Tauragės apylinkės teismo nutartis, eII-49-733/2026

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-04-03
Bylos Nr.: eII-49-733/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-43-3-00096-2025-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Robertas Povilaitis
Pažeidėjas: L. B.
Advokatai: Egidijus Vilkys

Kategorijos

16.11.1Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas (ANK 415 str.)
16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-49-733/2026 Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00096-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.1; 16.11.9.2; 21.10.4.

(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 3 d.Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam L. B., jo įgaliotam atstovui advokatui Egidijui Vilkiui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. B. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-12-04 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4341-2025 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2025-12-04 nutarimu (toliau – nutarimas) L. B.: už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir transporto priemonės be valstybinio numerio, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu; už administracinio nusižengimo, numatyto 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 75 Eur bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 75 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, L. B. skirta galutinė 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir transporto priemonės be valstybinio numerio, (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

L. B. nubaustas už tai, kad 2025-11-15, 10 val. 34 min., Šilutės r. sav., Šilutės m., Sodų g., jis vairavo elektrinį triratį krovininį motorolerį SL-07, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra atimta, elektrinis triratis krovininis motoroleris neįregistruotas nustatyta tvarka, neatlikta jo privalomoji techninė apžiūra, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, 226 punkto, nustatančio, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu, reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. B. (toliau ir – pareiškėjas) skundu ir apklaustas teismo posėdžio metu, prašo panaikinti Institucijos 2025-12-04 nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Šalies argumentai

Skunde nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad vairavo transporto priemonę - elektrinį triratį SL-07, kuriam eksploatuoti nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės registracija ir neprivaloma techninė apžiūra.

Visi jam pateikti kaltinimai ANK straipsnių pažeidimais yra išvestiniai ir klaidingi iš administracinio nusižengimo bylos, kurioje 2025-05-21 jis buvo nubaustas pagal analogiškus ANK straipsnius 300 Eur bauda. Šios nuobaudos neskundė dėl savo teisinio neišprusimo. Minėtoje byloje jo triratis buvo prilygintas mopedui, kurio techninės charakteristikos absoliučiai negali būti lyginamos su jo turimo triračio charakteristikomis (l kW galia ir 25 km/h greitis). Jis atitinka motorinio dviračio statusą, todėl gali būti eksploatuojamas be numerių, techninės registracijos ir vairuotojo pažymėjimo.

Taip pat nurodo, kad 2025-03-29 elektrinį triratį SL-07 įsigijo už 2600 Eur iš (duomenys neskelbtini). Pirko šią transporto priemonę, nes negali turėti vairuotojo pažymėjimo dėl sveikatos, o turi iš kaimo važiuoti į darbą ir vežtis darbo įrankius. Pardavėjai, jam parduodami triratį, patikino, kad šios transporto priemonės nereikia registruoti ir ją vairuoti nereikia vairuotojo pažymėjimo. Nuvykus į AB „Regitra“, jam patvirtino, kad pagal jo pateiktą techninį pasą (žalias SL-07 triratis, maksimali apkrova 200 kg, sėdynės aukštis 53 cm, 1 kW) yra neregistruotina ir techninė apžiūra neprivaloma. Jeigu teismas manytų, kad jis padarė nurodytus administracinius nusižengimus, prašo atsižvelgti į jo sveikatos, turtinę būklę ir netaikyti bent transporto priemonės konfiskavimo, nes pagal ANK 424 straipsnio 8 dalį tai nėra privaloma. Galėtų savo transporto priemonę parduoti ir padengti skolas, nes jo pajamos mažos - gauna netekto darbingumo išmoką, kuri yra pagrindinis pajamų šaltinis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto L. B. įgaliotasis atstovas advokatas Egidijus Vilkys (toliau ir – pareiškėjo atstovas) teismo posėdyje prašo tenkinti skundą, paaiškino, kad pareiškėjas nubaustas neteisingai. Jis neskundė sprendimo, nes jį tenkino tai, kad paskirta bauda. Dabar jis pakliuvo antrą kartą ir jam atimama teisė vairuoti. Jis pirko už 2600 Eur transporto priemonę, kuriai nereikalinga nei registracija, nei vairavimo pažymėjimas. Pirkdamas gavo techninį pažymėjimą, kuriame nurodytas transporto priemonės galingumas. Turi būti trys požymiai: galingumas, greitis neturi viršyti 25km/h ir atitinkamas sėdynės aukštis. Šio triračio charakteristikos visiškai neatitinka mopedų klasės charakteristikų. UAB „Transkona“ atsakė, kad techninė apžiūra tokiai transporto priemonei nėra privaloma. Jeigu nereikalinga techninė apžiūra, tai ji neturi būti ir registruojama. Byloje nėra įrodymų, išskyrus policijos pasvarstymus. Mano, kad policijos pareigūnai turėjo atlikti tyrimą. Nurodo, kad pareiškėjas gyvena iš neįgaliojo pašalpos.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir Institucijos 2025-12-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 31¹ dalis nustato, kad elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Tad jei transporto priemonė neatitinka bent vieno iš šių požymių, ji negali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 dalyje numatyta, mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalyje numatyta, kad motorinis dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį. Neįgaliųjų vežimėliai prie motorinių dviračių nepriskiriami.

Nurodo, kad pagal byloje esančias L. B. vairuotos transporto priemonės fotonuotraukas akivaizdu, jog transporto priemonė savo konstrukcija nepanaši nei į elektrinę mikrojudumo priemonę, nei į motorinį dviratį, kadangi joje yra daugiau nei viena sėdima vieta, ji nėra varoma raumenų jėga (neturi pedalų), o tik elektra, ji neatitinka jokių minėtų priemonių kriterijų. Pareiškėjo su skundu pateiktuose dokumentuose – pirkimo – pardavimo sutartyje ir garantinėje pažymoje nurodyta, kad jis iš G. T. įsigijo elektrinį triratį SL-07. Šiuose dokumentuose nenurodyti jokie transporto priemonės techniniai duomenys. Iš byloje esančio dokumento, kurį su savimi turėjo L. B., vairuodamas transporto priemonę, matyti, kad jis vairavo elektrinį triratį SL-07, kurio galia 1000 W, maksimalus greitis 25 km/h, svoris 220 kg, dydis 313 x 118 x 168 cm, sėdynės aukštis 53 cm. Iš šios transporto priemonės oficialaus pardavėjo interneto tinklalapio, adresu https://www.electricride.lt/elektrinis-krovininis-triratis-motoroleris-sl-07-0701 pardavimo skelbimo matyti, kad elektrinio krovininio triračio motorolerio SL-07 variklio galia nurodoma 1000 W naujos kartos variklis, maksimalus greitis iki 25 km/h (be ribotuvo 40 km/h). Taip pat pardavėjas interneto tinklapyje nurodo, kad ši transporto priemonė yra elektrinis triratis krovininis motoroleris (muraveinikas), elektrinis vežimas, elektrinis mopedas su priekaba, skuteris, tačiau šiai transporto priemonei nereikalinga registracija ar vairuotojo pažymėjimas.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą pažymi, kad SEAKĮ tokios transporto priemonės kaip elektrinio triračio sąvokos nėra. Nagrinėjamoje byloje, tiek iš transporto priemonės pavadinimo elektrinis triratis, tiek transporto priemonės oficialaus pardavėjo interneto tinklalapyje nurodomos transporto priemonės techninės specifikacijos nustatyta, kad pareiškėjo vairuota transporto priemonė negali būti laikoma nei elektrine mikrojudumo priemone, nei motoriniu dviračiu. Jei transporto priemonė neatitinka bent vieno iš elektrinės mikrojudumo priemonės požymių, ji negali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę, skirtą važiuoti ne vienam, o dviem asmenims. Sėdimos vietos atskaitos taško aukštis yra didesnis kaip 540 mm, tai yra išmatuotas aukštis 700 mm, kas neatitinka pareiškėjo pateiktame transporto priemonės dokumente, kuriame sėdynės aukštis nurodytas 530 mm, maksimalus greitis be ribotuvo 40 km/h. Pažymi, kad pareiškėjo pateiktame transporto priemonės dokumente yra nurodytas neteisingas transporto priemonės sėdynės aukštis 530 mm, nes Institucijoje nagrinėjant kitas administracinių nusižengimų bylas, kuriose asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn už analogiškų transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ir kai šios transporto priemonės buvo įsigytos iš to pačio asmens, tai yra G. T., transporto priemonių dokumentuose yra nurodomas sėdynės aukštis 650 mm. SEAKĮ 17¹ straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad L. B. skunde nėra nurodyta nei vieno motyvuoto ir pagrįsto argumento, dėl ko teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Su skundu nepateiktas nei vienas oficialus teisę suteikiančios ar transporto priemones registruojančios institucijos raštas ar oficiali konsultacija, kurioje būtų nurodyta, kad L. B. gali vairuoti aptariamą transporto priemonę. Skunde nurodyti argumentai, kad jis buvo nuvykęs į AB „Regitra“ ir jam patvirtino, kad pagal jo pateiktą techninį pasą ši transporto priemonė yra neregistruotina ir techninė apžiūra neprivaloma, yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir teisiškai negalimi, byloje nėra nei vieno oficialaus atsakymo asmeniui iš minėtos institucijos. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro (toliau - KTPR) objektui priskirtinos priemonės valdytojas privalo turėti ir pateikti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse (toliau - Taisyklės) nurodytus transporto priemonės kilmės ir patvirtinimo dokumentus ir atlikti kitas Taisyklėse nustatytas procedūras (deklaruoti priemonės nuosavybę, apdrausti ir pan.). L. B., norėdamas aptariamą transporto priemonę įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, turi turėti gamintojo išduotą atitikties liudijimą, kuriame nurodytas europinis patvirtinimo numeris, transporto priemonės identifikavimo duomenys, klasė ir kategorija ir pan., taip pat atlikti privalomas procedūras norint įregistruoti tokią transporto priemonę. Akivaizdu, kad L. B. šių reikalavimų nėra įvykdęs ir nėra įregistravęs transporto priemonės nustatyta tvarka, nors ji privalo būti įregistruota, nes ši transporto priemonė, remiantis Lietuvos Transporto saugos administracijos direktoriaus 2008-12-02 įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ 5.7 punktu, priskiriama L2e kategorijai, klasifikuojama kaip mopedas, kadangi turi tris ratus, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h, didžiausioji galia ne didesnė kaip 4 kW ir kaip minėta tokią transporto priemonę vairuoti galima turint AM arba aukštesnės kategorijos teisę. Mopedas turi būti nustatyta tvarka įregistruotas, būti su pritvirtintu valstybinio numerio ženklu, jam nustatyta tvarka turi būti atlikta privalomoji techninė apžiūra, jo valdytojai turi būti apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nurodo, kad vien tai, jog L. B. nesiėmė privalomų procedūrų siekiant, jog transporto priemonė atitiktų reikalavimus norint ją įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis su ja gali dalyvauti viešajame eisme. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra išnaudotos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka L. B. kaltei pagrįsti. Pažymi, kad vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti transporto priemones bei jais domėtis nuolatos, teisės aktai yra viešai skelbtini ir visiems prieinami. Vairuotojai turi patys būti aktyvūs ir domėtis įstatymais, bei privalo žinoti savo pareigas. Institucijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad L. B. skirta bauda ir administracinio poveikio priemonės yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonės paskirtos, įvertinus lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis, 639 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas naikintinas, byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, o nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 567 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, <...> institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tiriant administracinio nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 - 5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020, 2AT-33-511/2023).

ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju L. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį.

Institucija, patraukdama pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už pakartotinai padarytą pažeidimą, numatytą 424 straipsnio 3 dalyje - transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, kvalifikavo pareiškėjo vairuotą transporto priemonę kaip elektrinį triratį mopedą. Pareiškėjas skunde teigia, kad jo vairuotas elektrinis triratis neatitinka motorinės transporto priemonės požymių – mopedo požymių, nes yra motorinis dviratis.

Pareiškėjas su skundu pateikė 2025-03-29 Pirkimo – pardavimo sutartį bei tos pačios datos mokėjimo kvitą bei garantinę pažymą, iš kurių matyti, kad L. B. iš G. T. įsigijo elektrinį triratį SL-07. Byloje pateiktas pareiškėjo vairuotos transporto priemonės duomenys, techninės savybės ir charakteristika, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad: tai SL-07 elektrinis triratis, 2024 m gamybos, galia 1000 W, įkrovimo laikas 6-10 val., važiavimo atstumas iki 10-60 km, maksimali apkrova 200 kg, maksimalus greitis 25 km/h, svoris 220 kg, dydis 313 x 118 x 168 cm, sėdynės aukštis 53 cm.

SEAKĮ 2 straipsnio 33 punkte nurodyta, kad mopedas – transporto priemonė, kurios vairavimas ir inkriminuotas L. B., yra dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Akivaizdu, kad šiuo atveju aktuali antroji mopedo sąvokos apibrėžtis, t. y. triratės motorinės transporto priemonės kriterijai: 1) didžiausiasis projektinis greitis ir; 2) didžiausioji naudingoji galia, esant elektros varikliui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje byloje Nr. 2AT-43-495/2023 nurodyta, kad atribojant transporto priemones, yra reikšmingi du techniniai parametrai – 1) vidaus degimo variklio darbinis tūris arba variklio didžiausioji naudingoji galia; 2) didžiausiasis projektinis greitis.

Aptariant transporto priemonės didžiausią naudingąją galią, iš byloje pateiktų transporto priemonės SL-07 duomenų matyti, kad jos galia 1000 W (vatų), taigi atitinka transporto priemonės – mopedo, didžiausios naudingosios galios, esant elektros varikliui – ne didesnės kaip 4 kW (kilovatų), kriterijų.

Nepaisant vieno nustatyto ir aptarto kriterijaus atitikties mopedo, kaip transporto priemonės rūšies, kategorijai, būtina neginčytinai nustatyti ir kitą – didžiausio projektinio greičio, kuris turi būti didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h, reikalavimą, keliamą priemonės pripažinimui mopedui, kadangi SEAKĮ 2 straipsnio 33 punkte nurodyti kriterijai nėra alternatyvaus pobūdžio.

Byloje pateiktose transporto priemonės SL-07 techninėse savybėse nurodyta, kad maksimalus greitis – 25 km/h, tuo tarpu mopedo - triratės motorinės transporto priemonės didžiausiasis projektinis greitis turi būti didesnis kaip 25 km/h, t. y. 26 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h.

Skunde akcentuojama, kad didžiausias transporto priemonės greitis yra 25 km/h.

Institucijos atsiliepime į skundą nurodyta, kad pareiškėjo vairuotos transporto priemonės maksimalus greitis be ribotuvo 40 km/h.

Byloje nėra duomenų apie atliktą techninę ekspertizę, kuri nustatytų konstrukcinę galimybę viršyti 25 km/h, t. y. paneigtų minėtos transporto priemonės SL-07 techninėse savybėse deklaruojamą didžiausią projektinį greitį bei nutarime neargumentuota, kodėl Institucija remiasi galimai didžiausiu faktiniu (maksimaliu) transporto priemonės greičiu, o ne SEAKĮ nustatytu reikalavimu būtent dėl didžiausio projektinio greičio, kas nėra tapatu. Projektinis greitis laikomas konstrukciniu parametru, kuriam transporto priemonė yra suprojektuota būti saugi, stabili ir techniškai patikima, t. y. susijęs su saugia eksploatacija, ir šis parametras nustatomas įvertinus eilę kriterijų, kaip pavyzdžiui, variklio galią ir maksimalias apsukas, stabdžių efektyvumą, padangų leistiną greitį ir t. t. Taigi, projektinį greitį pirmiausiai nustato transporto priemonės gamintojas, ir būtent atsižvelgiant į visus transporto priemonės techninius parametrus, o ne į vieną – didžiausią išvystomą važiavimo greitį, todėl dar kartą akcentuotina, jog projektinis greitis nėra ir negali būti prilyginamas važiavimo greičiui ir (ar) maksimaliam transporto priemonės greičiui.

Institucija atsiliepime į skundą nurodo, kad L. B., norėdamas aptariamą transporto priemonę įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, turi turėti gamintojo išduotą atitikties liudijimą, kuriame nurodytas europinis patvirtinimo numeris, transporto priemonės identifikavimo duomenys, klasė ir kategorija ir pan. Būtent, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad transporto priemonės techninės charakteristikos lentelėje būtų nurodyta transporto priemonės klasifikacija, remiantis Lietuvos Transporto saugos administracijos direktoriaus 2008-12-02 įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“, nesikreipta į kompetentingas institucijas dėl jos nustatymo, nesiaiškinta ar jai išduotas atitikties liudijimas (sertifikatas). Atsakymas į šiuos klausimus lemia tiek tinkamą L. B. padarytų pažeidimų kvalifikavimą, tiek jam taikytinos administracinės atsakomybės apimtį.

Taigi, administracinio nusižengimo byloje nesant pakankamai neabejotinų duomenų, leidžiančių L. B. vairuotą transporto priemonę identifikuoti elektriniu mopedu, t. y. būtent ta transporto priemone, dėl kurios vairavimo aplinkybių ir pareikštas administracinis kaltinimas, asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas (administraciniai nusižengimai) galėjo būti padarytas (padaryti), nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-43-2014, Nr. 2AT-3-976/2015, Nr. 2AT-27-976/2015 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-9-976/2020, Nr. 2AT-20-719/2024, Nr. 2AT-48-697/2024).

Teismo vertinimu, Institucijos 2025-12-04 nutarimas nėra motyvuotas ir galimai padarytų pažeidėjui inkriminuotų administracinių nusižengimų esmė nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos 2025-12-04 nutarime nėra atskleista.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, neturi galimybės kaltinime nurodytų aplinkybių iš esmės keisti, papildyti naujomis ar suformuluoti kaltinimą. Institucijos pareiga tiksliai apibrėžti kaltinimo ribas ir tinkamai suformuluoti kaltinimus pagal kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Šios pareigos neįvykdymas pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, atimdamas teisę tinkamai apsiginti nuo pareikštų kaltinimų.

Taigi, toks Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje negali būti pripažįstami kaip atitinkantys ANK 609 straipsnio 1 dalyje ir 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turiniui keliamus reikalavimus. Institucijos nutarime konstatuota pareiškėjo kaltė, bet neatskleistas jų turinys ir nepateiktas visapusiškas įrodymų vertinimo taisykles atitinkantis į bylą surinktų įrodymų įvertinimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas savaime nėra joks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiantis įrodymas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas, neatlikus išsamaus administracinių nusižengimų tyrimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje aukščiau paminėtos aplinkybės, kurios yra reikšmingos bylai visapusiškai ištirti ir teisingam sprendimui priimti, nagrinėjant šią bylą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui, nebuvo ištirtos, nors reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, ir motyvuotai įvertintos, o pareigūnas, priimdamas nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, pažeidė iš ANK 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 4 dalies, 609 straipsnio, 618 straipsnio kylančius reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, nes neužtikrino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises į gynybą ir teisingą procesą, sutrukdė visapusiškai, objektyviai ištirti bylą, priimti motyvuotą nutarimą. Taigi, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-12-04 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4341-2025, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskiriant jam galutinę 800 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir transporto priemonės be valstybinio numerio, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, - Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, dėl kitų L. B. skundo argumentų, susijusių su jo kaltės ar nuobaudų individualizavimo klausimų, nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto L. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-12-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4341-2025, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskiriant jam galutinę 800 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir transporto priemonės be valstybinio numerio, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, - Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Robertas Povilaitis