- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- A5.-797-1009/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00574-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. G.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. vasario 4 d., 10.30 val., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorius T. D. ir vyr. darbo inspektorius A. R. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Patikrinimo metu nustatytas dirbantis pastolių montuotojo pareigose M. S., kuris pateikė darbo sutartį Nr. 229, sudarytą 2021 m. vasario 3 d., tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie M. S. darbo pradžią nuo 2021 m. vasario 4 d. pranešė 2021 m. vasario 4 d., todėl G. G., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojui dirbti ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija G. G. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, prašė skirti švelnesnę nuobaudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo G. G. padarytas administracinis nusižengimas be jo paties prisipažinimo įrodytas teisme ištirtais įrodymais, o būtent: 2021 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); tyrimo veiksmų protokolu (b. l. 2); VSDFV informacinės sistemos išrašu dėl nelegalaus (neteisėto) darbo reikšmės vykdymo kontrolės (b. l. 3–4); M. S. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad jis darbo sutartį su direktoriumi G. G. pasirašė dieną prieš pradėdamas dirbti pastolių montuotojo pareigose (b. l. 5); UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo direktoriaus G. G., ir darbuotojo M. S. 2021 m. vasario 3 d. darbo sutartimi Nr. 229 (b. l. 6–7); VSDFV Kauno skyriaus raštu VDI, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie įdarbintą M. S. nuo 2021 m. vasario 4 d. pranešė 2021 m. vasario 4 d. 17.15 val. (b. l. 8).
Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvokos prasme tai yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnį, kuriame apibrėžta, jog nelegalus darbas, tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.
DK 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant administracinio proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, kad G. G., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojui M. S. dirbti ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus apie darbuotojo darbo pradžią, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį bei padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, kuris pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai, todėl jis baustinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, administracinį nusižengimą jis padarė tiesiogine tyčia.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Byloje duomenų, apie G. G. baustumą administracine tvarka nėra, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą bei gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, G. G. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, jos dydį skaičiuojant nuo vidurkio iki minimumo.
G. G. prašė skirti švelnesnę nuobaudą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas tokių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
G. G., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21129226615.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.