas. Atsakovė šiuo metu palaiko ryšius su savo mama D. močiute R. Š., susitinka ir susiskambina. D. ir atsakovės J. J. bendravimas pastaruoju metu yra suintensyvėjęs dėl moters rodomo dėmesio ir siekio bendrauti su vaiku, tačiau D. su mama vis dar bendrauja trumpai su atsargumu, atrašo į mamos žinutes, atsiliepia į skambučius, tačiau laikosi atstumo. Rūpintojos teiginiu atsakovė neteikė ir šiuo metu neteikia vaikui priteisto išlaikymo ir neturi planų kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo panaikinimo. Susitikimo su sūnumi metu, atsakovė davė D. 50 Eurų ir planuoja pasveikinti su gimimo diena. Rūpintojos R. Š. teigimu, pastaruoju metu atsakovė stengiasi palaikyti ryšius su sūnumi. Centre nebuvo gautas prašymas dėl vaiko ir mamos susitikimų organizavimo, rūpintoja šį klausimą sprendžia tiesiogiai, netarpininkaujant Centro specialistams.

Rūpintoja R. Š. gaunamas išmokos už vaiką naudoja tikslingai, vaiko poreikiams tenkinti, kiekvieną mėnesį skiria D. 20 Eur kišenpinigių, tačiau vaikui paprašius ar esant poreikiui, visada skiria pinigų papildomai. Dalį už rūpintinį gaunamų pajamų (50 Eur/mėn.) taupo atskiroje banko sąskaitoje anūko mokslams. Centre rūpintojai pagal poreikį teikiamos paslaugos bei pagalba anūko auklėjimo ir lavinimo klusimais. R. Š. kilus sunkumams, visada kreipiasi į Centrą patarimo, kilusius anūko elgesio sunkumus sprendžia nedelsdama, neatidėliodama jų sprendimo vėlesniam laikui. Centro globos koordinatoriaus duomenimis, šeima šiuo metu sunkumų nepatiria, D. Š. globos procesas yra sklandus. R. Š. tinkamai vykdo rūpintojos pareigas, užtikrina vaiko saugumą, tenkina poreikius, geba atliepti D. jausmus, sukuria teigiamą emocinį klimatą, sudaro nepilnamečiui tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, tinkamai atstovauja vaiko teises ir teisėtus interesus. R. Š. atsakingai rūpinasi anūko mokymosi pasiekimais, jungiasi prie anūko dienyno, stebi mokymosi procesą, bendradarbiauja su ugdymo įstaigos specialistais. Rūpintoja pozityviai reaguoja į Centro globos koordinatoriaus skambučius, siunčiamus el. laiškus ar apsilankymus šeimoje, priima ir vykdo rekomendacijas, esant poreikiui pati inicijuoja konsultacijas Centre ar šeimos namuose, geranoriškai bendradarbiauja su visomis suinteresuotomis institucijomis.

Pagalbos teikimo rūpintojai laikotarpiu, stebimas R. Š. ir anūko D. Š. artimas, stiprus, pasitikėjimu ir pagarba grįstas tarpusavio ryšys. D. kreipiasi į rūpintoją įvardydamas ją kaip „mamą“. Rūpintinis žino savo kilmės istoriją, tačiau tikraisiais tėvais laiko senelius R. ir K. Š., nei biologinę mamą J. J., auginusius vaiką nuo kūdikystės. D. Š. su seneliais bendrauja atvirai, jais pasitiki, jaučiasi mylimas, geba ir drąsiai reiškia savo nuomonę, girdint artimiesiems. D. palaiko šiltus tarpusavio ryšius su vyresniąja pilnamete seserimi I. Š. kuri šiuo metu gyvena ir studijuoja Kaune. Ypatingai stiprus ryšys vaiką sieja su krikšto tėčiu V. E., intensyviai dalyvaujančiu vaiko gyvenime, V. berniukui yra sektinas pavyzdys, mokytojas, autoritetas, į kurį vaikas lygiuojasi. D. taip pat bendrauja su R. Š. sūnaus K. S. šeima. Kartais D. susitinka su broliu V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiu Klaipėdoje, pas močiutę O. M. kurai nuo 2022-01-01 iki 2022-06- 30 nustatyta laikinoji vaiko priežiūra. V. tėtis A. M. gyvenamąją vietą deklaravęs Vokietijoje. Paskutinį kartą broliai buvo susitikę prieš didžiąsias metų šventes. D. bendravimas su biologiniais tėvais komplikuotas, vaikui tėvystė nenustatyta.

Atsakovės sūnus D. gyvena su močiute R. Š., kuri yra vaiko rūpintoja, visa vaiko išlaikymo našta tenka jai, priteistas 200 Lt (57,97 Eur) išlaikymas visiškai neatitinka vaiko poreikių. Orientacinis vaiko išlaikymo kriterijus minimalus darbo užmokestis, kuris nuo 2022-01-01 sudaro 730 Eur. Atsakovė J. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, tačiau turi galimybę dirbti. Sodros duomenimis atsakovė dirbo UAB „Maisto namai“, gavo pajamas iš darbo užmokesčio apie 700 Eur. Objektyvių priežasčių, kurios lemtų atsakovės negalėjimą teikti sūnui išlaikymą, nenustatyta, todėl ginant vaikų teisę į išlaikymą, prašo padidinti priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovės sūnaus D. Š. išlaikymui 250 Eur, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymą sūnui priteisti nuo ieškinio teismui padavimo dienos.

Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio D. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), mama yra J. J. Tėvystė nuginčyta 2010 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10548-122/2010. D. tėvystė nenustatyta.

2010 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10548-122/2010 buvo terminuotai apribota atsakovės J. J. motinos valdžia į nepilnamečius vaikus: I. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), ir D. J., gimusį (duomenys neskelbtini), aštuoneriems metams; nustatyta I. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuolatinė globa (rūpyba); paskirta R. Š. nepilnamečių I. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) ir D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja (rūpintoja); nustatyta nepilnamečių I. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) ir D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su globėja R. Š.; priteista iš J. J. nuo 2009-02-10 kas mėnesį po 200 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai I. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės; priteista iš J. J. nuo 2009-02-10 kas mėnesį po 200 Lt išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės.

Trečiasis R. Š., būdama nepilnamečio globėja, užtikrina geras berniuko gyvenimo ir buities sąlygas, rūpinasi jos ugdymu ir sveikata (2021 m. gruodžio 28 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas).

Dėl motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos teisinėje sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovei 2010 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10548-122/2010 jau yra laikinai apribota motinos valdžia sūnaus D. Š. atžvilgiu, ji nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi ir neteikia išlaikymo, nesirūpina D. sveikata ir sveiku gyvenimo būdu, darytina išvada, jog atsakovė nevykdo savo konstitucinės pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaiką. Atsakovė J. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu iš esmės sutiko. Patvirtino, kad vaikas nuo gimimo augo su močiute. Palaiko su sūnumi ryšį. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad situacija būtų pagerėjusi nuo tada, kai buvo priimtas 2010 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-10548-122/2010, kuriuo atsakovei J. J. buvo laikinai apribota motinos valdžia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalis).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovės sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y. esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovė prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ieškinį grįsdama padidėjusiais vaiko poreikiais. Trečiasis asmuo R. Š. taip pat nurodė, kad D. mokosi aštuntoje klasėje. Nors brangiai kainavusių šokių užsiėmimų D. nebelanko, tačiau aktyviai sportuoja sporto klube, kuris per mėnesį jai kainuoja apie 50 Eur. Vaikas yra visiškai sveikas, aukštas ir sportiškas, todėl jam nuolat reikalinga ir avalynė, ir rūbai, kuriuos greitai išauga. Apie 600 Eur per mėnesį ji išleidžia vaiko išlaikymui.

Atsakovė iš esmės nurodė, jog sutinka su prašomu priteisti išlaikymo vaikui dydžio padidinimu iki 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau prašė išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. priteisti nuo lapkričio mėnesio, kadangi ji jau bus atlikusi bausmę ir galės įsidarbinti bei gauti didesnes pajamas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju atsakovės padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje 3K-3-469/2006). Teismo vertinimu, aplinkybės, jog atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti laikomos tokiomis, dėl kurių ji negalėtų teikti priteisto išlaikymo sūnui.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Sprendžiant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vaikui neabejotinai reikalingas pilnavertis maitinimasis, būstui, kuriame gyvenama, išlaikyti yra skiriamos lėšos, jo važinėjimui į / iš mokyklos, higienos priemonėms, laisvalaikiui ir pan. Šios aplinkybės yra pripažįstamos visuotinai žinomos, jų papildomai įrodinėti nereikia (tam tikrais atvejais nėra galimybės jų turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos, pvz., papildomos išlaidos mokykloje, išlaidos gimtadieniams ir pan.).

Pažymėtina, kad vertinant vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018, 15 punktas). Bylos nagrinėjimo metu minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių yra 730,00 Eur, todėl ieškovės prašomas padidinti išlaikymas iki 250,00 Eur vaikui iš atsakovės, negali būti vertinamas, kaip nepagrįstai didelis bei reikalaujantis išsamaus pagrindimo.

Ta aplinkybė, jog atsakovė šiuo metu yra bausmės atlikimo įstaigoje, neatleidžia nuo pareigos išlaikyti savo sūnų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji būtų prisidėjusi prie savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės argumentus ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes dėl to, kad berniukas sportuoja, greitai auga, yra aktyvus, kas reikalauja papildomų išlaidų, juos laiko pagrįstais, ir pažymi, kad 2010 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10548-122/2010 iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis (200,00 Lt arba 57,92 Eur) (atsižvelgiant į tai, kad per dvylika metų nuo šio teismo sprendimo priėmimo berniukas paaugo, šiuo metu yra paauglys, ir natūralu, kad jo poreikiai padidėjo, be to, pasikeitė ir šalies ekonominė situacija) šiai dienai yra akivaizdžiai per mažas patenkinti nepilnamečio vaiko net ir būtinuosius poreikius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvai (nagrinėjamu atveju motina) turi pareigą pagal galimybes finansiškai prisidėti prie vaiko gerovės, taip pat į tai, kad atsakovė yra darbinga ir pajėgi gauti pajamas, byloje nėra duomenų, kad ji turėtų kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir užsidirbti, taip pat kad turėtų kitų išlaikytinių, daro išvadą, jog ieškovės ieškiniu prašomas padidinti išlaikymas yra pagrįstas, atitinkantis vaikų interesus bei neprieštarauja šiuo metu vyraujančiai teismų praktikai dėl išlaikymo dydžio priteisimo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas ieškovės ieškinyje nurodytą reikalavimą padidinti iš atsakovės J. J. jos sūnaus D. Š. naudai priteistą išlaikymą iki 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės tenkina visiškai, trečiąjį asmenį R. Š. paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Trečiajam asmeniui R. Š. išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už neturtinį reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už minėtą reikalavimą nepriteistinas.

Iš atsakovės valstybės naudai yra priteistinas žyminis mokestis pagal priteisto ir pakeisto išlaikymo skirtumą, apskaičiuotą už vienerius metus – 250,00 Eur – 57,92 Eur = 192,08 Eur (skirtumas) × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc. × 2 = 52,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš viso iš atsakovės valstybei priteistinas 52,00 Eur žyminis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo dydžio padidinimo vykdomos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 402 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į nepilnametį sūnų D. Š., gimusį (duomenys neskelbtini).

Pakeisti 2010 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10548-122/2010 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir padidinti išlaikymo sumą, iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisiant nepilnamečiui D. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 26 d.), nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti trečiąjį asmenį R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 52,00 Eur žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo dydžio padidinimo vykdomos skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą teismo sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.